Civilinė byla Nr. e3K-3-160-313/2017
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00378-2015-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.3.2; 3.3.3.10.6; 3.4.5.20
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „SMD“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje, kurioje atnaujintas procesas, pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „SMD“ ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Nordus“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl galimybės skųsti teismo procesinį sprendimą, kai taikos sutartis tvirtinama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXXIX skyriaus nustatyta tvarka.
Pareiškėja bankrutuojanti UAB „Gora“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Eurobankrotas“, prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-638-671/2015 ir pakeisti 2015 m. kovo 5 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartį – prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo atmesti, pripažįstant, kad ja patvirtintos taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyviems įstatymo reikalavimams bei viešajam interesui.
Pareiškėja nurodė, kad teismas, priimdamas nutartį patvirtinti taikos sutartį, nepatikrino Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, jog Klaipėdos apygardos teisme buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Gora“, dėl to nebuvo įvertintos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatos. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog taikos sutartis atitinka pareiškėjų interesus, neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi tenkino pareiškėjos BUAB „Gora“, atstovaujamos administratorės UAB „Eurobankrotas“, prašymą ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2-638-671/2015 pagal pareiškėjų UAB „SMD“ ir UAB „Gora“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi panaikino Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartį ir pareiškėjų prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas nustatė, kad Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartimi patvirtino pareiškėjų sudarytą taikos sutartį. Taikos sutartimi pareiškėjos susitarė, kad: UAB „SMD“ sumažina savo reikalavimą UAB „Gora“ dėl baudos sumokėjimo iki 119 511,79 Eur (412 650,31 Lt), o kitos reikalavimo dalies, t. y. 27 049,06 Eur (93 395 Lt) sumokėjimo, atsisako bei visiškai pripažįsta UAB „Gora“ jai reiškiamą reikalavimą dėl 119 511,79 Eur dydžio skolos už atliktus statybos rangos darbus sumokėjimo; UAB „Gora“ visiškai pripažįsta UAB „SMD“ jai reiškiamą reikalavimą dėl 119 511,79 Eur (412 650,31 Lt) dydžio baudos sumokėjimo, pripažįsta, kad UAB „SMD“ teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį, ir visiškai palaiko savo reikalavimą UAB „SMD“ dėl 119 511,79 Eur (412 650,31 Lt) dydžio skolos už atliktus statybos rangos darbus sumokėjimo; pripažinusios, kad galutiniai jų tarpusavio reikalavimai iš esmės yra tapatūs, pareiškėjos viena kitos reikalavimus įskaito ir konstatuoja, kad visos jų tarpusavio prievolės pagal statybos rangos ir projektavimo sutartį yra visiškai įvykdytos bei po įskaitymo yra pasibaigusios.
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų sudaryta taikos sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai, kadangi buvo pažeisti kitų UAB „Gora“ kreditorių interesai, suteikiant pirmenybę tik vienai iš kreditorių – UAB „SMD“.
Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens UAB „SMD“ atskirąjį skundą, 2016 m. spalio 3 d. nutartimi Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartį paliko nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas nustatė, kad 2013 m. rugpjūčio 28 d. tarp UAB „SMD“ ir UAB „Gora“ buvo sudaryta statybos rangos ir projektavimo sutartis dėl pastato rekonstravimo; tarp šalių kilo nesutarimų dėl tinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, tačiau 2015 m. vasario 27 d. šalys sudarė taikos sutartį ir pateikė teismui prašymą ją patvirtinti. Teismas taip pat nustatė, kad 2014 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė pareiškimą dėl UAB „Gora“ bankroto bylos iškėlimo bei taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo UAB „Gora“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, lėšas ir turtines teises, uždraudė bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1704-479/2014 atsisakyta iškelti UAB „Gora“ restruktūrizavimo bylą; Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartimi UAB „Gora“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2015 m. birželio 18 d.
Teismas kaip nepagrįstus vertino UAB „SMD“ argumentus, jog, UAB „Gora“ direktoriui pateikus ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Gora“ iškėlimo, Klaipėdos apygardos teismas sustabdė taikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl pasirašydamos taikos sutartį ir pateikdamos teismui ją tvirtinti šalys imperatyviųjų įstatymo nuostatų nepažeidė. Teismas pažymėjo, kad minėtos laikinosios apsaugos priemonės nebuvo keistos, naikintos ar sustabdytos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, jokie susitarimai dėl taikos sutartimi patvirtintos turtinės teisės nebuvo galimi. Teismas nurodė, kad įskaitymas, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, pažeidė kitų įmonės kreditorių teises patenkinti jų reikalavimus, nes buvo sumažinta UAB „Gora“ reikalavimo teisė UAB „SMD“. Teismas taip pat pažymėjo, kad sudarant taikos sutartį UAB „Gora“ turtinė padėtis nebuvo gera, ką patvirtino teismas, atsisakydamas iškelti UAB „Gora“ restruktūrizavimo bylą ir konstatuodamas jos nemokumą. Teismo vertinimu, ginčo atveju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.140 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas nėra reikšmingas ginčui išspręsti, kadangi taikos sutartis pažeidė kitų kreditorių teises. Atsižvelgdamas į teismų konstatuotas aplinkybes dėl UAB „Gora“ pradelstų įsiskolinimų buvimo, teismas laikė, kad sudaryta taikos sutartis pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą (CK 6.9301 straipsnis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo UAB „SMD“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį ir Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir palikti nepakeistą Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartį; iš UAB „Gora“ administravimo lėšų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismai netinkamai nustatė bankroto bylos iškėlimo momentą. Lietuvos teismų praktikoje pabrėžiama, kad pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir bankroto bylos iškėlimas yra netapatūs procesiniai veiksmai. UAB „Gora“ ir UAB „SMD“ taikos sutartis sudaryta 2015 m. kovo 5 d., kai nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Gora“ dar nebuvo priimta. Teismai taip pat netinkamai nustatė bankroto ir restruktūrizavimo proceso santykį, nes pastarajam nesuteikė pirmenybės. Pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu gavęs pareiškimą iškelti restruktūrizavimo bylą teismas atideda bankroto bylos nagrinėjimą iki bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą arba atsisakyti ją kelti. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo priimtas 2014 m. lapkričio 4 d., o ieškinys dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme gautas 2014 m. lapkričio 11 d. Taigi kol nebuvo išspręstas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bankroto byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti vykdomos, nes taip būtų pažeidžiama restruktūrizavimo esmė. Be to, Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi byloje dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo leido naudoti UAB „Gora“ turtą ir lėšas įmonės ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi bankroto bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki įsiteisės nutartis iškelti arba atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą. Teismai neįvertino to, kad taikos sutartimi nebuvo patvirtintas UAB „Gora“ turto ar lėšų perleidimas kitiems asmenims, turto vertės sumažinimas, bet buvo įskaitytos tarpusavio prievolės. Įskaitymo draudimas siejamas tik su nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimu, o ši dar nebuvo priimta.
Teismai netinkamai nustatė momentą, nuo kada BUAB „Gora“ bankroto administratorė sužinojo (turėjo sužinoti) apie sudarytą taikos sutartį. Suinteresuotas asmuo UAB „SMD“ žemesnės instancijos teismams buvo pateikusi įrodymus, kad bankroto administratorės atstovas 2015 m. rugpjūčio 21 d. elektroniniu paštu atsiuntė UAB „SMD“ reikalavimą apmokėti statybos rangos darbus, ir UAB „SMD“ 2015 m. rugsėjo 19 d. elektroniniu paštu atsakė į reikalavimą, paaiškindama aplinkybes ir pridėdama visus susijusius dokumentus, tarp jų ir šalių sudarytą taikos sutartį bei ją patvirtinančią teismo nutartį. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bankroto administratorė patvirtino, kad ginčijamą taikos sutartį ir visą su ja susijusią medžiagą gavo būtent 2015 m. vasario 27 d., todėl laikytina, kad ji praleido 3 mėnesių ieškinio senaties terminą.
Atnaujindami procesą teismai neatsižvelgė į proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir tikslus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) suformuotos praktikos. Proceso atnaujinimas pripažįstamas išimtiniu būdu peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. EŽTT išaiškino, kad laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypti nuo šio principo galima tik taisant esmines klaidas taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms.
Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes neanalizavo visų atskirojo skundo argumentų. Teismas suabsoliutino nutartį, kuria UAB „Gora“ buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nors suinteresuotas asmuo nurodė, kad šios priemonės buvo pakeistos vėlesne nutartimi, kuria leista naudoti įmonės turtą ir lėšas, tačiau teismas šių aplinkybių neanalizavo. EŽTT taip pat yra pabrėžęs sprendimo motyvavimo svarbą.
Pareiškėja BUAB „Gora“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, teismų nutartis palikti nepakeistas, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Suinteresuotas asmuo nepagrįstai akcentuoja UAB „Gora“ restruktūrizavimo procesą. Nagrinėjamu atveju priėmus pareiškimą iškelti UAB „Gora“ bankroto bylą galiojo ne tik šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, bet ir nutartis restruktūrizavimo byloje, kuria buvo sustabdytas išieškojimas iš UAB „Gora“ turto ir lėšų. Įmonei, kuri yra nemoki, iki bankroto bylos iškėlimo yra leidžiama vykdyti prievolę kitam kreditoriui, jeigu tai nepažeidžia kitų kreditorių interesų. Sudarant taikos sutartį UAB „Gora“ buvo nemoki, o šalių atliktas įskaitymas pažeidė šios įmonės kitų kreditorių interesus, nes įmonės turtas sumažėjo ir vienai iš kreditorių nepagrįstai suteikta pirmumo teisė. Kai skolininkas yra nemokus, visiškas atsiskaitymas su vienu iš kreditorių neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi nėra absoliuti – teismas gali netvirtinti taikos sutarties, kai ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.
Skundžiamomis nutartimis nebuvo nukrypta nuo proceso atnaujinimo tikslo – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų, bet ir viešąjį interesą. Jeigu taikos sutartį patvirtinęs teismas būtų patikrinęs visas aplinkybes, nebūtų turėjęs prielaidų ją patvirtinti.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl galimybės skųsti nutartį, kuria atsisakyta tvirtinti taikos nutartį CPK XXXIX skyriaus tvarka, ir bylos procesinės baigties
Bylos, kuriose paprastai nėra ginčo dėl teisės, nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Tokiose bylose teismas padeda įgyvendinti subjektines teises, kurios nėra pažeistos. Taip teismas, be savo pagrindinės funkcijos – ginčų sprendimo, atlieka ir apsaugines funkcijas, nesusijusias su ginčų sprendimu, tačiau reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Tokios bylos nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka, nustatyta CPK XXXIX skyriuje.
Viena tokių apsauginių (kontrolės) funkcijų – taikos sutarčių tvirtinimas, nesant nagrinėjamo ginčo teisme. Nors CPK XXXIX skyriuje taikos sutarčių tvirtinimas atskirai nepaminėtas, tačiau pagal savo teisinę prigimtį ir teismo atliekamos apsauginės funkcijos pobūdį taikos sutarčių tvirtinimas priskirtinas byloms dėl faktų tvirtinimo. Teismas tvirtina tik teisiškai reikšmingus faktus, su kuriais teisės normos sieja civilinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą. Prie tokių teisiškai reikšmingų faktų (veiksmų) priskiriami ir sandoriai. Todėl ir sutartys, kurios yra dvišaliai (daugiašaliai) sandoriai, laikomos juridiniais faktais, lemiančiais asmenų teisių ir pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Taikos sutartys yra viena sutarčių rūšių, todėl jos priskirtinos faktams, kurie gali būti tvirtinami teismo CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.
CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Taigi teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Pastaruoju atveju dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka.
Teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi teismas tokiu atveju jokio šalių ginčo iš esmės nesprendžia, taikos sutarties sąlygų savo nuožiūra nekeičia, o tik patvirtina ar atsisako tvirtinti pačių šalių suderintą ginčo išsprendimo variantą. Teismas supaprastinto proceso tvarka atsisako tvirtinti taikos sutartį, jei ji savo esme neatitinka pirmiau nurodytų kriterijų, taip pat remdamasis bendraisiais CPK nustatytais atsisakymo tvirtinti taikos sutartis pagrindais – jei ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 1 dalis). Patvirtinus taikos sutartį yra patenkinamas šalių pareiškimas, todėl jos neturi suinteresuotumo apskųsti tokią teismo nutartį. Todėl skundimo apeliacine tvarka klausimas iš esmės aktualus tais atvejais, kai taikos sutartį tvirtinti atsisakoma.
Teisė į bylos peržiūrėjimą apeliacine tvarka yra sudėtinė teisės į teisminę gynybą dalis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose (pvz., 2006 m. sausio 16 d., 2006 rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d. ir kt.) ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui. Kartu pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija nereikalauja įstatymu užtikrinti galimybę apskųsti bet kurį byloje priimtą teismo procesinį sprendimą (ne baigiamąjį aktą); šioje srityje galimos įvairios išimtys.
CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo. Įstatymų leidėjas iš visų CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka nagrinėtinų bylų išskyrė keletą kategorijų (tarp jų ir dėl fakto tvirtinimo), kurioms peržiūros apeliacine tvarka neįtvirtinta; kitoms bylų kategorijoms taikytinos bendrosios peržiūros instancine tvarka taisyklės.
Nagrinėjamoje byloje atnaujinęs procesą, Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi panaikino teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta UAB „Gora“ ir UAB „SMD“ taikos sutartis, ir šių pareiškėjų prašymą patvirtinti taikos sutartį atmetė. Nors šios teismo nutarties rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta, kad ji per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau, kaip minėta, taikos sutartys tvirtinamos arba atsisakoma jas tvirtinti vadovaujantis CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, neįtvirtinančia apeliacijos nutartims dėl taikos sutarčių kaip juridinių faktų tvirtinimo (atsisakymo tvirtinti) (CPK 582 straipsnio 7 dalis). Kai teismas taikos sutartį tvirtinti atsisako, jos tvirtinimu suinteresuoti asmenys pasikeitus aplinkybėms ar pašalinę priežastis, dėl kurių taikos sutartį tvirtinti buvo atsisakyta, gali iš naujo kreiptis į teismą.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartis apeliacine tvarka yra neskundžiama, dėl to Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartis naikintina ir civilinė byla nutrauktina (CPK 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė, kad bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, todėl bylinėjimosi išlaidų neskirsto.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą nutraukti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Gintaras Kryževičius
Dalia Vasarienė
