Civilinė byla Nr. 3K-3-433/2013 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01204-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija 40.2
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Alfatransa“ kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Autovira“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Alfatransa“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 62 635,73 Lt už suteiktas vežimo paslaugas bei 6 procentus procesinių palūkanų. Jis nurodė, kad 2007 m. spalio 1 d. šalys sudarė krovinių pervežimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo pervežti automobilius, o atsakovas – apmokėti už paslaugą. Suteikęs paslaugas ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitas–faktūras, pagal kurias atsakovo skola yra 62 635,73 Lt. Šalys šią skolą patvirtino pasirašydamos 2010 m. lapkričio 15 d. tarpusavio atsiskaitymų–suderinimo aktą. 2011 m. balandžio 29 d. ieškovui iškelta bankroto byla.
Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad 2010 m. liepos 19 d. Prancūzijoje ieškovui priklausančiu automobiliu pervežant krovinį kilo gaisras, kurio metu vežamas krovinys sudegė. Dėl prarasto užsakovo krovinio atsakovas patyrė 616 721,85 Lt nuostolių, kurių reikalavo iš ieškovo. Kadangi šalys turėjo viena kitai priešpriešinių piniginių reikalavimų (atsakovas skolingas ieškovui 62 635,71 Lt už suteiktas vežimo paslaugas, o ieškovas atsakovui – 616 721,85 Lt žalos atlyginimo), jie buvo įskaityti tarpusavio atsiskaitymo aktu ir ieškovo atsakovui mokėtina suma už patirtą žalą sumažinta iki 554 086,12 Lt. Jokių pretenzijų per akte nurodytą terminą ieškovas nepareiškė, todėl atsakovo prievolė jam baigėsi (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 1 dalis). Atsakovas taip pat teigė, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 11 dalis) ir prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 62 635,73 Lt skolos už vežimo paslaugas, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad, laiku ir tinkamai neatsiskaitydamas už suteiktas vežimo paslaugas, atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus. Atsakovo argumentus dėl priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymo teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nustatė, kad Prancūzijos komerciniame teisme vyksta draudėjo ADB „BTA draudimas“ ir atsakovo ginčas, nes draudėjas atsisakė kompensuoti atsakovo patirtą žalą, motyvuodamas, kad įvykis nedraudžiamasis. Ieškovas nurodytoje byloje nedalyvauja, taigi, atsakovui padaryta žala nėra priešpriešinis vienarūšis reikalavimas ir negali būti įskaitytas vienos šalies pareiškimu. Ieškovas tarpusavio atsiskaitymo akto nepripažino ir nepasirašė, nes atlikti pervežimai nesusiję su 2010 m. liepos 19 d. pervežimu, kurio metu įvyko gaisras ir sudegė krovinys.
Teismas pripažino, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo reikalavimai yra ginčijami teismuose, taigi jie nėra akivaizdūs ir jų įskaityti negalima, o iškėlus ieškovui bankroto bylą atsakovas gali pareikšti reikalavimus tik įstatymo nustatyta tvarka. Teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, nes ieškovo bankroto administratoriui dokumentai perduoti 2011 m. gegužės 16 d., o ieškinys paduotas 2012 m. balandžio 5 d., t. y. nepraleidus vienerių metų termino, nustatyto Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnyje.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, jį atmetė ir 2013 m. sausio 3 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimą paliko nepakeistą, iš esmės sutikdama su jame nurodytais motyvais.
Teismas pažymėjo, kad iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju įskaitymas nebuvo galimas, nes surašant tarpusavio atsiskaitymų–užskaitos aktą atsakovas neturėjo galiojančio vykdytino reikalavimo ieškovui ir šalių reikalavimai nebuvo priešpriešiniai, nes dėl gaisro padarytos žalos atsakovas Prancūzijos teisme yra pareiškęs ieškinį ieškovo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo bendrovei. Dėl šių priežasčių teismas konstatavo, kad atsakovo surašytas tarpusavio atsiskaitymų–užskaitos aktas neatitiko įstatymo leidėjo nustatytų jo taikymo imperatyviųjų sąlygų (CK 6.130 straipsnis) ir nesukėlė teisinių padarinių, t. y. atsakovo prievolė sumokėti ieškovui 62 635,73 Lt už suteiktas vežimo paslaugas įskaitymu nepasibaigė.
