Civilinė byla Nr. e3K-3-475-1075/2019
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02112-2017-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.8.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas.
2. Ieškovė prašė teismo pripažinti, kad 2017 m. sausio 31 d. vagystė iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) yra draudžiamasis įvykis, priteisti jai iš atsakovės ADB,,Gjensidige“ 5264 Eur draudimo išmoką ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
3. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 20 d. ji su draudimo bendrove sudarė gyventojų turto draudimo sutartį nuo 2016 m. gruodžio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d., apdraudė namą (duomenys neskelbtini). Šia draudimo sutartimi taip pat buvo apdraustas namų turtas ir turto savininko civilinė atsakomybė. Draudimo sutartį ieškovė sudarė, siekdama apdrausti statomame naujame name laikomas statybines medžiagas bei įrangą. Draudimo sutarties sudarymo metu gyvenamajame name ieškovė negyveno, jame buvo atliekami vidaus apdailos statybos darbai. 2017 m. sausio 31 d. buvo pastebėta, jog iš namo patalpų pavogta šildymo sistema,,oras-vanduo“. Ieškovė nurodė, kad dėl pavogtos šildymo sistemos patyrė 5360,21 Eur nuostolį. Dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apie nusikaltimą tą pačią dieną (2017 m. sausio 31 d.) buvo pranešta draudikei, tačiau atsakovė 2017 m. kovo 13 d. pranešė, jog neišmokės draudimo išmokos, nes pagal Gyventojų turto draudimo taisykles Nr. 060 (toliau – ir Taisyklės), nepriklausomai nuo draudžiamųjų įvykių, pasirinktų sudarant draudimo sutartį, pastato statybos, rekonstrukcijos, renovacijos ar remonto (išskyrus paprastąjį remontą) metu vagystės atveju negalioja apsauga šiame pastate esančiam turtui.
4. Ieškovės teigimu, vagystės padarymo metu ieškovės statomas gyvenamasis namas buvo jau pastatytas ir tik jo viduje buvo dažomos sienos, montuojamos grindys. Ieškovė draudikės atstovų nebuvo informuota apie nurodytą draudimo sąlygą, todėl tokia sąlyga vertintina kaip siurprizinė, kuri jai draudikės atstovo nebuvo atskleista. Jei draudikės atstovas ieškovę būtų išsamiai supažindinęs su šia draudimo sutarties išlyga, jog statomame name draudimas galioja tik dėl ugnies rizikos, ieškovė nebūtų sudariusi draudimo sutarties.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad tokio tipo draudimo sutartį sudarė pirmą kartą, sutarčiai sudaryti kreipėsi į konsultantę. Sudarius sutartį, ieškovei buvo įteiktos draudimo taisyklės, šių ieškovė neskaitė.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė, sumokėdama draudimo įmoką ir pasirašydama draudimo sutartį, savo parašu patvirtino, jog buvo tinkamai supažindinta su Taisyklėmis. Byloje nekilo ginčo, jog sutarties sudarymo metu ieškovei buvo pateiktos draudimo taisyklės, jos taip pat viešai skelbiamos internete. Padaryta išvada, kad ieškovei buvo sudarytos visos sąlygos tinkamai susipažinti su draudimo sutarties sąlygomis jau iki sutarties sudarymo ir jos sudarymo metu, tačiau ieškovė su šiomis draudimo sutarties sąlygomis susipažino tik po padarytos vagystės. Kadangi ginčijamos Taisyklių nuostatos buvo nurodytos aiškiai, Taisyklių I dalies 83 punkto taikymas lengvai suprantamas, tai teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad jos buvo ieškovei netikėtos.
8. Teismas pripažino, kad tiek pagal Taisykles, tiek pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ieškovės atlikti statybos apdailos darbai vertinami kaip statybos darbų sudėtinė dalis, t. y. tęsinys, o ne kaip paprastojo (einamojo) remonto darbai, siekiant atnaujinti pastatą. Faktą, kad namas buvo nebaigtas statyti, patvirtino ir Nekilnojamojo turto registro išrašas. Teismas konstatavo, kad ieškovės teiginiai apie tai, jog namo statyba buvo baigta, prieštaravo objektyviems byloje pateiktiems įrodymams.
9. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. birželio 6 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą.
10. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovė pasirašė draudimo sutartį, taip patvirtindama, kad Taisyklės jai yra įteiktos. Ieškovė, pasirašiusi draudimo sutartį, taip pat sumokėjo draudimo įmoką, tačiau klausimų ar pastabų dėl draudimo sutarties ar Taisyklių sąlygų sudarydama sutartį draudikei nepareiškė. Ieškovė patvirtino, kad Taisyklės jai buvo įteiktos. Teismas padarė išvadą, kad ieškovei buvo sudarytos sąlygos tinkamai susipažinti su draudimo sutarties sąlygomis iki sutarties sudarymo ir jos sudarymo metu.
11. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad Taisyklių 83 punkte nustatyta sąlyga yra pateikta aiškiai, atskirai išskirtoje dalyje, suformuluota trumpai ir aiškiai, lengvai suprantama pažodžiui, todėl negali būti siurprizine sutarties sąlyga, kuri, tarp šalių esant ginčui dėl įvykio, neturėtų būti taikoma.
12. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės įsigytame bute ginčo įvykio metu atliekamus statybos apdailos darbus vertino kaip tęstinius statant nekilnojamojo turto objektą, o ne kaip paprastojo (einamojo) remonto darbus siekiant atnaujinti pastatą. Dėl to tokio pobūdžio darbų atlikimas nelaikytas sąlyga, sudarančia pagrindą taikyti Taisyklių 87 punkte įtvirtintą išlygą dėl draudimo apsaugos išimčių, nurodytų Taisyklių 83 punkte, netaikymo.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
13. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 6 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrosiose Draudimo sutarties sąlygose ir specialiosiose Draudimo sutarties sąlygose nustatytų viena kitai prieštaraujančių draudimo sąlygų aiškinimo ir taikymo, taip pat dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju, taikė bendrųjų sutarties sąlygų (Taisyklių), o ne specialiųjų šalių aptartų sąlygų, nustatytų Draudimo sutartyje, nuostatas, taip netinkamai taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.187 straipsnį.
13.2. Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl įrodytos neįvykdytos draudikės pareigos, nustatytos CK 6.992 straipsnio 1 dalyje ir 6.185–6.187 straipsniuose, tinkamai atskleisti sutarties sąlygas, supažindinti su jomis sutartį prisijungimo prie standartinių sutarties sąlygų būdu sudarantį asmenį.
13.3. Apeliacinės instancijos teismas pažodžiui taikė CK 6.186 straipsnio 2 dalį, apibrėžiančią kriterijus, taikytinus sutarties sąlygos pripažinimui netikėta, atsižvelgdamas tik į sutarties sąlygos turinį, formuluotę ir jos išraiškos būdą, nepagrįstai netaikė kitų kriterijų, kurių taikymas yra pripažįstamas teismų praktikoje dėl CK 6.186 straipsnio aiškinimo ir taikymo (pvz., aplaidus draudiko elgesys, esminių sąlygų, turinčių reikšmės draudėjo apsisprendimui sudaryti sutartį, neatskleidimas, draudėjo nesupažindinimas su draudimo sutarties sąlygomis iki draudimo sutarties sudarymo, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų taikymas).
13.4. Kasaciniame skunde keliamas esminis klausimas dėl įstatyme neapibrėžtos paprastojo remonto darbų sąvokos išaiškinimo, kriterijų, taikytinų darbams, priskirtiniems prie paprastojo remonto darbų.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ginčo šalių taikos sutarties patvirtinimo
14. Ginčo šalys 2019 m. spalio 18 d. taikos sutartimi tarpusavio nuolaidų būdu išsprendė byloje kilusį ginčą. Ieškovė 2019 m. spalio 18 d. prašymu prašė teismo patvirtinti taikos sutartį ir bylą nutraukti, grąžinti žyminį mokestį. Prašymą tvirtinti taikos sutartį pasirašė abi ginčo šalys.
