Baudžiamoji byla Nr. 2K-247-719/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65417-2015-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5.; 1.1.8.7.1.; 2.2.2.3.1.2.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,
nuteistajam E. V., jo gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui,
nuteistajam R. K., jo gynėjai advokatei Zitai Malovai,
neviešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros laikinai einančios Ketvirtojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas Linos Zakarauskaitės ir nuteistojo E. V. kasacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžio.
Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu E. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie 2017 m. sausio 12 d. apeliacinio teismo nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas 2016 m. spalio 14 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis, paskirtos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta subendrinta bausmė – šešeri metai laisvės atėmimo, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio asmens sulaikymo bausmei atlikti momento.
R. K. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2018 m. birželio 29 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtos subendrintos vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis (subendrintos bausmės, paskirtos Plungės rajono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. ir 2018 m. sausio 31 d. nuosprendžiais) ir paskirta subendrinta bausmė – ketveri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitant laikinojo sulaikymo laiką 2017 m. rugpjūčio 14 d., nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2016 m. kovo 17 d. bei bausmes, iš dalies atliktas pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. ir 2018 m. sausio 31 d. nuosprendžius, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Šiuo nuosprendžiu civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista I. N. solidariai iš R. K. ir E. V. 10 155 Eur (dešimt tūkstančių šimtas penkiasdešimt penki eurai) turtinei žalai atlyginti ir 3000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti, T. Š. priteista solidariai iš R. K. ir E. V. 3000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžiu nuteistojo E. V. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį:
Nuteistojo E. V. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 180 straipsnio 3 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį bei paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie 2017 m. sausio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio, kuriuo buvo pakeistas 2016 m. spalio 14 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis, paskirtos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta bausmė – penkeri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo.
Iš Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos aplinkybės, kad E. V. ir R. K. nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe, bei pašalinta E. V. baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad R. K. ir E. V. nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Dėl nuteistojo R. K. apeliacinis skundas nebuvo gautas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios jos kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo E. V. kasacinį skundą atmesti, nuteistojo E. V. ir jo gynėjo Vytauto Sirvydžio, prašiusių nuteistojo kasacinį skundą tenkinti, o prokurorės kasacinį skundą atmesti, nuteistojo R. K. ir jo gynėjos Zitos Malovos, prašiusių prokurorės skundą atmesti, o E. V. – tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. K. ir E. V. nuteisti už tai, kad 2015 m. lapkričio 27 d., veikdami bendrininkų grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į kitą tyrimą, ir keturiais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, pagal iš anksto sutartą veiksmų planą bei turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, apie 16 val. prie (duomenys neskelbtini), susitikę aptarė būsimo nusikaltimo detales ir pasiskirstė vaidmenimis, po ko apie 16 val. 20 min. E. V., asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo nuvažiavo į PC „Ermitažas“, (duomenys neskelbtini), kur nupirko vieną pakuotę plastikinių užveržiklių, turėdami tikslą juos panaudoti plėšimo metu, bei grįžę į susitarimo vietą prie (duomenys neskelbtini)juos perdavė dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir R. K., kurie turėjo įsibrauti į namą ir pagroti svetimą turtą, taip teikdami nusikalstamos veikos darymo priemones, bei dar kartą aptarę būsimo nusikaltimo detales apie 18 val. 5 min., nenustatytam asmeniui,,VW Golf“ automobiliu nuvežus R. K. bei du ikiteisminio tyrimo nenustatytus asmenis prie namo adresu: (duomenys neskelbtini), E. V. automobilyje,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui automobilyje,,VW Golf“ stovint atokiau nuo namo bei stebint aplinką, R. K. su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis apgaule įsibrovė į I. N. priklausantį namą adresu: (duomenys neskelbtini), kur R. K. prieš I. N. panaudojo