Dėl teisės į laisvus kambarius priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-108/2012 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-23365-2009-0

Procesinio sprendimo kategorija 50.11.2

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno ir Vinco Versecko (pranešėjas),

dalyvaujant posėdžių sekretorei Gražinai Kestauskei,

ieškovei A. J.,

ieškovui N. J.,

ieškovų atstovui advokatui Antanui Markūnui,

atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei vyriausiajai specialistei Laimai Pušinskienei,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. J. ir N. J. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiasis asmuo D. J., dėl teisės į laisvus kambarius priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliamas klausimas dėl nuomininko teisės papildomai išsinuomoti patuštintus izoliuotus kambarius savivaldybei priklausančiame bute.

Kauno miesto DŽDT vykdomojo komiteto 1976 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 632 ieškovo senelės M. M. septynių asmenų šeimai buvo suteiktas keturių kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Mirus pagrindinei buto nuomininkei, Kauno miesto valdybos 1995 m. vasario 7 d. potvarkiu buvo sudarytos dvi savarankiškos buto nuomos sutartys, pagal kurias du šio buto kambariai buvo išnuomoti mirusios M. M. dukters V. R. M. 2 asmenų šeimai, kiti du kambariai – ieškovo tėvo R. J. 3 asmenų šeimai. Mirus ieškovo tėvui, dėl šios buto dalies 2004 m. liepos 12 d. buvo sudaryta nuomos sutartis su ieškovu. 2008 m. gegužės 31 d. mirus kitų šio buto patalpų nuomininkei V. R. M., ieškovai kreipėsi į atsakovą, prašydami išnuomoti patuštintus du kambarius. Atsakovas atsisakė papildomai išnuomoti ieškovams šiuos kambarius remdamasis tuo, kad pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatas ieškovo šeimos pajamos viršijo Vyriausybės 2003 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 670 nustatytą sumą keturių asmenų šeimai.

Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami CK 1.138 straipsnio 1 punkto pagrindu pripažinti jiems teisę į laisvus kambarius, esančius bute (duomenys neskelbtini). Savo reikalavimą jie grindė tuo, kad jiems, kaip buto nuomininkams ir nuomininko šeimos nariams, teisė į laisvus du kambarius atsirado ne Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo, bet CK 6.603 straipsnio normų pagrindu. Dėl to ieškovų šeimai negali būti taikomos dabar veikiančios ir jų teises gerokai varžančios apsirūpinimo socialiniu būstu nuostatos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad civilinėje byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas ir atsakovas laisva valia sudarė 2004 m. liepos 12 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kuria nustatė tarpusavio teises ir pareigas. Sutartis pasirašyta ieškovo ir atsakovo įgalioto atstovo; jos nuostatos nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo normų, todėl nuomos sutartis ir jos dalys savaime nėra negaliojančios ir niekinės. Nuomos sutarties 2.1 punktu ieškovas įsipareigojo pateikti dvylikos paskutinių mėnesių asmens (šeimos) pajamų ir turto deklaracijas; 8.2 punktu – šalys laisva valia susitarė, kad nuomos sutartis yra nutraukiama, kai nuomininko šeimos turtas ir pajamos viršija dydžius, nustatytus Vyriausybės. Teismo nuomone, tokia nuomos sutartimi šalys susitarė, kad jų tarpusavio santykiai reglamentuojami pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo normas. Teismas sprendė, kad ieškovai įgytų teisę reikšti ieškinį dėl jų teisės į ginčo patalpas pripažinimo tik nuginčiję pirmiau nurodytus sutarties punktus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi tenkino ieškovų apeliacinį skundą, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priėmė naują – pripažino ieškovams teisę į laisvus kambarius. Kolegija nutartyje nurodė, kad ieškovai CK 6.603 straipsnio pagrindu siekia įgyvendinti teisę į laisvas patalpas. Nors atsakovas atsisakymą išnuomoti ieškovui laisvas patalpas grindžia socialinio buto nuomą reglamentuojančiomis teisės normomis, tačiau teismas pažymėjo, kad ieškovams gyvenamosios patalpos išnuomotos ne pagal šias taisykles, o pagal CK normas. Teismas nurodė, kad, mirus pagrindiniam buto nuomininkui, atsakovas 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A-1548 nurodė ieškovų užimamų patalpų nuomos sutartį pakeisti CK 6.598 ir 6.602 straipsnių normų pagrindu, t. y. sudaryti nuomos sutartį su mirusio pagrindinio nuomininko šeimos nariu. Tačiau atsakovo vardu sutartį pasirašyti įgaliotas asmuo savo nuožiūra pakeitė atsakovo 2004 m. birželio 28 d. įsakyme nurodytą sutarties pakeitimo teisinį pagrindą – 2004 m. liepos 12 d. sutarties 2.1 ir 8.2 punktuose nustatė, jog su ieškovu sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo taisykles. Teismo nuomone, naujai sudarytos nuomos sutarties sąlygos pažeidė atsakovo administracinio akto (įsakymo) ir CK 6.598 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas. Konstatavęs, kad pakeičiant anksčiau galiojusią ir sudarant naują neterminuotą Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį negalėjo būti ieškovui taikomos socialinio būsto suteikimo taisyklės, teismas pripažino, kad ieškovai įgijo pirmumo teisę išsinuomoti laisvus du kambarius pagal CK 6.603 straipsnio 2 dalies nuostatas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl socialinį būstą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad savivaldybės socialinio būsto fondas yra savivaldybei nuosavybės teise priklausantys, patikėjimo teise valdomi gyvenamieji namai, jų dalys, butai, skirti nuomoti šeimoms ir asmenims, turintiems teisę į socialinį būstą. Patalpos (du kambariai) bute priklauso socialinio būsto fondui ir, kasatoriaus nuomone, šių patalpų nuomos sąlygos ir tvarka turi būti nustatoma pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo normas. Šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad socialinio būsto nuomos sutartyje turi būti nustatyta sąlyga, jog nuomos sutartis nutraukiama, kai būsto nuomininko turtas ar pajamos viršija įstatyme nustatytus dydžius. Tokia įstatymo norma yra imperatyvi. Šalys savo susitarimu negali keisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 straipsnio 1 dalis), todėl, sudarant šalių nuomos sutartį ir jau galiojant tokiai įstatymo nuostatai, šalys privalėjo tokią sąlygą į sutartį įrašyti. Sprendžiant šalių ginčą dėl papildomų kambarių nuomos, turi būti laikomasi šių sutarties sąlygų, kol jos nenuginčytos ir galiojančios.

Kasatorius teigia, kad teismas ginčui spręsti nepagrįstai taikė bendrąją normą (CK 6.603 straipsnio 2 dalis), nors turėjo taikyti specialiąją (Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 straipsnis, 2 straipsnio 7 dalis). Kadangi socialinis būstas gali būti suteikiamas tik mažas pajamas turintiems asmenims, tai, ieškovų turtui ir pajamoms viršijant įstatyme nustatytus dydžius, negalima papildomai išnuomoti socialinio būsto, nes taip būtų pažeisti kitų asmenų, turinčių mažas pajamas, teisėti interesai gauti socialinį būstą. Netinkamai taikydamas nurodytas teisės normas, teismas nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2010; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2009; 2008 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289/2008; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; kt.)

2. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nukrypo nuo teismų praktikos, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 nuostatų. Teismas netinkamai vertino šalių sudarytos nuomos sutarties nuostatas ir nepagrįstai nusprendė jomis nesivadovauti, nors šalių teisės ir pareigos buvo nustatytos laisva valia. Ieškovams nepareiškus reikalavimo pripažinti nuomos sutarties 2.1 ir 8.2 sąlygas negaliojančiomis, teismas savo iniciatyva negalėjo šių sutarties dalių pripažinti negaliojančiomis ar jomis nesivadovauti. Teismas neįvertino ieškovų šeimos pajamų dydžio, pagal kurį ieškovams negali būti suteikiamas socialinis būstas.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovai prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl socialinį būstą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Ieškovams nuomininko ir jo šeimos narių teisės atsirado ne Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo pagrindu, o 1964 m. CK pagrindu. Nugriovus namą, kuriame buvo gyventa prieš tai, Kauno miesto DŽDT vykdomojo komiteto 1976 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškovo senelės šeimai (septyni asmenys) buvo suteiktas butas. Mirus pagrindinei nuomininkei, buvo sudarytos dvi nuomos sutartys su tame bute gyvenančiais ieškovo tėvu ir V. R. M. Taigi atsižvelgiant į nuomos santykių atsiradimo pagrindą, šalių santykiams negali būti taikoma dabar veikiančios ir jų teises suvaržančios apsirūpinimo socialiniu būstu nuostatos. Ieškovų ir kasatoriaus sudarytos nuomos sutarties sąlygos dėl pareigos pateikti šeimos pajamų deklaraciją, teisės į nuomojamą būstą, kai pasikeičia šeimos turtinė padėtis, yra niekinės.