Teisėjų kolegija atmetė apeliacinio skundo motyvus, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo pasisakyti ir spręsti dėl ieškovo kaltės dėl kilusio gaisro, kurio metu buvo sunaikintas atsakovui priklausantis turtas, nes atsakovas nereiškė reikalavimų atlyginti padarytą žalą, o bylos nagrinėjimo ribos nustatomos pagal šalių suformuluotus reikalavimus.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Dėl įskaitymui būtinų sąlygų. Įskaitymas – vienas iš įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų, kuris galimas esant CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms. Kauno apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarpusavio atsiskaitymų–užskaitos aktu atliktas užskaitymas nebuvo galimas, nes: 1) atsakovas neturėjo galiojančio ir vykdytino reikalavimo ieškovui; 2) ieškovo ir atsakovo reikalavimai nėra priešpriešiniai; 3) atsakovo reikalavimas ieškovui nėra apibrėžtas. Su šiais apeliacinės instancijos teismo motyvais atsakovas nesutinka.
Dėl atsakovo reikalavimo ieškovui galiojimo ir vykdytinumo. Kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-293/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-293/2009">3K-3-293/2009</a>; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-479/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-479/2010">3K-3-479/2010</a>; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-540/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-540/2010">3K-3-540/2010</a>) suponuoja išvadą, kad vienos šalies reikalavimas kitai šaliai tampa galiojančiu ir vykdytinu tada, kai šalis, turėdama teisinį bei faktinį pagrindą, pareiškia reikalavimą įvykdyti prievolę. CK 6.2 straipsnyje nustatyta, kad prievolės ir jos pagrindu kylančio reikalavimo galiojimo pradžios momentas apibrėžiamas sandorio arba kitokio juridinio fakto, kurie pagal galiojančius įstatymus sukurtų prievolinius santykius, egzistavimu. Nagrinėjamu atveju šalys buvo sudariusios krovinių pervežimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovui pervežti automobilius. Byloje nustatyta, kad ieškovui perduotas vežti krovinys (lengvieji automobiliai) buvo nepataisomai sugadinti ieškovui priklausančioje priekaboje kilusio gaisro metu ir dėl to atsakovas patyrė 616 721,85 Lt nuostolių. Vadovaujantis CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalimi vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti iki jo perdavimo momento. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2001 m. birželio mėn. 15 d. nutarime Nr. 31 išaiškino, kad teismai vežėjo atsakomybę pagal CMR konvenciją turi traktuoti kaip sutartinę, nors vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo pagal CMR konvenciją yra preziumuojama (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai). CK 6.820 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta analogiška nuostata, pagal kurią vežėjas atsako už krovinio ar bagažo neišsaugojimą (praradimą, trūkumą, sužalojimą) po krovinio ar bagažo priėmimo iki jų išdavimo gavėjui ar kitam įgaliotam asmeniui, jeigu neįrodo, kad krovinys ar bagažas buvo visiškai ar iš dalies prarastas ar sužalotas dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti ir kurių pašalinimas nuo jo nepriklauso. Taigi, krovinių vežimo metu ieškovui visiškai praradus atsakovo krovinį, ieškovui atsirado sutartinė prievolė atlyginti dėl krovinio praradimo atsakovo patirtus nuostolius. Atsakovas, gindamas savo interesus bei įgyvendindamas savo teises, pateikė ieškovui reikalavimą atlyginti nuostolius, t. y. išrašė ir ieškovui PVM sąskaitas–faktūras. Nuo šio momento ieškovo prievolė tapo galiojanti ir vykdytina.
Pažymėtina, kad Prancūzijos komerciniame teisme vykstantis teisminis ginčas neturi įtakos atsakovo atlikto įskaitymo teisėtumui, nes atsakovo įskaityta suma yra lygi draudimo franšizės dydžiui, taigi, draudikas jos neatlygins. Be to, įskaitymo metu (2010 m. spalio 30 d.) teisminių ginčų tarp ieškovo ir atsakovo ar trečiųjų asmenų nebuvo, o pagal kasacinio teismo praktiką CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas taikomas tada, kai įskaitymas atliekamas iškėlus civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-293/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-293/2009">3K-3-293/2009</a>; 2011 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-7/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-7/2011">3K-3-7/2011</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Mi8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-42/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-42/2011">3K-3-42/2011</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-9/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-9/2010">3K-3-9/2010</a>).