fizinį smurtą bei kitaip atėmė galimybę nukentėjusiajai priešintis, t. y., pagriebęs už plaukų ir kaklo I. N. ir ją nustūmęs į kambarį, suveržė rankas plastikiniais užveržikliais bei pargriovė ant žemės, sugriebęs už kaklo tampė už plaukų, grasindamas prieš ją ir jos nepilnametį sūnų T. Š. panaudoti fizinį smurtą, o tuo metu į namą įbėgę du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys nukentėjusįjį nepilnametį T. Š. paguldė ant žemės ir už nugaros suveržė rankas plastikiniais užveržikliais, taip atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis, bendrais veiksmais pagrobė svetimą, I. N. priklausantį, didelės vertės turtą: 3850 Eur, auksinius auskarus su deimantais – 850 Eur vertės, balto aukso žiedą su deimantu – 650 Eur vertės, balto aukso žiedą su deimantu – 1390 Eur vertės, balto aukso auskarus su safyru ir deimantais – 280 Eur vertės, balto aukso auskarus su deimantais – 300 Eur vertės, geltono aukso auskarus su deimantais – 2000 Eur vertės, geltono aukso žiedą su rubinu ir deimantais – 400 Eur vertės, balto aukso grandinėlę su pakabučiu su topazu ir deimantais – bendros 435 Eur vertės, tokiais bendrais veiksmais pagrobė svetimą, I. N. priklausantį, didelės vertės turtą, bendros 10 155 Eur vertės.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo E. V. apeliacinį skundą, konstatavo, kad nuteistojo R. K. vaidmuo buvo aktyviausias – jis tiesiogiai kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis apgaule įsibrovė į nukentėjusiajai priklausantį namą, kur R. K. prieš nukentėjusiąją panaudojo fizinį smurtą bei kitaip atėmė galimybę priešintis, grasindamas prieš ją ir jos nepilnametį sūnų T. Š. panaudoti fizinį smurtą, bei pagrobė svetimą turtą. Tuo tarpu E. V., žinodamas savo ir kitų asmenų vaidmenį padarant nusikaltimą, vyko pirkti užtraukiklių bei, sėdėdamas automobilyje, stebėjo aplinką. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog E. V. savo veiksmais padėjo pagrobti didelės vertės nukentėjusiajai priklausantį turtą, t. y. veikė kaip padėjėjas. Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iš dalies, jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą. Atsižvelgdamas į tai, kad E. V. padėjo padaryti nusikalstamą veiką teikdamas priemones (vyko pirkti užtraukiklių) ir saugodamas kitus nusikaltimą darančius asmenis (stebėjo aplinką), apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog E. V. veikė kaip padėjėjas, todėl jo padaryta nusikalstama veika papildomai kvalifikuojama su nuoroda į BK 24 straipsnio 6 dalį.
2.1. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pašalino iš apylinkės teismo nuosprendžio nustatytą aplinkybę, kad E. V. ir R. K. veikė bendrininkų grupe. Teismas pažymėjo, kad nustatyta, jog buvo tik vienas vykdytojas – R. K. ir vienas padėjėjas – E. V., t. y. mažiau nei du vykdytojai, todėl nėra bendrininkų grupės požymių.
2.2. Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs teismas sušvelnino nuteistajam E. V. paskirtą bausmę konstatuodamas, kad jo vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros laikinai einanti Ketvirtojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas Lina Zakarauskaitė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 14 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorė skunde nurodo:
3.1. Bylos medžiagoje surinkti įrodymai patvirtina, kad bendrininkų susitarimas apiplėšti kilo ne spontaniškai, o buvo planuotas susitikus ir apėmė bet kokius nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusiuosius, siekiant apgaule patekti į gyvenamąjį namą, palaužti jų pasipriešinimą ir užvaldyti turtą. Ir nors E. V. vyko nupirkti užveržiklių, parūpino radijo stoteles ir plėšimo metu sėdėdamas automobilyje netoli įvykio vietos stebėjo aplinką, fizinio smurto prieš nukentėjusiuosius tiesiogiai nenaudojo (ir tai logiška), tačiau savo nesutikimo dėl daromo nusikaltimo taip pat nepareiškė. Priešingai, bendrininkų pasirinktos nusikaltimui padaryti aplinkybės (įsibrovimas į gyvenamąjį namą žinant, kad gyventojai namuose) ir E. V. elgesys (susižinojimo priemonių (radijo stotelių) parūpinimas, aplinkos stebėjimas, priemonių nukentėjusiesiems surišti parūpinimas) ne tik kad sustiprino kitų bendrininkų pasiryžimą veikti nusikalstamai, bet ir tiesiogiai sudarė sąlygas jų nusikalstamiems veiksmams, be kurių šios nusikalstamos veikos padarymas būtų iš esmės pasunkėjęs. Šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltininkų veiksmai yra susiję vienas su kitu ir kiekvieno iš jų veiksmai sudarė sąlygas kitų bendrininkų veiksmams. Būtent R. K., susitaręs su E. V. ir asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į kitą ikiteisminį tyrimą, ir keturiais nenustatytais asmenimis, padarė BK 180 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, t. y. veikė kaip nusikaltimo, nustatyto BK 180 straipsnio 3 dalyje, vykdytojai. Taigi tokie minėtų asmenų veiksmai darant BK 180 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikaltimą atitinka BK 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bendrininkų grupės požymius.
