Baudžiamoji byla Nr. 2K-208-719/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-5-00001-2021-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.3.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Ramūnui Šileikai,
asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, S. K. ir jos gynėjui advokatui Remigijui Volikui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 28 d. nutarties.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu S. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 4 dalį ir jai paskirta 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalis dėl S. K. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 4 dalį panaikinta ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, baudžiamoji byla jai nutraukta.
Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. S. (A. S.), ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, bei gynėjo, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. K. buvo nuteista už tai, kad tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 16 d., eidama Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) (duomenys neskelbtini) skyriaus logistikos specialisto pareigas ir tuo metu vykdydama organizuojamo (duomenys neskelbtini) pastato baldų viešojo pirkimo iniciatoriaus funkcijas, o sudarius sutartį – sutarties vykdytojo funkcijas, sutarė su UAB „J“, kuri dalyvavo minėtame viešajame pirkime ir jį laimėjo, gamybos meistru A. S. dėl dviejų medienos plokščių lentynų pagaminimo asmeniškai jai ir 2020 m. gruodžio 18 d. 12.14 val. (duomenys neskelbtini) iš UAB „J“ darbuotojo, atsakingo už baldų pristatymą ir nesusijusio su šia nusikalstama veika, priėmė savo naudai kyšį – dvi medienos plokščių lentynas (bendra vertė 10,01 Eur) už teisėtą ar neteisėtą jos veikimą vykdant įgaliojimus viešųjų pirkimų organizavimo srityje bei palankumą ir išimtinę padėtį UAB „J“ ateityje šiai dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs S. K. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ji nuteista už tuos pačius veiksmus, dėl kurių Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimu BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-5-00001-21, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė non bis in idem (draudimo asmenį du kartus bausti už tą pačią veiką) principą.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras N. Puškorius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 28 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto, BPK 166 straipsnio nuostatas, nepagrįstai vadovavosi non bis in idem principu ir šie pažeidimai pripažintini esminiais BPK nuostatų pažeidimais, kurie sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Skundžiamoje nutartyje nurodytu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-5-00001-21 dalis dėl S. K. pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, buvo nutraukta, konstatavus, kad jos veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tą pačią dieną S. K. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje, o 2021 m. gruodžio 29 d. ikiteisminio tyrimo byla su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti teismui. Ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje, S. K. pradėtas pagal VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. spalio 18 d. tarnybinį pranešimą, vadovaujantis aktualių teisės aktų nuostatomis. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-5-00001-21 yra pagrindas pradėti nusikalstamos veikos tyrimą S. K. pagal BK 225 straipsnio 4 dalį. Pažymėtina, kad šis tarnybinis pranešimas dėl žmogiškosios techninės klaidos nebuvo pateiktas baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui.
3.2. 2021 m. gruodžio 1 d. nutarime nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį buvo įvertinti visi ikiteisminio tyrimo byloje esantys duomenys, tačiau tai nesudaro pagrindo sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ši aplinkybė suponuoja, jog ikiteisminis tyrimas S. K. buvo nutrauktas visiškai. Prokuroro nutarime aiškiai nurodoma, kad veika, turinti nusikaltimo, nustatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymių, nebuvo padaryta, todėl ši ikiteisminio tyrimo dalis įtariamajai S. K. nutrauktina BPK 3 straipsnio 1 punkto pagrindu (BPK 212 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokia nutarimo formuluotė neleidžia konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta jokios nusikalstamos veikos požymių.
3.3. Aplinkybę, kad ikiteisminis tyrimas S. K. buvo pradėtas ir po prokuroro 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo toliau tęsiamas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, patvirtina baudžiamojoje byloje atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai. 2021 m. gruodžio 1 d. S. K. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje. Tą pačią dieną S. K. jos kaip įtariamosios apklausos metu parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, esmę suprato, tačiau, pasinaudodama savo teise, atsisakė duoti parodymus. 2021 m. gruodžio 27 d. surašytas kaltinamasis aktas, jame nurodytos tos pačios aplinkybės ir veikos kvalifikacija, kaip ir minėtame pranešime apie įtarimą. Įteikus pranešimą apie įtarimą ir kaltinamąjį aktą, S. K. nepareiškė jokių pastabų, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ji parodė, kad supranta kaltinimą, kaltės nepripažino. Šie atlikti procesiniai veiksmai leidžia teigti, kad S. K. suprato, jog ikiteisminis tyrimas jai yra nutrauktas tik iš dalies, t. y. dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, o 2021 m. gruodžio 1 d. įteikus pranešimą apie įtarimą jis yra toliau atliekamas ir tęsiamas dėl kitos nusikalstamos veikos.
