Baudžiamoji byla Nr. 2K-480/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.8; 2.1.7.4. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Vytauto Masioko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.
Iš R. M. E. V. D. S. priteista 24 000 Lt, J. R. – 3000 Lt turtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 16 d. nutartis, kuria nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą,
n u s t a t ė :
R. M. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, kuris, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, turėdamas tikslą apgaulės būdu savo naudai užvaldyti svetimą turtą, 2008 m. rugpjūčio 1 d., apie 17.45 val., mobiliojo ryšio telefonu paskambino E. V. D. S. ir, atsiliepus jos mažametei dukteriai, prisistatė policijos pareigūnu bei melagingai pranešė apie jos mamos tariamai padarytą avariją, liepė surinkti visus namuose esančius pinigus bei auksą, sudėti į maišelį ir laukti kol jis ateis. R. M., vykdydamas nenustatyto asmens telefonu duotą nurodymą, atvyko į butą, esantį,,duomenys neskelbtini“, ir iš nukentėjusiosios dukters paėmė pinigus, įvairių auksinių papuošalų, nešiojamąjį kompiuterį „Dell“, iš viso apgaulės būdu savo naudai įgijo didelės vertės turto už 36 650 Lt.
Be to, R. M. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su tuo pačiu nenustatytu asmeniu, kuris 2008 m. rugpjūčio 2 d., apie 14.00 val., paskambino J. R., prisistatė jos anūku bei melagingai pranešė apie jos anūko tariamai padarytą nusikaltimą bei pareikalavo sumokėti 12 000 Lt. Nukentėjusiajai sutikus sumokėti 3000 Lt, nurodė jai, kur ir kam perduoti pinigus. R. M., vykdydamas nenustatyto asmens telefonu duotą nurodymą, atvyko į Klaipėdoje, Kauno g. esančią autobusų stotelę, prisistatė tariamo nukentėjusiojo broliu ir iš nukentėjusiosios paėmė 3000 Lt, kuriuos pasidalijo su nenustatytu asmeniu.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. M. prašo teismų sprendimus pakeisti: nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 182 straipsnio 1 dalį skirti švelnesnę bausmę.
Kasatorius nurodo, kad teismai buvo šališki, bylą išnagrinėjo neišsamiai ir šiurkščiai pažeidė BPK 241 straipsnio 2 dalies, 242 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 3, 5 dalių, 7 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimus. Nustatydami juvelyrinių dirbinių kainą teismai nepagrįstai rėmėsi vien tik nukentėjusiosios E. V. D. S. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Liudytojai P. P., R. S. ir L. K. tik patvirtino, kad tai brangūs juvelyriniai dirbiniai. Kasatorius sutinka, kad daiktai brangūs, tačiau mano, kad nukentėjusysis privalo pagrįsti jų vertę dokumentais (kvitais), nes tai vienintelis požymis, nuo kurio priklauso veikos kvalifikavimas. Jeigu juvelyriniai dirbiniai gaminti pas juvelyrą pagal individualų užsakymą, reikėjo iš juvelyro pareikalauti pažymos apie jų vertę. Be to, vieną juvelyrinį dirbinį nukentėjusioji gavo dovanų dukters gimimo proga, o ne pati gaminosi, tačiau teismai į tai neatkreipė dėmesio. Kadangi nukentėjusiosios nurodyta žala nepagrįsta, kasatorius prašo jo veiką perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 1 dalį.
Be to, teismai, skirdami jam bausmę pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (J. R. epizodas), netinkamai taikė BK 61 straipsnio nuostatas, nes, nustatę tik lengvinančią jo atsakomybę aplinkybę, bausmę privalėjo skirti žemiau vidurkio.
Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Sergejus Stulginskis prašo skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad skundo argumentai dėl juvelyrinių dirbinių vertės nustatymo susiję su nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo ginčijimu, o tai nesudaro apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo, nes kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėdamas bylą patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis teisės taikymo aspektu, taigi iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato.