3.2. Bendrininkas savo buvimu vykdant plėšimą taip pat gali sustiprinti kitų bendrininkų pasiryžimą veikti nusikalstamai ar palaužti nukentėjusiojo valią ir pasipriešinimą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad E. V. vaidmuo padarant nusikaltimą buvo antraeilis, tai nepagrįstai pripažino apeliacinės instancijos teismas. Nors E. V. nei fizinio, nei psichinio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo, jis savo veiksmais sustiprino kitų bendrininkų pasiryžimą elgtis nusikalstamai. Pagal teismų praktiką visos dėl bendrininkų veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš jų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą, o padaryta veika bendrininkams paprastai kvalifikuojama pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį.
3.3. Abu kaltinamieji tokiu elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) pritarė bendrininkų nusikalstamiems sumanymams bei veiksmams ir suvokė, kad kartu su kitais bendrininkais dalyvauja padarant plėšimą, kartu siekė bendro rezultato, suprato savo vaidmenį bendrame nusikaltime, veikė kaip bendravykdžiai, todėl abu turėtų atsakyti už tą pačią nusikalstamą veiką, jų veiksmuose yra visi požymiai nusikaltimo, nurodyto BK 180 straipsnio 3 dalyje, E. V. ir R. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
4. Kasaciniu skundu nuteistasis E. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo, panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžio dalį, kuria jo apeliacinis skundas nebuvo tenkintas, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Bendrininkavimo požymis buvo nustatytas netinkamai, kadangi, net ir pagal kaltinimo versiją, jo veiksmai nebuvo niekaip susiję su tiesioginiais plėšimo veiksmais, jis negalėjo žinoti, kokius konkrečiai veiksmus atliko kiti (pagal kaltinimo versiją, nenustatyti) nusikalstamos veikos bendrininkai.
4.2. Didelės vertės turto požymis šiuo aspektu parinktas nepagrįstai, kadangi, išskyrus du auskarus, kurie buvo rasti įvykio vietoje ir pateikti nukentėjusiosios apžiūros metu, taip pat vieną sertifikatą su auskarų vaizdu, daugiau nėra jokių aiškių ir objektyvių duomenų apie tokio turto konkrečią vertę (įsigijimo dokumentų, tauriųjų metalų prabos ir masės duomenų, brangakmenių sertifikatų, apibūdinančių šių brangakmenių priklausomybę konkrečiai rūšiai, kokybę, masę karatais, spalvą ir kitus individualius požymius). Tokia juvelyrinių dirbinių vertė buvo nustatyta pagal žodinę pačios nukentėjusiosios pateiktą charakteristiką, o jau iš pateiktos žodinės charakteristikos UAB „Auksinis garantas“ pateikė pažymą, kurioje buvo pakartotos pačios nukentėjusiosios žodžiu nupasakotos jos turėtų juvelyrinių dirbinių charakteristikos. Kasatorius jokių juvelyrinių dirbinių nėra įgijęs.
4.3. Priimdami skundžiamus procesinius sprendimus (jų dalis), abu žemesniųjų instancijų teismai padarė esminę baudžiamojo proceso teisės taikymo ir aiškinimo klaidą, grįsdami juos kaltinamojo R. K. parodymais, vertindami tokius parodymus kaip nuoseklius, nors jie buvo ne tik nenuoseklūs, bet esmingai prieštaringi. Abu žemesniųjų instancijų teismai neatkreipė jokio dėmesio į tai, kad kaltinamasis R. K. buvo gydytas Kretingos ligoninės Bendrosios chirurgijos skyriuje dėl galvos smegenų sutrenkimo, ir, priimdami skundžiamas nuosprendžių dalis kasatoriaus atžvilgiu, nesilaikė kasacinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos išaiškinimų, reikalaujančių griežtai tikrinti tokio asmens parodymus.
