Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-4659

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01476-2022-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2023 m. spalio 16 d. paduotu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „TOC Sales and Marketing“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis palikta nepakeista ir pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „TOC Sales and Marketing“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „KamadoSpace“ nemokumo byloje buvo atmestas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjos paduotas kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismai pažeidė CK 4.47 straipsnį, nes nuosavybės teisės įgijimo pagrindui priskyrė turto (ne)įtraukimą į juridinio asmens balansą. Teismai atsisakė vertinti pirminius nuosavybės teisės įgijimą patvirtinančius dokumentus, nes laikė pakankama aplinkybe išvadai, kad atsakovas neįgijo nuosavybės teisės į Jungtinės Amerikos Valstijų (toliau – JAV) bendrovės akcijas, vien tai, kad šios akcijos nebuvo įtrauktos į atsakovo balansą. Nepagrįstai nuosavybės teisių į JAV įsteigtą bendrovę perėjimo momentą ir pagrindą teismas aiškino vadovaudamasis ne JAV teise, o Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) analogija. Byloje buvo pateikti duomenys apie aktualius Šiaurės Karolinos valstijos teisės aktus, numatančius juridinio asmens steigimo procesą bei išleidžiamų akcijų įgijimo tvarką, tačiau teismas nepagrįstai nesivadovavo šiomis taisyklėmis ir ginčą sprendė remdamasis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) nuostatomis dėl materialiųjų akcijų perleidimo tvarkos. Teismai netinkamai taikė CK 1.82 straipsnio 1 dalį, kadangi sprendė, jog atsakovo veiklos tikslų neatitinka (t. y. yra akivaizdžiai nenaudingas ir neteikiantis jokios adekvačios naudos) sandoris, kuriuo atsakovas perka paslaugas tam, kad galėtų vykdyti plėtrą JAV ir atsakovo naujai steigiama dukterinė bendrovė pritrauktų investicijų. Akcininko veiklos tikslams neprieštarauja dukterinės bendrovės steigimas bei investicijų pritraukimas, priešingai, akcininkas iš to gauna tiesioginę naudą tiek dėl augančios turto – akcijų – vertės, tiek ir dėl potencialių dividendų, taip pat – galimybę pritrauktomis investicijomis refinansuoti turimą paskolą. Spręsdami, kad paslaugų sutartis neatitinka atsakovo veiklos tikslų, nes įsigytas paslaugas galėjo atlikti tik pats atsakovo vadovas vykdydamas vadovo funkcijas, teismai netinkamai taikė ir aiškino ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su pareiškėjos kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė jame nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Antanas Simniškis

Donatas Šernas