A. Š. pagal BK 225 str. 3 d., 259 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-92-495/2021 Teisminio proceso Nr. 1-02-7-00014-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.19.1.2.2; 1.2.23.1.2; 2.1.7.1; 2.1.16.2.18

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. ir nuteistojo L. L. ir jo gynėjo advokato Arūno Aleknos kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje. Vadovaujantis BK 68² straipsniu, A. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti teisinį darbą atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

L. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 50 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir L. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje. Vadovaujantis BK 68² straipsniu, L. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti teisinį darbą atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 14 d. nuosprendis, kuriuo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendis ir panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistųjų A. Š. ir L. L. solidariai kaip nusikalstamos veikos rezultatas išieškoti 300 Eur. Nusikalstamo rezultato vertę atitinkančią pinigų sumą 300 Eur nurodyta išieškoti lygiomis dalimis: iš nuteistojo L. L. – 150 Eur ir iš A. Š. – 150 Eur.

Taip pat pakeista nuosprendžio dalis, kuria L. L. ir A. Š. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta pradėjus bausmės vykdymą. Nustatyta, kad L. L. ir A. Š. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikinama pradėjus vykdyti nuosprendį.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. L. L. ir A. Š. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe iš anksto susitarusių asmenų reikalavo didesnės nei 250 MGL vertės kyšio ir priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, būtent:

1.1. A. Š., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – dirbdamas advokatu, turėdamas įgaliojimus atstovauti ir atstovaudamas valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartimi paskirtam bankrutuojančios mažosios bendrijos (toliau – BMB),,R“ bankroto administratoriui L. L., veikdami pagal išankstinį susitarimą su L. L., 2016 m. rugsėjo 20 d. L. L. nurodžius J. Z. (J. Z.), iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvusiam MB,,R“ direktoriui ir akcininkui, kreiptis į advokatą A. Š. dėl vykstančių teisminių procesų prieš J. Z. ir BMB,,R“ likvidavimo, 2016 m. rugsėjo 22 d. apie 15.00 val. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini), A. Š. tiesiogiai iš J. Z. pareikalavo 15 000 Eur kyšio už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad būtų atsiimti iš teismų ieškiniai prieš J. Z. ir BMB,,R“ būtų likviduota.

1.2. Tęsdami nusikalstamą veiką, kai 2016 m. rugsėjo 26 d. apie 15.00 val. L. L. pakartotinai nurodė J. Z. tartis su A. Š., A. Š. savo ir L. L. naudai 2016 m. rugsėjo 28 d. apie 14.00 val. UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patalpose iš J. Z. pareikalavo dalies iš 15 000 Eur – 5000 Eur kyšio už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad A. Š. atsiims BMB,,R“ ieškinį dėl tyčinio bankroto bylos iškėlimo iš Vilniaus apygardos teismo. Veikdami pagal susitarimą, 2016 m. spalio 6 d. L. L. pažadėjo J. Z. pasitarti su A. Š., A. Š. 2016 m. spalio 7 d. Vilniuje toliau reikalavo kyšio iš J. Z. ir nurodė dalį kyšio – 5000 Eur perduoti jam 2016 m. spalio 10 d.

1.3. Tęsdami nusikalstamą sumanymą, A. Š. 2016 m. spalio 10 d. apie 13.50 val. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose priėmė iš J. Z. dalį reikalauto kyšio – 5000 Eur už 2016 m. spalio 10 d. prašymo,,Dėl prašymo dėl tyčinio bankroto atsiėmimo“ civilinėje byloje Nr. B2-3552-567/2016 dėl BMB,,R“ bankroto pripažinimo tyčiniu padavimą Vilniaus apygardos teismui. L. L. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laikotarpiu organizavo minėto 2016 m. spalio 10 d. prašymo,,Dėl prašymo dėl tyčinio bankroto atsiėmimo“ civilinėje byloje Nr. B2-3552-567/2016 dėl BMB,,R“ bankroto pripažinimo tyčiniu surašymą Vilniaus apygardos teismui ir šį prašymą ne vėliau kaip 2016 m. spalio 10 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) nusiuntė A. Š. į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), jį A. Š. 2016 m. spalio 10 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui ir iš priimto 5000 Eur kyšio sau paėmė 3300 Eur, o 1700 Eur perdavė L. L. palikdamas pinigus L. L. kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini).