4.4. R. K. keitė parodymus, kurie buvo fiksuojami jo parodymų patikrinimo vietoje metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, kai jis jau aiškino, kad „[sutartoje] vietoje automobilio nematė, kur buvo E. V. ir ką plėšimo metu veikė – nežino“. Kasacinėje praktikoje yra išaiškinta, kad žemesniųjų instancijų teismai turi ne tik aiškintis parodymų prieštaringumą, bet ir nustatyti parodymų pakeitimo priežastis.
4.5. Skirtingų asmenų atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas procesinis veiksmas – asmens parodymas atpažinti. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 192 straipsniu, asmuo parodomas atpažįstančiajam (R. K.) kartu su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną, tačiau kasatoriaus atžvilgiu buvo pasirinktas kitoks veiksmas – atpažinimas iš asmenų nuotraukų kartotekos (BPK 194 straipsnis). Kitais atvejais galimybė atpažinti asmenį buvo sudaryta ir akistatų metu. Šiuo aspektu pažymima, kad pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymą principas.
4.6. Skirtingas BPK nurodytų atpažinimo būdų taikymas nulėmė iš esmės skirtingus procesinius rezultatus, nors jokio pagrindo tokiam skirtingam kasatoriaus traktavimui nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas motyvuoja, jog skirtingiems asmenims – T. L., K. U. bei T. P. ir T. A. ikiteisminis tyrimas nutrauktas skirtingais procesiniais pagrindais: pirmuoju atveju – nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltę, antruoju atveju – nenustačius, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių. Dėl T. A. R. K. akistatos metu teigė, kad jo neatpažįsta, kad tai ne tas pats asmuo, kuris dalyvavo plėšime, nors toliau, akistatos tarp R. K. ir T. P. metu, R. K. ir toliau teigė, kad T. A. dalyvavo plėšime. Kasatoriaus atžvilgiu nebuvo rengiamos akistatos, nebuvo surengtas atpažinimas parodant jį kartu su kitais tos pačios lyties asmenimis (BPK 192 straipsnis), ir tai savo ruožtu nulėmė, kad nebuvo taikytas nė vienas iš ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindų.
4.7. Tiek pagal R. K. parodymus, tiek ir pagal kaltinimo versiją, nusikalstamoje veikoje, dėl kurios yra nuteistas kasatorius, galimai dalyvavo ir A. P.. Šio asmens dalyvavimas veikiant kartu su R. K. buvo nepalyginti aktyvesnis. Apeliacinės instancijos teisme šis asmuo buvo apklaustas kaip liudytojas ir parodė, kad jam yra pareikšti įtarimai dėl tos pačios veikos. Toks asmuo, apeliacinės instancijos teisme suteikus jam liudytojo procesinį statusą, apklausiamas (nors lygiagrečiai turėdamas įtariamojo procesinį statusą ikiteisminiame tyrime dėl tos pačios veikos) naudojosi savo, kaip įtariamojo, statusu ir neigė bet kokį dalyvavimą veikoje, dėl kurios jam yra pranešta apie įtarimą.
4.8. BPK 82 straipsnio 3 dalyje nurodytas liudytojo, galinčio duoti parodymus apie savo paties nusikalstamą veiką, procesinis statusas, kasatoriaus manymu, neturėtų pasibaigti ties ikiteisminio tyrimo stadija. Viena situacija yra tada, kai teisminio bylos nagrinėjimo metu yra vertinami atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymai, ir visai kita, kokia buvo kasatoriaus byloje, kurioje apeliacinės instancijos teisme apklausiamas A. P. ne tik nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, bet jo, kaip įtariamojo, atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas ir jo apklausos teisme metu. Vien tik tokio apklausiamo asmens atleidimas nuo priesaikos teisme taip pat neišsprendžia procesinės situacijos ir, kasatoriaus manymu, kasacinis teismas turi atsižvelgti į šias aplinkybes.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Prokurorės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, o nuteistojo E. V. – atmestinas.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010).