Kasatorius nepagrįstai vadovaujasi kasacinio teismo nutartimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2010; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2009; 2008 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289/2008; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; kt.), nes nurodomų ir nutarčių ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi.

2. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas papildomai tyrė, ar ieškovų šeimai (ieškovo senelei) buvo skirtas visas butas, taip pat kitas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl socialinį būstą reglamentuojančių teisės normų taikymo šalių teisiniams santykiams

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl savivaldybei priklausančio buto teisinės padėties ir nuomos santykių teisinio reglamentavimo, nes ieškovas yra sudaręs buto nuomos sutartį, į kurią įrašytos sąlygos, nustatytos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, nors butas ieškovo senelės šeimai suteiktas 1976 metais ir Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka neprivatizuotas.

Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka nustatyta Civilinio kodekso šeštosios knygos XXXI skyriuje. Į šių normų reglamentavimo sritį patenka ir gyvenamųjų patalpų, priklausančių valstybei ar savivaldybėms, nuomos santykiai (CK 6.575 straipsnis). Tačiau šiomis normomis nereglamentuojamos savivaldybės socialinio būsto nuomos sąlygos ir tvarka – šiuos santykius reglamentuoja Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl savivaldybės butų fondo teisinės padėties ir socialinio būsto sąvokos, nurodė, kad asmenų galimybė patenkinti poreikį turėti būstą keitėsi priklausomai nuo teisės į būstą reguliavimo. Iki 2003 m. sausio 1 d. galiojusiame Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatyme nebuvo sąvokos „socialinis būstas“, pateikiamos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, tačiau pagal šio įstatymo reglamentavimą asmenų teisė išsinuomoti savivaldybės gyvenamąsias patalpas, taikant savivaldybių reguliuojamus nuomos mokesčio tarifus, buvo viena iš piliečiams teikiamų valstybės paramos formų. Šio įstatymo pagrindu valstybė nuomodavo gyvenamąsias patalpas asmenims, kurie patys jų negalėdavo įsigyti, buvo iškeldinti iš manevrinių fondų, gyveno grąžintinuose savininkams namuose, nepasinaudojo Butų privatizavimo įstatymo nustatytomis lengvatomis ir kt. Taigi, tiek pagal ankstesnį, tiek pagal dabartinį reglamentavimą toks būstas, kad ir kaip jis būtų įvardytas, suteikiamas tik asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali būti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R., kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012).

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu buvo pakeistos anksčiau galiojusios Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo normos dėl savivaldybės butų fondo ir jam priklausančių gyvenamųjų patalpų teisinio statuso, taip pat dėl reikalavimų bei sąlygų nuomos teisiniams santykiams sukurti, palaikyti ir nutraukti inter alia nuostatos dėl subjektų, turinčių teisę į gyvenamųjų patalpų nuomą, nuomos santykių šalių teisių ir pareigų turinio, nuomos terminų, dėl nuomos santykių pasibaigimo pagrindų. Kasacinio teismo išaiškinta, kad dėl to, jog pakito socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo, vykdymo, nutraukimo tvarkos ir sąlygų reguliavimas, ginčai, kylantys iš socialinių gyvenamųjų patalpų nuomos santykių, turi būti nagrinėjami atsižvelgiant į nuomos sutarties sudarymo momentą. Toks išaiškinimas paremtas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo (2002 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. IX-1189 redakcija) 2 straipsnio nuostata, kad asmenims, kuriems yra išnuomotos savivaldybės gyvenamosios patalpos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytas socialinio būsto normatyvas ir šio būsto nuomos sąlygos netaikomi ir dėl to nuomos sutartys nekeičiamos, išskyrus atvejus, nustatytus Civiliniame kodekse. Šia teisės norma gyvenamųjų patalpų teisiniams nuomos santykiams, atsiradusiems iki 2003 m. sausio 1 d., valstybė užtikrino status quo bei jos prisiimtų įsipareigojimų pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą tęstinumą. Taigi, gyvenamųjų patalpų nuomininkų teisė į nuomojamas patalpas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nuostatas neturi tokio pobūdžio ribojimų, taikomų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims, sudarytoms galiojant Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo redakcijai nuo 2003 m. sausio 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R., kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012). Dėl to nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojus Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui, nuomininkų, sudariusių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis iki 2002 m. gruodžio 31 d., teisinė padėtis nekito ir jų nuomos sutartis pakeisti nebuvo teisinio pagrindo.

Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo, galiojusio iki 2003 m. sausio 1 d., 22 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo tvarka ir su jos vykdymu susiję klausimai reglamentuojami CK normų. Aiškinant nuomos santykių raidą reikšminga, kiek ir kokiu pagrindu šie santykiai keitėsi nagrinėjamoje byloje. Ginčo patalpos (keturių kambarių butas) Kauno miesto DŽDT vykdomojo komiteto 1976 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 632 buvo suteiktos ieškovo senelės M. M. septynių asmenų šeimai. Tuo metu patalpos priklausė valstybiniam butų fondui ir buvo nuomojamos neribojant nuomos santykių kokiu nors terminu, sutarties galiojimas nebuvo siejamas su asmens turtine padėtimi. Mirus pagrindinei buto nuomininkei, Kauno miesto valdybos 1995 m. vasario 7 d. potvarkiu buvo sudarytos dvi savarankiškos buto nuomos sutartys, pagal kurias du šio buto kambariai buvo išnuomoti mirusios M. M. dukters V. R. M. 2 asmenų šeimai, kiti du – ieškovo tėvo R. J. 3 asmenų šeimai. Ieškovas šiose patalpose gyveno kaip pagrindinio nuomininko, kuriam patalpos išnuomotos ne kaip socialinis būstas, šeimos narys. Mirus ieškovo tėvui, dėl šio buto dalies 2004 m. liepos 12 d. buvo sudaryta nuomos sutartis su ieškovu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A-1548 nurodė ieškovų užimamų patalpų nuomos sutartį pakeisti CK 6.598 ir 6.602 straipsnių normų pagrindu, t. y. sudaryti nuomos sutartį su mirusio pagrindinio nuomininko šeimos nariu. Taigi, kai teisė naudotis ginčo patalpomis ieškovams atsirado CK normų pagrindu, ji neišnyko ir pasikeitus teisės į būstą reguliavimui. Dėl to teisėjų kolegija, atmesdama kasatoriaus argumentus dėl buto teisinės padėties, konstatuoja, kad kasatorius, 2004 m. liepos 12 d. sudarydamas su ieškovu nuomos sutartį, negalėjo į nuomos sutartį įrašyti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų socialinio būsto nuomos sąlygų. Faktiškai tokių sąlygų įrašymas pakeitė buvusią gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį į socialinio būsto nuomos sutartį ir jos nutraukimo pagrindą susiejo su ieškovų turtine padėtimi, nors, minėta, šios patalpos buvo suteiktos ne kaip socialinis būstas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatyta tvarka. Tokių sąlygų įrašymas negalėjo ir nepakeitė buto teisinės padėties, todėl nesukėlė ieškovams teisinių padarinių.

Nors kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, taikydamas nurodytas teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2010; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2009; kt.), teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R., kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012, pakeista kasacinio teismo praktika dėl socialinio būsto nuomos sąlygų ir tvarkos taikymo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims, sudarytoms iki 2002 m. gruodžio 31 d. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2009; kt.) pagal kurią gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims buvo taikomos teisės normos, neatsižvelgiant į savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo momentą, ir gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių, sudarytų iki 2002 m. gruodžio 31 d., nutraukimui taikytinos Civilinio kodekso, o ne Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo normos.

Įvertinus pirmiau nurodytą socialinio būsto reglamentavimą ir bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ieškovo ir atsakovo gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniams santykiams taikė ne Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo, o CK normas ir teisės į patuštintas patalpas nesiejo su ieškovų turtine padėtimi. CK 6.603 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai bute, kurį savivaldybė nuomoja pagal atskiras nuomos sutartis keliems nuomininkams, patuštinamas gretimas, izoliuotas gyvenamosios patalpos kambarys, jis perduodamas naudotis nuomininkui, turinčiam mažiausiai ploto. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2008 m. gegužės 31 d. mirė kitų šio buto patalpų nuomininkė V. R. M., todėl ieškovai pagal aptartą teisinį reglamentavimą turi teisę išsinuomoti šias patalpas. Kadangi ieškovai dalį patalpų nuomojasi ne pagal socialinio būsto nuomos sąlygas, tai, sprendžiant dėl teisės į patuštintas patalpas, taip pat turi būti vadovaujamasi tokius santykius reglamentuojančiomis CK normomis. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovo keturių asmenų šeimai teisę į patuštintas patalpas.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 1 dalyje nustatyto pagrindo.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai) šioje byloje yra 56,65 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (j. a. k. 111106319) į valstybės biudžetą 56,65 Lt (penkiasdešimt šešis litus 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Algis Norkūnas

Vincas Verseckas