Atsižvelgiant į tai, kad atliekant įskaitymą atsakovo reikalavimas buvo galiojantis ir vykdytinas, kad jokio teisminio ginčo tarp ieškovo ir atsakovo nevyko, konstatuotina, kad bylą nagrinėję teismai suklydo ir netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl jų procesiniai sprendimai naikintini.
Dėl priešpriešinių reikalavimų. Kauno apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo šalių tarpusavio reikalavimai nebuvo priešpriešiniai, nes atsakovas Prancūzijos teisme yra pareiškęs ieškinį, kuriuo iš draudimo bendrovės reikalauja atlyginti žalą. Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovui už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas pagal šalių sudarytą krovinių pervežimo sutartį 2010 m. lapkričio 30 d. buvo skolingas 62 635,71 Lt, taigi, įskaitymo akto surašymo metu, ieškovas turėjo galiojantį ir vykdytiną reikalavimą atsakovui. 2010 m. liepos 19 d. ieškovui priklausančiame autovežyje kilusio gaisro metu sudegė atsakovo užsakovui priklausantis krovinys, todėl atsakovas patyrė 616 721,85 Lt nuostolių, kuriuos pagal sutarties ir teisės aktų nuostatas privalėjo atlyginti ieškovas. Taigi, įskaitymo akto surašymo metu, atsakovas turėjo galiojantį ir vykdytiną reikalavimą ieškovui. Aplinkybė, kad atsakovas pareiškė reikalavimus atlyginti žalą tiek ieškovui, tiek jo civilinės atsakomybės draudikui, nereiškia, jog atsakovas prievolių įskaitymo metu neturėjo priešpriešinio reikalavimo ieškovui, nes atlikus įskaitymą buvo atlyginta tik dalis atsakovo patirtų nuostolių (62 635,71 Lt iš 616 721,85 Lt), o dėl likusios dalies atsakovas kreipėsi į akcinės draudimo bendrovės BTA filialą Lietuvoje dėl draudimo išmokos, tačiau draudikas atsakovui draudimo išmoką išmokėti atsisakė, todėl atsakovas Prancūzijos teisme pareiškė ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovo ir ieškovo reikalavimai yra priešpriešiniai.
Dėl atsakovo reikalavimo ieškovui apibrėžtumo. Kauno apygardos teismas, vertindamas atsakovo reikalavimo ieškovui apibrėžtumą, nepagrįstai vadovavosi aplinkybe, kad Prancūzijos komerciniame teisme vyksta teisminis ginčas, nes ši aplinkybė nėra susijusi su atsakovo reikalavimo ieškovui apibrėžtumu. Esant neapibrėžtam atsakovo reikalavimui teisminis ginčas nebūtų galimas. Be to, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovui priklausančioje priekaboje kilusio gaisro metu sudegė atsakovui priklausantys automobiliai ir dėl to jis patyrė 616 721,85 Lt nuostolių, taigi, atsakovo reikalavimas ieškovui aiškiai apibrėžtas sugadinto krovinio verte.
Dėl įrodymų vertinimo. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui tarpusavio atsiskaitymų aktu įskaitant prievoles egzistavo visos įskaitymui būtinos sąlygos: atsakovo reikalavimas ieškovui buvo galiojantis ir vykdytinas, atsakovo ir ieškovo reikalavimai buvo priešpriešiniai, atsakovo reikalavimas – aiškiai apibrėžtas. Teismai netinkamai vertino įskaitymo sąlygų egzistavimą patvirtinančius rašytinius įrodymus, nevertino Prancūzijos komerciniame teisme vykstančio teisminio ginčo aplinkybių (ginčo pradžios datos, bylos esminių aplinkybių, kt.), nenurodė, kodėl atmetė nuostolių dydį patvirtinančius rašytinius įrodymus (tarpusavio atsiskaitymų aktą, atsakovo ieškovui pateiktas PVM sąskaitas–faktūras, mokėjimo nurodymą dėl krovinio praradimo patirtų nuostolių), o tai turėjo įtakos neteisėtam sprendimo ir nutarties priėmimui.
Ieškovas su kasaciniu skundu nesutinka, prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistus.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Dėl faktinių aplinkybių. 2010 m. liepos 19 d. Prancūzijoje kilus gaisrui ir visiškai sudegus transporto priemonei bei kroviniui, UAB „Autovira“ kreipėsi į ABD „BTA draudimas“, nes ten buvo apsidraudusi savo civilinę atsakomybę. Draudimo bendrovės pasamdyti ekspertai 2011 m. vasario 17 d. nustatė, kad gaisras kilo dėl vežamo automobilio elektros instaliacijos avarinio darbo režimo. Draudikas nurodė, kad pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punktą vežėjas neatsako už krovinio praradimus dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 6.820 straipsnio 1 dalyje. CK 6.820 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vežėjo vienašališkai surašyti dokumentai apie krovinio ar bagažo neišsaugojimo ar sužalojimo priežastis gali būti ginčijami teismine tvarka ir turi būti vertinami teismo kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais vežėjo atsakomybės pagrindus. Atsakovas taip ir pasielgė: užsakė nepriklausomą ekspertizę, kurios 2011 m. liepos 11 d. ataskaitoje nurodyta, kad gaisras kilo dėl energijos impulso, esančio už transporto priemonės ribų, aktyvavimo. Šios ataskaitos pagrindu atsakovas UAB „Alfatransa“ 2011 m. gruodžio 2 d. pateikė ieškinį ieškovo BUAB „Autovira“ draudikui ADB „BTA draudimas“ Prancūzijos teisme.
Ekspertams dar neišsiaiškinus gaisro priežasties, atsakovas 2010 m. lapkričio 30 d. išrašė 616 721,85 Lt sąskaitą žalai atlyginti. Pažymėtina, kad atsakovas šios žalos negalėjo patirti, nes gaisro metu buvo ne vežamų automobilių savininkas, o ekspeditorius. Atsakovas nuosavybės teisę į sudegusius automobilius įgijo 2010 m. lapkričio 30 d., kai Prancūzijos įmonė GEFCO už juos išrašė sąskaitas. Jas atsakovas apmokėjo 2011 m. sausio 13 d. Taigi dvišaliu pirkimo–pardavimo sandoriu atsakovas įsigijo sudegusius automobilius už 616 721,85 Lt. 2010 m. lapkričio 30 d. atsakovas, perimdamas nuosavybės teises, žinojo, kad automobiliai sudegę ir kad vyksta tyrimas dėl gaisro priežasčių, taigi užskaitos metu nebuvo patyręs žalos.
2011 m. balandžio 29 d. ieškovui buvo iškelta bankroto byla, atsakovas kreditoriaus reikalavimo joje nepateikė. Vykdant išieškojimą atsakovui buvo nusiųstas raginimas sumokėti 62 635,71 Lt už vežimo paslaugas, o jis 2011 m. lapkričio 22 d. atsiuntė tarpusavio atsiskaitymų aktą, kuriuo norėjo užskaityti 62 635,71 Lt skolą. Ši užskaita nebuvo galima, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo.
Ekspertizių metu buvo nustatytos aplinkybės, kurios atleidžia vežėją nuo atsakomybės, nes neteisėtų vežėjo veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, UAB „Autovira“ žalos dėl sudegusių automobilių neprivalo atlyginti, nes ADB „BTA draudimas“ ekspertai nustatė, kad tai – nedraudžiamasis įvykis, o vežėjas pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punktą yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės. Žalos atlyginimo klausimas neišspręstas iki šio laiko, nes, ieškovui iškėlus bankroto bylą, atsakovas ieškovo bankroto administratoriui nepareiškė reikalavimo atlyginti žalą, taip pat nepateikė priešieškinio šioje byloje.