15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Bylos šalims pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių negalima tvirtinti taikos sutarties. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.
16. Iš bylos šalių pateiktos taikos sutarties turinio teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti apie ją sudariusių asmenų valios išraiškos ydingumą. Tiek prašyme tvirtinti taikos sutartį, tiek taikos sutarties 3.1 punkte šalys patvirtino, kad joms žinomi ir suprantami taikos sutarties sudarymo bei bylos nutraukimo procesiniai padariniai, t. y. teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, turi teismo galutinio sprendimo (lot. res judicata) galią ir šalys netenka teisės kreiptis į teismą iš naujo tais pačiais pagrindais, dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių asmenų.
17. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad, nenustačius CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, užkertančių kelią tvirtinti taikos sutartį, šalių 2019 m. spalio 18 d. sudaryta taikos sutartis patvirtintina. Patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai panaikintini ir byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Rašytinės taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą, grąžinimo klausimas spręstinas pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad jeigu byla, patvirtinus taikos sutartį, užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka, grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Šalims sudarius taikos sutartį ir ją pateikus teismui iki teismo posėdžio skyrimo momento, ieškovei grąžintinas įstatyme nustatyto dydžio (100 proc.) žyminis mokestis, sumokėtas paduodant kasacinį skundą (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis). Iš kasaciniam teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė už kasacinį skundą sumokėjo 118,46 Eur žyminio mokesčio; ši suma grąžintina ieškovei.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 6 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą.
Patvirtinti ieškovės A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), atstovaujamos advokato Lino Žukausko, veikiančio 2017 m. rugsėjo 28 d. atstovavimo sutarties pagrindu) ir atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (j. a. k. 10057869, adresas: Žalgirio g. 90, Vilnius, atstovaujamos ADB „Gjensidige“ Lietuvos teisės grupės vyresniojo teisininko Dano Juraičio) 2019 m. spalio 18 d. taikos sutartį, sudarytą šiomis sąlygomis:
1. „Atsakovė akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ įsipareigoja sumokėti ieškovei A. M. 2000 (du tūkstančius) Eur per 5 (penkias) dienas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.
2. Ieškovė atsisako likusio 3264,71 Eur reikalavimo dėl draudimo išmokos priteisimo dalies, taip pat atsisako reikalavimo priteisti iš atsakovės 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Šalių susitarimu teismo, procesinių dokumentų siuntimo ir kitų procesinių bylos išlaidų atlyginimo pareiga tenka atsakovei.
4. Šalių susitarimu šalys neatlygina viena kitai turėtų bylinėjimosi išlaidų.
5. Šalys patvirtina, kad ateityje neturės viena kitai jokių turtinių pretenzijų.
6. Taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo bei bylos nutraukimo pasekmės, nurodytos CPK 294 straipsnyje bei 595 straipsnyje, šios sutarties šalims yra tinkamai išaiškintos ir žinomos.
7. Sutartis įsigalioja teismui priėmus nutartį dėl jos patvirtinimo ir galioja iki visiško šalių prievolių įvykdymo pagal šią sutartį.
8. Taikos sutartis yra šalių perskaityta, suprasta dėl turinio ir pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valią ir ketinimus, priimta bei pasirašyta trimis vienodą galią turinčiais egzemplioriais, kurių vienas įteikiamas ieškovės atstovui, kitas – atsakovės atstovui, o trečias – Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.“
Civilinę bylą Nr. e3K-3-475-1075/2019 nutraukti.
Grąžinti ieškovei A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 118,46 Eur (vieną šimtą aštuoniolika Eur 46 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą 2019 m. rugsėjo 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 144 AB „Swedbank“.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas
