Dėl daikto valdymo pažeidimų pašalinimo

Civilinė byla Nr.3K-3-664/2006 Procesinio sprendimo kategorija 116.9; 121.1;

121.3 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Prano Žeimio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 31 d. nutarties, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 19 d. nutarties, kuriomis atmestas atsakovo prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. Ž. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir trečiajam asmeniui UAB „Karoliniškių būstas“ dėl daikto valdymo pažeidimų pašalinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovo M. Ž. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir trečiajam asmeniui UAB „Karoliniškių būstas“ dėl daikto valdymo pažeidimų pašalinimo, 2006 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. 2006 m. kovo 27 d. atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė teismui apeliacinį skundą dėl šio sprendimo motyvų nekeičiant sprendimo rezoliucinės dalies ir prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Atsakovo teigimu, skundžiamo teismo sprendimo motyvai jam tapo žinomi tik 2006 m. vasario 24 d., kai teismo sprendimas buvo atsiųstas Vilniaus miesto savivaldybei, nors jo atstovas su prašymu dėl teismo sprendimo nuorašo išdavimo kreipėsi 2006 m. vasario 15 d.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m. kovo 31 d. nutartimi atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2006 m. kovo 27 d. prašymą dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo atmetė, o 2006 m. balandžio 20 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nustatęs, kad skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas 2006 m. sausio 18 d. teismo posėdyje, kuriame dalyvavo atsakovo įgaliotas atstovas, teismas sprendė, kad todėl, vadovaujantis CPK 275 straipsniu, pagal kurį sprendimo nuorašas išduodamas teismo posėdyje dalyvavusiems asmenims jų pareikalavimu, teismo 2006 m. sausio 18 d. sprendimas ir buvo išsiųstas apeliantui (atsakovui) pagal jo pareikalavimą paštu 2006 m. vasario 23 d. ir atsakovo buvo gautas 2006 m. vasario 24 d. Laikydamas, kad jokių svarbių priežasčių, dėl kurių apeliantas praleido terminą skundui paduoti, nėra, ir tokių priežasčių buvimą patvirtinančių įrodymų apeliantas nepateikė, teismas sprendė, kad pagrindo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą nėra, ir prašymą dėl jo atnaujinimo atmetė (CPK 307 straipsnio 2 dalis). Kadangi apeliacinį skundą atsakovas padavė 2006 m. kovo 27 d., t. y. praleidęs įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, teismas apeliacinio skundo nepriėmė ir grąžino jį atsakovui.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 31 d. ir 2006 m. balandžio 20 d. nutartis paliko nepakeistas, atsakovo atskiruosius skundus atmetė. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodyta aplinkybė, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. sausio 18 d. sprendimo motyvai jam tapo žinomi tik 2006 m. vasario 24 d., negali būti laikoma svarbia apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastimi, nes byloje nėra duomenų, kad apeliantas dėl objektyvių priežasčių negalėjo gauti teismo sprendimo nuorašo anksčiau.

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas

Kasaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 31 d. ir 2006 m. balandžio 20 d. nutartis bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą sprendę teismai pažeidė CPK 275 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai atsisakė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Kasatoriaus (atsakovo) manymu, kadangi jo atstovė 2006 m. sausio 18 d. dalyvavo teismo posėdyje, tai, remiantis CPK 275 straipsnio nuostatomis, teismo sprendimas turėjo būti ne siunčiamas, o išduotas jam to pareikalavus 2006 m. vasario 15 d., kai jo atstovas asmeniškai atvyko į teismą dėl teismo sprendimo išdavimo. Tokiomis aplinkybėmis, kai teismo sprendimas nebuvo išduotas kreipimosi dieną, o atsiųstas paštu tik 2006 m. vasario 24 d., t. y. po šio sprendimo įsiteisėjimo, asmens, kuris laiku kreipėsi dėl teismo sprendimo išdavimo, teisė į apeliaciją turi būti ginama. Apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad atsakovas į teismą dėl sprendimo išdavimo galėjo kreiptis anksčiau, yra tik formalaus pobūdžio, nes teismo sprendimo išdavimo terminai ir tvarka įstatyme nėra nustatyti. Nuspręsdami, kad apeliacinio skundo padavimo terminas buvo praleistas be svarbių priežasčių, žemesnių instancijų teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasatoriaus teigimu, kadangi apeliacinio apskundimo terminą jis praleido ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių, o dėl to, kad pareikalavimo dieną teismo sprendimas nebuvo išduotas ir buvo atsiųstas po jo įsiteisėjimo, tai termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

Atsiliepimas į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negautas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

2006 m. kovo 27 d. atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija padavė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. sausio 18 d. sprendimo peržiūrėjimo, kartu prašydamas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nes teismo sprendimo motyvai jam tapo žinomi tik 2006 m. vasario 24 d. 2006 m. sausio 18 d. teismo posėdyje, kuriame buvo priimtas skundžiamas sprendimas, dalyvavo atsakovo įgaliotas atstovas. 2006 m. vasario 15 d. atsakovo atstovas kreipėsi su prašymu į teismą dėl minėto teismo sprendimo išdavimo, tačiau sprendimą atsakovas gavo (teismui išsiuntus jį paštu 2006 m. vasario 23 d.) tik 2006 m. vasario 24 d.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Dėl to kasacinis teismas pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, į teismą dėl pirmosios instancijos teismo 2006 m. sausio 18 d. sprendimo peržiūrėjimo su apeliaciniu skundu kreipdamasis 2006 m. kovo 27 d. (b. l. 73-75), praleido įstatymo nustatytą trisdešimties dienų terminą apeliaciniams skundams paduoti (CPK 307 straipsnio 1 dalis), tačiau pareiškė prašymą dėl termino atnaujinimo, nurodydamas, jo manymu, svarbią šio termino praleidimo priežastį (skundžiamo teismo sprendimo motyvų sužinojimą po sprendimo įsiteisėjimo), kurią apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą sprendę teismai, nesant byloje duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėjo gauti teismo sprendimo nuorašo anksčiau, vertino kaip negalinčią būti svarbia apeliacinio apskundimo termino praleidimo priežastimi.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija, vertindama, ar žemesnių instancijų teismai, atsisakydami atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, pagrįstai nesudarė galimybės atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pasinaudoti CPK 301 straipsnyje įtvirtinta teise į priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka, pažymi, kad tinkamo proceso, teisės būti išklausytam bei kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesniojo teismo priimtą sprendimą ar nutartį. Ši teisė realizuojama CPK numatyta tvarka, kurios nesilaikymas (pvz., nustatyto termino praleidimas) gali reikšti, kad asmuo tokią teisę prarado. Kita vertus, galimybės pasinaudoti apeliacijos teise realumas priklauso ne tik nuo įstatymo nustatyto protingo termino, per kurį šalis gali realizuoti šią teisę, ir šios teisės realizavimo minėto termino ribose, bet ir nuo to, kaip teismas vykdo jam įstatymo priskirtas pareigas, nuo kurių tiesiogiai priklauso teisės į apeliaciją įgyvendinimas. Jeigu terminas yra praleistas dėl to, kad teismas šias pareigas vykdė netinkamai, tai apeliacijos teise siekiantis pasinaudoti proceso dalyvis, kuris apskundimo procedūroje elgėsi sąžiningai ir procesinėmis teisėmis iš esmės naudojosi tinkamai, vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Pagal CPK 307 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kai, vadovaujantis CPK 268 straipsnio 3 dalimi, buvo surašytos ir paskelbtos jo įžanginė ir rezoliucinė dalys. Tačiau akivaizdu, kad tinkamas apeliacinio skundo surašymas yra galimas tik dėl motyvuoto, t. y. CPK 270 straipsnyje nustatyta tvarka surašyto teismo sprendimo. Pagal CPK 268 straipsnio 3 dalies nuostatas toks sprendimas turi būti surašytas ne vėliau kaip per penkias dienas nuo sprendimo paskelbimo. Be to, įstatymas garantuoja bylos šalims teisę gauti teismo procesinių sprendimų, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 275 straipsnio 1 dalį šio Kodekso 270 straipsnyje nustatyta tvarka surašyto sprendimo nuorašas išduodamas teismo posėdyje dalyvavusiems asmenims jų pareikalavimu. Šalims ir tretiesiems, neatvykusiems į teismo posėdį, ne vėliau kaip per penkias dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiunčiamas teismo sprendimo nuorašas. Sistemiškai aiškinant minėtas CPK normas, darytina išvada, kad į trisdešimties dienų apskundimo terminą įskaitomas tiek laikas sprendimo aprašomajai ir motyvuojamai dalims, t. y. sprendimui, atitinkančiam CPK 270 straipsnio reikalavimus, surašyti, tiek laikas sprendimo nuorašui išduoti ar išsiųsti bei siuntimo laikotarpis. Dėl to tiek teisės į apeliaciją, tiek ir teisės gauti teismo sprendimo nuorašą įgyvendinimui labai svarbu, kad teismas tinkamai įvykdytų įstatyme jam nustatytas pareigas, susijusias tiek su viso teismo sprendimo surašymu, tiek su jo nuorašo išdavimu teismo posėdyje dalyvavusiam asmeniui, kai jis to pareikalauja, ar išsiuntimu teismo posėdyje nedalyvavusiai šaliai ar trečiajam asmeniui. Tinkamas šių teismo pareigų įvykdymas visų pirma reiškia CPK 270 straipsnio reikalavimus atitinančio teismo procesinio sprendimo nuorašo byloje dalyvavusiam asmeniui išdavimą ar išsiuntimą tokiu paskaičiavimu, kad asmuo jį gautų nepasibaigus CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytam apeliacinio apskundimo terminui.