6.1. Taigi tai reiškia, kad šioje byloje kasacinio skundo teiginiai, kuriais ginčijamas byloje esančių įrodymų vertinimas (taip pat ir siekiant sumenkinti tam tikrų įrodymų įrodomąją reikšmę) ir pateikiamas jų savas vertinimas bei interpretavimas ir prašoma atskirus įrodymus vertinti kitaip, jų pagrindu daryti kitokias išvadas ir priimti kitokius sprendimus, nei tai padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi šie kasacinių skundų argumentai nebus nagrinėjami.
6.2. Nuteistojo E. V. kasacinio skundo argumentai dėl didelės vertės turto požymio nustatymo taip pat nebus nagrinėjami, kadangi šis klausimas nebuvo keliamas ir nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, o kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis).
6.3. Šioje byloje bus nagrinėjami kasacinio skundo argumentai dėl to: 1) ar pagal teismų nustatytas aplinkybes E. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį; 2) ar apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pašalino pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nurodytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte; 3) ar šioje byloje, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.
Dėl BK 24 straipsnio 6 dalies, 180 straipsnio 3 dalies taikymo ir iš BPK kylančių reikalavimų laikymosi
7. Prokurorės kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, E. V. veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje, kvalifikuodamas ne kaip padarytą vykdytojo, o padėjėjo (su papildoma nuoroda į BK 24 straipsnio 6 dalį), netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
7.1. E. V. apeliacinės instancijos teismo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, žinodamas savo ir kitų asmenų vaidmenį padarant nusikaltimą, vyko pirkti plastikinių užveržiklių, kurie turėjo būti ir buvo panaudoti plėšimo metu, parūpino radijo stoteles bei stebėjo aplinką automobilyje, atokiau nuo namo, į kurį buvo įsibrauta.
7.2. Nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismų buvo nustatyta, kad R. K. ir E. V., veikdami bendrininkų grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į kitą tyrimą, ir keturiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagal iš anksto sutartą veiksmų planą bei turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2015 m. lapkričio 27 d. apie 16 val. prie (duomenys neskelbtini), susitikę aptarė būsimo nusikaltimo detales ir pasiskirstė vaidmenimis, po ko apie 16.20 val. E. V., asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo nuvažiavo į PC „Ermitažas“, esantį (duomenys neskelbtini), kur nupirko vieną pakuotę plastikinių užveržiklių, turėdami tikslą juos panaudoti plėšimo metu, bei grįžę į susitarimo vietą, prie (duomenys neskelbtini), juos perdavė dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir R. K., kurie turėjo įsibrauti į namą bei pagroti svetimą turtą. Taip teikdami nusikalstamos veikos darymo priemones bei dar kartą aptarę būsimo nusikaltimo detales, apie 18.05 val., nenustatytam asmeniui,,VW Golf“ automobiliu nuvežus R. K. bei du ikiteisminio tyrimo nenustatytus asmenis prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), E. V. automobilyje,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui automobilyje,,VW Golf“ stovint atokiau nuo namo bei stebint aplinką, R. K. su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis apgaule įsibrovė į I. N. priklausantį namą, kur R. K. prieš I. N. panaudojo fizinį smurtą bei kitaip atėmė galimybę nukentėjusiajai priešintis, t. y., pagriebęs už plaukų ir kaklo I. N. ir ją nustūmęs į kambarį, suveržė rankas plastikiniais užveržikliais bei pargriovė ant žemės, sugriebęs už kaklo tampė už plaukų, grasindamas panaudoti prieš ją ir jos nepilnametį sūnų T. Š. fizinį smurtą, o tuo metu į namą įbėgę du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys nukentėjusįjį nepilnametį T. Š. paguldė ant žemės ir už nugaros suveržė rankas plastikiniais užveržikliais, taip atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis, bendrais veiksmais pagrobė svetimą, I. N. priklausantį, didelės vertės turtą – pinigus ir juvelyrinius dirbinius, bendros 10 155 Eur vertės.
7.3. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Kitaip tariant, bendrininkavimas iš esmės yra padaromas bendromis dviejų ar daugiau asmenų, sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Minėta, kad būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009 ir kt.).
7.4. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjimas yra aktyvūs veiksmai, kuriais padėjėjas sudaro sąlygas padaryti nusikalstamą veiką ar kitaip palengvina vykdytojui padaryti nusikaltimą.
7.5. Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad jie kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-269-648/2017 ir kt.). Kitaip tariant, vykdytojais laikomi asmenys, tiesiogiai atlikę BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus.
7.6. Pagal teismų nustatytas aplinkybes, E. V. pats tiesiogiai neatliko jokių BK 180 straipsnio 3 dalyje nurodytų veiksmų, dėl kurių jį reikėtų laikyti nusikaltimo vykdytoju. Būtent pirmiau paminėti, teismų nustatyti E. V. veiksmai, kai jis vyko pirkti plastikinių užveržiklių, stebėjo aplinką bei, pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus motyvus, parūpino radijo stoteles, reiškia, kad jis sudarė sąlygas kitiems bendrininkams padaryti nusikaltimą. Tokie veiksmai rodo E. V. ir R. K. bei kitų bendrininkų veikos bei tyčios bendrumą, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu. Taigi, tokie E. V. veiksmai pagrįstai apeliacinės instancijos teismo buvo pripažinti padėjimu daryti BK 180 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikaltimą.
7.7. BK 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Tai reiškia, kad mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, taip pat kiekvienas bendrininkas turi suvokti, kad kėsinasi į tą patį objektą, be to, suprasti ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir pan.
7.8. Bendrininkų grupė, skirtingai nuo organizuotos grupės, nėra BK 180 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo kvalifikuojantis požymis, tačiau pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą ją teismas gali pripažinti kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes E. V. ir R. K., šią aplinkybę pripažino jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nors šis teismas E. V. veiką nepagrįstai įvertino kaip vykdytojo, tačiau iš nuosprendžio motyvų matyti, kad įvertino ir tai, jog abu kaltinamieji nusikaltimą padarė su kitais bendrininkais, kurie byloje įvardijami kaip „ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys“ bei „asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į kitą tyrimą“. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad E. V. padėjo padaryti nusikalstamą veiką teikdamas priemones (vyko pirkti užtraukiklių) ir saugodamas kitus nusikaltimą darančius asmenis (stebėjo aplinką), padarė pagrįstą išvadą, jog E. V. veikė kaip padėjėjas. Kartu šis teismas konstatavo, kad buvo tik vienas vykdytojas – R. K., ir vienas padėjėjas – E. V., todėl nėra bendrininkų grupės požymių, ir abiem nuteistiesiems pašalino BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
7.9. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, paminėtais motyvais nepripažindamas kaltininkų atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupe, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ne mažiau kaip trys nusikaltime dalyvavę asmenys (R. K. su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis) tiesiogiai vykdė objektyviuosius nusikaltimo požymius, t. y. buvo nusikaltimo vykdytojai.
7.10. Teismų praktikoje gana dažnai susiduriama su atvejais, kai asmuo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su nenustatytu asmeniu, kurio pakaltinamumo ir amžiaus neįmanoma patikrinti. Sprendžiant, ar galima konstatuoti byloje bendrininkavimo buvimą su nenustatytu asmeniu, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlį į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo. Nenustatytas asmuo iš tiesų gali būti žinomas, bet pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų, pagaliau apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos. Todėl bendrininkavimo su asmeniu, įvardytu kaip nenustatytas asmuo, pašalinimas iš kaltinimo neturi būti sprendžiamas formaliai, o bendrininkavimo konstatavimas tokiu atveju nebūtinai reiškia netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2009">2K-P-9/2009</a>, 2K-146-511/2016, 2K-370-693/2017).
7.11. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. V. ir R. K. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad jie veikė bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į kitą tyrimą, ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, iš kurių mažiausiai du, neskaitant R. K., vykdė objektyviąją BK 180 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo pusę ir veikė kaip vykdytojai. Tokia teismo išvada dėl bendrininkų grupės buvimo neprieštarauja kasacinio teismo praktikai dėl bendrininkavimo su nenustatytu asmeniu. Taigi akivaizdu, kad kelių bendrininkų buvimas, jų susitarimas, jungiamas tyčios veikti bendrai, lėmė ir palengvino nusikalstamos veikos darymą, sustiprino jų pasiryžimą veikti nusikalstamai. Be nenustatytų asmens veiksmų nebūtų įmanomi ir nuteistojo R. K. veiksmai, padarant nusikaltimą, nustatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje.
7.12. Apeliacinės instancijos teismas, pašalindamas E. V. ir R. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, iš esmės nepateikė motyvų dėl kitų asmenų dalyvavimo padarant šį nusikaltimą, apsiribodamas konstatavimu, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl nenustatytų bendrininkų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos, kur būtų konstatuota ir tai, kad bendrininkų grupėje buvo ne mažiau kaip du vykdytojai, kurie atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius ar specialiuosius požymius. Kolegija pažymi tai, kad faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, patvirtino, jog padarant BK 180 straipsnio 3 dalyje nurodytą veiką, be E. V. ir R. K., dalyvavo ir kiti – nenustatyti asmenys, visi jie suvokė, kad kartu su kitais bendrininkais dalyvauja padarant plėšimą, kartu siekė bendro rezultato, suprato savo vaidmenį bendrame nusikaltime. Apeliacinės instancijos teismas, išskyrus tai, jog pakeitė E. V. veikos teisinį vertinimą, jokių naujų aplinkybių nenustatė ir savo nuosprendyje pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl kitų asmenų nešalino bei nekeitė, iš esmės joms pritardamas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes, iš kurių matyti, kad, be R. K., dar mažiausiai du nenustatyti asmenys tiesiogiai atliko BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytus veiksmus. Tokia situacija atitinka vieną iš bendrininkavimo formų – bendrininkų grupę. Todėl apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nustatytą E. V. ir R. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog jie nusikalstamą veiką padarė dalyvaudami bendrininkų grupėje, netinkamai pritaikė BK 25 straipsnio 2 dalį ir 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Maža to – nurodydamas, jog naikina šią aplinkybę, ir švelnindamas nuosprendį ne tik E. V., bet ir R. K., nepateikė jokių motyvų dėl R. K. skirtos bausmės, nors BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas tai įpareigoja. Dėl nurodytų priežasčių naikintina apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl pašalinimo iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies nustatytų aplinkybių bei pripažinimo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad E. V. ir R. K. nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe.
7.13. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, pašalindamas nurodytas aplinkybes, R. K. skirtos bausmės nekeitė, o E. V. bausmės mažinimą iš esmės motyvavo tuo, kad jo veika iš pagrindinio (vykdytojo) vaidmens buvo perkvalifikuota į antraeilį (padėjėjo), keisti skundžiamą nuosprendį dėl E. V. skirtos bausmės ar papildomai pasisakyti dėl R. K. skirtos bausmės nėra pagrindo.
8. Nuteistojo kasaciniame skunde teigiama, kad žemesnės instancijos teismai procesinius sprendimus grindė duomenimis, neatitinkančiai įrodymų sampratos ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.
8.1. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.
8.2. Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais. Teismas įrodymus įvertina pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles.
8.3. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, kad kaltinamo asmens veiksmai turi visus konkrečius jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyviai gali bylos nagrinėjimo metu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokie proceso dalyvių pasiūlymai teismams nėra privalomi ir jų atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.
8.4. Nuteistasis E. V. kasaciniame (kaip ir apeliaciniame) skunde kelia įrodymų, kito nuteistojo – R. K. parodymų patikimumo klausimą, teigia, kad padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų kasatorių parodant atpažinti iš jo nuotraukos (BPK 194 straipsnis), o tuo tarpu kitus asmenis parodant atpažinti gyvai (BPK 192 straipsnis), kas kitiems asmenims nulėmė visiškai skirtingą procesinę baigtį (jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas).
8.5. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Duomenys tikrinami, atliekant BPK nustatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.