Dėl įskaitymui būtinų sąlygų. Nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neturėjo galiojančio ir vykdytino reikalavimo ieškovui. Žalą šiuo atveju patyrė Prancūzijos įmonė GEFCO, ją turėtų atlyginti ADB „BTA draudimas“. UAB „Alfatransa“ ir GEFCO 2010 m. lapkričio 30 d. pirkimo–pardavimo sandoris trečiajam asmeniui UAB „Autovira“ teisinių padarinių nesukėlė.
Žalos atlyginimo klausimas Prancūzijos teisme neišspręstas, atsakovas nėra pareiškęs reikalavimo ieškovo bankroto byloje, todėl jis neturi ir neturėjo galiojančio reikalavimo.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl įskaitymo
Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. CK 6.131 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Iš šių įstatymo nuostatų matyti, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatyme nenustatyta privaloma įskaitymo sandorio forma ir šį sandorį sudarančių asmenų (šalių) valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant ginčą dėl įskaitymo svarbu nustatyti, ar šalys dėl įskaitymo susitarė, o jeigu įskaitymas sudarytas vienos šalies valia, ar apie šią valią buvo informuota kita šalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB,,Neries verslas“ v. UAB „Sarių sala“, bylos Nr. 3K-3-407/2010).
Nagrinėjamoje byloje atsakovas 2010 m. lapkričio 30 d. pateikė ieškovui pasirašyti tarpusavio atsiskaitymų–užskaitos aktą Nr., 2010/11-2, kuriame buvo nurodyta 62 653,73 Lt ieškovo skola atsakovui ir 616 721,85 Lt atsakovo skola ieškovui. Šis aktas pasirašytas tik atsakovo. Jau minėta, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, kuriam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas analogišką tarpusavio atsiskaitymų–užskaitos aktą (Nr. 2011/11-1) ieškovui pateikė ir 2011 m. lapkričio 22 d. Ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas pats pirmojo užskaitos akto nelaikė pakankamu įskaitymui atlikti, todėl įskaitymo pagal šį aktą neatsirado, nes atsakovas savo valią dėl 2010 m. lapkričio 30 d. įskaitymo pakeitė (šį įskaitymą atšaukė) pateikdamas 2011 m. lapkričio 22 d. aktą. Taigi, nagrinėjamu atveju kitos įskaitymo sąlygos nėra reikšmingos, nes nėra šalies valios dėl paties vienašalio sandorio, todėl sandoris laikytinas nesudarytu.
Pasisakant dėl 2011 m. lapkričio 22 d tarpusavio atsiskaitymų–užskaitos akto yra reikšminga tai, kad 2011 m. balandžio 29 d. (t. y. prieš įskaitymą) ieškovui buvo iškelta bankroto byla. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytas draudimas vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, baudų, mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės turto teismine ar ne ginčo tvarka ir kt. Kaip yra išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, ši įstatymo nuostata taip pat reiškia, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, šios įmonės kreditorių ir skolininkų savitarpio reikalavimai nuo bankroto bylos iškėlimo momento negali būti įskaitomi, nes tarpusavio reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų. Ši taisyklė taikoma net ir tais atvejais, kai kreditorius ir skolininkas yra vienas ir tas pats asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ v. UAB „Šviesusis rytojus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-568/2000; 2002 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alytaus vija“ v. A. Ž. IĮ, bylos Nr. 3K-3-1335/2002; 2006 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos finansų ministerija v. AB „Oruva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-529/2006; kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju įskaitymas pagal antrąjį užskaitos aktą nebuvo galimas, nes tuo metu ieškovui jau buvo iškelta bankroto byla. Atsakovas savo įsiskolinimą ieškovui iš esmės pripažino ir nuo ieškovo pareikšto reikalavimo gynėsi tik įskaitymu, todėl, nusprendus, kad įskaitymas nebuvo atliktas, neliko pagrindo netenkinti ieškinio. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad bylą nagrinėję teismai, nors ir vadovavosi kitais motyvais, bet priėmė iš esmės teisingus ir pagrįstus procesinius sprendimus, kurie paliktini galioti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniame teisme patirta 25,81 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš kasatoriaus UAB „Alfatransa“ (duomenys neskelbtini) 25,81 Lt (dvidešimt penkis litus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Algis Norkūnas
Antanas Simniškis