1.4. Tokiais bendrais veiksmais A. Š. ir L. L. reikalavo duoti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį – 15 000 Eur ir priėmė dalį reikalauto kyšio – 5000 Eur už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

2. Be to, L. L. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, būtent: jis ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens bei nenustatytu laiku įsigijo ir iki 2016 m. spalio 10 d. savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,154 gramo kokaino bei psichotropinės medžiagos – dimetilono (bk-MDDMA). Taip pat jis, L. L., ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens bei nenustatytu laiku įsigijo ir iki 2016 m. spalio 10 d. naudojamame automobilyje,,Chevrolet Aveo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 1,258 gramo kanapių (antžeminių dalių).

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. Š. ir nuteistojo L. L. ir jo gynėjo advokato Arūno Aleknos apeliacinius skundus, nusprendė nusikalstamo rezultato vertę atitinkančią pinigų sumą –300 Eur – išieškoti lygiomis dalimis: iš nuteistojo L. L. – 150 Eur ir iš A. Š. – 150 Eur. Taip pat nustatė, kad L. L. ir A. Š. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti turi būti panaikinta pradėjus vykdyti nuosprendį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo: 1) panaikinti skundžiamus teismų nuosprendžius ir baudžiamąją bylą nutraukti arba 2) perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui, arba 3) pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Pirmosios instancijos teismas nenustatė būtinojo bendrininkavimo požymio – susitarimo veikti bendrai, nekonkretizavo nei A. Š., nei L. L., kaip bendrininkų, veikos pobūdžio (rūšies). Teismas, aprašydamas nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė naujas aplinkybes, kurios nebuvo inkriminuotos (neišdėstytos kaltinamajame akte), t. y. kad buvo veikiama bendrininkų grupe. Faktinių aplinkybių ir įrodymų kontekste abu nuteistieji negali būti bendravykdžiai, nes A. Š. susitarimu dėl teisinės pagalbos MB „R“ advokatu tapo vėliau, nei L. L. buvo paskirtas MB „R“ bankroto administratoriumi.

4.2. Dėl provokacijos daryti nusikaltimą pažymi, kad J. Z. (turėdamas aiškiai apibrėžtą tikslą išvengti atsakomybės bankroto procese, kai laikantis įstatymų reikalavimų buvo suvaržytos jo turtinės teisės, tiek asmeniškai, kaip buvusiam vadovui, tiek sūnaus interesais, taip pat užvilkinti bankroto procesą) veikė kontroliuojamas ir prižiūrimas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) pareigūnų ir skatino nusikalsti A. Š., nors apie jo nusikalstamą veiką jokių konkrečių duomenų nebuvo. J. Z., atvykęs ir pateikęs pareiškimą dėl neva daromos nusikalstamos veikos, negalėjo pateikti įrodymų apie galimai daromą nusikalstamą A. Š. veiką. Vėliau J. Z., kontroliuojamas ir prižiūrimas STT pareigūnų, inicijavo telefono skambutį A. Š. ir jį provokavo. STT turėjo pradėti tyrimą, o ne skatinti J. Z. imtis veiksmų prieš A. Š.. Nors buvo leista atlikti slaptus tyrimo veiksmus nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d., tačiau praktiškai jokie veiksmai nebuvo atlikti, o 2016 m. spalio 10 d. tiesiog buvo įteikti žymėti pinigai A. Š. ir po to daromos kratos. Pareigūnai turėjo atlikti tyrimą, o ne tik gavę teismo leidimus vykdyti sankcionuotus veiksmus ir taikyti nusikalstamos veikos imitavimo modelį, įteikti pinigus, tada iš karto juos paimti ir vertinti tai kaip kyšį. Nors baudžiamojon atsakomybėn buvo siekiama patraukti L. L., buvo kontaktuojama ne tiesiogiai su juo, o per A. Š.. Teismo posėdžio metu J. Z. nurodė, kad neturėjo pinigų ir neplanavo mokėti už padarytą žalą ar administravimo išlaidas, taigi, be valstybės pareigūnų įsikišimo (STT įteiktų pinigų, vertintų kaip kyšis, davimo) nebūtų dirbtinai sukurtas nusikaltimas. Jei po pirmo apsilankymo STT J. Z. būtų neskambinęs ir neinicijavęs susitikimo su A. Š., tai apskritai nebūtų pradėtas tyrimas. J. Z. nuvyko į STT, tuomet pareigūnai pasakė, kad reikia surinkti daugiau informacijos, ir jis, paskatintas pareigūnų, šią informaciją rinko.