Minėta, kad CPK 268 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, jog aprašomoji ir motyvuojamoji sprendimo dalys būtų surašytos ne vėliau kaip per penkias dienas nuo sprendimo paskelbimo. Bylos duomenimis, atsakovo skųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas (jo įžanginė ir rezoliucinė dalys) buvo paskelbtas 2006 m. sausio 18 d. (b. l. 66). Tai reiškia, kad visas, t. y. CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantis sprendimas turėjo būti surašytas vėliausiai 2006 m. sausio 23 d. Atsakovo atstovės, kuri dalyvavo teismo 2006 m. sausio 18 d. posėdyje, rašytinis prašymas išduoti teismo sprendimo nuorašą pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2006 m. vasario 15 d. (b. l. 78), t. y. tą dieną, kai, remiantis CPK 268 straipsnio 3 dalimi, visas teismo sprendimas jau turėjo būti surašytas. Tačiau teismas, ne tik kad neišdavė teismo posėdyje dalyvavusiam atsakovui CPK 270 straipsnyje nustatyta tvarka surašyto teismo sprendimo nuorašo, kaip to reikalaujama pagal CPK 275 straipsnio 1 dalį, bet sprendimo nuorašą atsakovui išsiuntė ir tą padarė tik 2006 m. vasario 23 d. (b. l. 69), t. y. tik po septynių dienų po atsakovo prašymo gavimo, ir, be to, jau pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad arba nebuvo įvykdytas CPK 268 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas surašyti visą teismo sprendimą ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jo paskelbimo, arba kad teismo sprendimo nuorašo išsiuntimas buvo užvilkintas dėl kitokių priežasčių, susijusių su aplaidžiu teismo darbuotojų savo pareigų vykdymu. Vienok, abiem atvejais terminas apeliaciniam skundui paduoti atsakovo buvo praleistas dėl pirmosios instancijos teismo jam įstatyme nustatytų pareigų netinkamo vykdymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog teismas pažeidė įstatymo reikalavimus, pripažintina svarbia procesinio termino praleidimo priežastimi, jeigu dėl šio pažeidimo šalis prarado galimybę realizuoti savo procesinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Klaipėdos autobusų parkas“ darbuotojų profesinė sąjunga su UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-61/1999; 2000 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. su A.J. M.; bylos Nr. 3K-3-727/2000). Nagrinėjamos bylos atveju, neišdavus atsakovui teismo sprendimo nuorašo jo pareikalavimu bei pavėlavus jį išsiųsti, atsakovas negalėjo tinkamai įgyvendinti nei savo teisės gauti teismo sprendimo nuorašą, nei teisės į apeliaciją dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių (CPK 42 straipsnio 1 dalies, 268 straipsnio 3 dalies ir 275 straipsnio 1 dalies) pažeidimų. Dėl to atsakovo prašyme dėl apeliacinio apskundimo termino atnaujinimo nurodyta šio termino praleidimo priežastis, teisėjų kolegijos vertinimu, pripažintina svarbia, ir skundžiamos teismų nutartys, kuriomis atsisakyta atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, naikintinos dėl netinkamo procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo, kas turėjo įtakos neteisėtų nutarčių byloje priėmimui, ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai), bei priimtinas naujas sprendimas – patenkinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto 2-jo apylinkės teismo 2006 m. sausio 18 d. sprendimo peržiūrėjimo paduoti (CPK 359 straipsnio 4 dalis), o apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 19 d. nutartį, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartį ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Patenkinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Romualdas Čaika

Egidijus Laužikas

Pranas Žeimys