Teismai išsamiai motyvavo šio ginčijamo veiką kvalifikuojančio požymio nustatymą. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis išsamiai išnagrinėtais ir išanalizuotais nukentėjusiosios E. V. D. S. parodymais, liudytojų R. S., P. P., L. K. parodymais, daiktų apžiūros protokolo duomenimis, padarė motyvuotą išvadą, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kad visi apgaulės būdu įgyti juvelyriniai dirbiniai buvo pagaminti pagal individualų užsakymą, išgraviruoti, dalis jų su brangiais akmenimis, briliantais, aukštos aukso prabos, todėl jų vertė yra didesnė nei masinės gamybos juvelyrinių dirbinių. Nukentėjusioji išsamiai apibūdino netektų papuošalų individualią išvaizdą, pagaminimo būdą, visose apklausose vienodai nurodė kiekvieno pagrobto juvelyrinio dirbinio vertę pinigais, papuošalus vertino atsakingai, tikslindama jų kainas pas juvelyrą, kuris šiuos papuošalus gamino. Todėl nekilo abejonių, kad nukentėjusioji netektus daiktus įvertino pagal tikrąją jų vertę. Kasatoriaus tikslą užvaldyti kuo didesnės vertės svetimą turtą patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis, užvaldęs pinigus bei juvelyrinius dirbinius, sugrįžo į nukentėjusiosios butą bei tuo pačiu apgaulės būdu dar įgijo nukentėjusiosios nešiojamąjį kompiuterį.
Analogiškus kasaciniam skundui argumentus motyvuotai atmetė ir apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą. Teismas konstatavo, kad išnagrinėtų vienas kitą patvirtinančių bei papildančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina, jog nuteistasis apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, kurio vertė viršija 250 MGL. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisakė visais bylai svarbiais aspektais, kurie buvo iškelti nuteistojo R. M. apeliaciniame skunde. Sprendimas pagrįstas motyvuotomis išvadomis. Dėl nusikalstamu būdu užvaldyto turo vertės ir veikos kvalifikavimo pasisakyta plačiai ir argumentuotai.
Byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad įrodinėjimo procesas vyko iš esmės pažeidžiant BPK nuostatas. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijų teismai bylos įrodymus vertino nepažeisdami BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų, abiejų instancijų teismų sprendimai atitinka BPK normų, reglamentuojančiųjų sprendimų surašymą, nuostatas.
Pirmosios instancijos teismo paskirtoji nuteistajam R. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (J. R. turto užvaldymas) dvejų metų laisvės atėmimo bausmė neprieštarauja BK straipsnių, reglamentuojančių bausmių skyrimą, nuostatoms, jos švelninti nėra pagrindo. Teismas nurodė aplinkybes, kuriomis pagrindė bausmės rūšies ir jos dydžio nustatymą (nusikalto dėl savanaudiškų paskatų, padarytos žalos neatlygino, yra recidyvistas, charakterizuojamas neigiamai, padarė nusikalstamas veikas neišnykus teistumui, padarytos dvi tapačios veikos). Pažymėtina, kad paskirtoji pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmė tik nežymiai viršija šio BK straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo
Įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas, todėl kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai. Taigi kasatoriaus argumentai, kuriais ginčijamos faktinės aplinkybės, paliekami nenagrinėti.
Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kaip neišsamų bylos aplinkybių išnagrinėjimą kasatorius nurodo, kad nukentėjusioji E. V. D. S. nepateikė jokių dokumentų apie savo turto vertę, o teismas iš juvelyro nepareikalavo pažymos apie juvelyrinių dirbinių vertę, todėl neteisingai nustatė pasisavinto turto vertę, kuri lėmė veikos kvalifikavimą.
Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti, nes juvelyrinių dirbinių vertę specialistas galėtų nustatyti tik juos apžiūrėjęs, o šioje byloje pasisavinti juvelyriniai dirbiniai, kurių vertę kasatorius ginčija, nesurasti. Nukentėjusiosios E. V. D. S. parodymais nustatyta, kad dauguma brangių juvelyrinių dirbinių jai buvo dovanota, taigi ir dokumentų apie jų kainą neturėjo, be to, per ilgesnį laiką tokių dokumentų neišlieka.
Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylą išspręsti teisingai. Remdamasi šia nuostata, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Pasisavintų juvelyrinių dirbinių vertė iš tiesų pagrįsta tik nukentėjusiosios E. V. D. S. parodymais, tačiau pats kaltinamasis teisme pripažino, kad dalis pasisavintų juvelyrinių dirbinių buvo vertingi, su brangakmeniais, padaryti juvelyro. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai R. S., P. P. ir L. K. Beje, R. M. teisme teigė, kad pasisavintas kompiuteris buvo senas ir nesutiko su jo verte, tačiau jo aiškinimas paneigtas nukentėjusiosios E. V. D. S. ir liudytojo R. S. parodymais, kuriais nustatyta, kad tai buvo naujas amerikietiškas nešiojamasis kompiuteris. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą dėl pasisavinto turto vertės, patvirtino šio teismo išvadas ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog iš viso buvo pasisavinta E. V. D. S. turto už 36 650 Lt. Žemesnės instancijos teismai neturėjo jokio pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiosios E. V. D. S. parodymais, kuriuos iš dalies patvirtino liudytojai R. S., P. P. ir L. K., be to, teismai išsamiai motyvavo savo išvadas. Taigi žemesnės instancijos teismai, vertindami įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų šioje byloje nepadarė.
Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, R. M. veiksmai apgaule pasisavinant nukentėjusiosios E. V. D. S. 36 650 Lt vertės turtą, teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes turto vertė viršija 250 MGL (BK 190 straipsnis).
Dėl BK 61 straipsnio nuostatų taikymo
BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Kasatorius šią dispoziciją supranta kaip reikalavimą skirti bausmę žemiau sankcijos vidurkio, jeigu yra nustatyta tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši norma nustato bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne bausmės dydžio skyrimo taisyklę. Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-209/2006, 2K-320/2007 ir kt.).
Kasacinės instancijos teismas skundžiamus teismų sprendimus patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl nėra kompetentingas analizuoti ir vertinti skunde nurodytų argumentų, susijusių su bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis. Aiškiai per griežtos bausmės paskyrimas kaltininkui yra apeliacinio bylos nagrinėjimo dalykas ir dėl to motyvuotai pasisakė apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Kaip jau buvo minėta, BK 61 straipsnio 2 dalis nenustato bausmės dydžio skyrimo taisyklės, todėl kasatorius nepagrįstai teigia, kad buvo netinkamai pritaikyta BK bendrosios dalies norma. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, skirdamas nuteistajam R. M. bausmę pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 54, 61 straipsnių nuostatas pritaikė tinkamai, įvertino visas aplinkybes, reikšmingas bausmių skyrimui, tarp jų ir tą, kuri yra nurodyta kasaciniame skunde, t. y. kad nustatyta tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, sprendė skirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmes: pagal BK 182 straipsnio 2 dalį artimą sankcijos vidurkiui, o pagal BK 182 straipsnio 1 dalį didesnę, nei sankcijos vidurkis (beje, paskirtoji bausmė tik nežymiai – 4,5 mėnesio viršija sankcijos vidurkį) ir tokį savo sprendimą motyvavo (recidyvistas, nuolat daro naujus nusikaltimus, nesitaiso). Taigi bausmės rūšies ir dydžio parinkimas nuteistajam tinkamai motyvuotas. Be to, atkreiptinas kasatoriaus dėmesys į tai, kad bausmės jam subendrintos apėmimo būdu (griežtesne bausme apimant švelnesnę), taigi galutinė laisvės atėmimo bausmė nesikeistų net ir tuo atveju, jeigu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį jam būtų paskirta švelnesnė bausmė.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. M. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Albinas Sirvydis
Dalia Bajerčiūtė
Vytautas Masiokas