3.4. Nors prokuroras pasirinko netinkamą būdą nusikalstamos veikos perkvalifikavimui įforminti, t. y. nutarimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, jog ikiteisminis tyrimas S. K. yra tęsiamas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad buvo padarytas esminis BPK pažeidimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tas pats prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir perdavė bylą teisminiam nagrinėjimui, o tai rodo, jog jis suvokė, kad jo nutarimu ikiteisminis tyrimas S. K. nutraukiamas tik iš dalies. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nagrinėjant klausimus dėl dalies ikiteisminio tyrimo nutraukimo, veikų perkvalifikavimo ir principo non bis in idem pažeidimo, taip pat buvo konstatuota, kad nors ikiteisminio tyrimo metu ir buvo nukrypta nuo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110 patvirtintose Rekomendacijose dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos nustatytų reikalavimų, tačiau tai nelaikytina esminiais BPK pažeidimais, dėl kurių būtų negalimas tolesnis baudžiamasis procesas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270-693/2016, 2K-23-648/2021).
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro N. Puškoriaus kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasatoriaus argumentų dėl netinkamo non bis in idem principo taikymo
5. Kasacine tvarka skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. K. nuteista už tuos pačius veiksmus, dėl kurių jai Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas jau buvo nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė draudimo asmenį du kartus bausti už tą pačią veiką principą (non bis in idem) ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Kasatorius nesutinka su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada, teigdamas, kad ją lėmė netinkamas non bis in idem principo taikymas.
6. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas, įtvirtintas tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (EŽTT 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-686/2007, 2K-102/2008, 2K-7-68/2009).
7. Pirmiau nurodytos teisės normos ir teismų praktika suponuoja išvadą, kad, prokurorui priėmus nutarimą nutraukti asmens baudžiamąjį persekiojimą, tolesnis procesas tam pačiam asmeniui dėl tų pačių aplinkybių reikštų non bis in idem principo pažeidimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-648/2021). Todėl nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį dėl S. K. buvo baigiamasis aktas, t. y. ar juo buvo užbaigtas visas baudžiamasis procesas dėl konkrečių byloje nustatytų aplinkybių.
8. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas detaliai išanalizavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį dėl S. K. pareikšto įtarimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį turinį ir išsamiai bei įtikinamai argumentavo išvadą, jog nutarimo formuluotės vienareikšmiškai patvirtina viso, o ne dalies ikiteisminio tyrimo dėl S. K. veiksmų nutraukimą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada.
9. Ikiteisminio tyrimo metu priimamų sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, inter alia (be kita ko), teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Tokie sprendimai, tarp jų ir nagrinėjamai bylai aktualūs prokuroro nutarimai, turi būti suprantami, juose pateikiamos formuluotės turi būti tikslios ir neprieštaringos. Šie reikalavimai taikomi ir nagrinėjamoje byloje 2021 m. gruodžio 1 d. priimtam prokuroro nutarimui nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį.
10. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas VSAT Imuniteto valdybos Pirmojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. sausio 19 d. tarnybinio pranešimo pagrindu. Tarnybiniame pranešime, be galimų (duomenys neskelbtini) skyriaus logistikos specialistės S. K. piktnaudžiavimo, vykdant viešuosius pirkimus, veiksmų, taip pat nurodyta, kad ji iš UAB „J“ darbuotojų už pagalbą bendrovei (duomenys neskelbtini) vykdomuose viešuosiuose pirkimuose ateityje priėmė dvi baltos spalvos lentynėles, už kurias jai nereikėjo atsiskaityti, todėl tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 225 ir 228 straipsniuose. Tačiau ikiteisminis tyrimas S. K. buvo pradėtas tik pagal BK 228 straipsnio 2 dalį dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Vėliau prokuroro kasaciniame skunde nurodomu VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. spalio 18 d. tarnybiniu pranešimu inicijuotas nusikalstamos veikos tyrimas S. K. ir pagal BK 225 straipsnio 4 dalį dėl kyšininkavimo.
11. Sutiktina su kasatoriaus teiginiu, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo pradėjimas S. K. pagal BK 225 straipsnio 4 dalį neprieštarauja BPK nuostatoms, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, priėmus 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimą nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį dėl S. K. pareikšto įtarimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, buvo paneigta galimybė toliau tęsti jos baudžiamąjį persekiojimą ir pagal BK 225 straipsnio 4 dalį. Minėtame nutarime, prokurorui įvertinus visus byloje surinktus duomenis, be kita ko, konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, jog S. K. veiksmus lėmė siekis pasipelnyti arba neteisėtai pagerinti kito asmens turtinę padėtį ar suteikti kitokios naudos. Nutarime taip pat teigiama, kad nebuvo gauta duomenų, jog S. K. veiksmams turėjo įtakos siekis kenkti tarnybai, pažeisti galiojančius norminius aktus, o ne, kaip apklausiama teigė pati įtariamoji, siekis viešojo pirkimo būdu nupirkti gerą ilgai tarnaujantį daiktą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tokie nutarimo teiginiai vienareikšmiškai patvirtina, jog S. K. veiksmuose nebuvo nustatyta jokios nusikalstamos veikos požymių, ir kartu paneigia vėliau S. K. dėl tų pačių veiksmų pagal BK 225 straipsnio 4 dalį pareikštame kaltinime nurodytą esminę jos kaltei pagrįsti aplinkybę – dviejų medienos plokščių lentynų priėmimą už palankumą ir išimtinę padėtį UAB „J“ ateityje, šiai dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose. Jokių šią išvadą paneigiančių teisinių argumentų kasaciniame skunde nenurodoma.