8.6. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistojo E. V. kaltės, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme išsamiai išanalizavo bylos įrodymus, palygino juos tarpusavyje, nagrinėjo ne tik kito nuteistojo – R. K. parodymus, bet ir kitus bylos duomenis, nuteistojo R. K. parodymus gretindamas su kitais įrodymais: liudytojų E. G., R. P., R. D. parodymais, apžiūros protokolais ir vaizdo įrašais, specialisto išvadomis, mobiliojo ryšio informacijos duomenimis ir kt., argumentuotai pripažino R. K. parodymus įrodymais ir motyvavo, kodėl jais vadovaujasi, pasisakė dėl byloje surinktų duomenų atitikties BPK įrodymams keliamiems reikalavimams, nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl remiasi ar atmeta vienus ar kitus įrodymus, ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir vertindamas įrodymus, BPK pažeidimų nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys taip pat patvirtina, kad teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 4 dalies nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, ir atsakė į esminius jo argumentus, išdėstydamas išsamias ir motyvuotas išvadas, kurioms nepritarti nėra pagrindo.
9. Taip pat nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu, atliekant asmens parodymo atpažinti procesinį veiksmą, buvo pažeista BPK 192 straipsnyje nustatyta tokio veiksmo atlikimo tvarka.
9.1. Apklausto asmens parodymams apie tam tikrą asmenį patikrinti gali būti atliekamas to asmens parodymas atpažinti. BPK 191–192 straipsniuose nustatytos tokio asmens parodymo atpažinti sąlygos. BPK 191 straipsnio 2 dalyje ir 192 straipsnio 1–5 dalyse nustatyta asmens parodymo atpažinti tvarka. Atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą; atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną. Parodymo atpažinti protokole nurodomos visų parodomų atpažinti asmenų pavardės, vardai, gimimo metai, ūgis, kūno sudėjimas, gyvenamoji vieta, drabužiai, kuriais jie apsirengę; parodomų atpažinti asmenų turi būti ne mažiau kaip trys; parodomų asmenų grupė nufotografuojama arba kitaip vizualiai užfiksuojama. BPK 192 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo saugumui užtikrinti. Taigi ši norma suteikia ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui teisę savo nuožiūra spręsti, kada tikslingiausia asmens atpažinimą atlikti pagal jo nuotrauką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-446/2008, 2K-370-693/2017).
9.2. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas asmens parodymas atpažinti pagal nuotrauką, jo metu nuteistasis R. K. atpažino E. V., kurį apklausoje įvardijo kaip „Mercedes“ vairuotoją“ ir „Storą“. Atliekant šį procesinį ikiteisminio tyrimo veiksmą buvo laikomasi BPK 192 straipsnyje įtvirtintos jo atlikimo tvarkos: įtariamasis R. K., prieš parodant jam atpažintiną asmenį pagal nuotraukas su penkiomis kitų asmenų nuotraukomis, buvo apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė atpažintiną asmenį – E. V., atpažįstančiajam pageidaujant, šio veiksmo atlikimo metu dalyvavo jo gynėja advokatė, kas taip pat paneigia kasatoriaus minimo poveikio atpažįstančiajam galimybę. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu R. K. nurodė, kad atpažįsta kasatorių pagal veido bruožus. Kasatorius skunde nurodo, kad jis abejoja atliktų asmens parodymų atpažinti patikimumu iš esmės vien dėl to, kad kitiems asmenims, kurie buvo parodyti atpažinti gyvai, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Tačiau toks skundo argumentas nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais ir nedaro paties procesinio veiksmo neteisėto, nes jo įrodomoji reikšmė buvo įvertinta palyginus šiuos duomenis su kitais bylos įrodymais ir įvertinus įrodymų visumą. Be to, teisme nuteistasis R. K. patvirtino, kad E. V. yra būtent tas asmuo, apie kurį jis davė parodymus. Taigi nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo teiginiu, kad asmens parodymo atpažinti iš nuotraukos metu gauti duomenys neatitiko BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymams keliamų reikalavimų.
10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacine tvarka apskųstas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų neturi. Visi duomenys, kuriais teismai grindė savo išvadas, nustatydami faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismų atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nuteistojo E. V. veika pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 3 dalį kvalifikuota tinkamai.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 punktais,
n u t a r i a :
Nuteistojo E. V. kasacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nuosprendį pakeisti, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos nustatytos aplinkybės, kad E. V. ir R. K. nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe, ir pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybę, kad R. K. ir E. V. nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Teisėjai Armanas Abramavičius
Eligijus Gladutis
Artūras Ridikas