12. Kaip minėta, non bis in idem principo pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą persekiojamas arba nubaudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Šio principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). Be to, vertinant veikų tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jų teisinį kvalifikavimą (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijų Nr. 6602/09 ir 71879/12).
13. Palyginęs S. K. pareikštą įtarimą padarius BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą, dėl kurio prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, ir pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje suformuluotą kaltinimą pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad S. K. nuteista iš esmės dėl tų pačių faktinių aplinkybių, dėl kurių ikiteisminis tyrimas jai buvo nutrauktas. Šiuo atveju sutampa tiek įtarimo, tiek kaltinimo esmė – S. K. inkriminuotas dviejų lentynų priėmimas iš UAB „J“ už bendrovei palankius jos veiksmus vykdant įgaliojimus (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų konkursuose. Pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad, esant įsiteisėjusiam prokuroro nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą nenustačius S. K. veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, neatnaujinus ikiteisminio tyrimo BPK 217 straipsnio nustatyta tvarka tolesnis tyrimas dėl tų pačių veiksmų nebuvo galimas, tačiau, nepaisant to, tyrimas vis tiek buvo tęsiamas ir S. K. priimtas neteisėtas apkaltinamasis nuosprendis.
14. Remdamasis kasacinės instancijos teismo praktika baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270-693/2016 ir 2K-23-648/2021, kasatorius teigia, kad prieštaringo, netikslaus nutarimo nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį priėmimas nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu, dėl kurio būtų negalimas tolesnis baudžiamasis procesas. Kasatorius taip pat pažymi, kad teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Tačiau, priešingai nei nurodo kasatorius, apeliacinės instancijos teismas būtent ir atliko ne formalų prokuroro nutarimo vertinimą, o tiksliai įvertino nutarimo turinį ir padarė motyvuotas išvadas dėl pagrindo taikyti non bis in idem principą. Toks pat prokuroro nutarimų nutraukti ikiteisminių tyrimų dalis turinio vertinimas buvo atliktas ir kasatoriaus nurodytose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270-693/2016, 2K-23-648/2021. Jose, pažymėjęs, kad pirmenybė turėtų būti teikiama ne procesinio sprendimo formai, o jo turiniui, kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad priimtuose prokuroro nutarimuose nutraukti ikiteisminių tyrimų dalis, be kita ko, buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta prokuroro valia tęsti ikiteisminį tyrimą pagal kitą BK straipsnį, todėl netinkamo būdo įforminti įtariamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų perkvalifikavimą pasirinkimas esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo nelėmė. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje priimto prokuroro nutarimo turinys yra kitoks ir neleidžia daryti analogiškos išvados – nutarime ne tik neužsimenama apie S. K. tuo pat metu atliekamą ikiteisminį tyrimą pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, nepasisakoma dėl jos veiksmų galimos atitikties šiai ar bet kuriai kitai baudžiamojo įstatymo normai, bet ir išvis nenurodoma, kad ikiteisminis tyrimas dėl šių veiksmų turėtų būti tęsiamas. Aplinkybė, kad po prokuroro nutarimo priėmimo baudžiamasis procesas vyko toliau ir S. K. gynėsi nuo jai pareikšto įtarimo, o vėliau – ir kaltinimo, savaime proceso neteisėtumo nepaneigia.
15. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į paduoto skundo nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribas, kasacine tvarka skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys nesuteikia pagrindo įžvelgti esminių BPK nuostatų pažeidimų, dėl kurių reikėtų šią nutartį naikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti
16. Kasacinės instancijos teismo posėdyje S. K. gynėjas advokatas R. Volikas pateikė prašymą priimti sprendimą dėl visų baudžiamojo proceso metu jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms atlyginimo iš valstybės lėšų. Prašyme nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme S. K. patyrė 2300 Eur išlaidų advokato paslaugoms, o nagrinėjant bylą apeliacine ir kasacine tvarka – atitinkamai 600 Eur ir 300 Eur išlaidų, šių paslaugų apmokėjimą įrodantys dokumentai yra bylos medžiagoje.
17. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmiau paminėtas teisinis reglamentavimas nustato tik vieną atvejį, kada asmeniui yra atlyginamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (asmens išteisinimas), tačiau baudžiamajame procese galimos situacijos, kai baudžiamoji byla nutraukiama tokiu pagrindu, kuris savo pasekmėmis panašus į asmens išteisinimą.
18. Nagrinėjamoje byloje baudžiamoji byla S. K. nutraukta vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nustačius, kad jai įsiteisėjo prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Pažymėtina, kad šis prokuroro nutarimas priimtas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. konstatavus, kad S. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taigi, teismui nutraukus baudžiamąją bylą minėtu pagrindu, toks sprendimas faktiškai atitinka asmens išteisinimo pagrindą, nustatytą BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte, – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, tiek teismo išteisinamasis nuosprendis, tiek ir teismo nutartis nutraukti baudžiamąją bylą nustačius, kad asmeniui įsiteisėjo prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu, faktiškai turi vienodą teisinę reikšmę, nes abiem atvejais teismų sprendimai asmeniui nesukelia jokių neigiamų teisinių pasekmių.
19. Naujausioje kasacinės instancijos teismo praktikoje konstatuota, kad šiuo metu galiojančioje BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį teisė į išlaidų teisinėms paslaugoms atlyginimą iš valstybės lėšų nustatyta tik asmeniui, kuriam priimtas išteisinamasis nuosprendis, yra nepakankamai išsamus ir tai laikytina įstatymo spraga, kuri turi būti šalinama, vadovaujantis Konstitucijos 6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu ir kaip įstatymo analogiją taikant panašius teisinius santykius reguliuojančią BPK 106 straipsnio 3 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-648/2023).
20. Taigi teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėtomis Konstitucijos nuostatomis ir principais bei taikydama įstatymo analogiją – BPK 106 straipsnio 3 dalį, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje asmens, kuriam baudžiamoji byla teismo nutartimi nutraukta pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nustačius, kad jam įsiteisėjo prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu, procese patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti atlygintinos iš valstybės lėšų.
21. S. K. gynėjas prašo priteisti iš viso 2900 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, patirtų ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą. Analogišką prašymą gynėjas pateikė nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje dėl šio prašymo nepasisakė ir jokio sprendimo dėl jo nepriėmė, taip pažeisdamas BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl teismo nutartis keistina.
22. Įstatymų leidėjas BPK 106 straipsnyje konkrečių aplinkybių, į kurias teismai, spręsdami dėl tokio pobūdžio proceso išlaidų atlyginimo (nustatydami jų dydį), turi atsižvelgti, nedetalizavo. Rekomendacijų dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nustatymo nuostatos, tarp jų ir dėl tokių išlaidų apskaičiavimo tvarkos, jų maksimalaus dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio ir teismams nėra privalomos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas aplinkybių, reikšmingų būtinų ir pagrįstų išlaidų gynėjui dydžiui nustatyti, nustatymą paliko teismų diskrecijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92-976/2023, 2K-128-648/2023).
23. Spręsdama dėl priteistinų išlaidų dydžio, teisėjų kolegija visų pirma atsižvelgia į tai, kad R. Volikas, kaip S. K. gynėjas, procese intensyviai dalyvavo jau ikiteisminio tyrimo stadijoje (nuo 2021 m. kovo 5 d.), nuolat teikė prašymus susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, išreikalauti įrodymus ir atlikti kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, dalyvavo keliose S. K. apklausose. Gynėjas taip pat dalyvavo septyniuose teismo posėdžiuose, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, parengė S. K. apeliacinį skundą ir dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme, kuriame buvo atliekamas papildomas įrodymų tyrimas, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka gynėjo apeliacinis skundas buvo tenkintas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija prašymo dalį dėl 2900 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, patirtų ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo tenkina visiškai. Šios išlaidos nėra aiškiai per didelės, atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, todėl turi būti atlygintos.
24. Atsižvelgdama į kasacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą (prokuroro kasacinis skundas atmestas), trumpą bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka trukmę (25 minutės), gynėjo darbo laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą ir apimtį, taip pat aplinkybę, kad gynėjas S. K. interesus gynė viso proceso metu, taigi bylos aplinkybės jam buvo žinomos, teisėjų kolegija nusprendžia, kad prašomų atlyginti 300 Eur proceso išlaidų suma mažintina iki 150 Eur (toks dydis pripažintas pagrįstu ir tokio pat pobūdžio baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-648/2023).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 punktais,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 28 d. nutartį pakeisti – iš valstybės lėšų asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, S. K. priteisti 2900 Eur išlaidoms, patirtoms advokato paslaugoms apmokėti, atlyginti. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Iš valstybės lėšų asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, S. K. priteisti 150 Eur išlaidoms, patirtoms advokato paslaugoms nagrinėjant bylą kasacine tvarka apmokėti, atlyginti.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Alvydas Pikelis
Artūras Ridikas