4.3. Dėl kyšininkavimo požymių nustatymo akcentuoja, kad iš J. Z. gauti pinigai negali būti vertinami kaip kyšis, nes bankrutuojanti įmonė neturėjo turto, todėl gauti pinigai gali būti traktuojami kaip lėšos įmonės bankroto administravimo išlaidoms apmokėti. J. Z. buvo iš anksto nusiteikęs prieš bendrovės bankroto administratorių, siekė atsikratyti sau nepalankaus bankroto administratoriaus, neleisti jam organizuoti bendrovės bankroto procedūros, o kartu neleisti bankroto administratoriui išsiaiškinti jo netinkamą veiklą ir neteisėtus veiksmus. Esant tokioms aplinkybėms, visi J. Z. veiksmai ir prieštaringi bei melagingi parodymai byloje vertintini ypač atidžiai ir kritiškai, jie atmestini ir nepripažintini įrodymais. A. Š., kaip MB „R“ advokatas, savo funkcijas vykdė pagal jam suteiktų įgaliojimų ribas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo nutarties pagrindu, o ne tyčia, turėdamas nusikalstamų ketinimų.

4.4. Būtinas kyšininkavimo požymis yra neteisėtas atlygis, o šioje byloje nustatyta, kad buvo patvirtinta 8750 Eur sąmata bankroto administravimui. Pareigūnų perduota suma (5000 Eur) pirmiausia dengiamos administravimo išlaidos, todėl tai yra teisėtas atlygis, nes ši suma neviršijo patvirtintos sąmatos. Būtinas kyšininkavimo požymis yra kyšio davėjo pageidaujamas kyšio priėmėjo veikimas ar neveikimas. Pinigų davimas už tai, kad būtų atliktos bankroto procedūros, niekaip negali būti traktuojama kaip kyšis. A. Š., kaip MB „R“ advokatas, turėjo teisę priimti iš J. Z. pinigus, skirtus bankroto administravimui. Šie pinigai negali būti traktuojami kaip kyšis. Pinigai buvo priimti bankrutuojančios MB „R“ vardu, o ne asmeniškai.

4.5. A. Š. buvo MB „R“ advokatas ir kaip advokatas negalėjo būti prilygintas valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui. Teisinė pagalba visada teikiama konkrečiu klausimu, reikalaujančiu teisinių žinių, todėl būtina advokato ir kliento sutarties dėl teisinės pagalbos sąlyga yra konkretūs klausimai, dėl kurių teikiama teisinė pagalba, arba bent jau tam tikra veiklos sritis, kurioje tokia pagalba teikiama. Tokia sutartis buvo pasirašyta, todėl visas procesas pažeidė advokato teises. A. Š., kaip advokatui, ši (įmonės) byla nebuvo paskirta kaip valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl šiuo atveju advokato negalima laikyti valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu. Buvo pasirašyta teisinių paslaugų sutartis tarp įmonės ir advokato, buvo sumokėta dalis užmokesčio, todėl šiuo atveju nėra galimybės veikos traktuoti kaip kyšininkavimo.

4.6. Turto konfiskavimas nebuvo galimas, nes ikiteisminio tyrimo metu nenustačius, kur yra STT duoti ir dingę 300 Eur, nėra galimybės jų konfiskuoti. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino, kad šiuos pinigus galima konfiskuoti lygiomis dalis iš kiekvieno nuteistojo.

4.7. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti tik prielaidą, jog dingę STT pinigai galėjo būti pinigai, kurie nebuvo apskaityti bankrutuojančios MB „R“ apskaitoje, tačiau šie pinigai galėjo būti išskaičiuoti iš MB „R“ civilinio proceso tvarka. Šie pinigai būtų gauti vykdant buhalteriniuose dokumentuose fiksuojamą veiklą, kuria teisės aktų nustatyta tvarka gali būti verčiamasi teisėtai, nes konkrečiu atveju bankroto administravimo ir advokato veikla yra teisėta, todėl tokiu atveju turto konfiskavimas negalimas.

4.8. Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje neanalizuodamas teisiamajame posėdyje išnagrinėtų duomenų, negalėjo konstatuoti, kad visi byloje esantys įrodymai yra patikimi ir jų pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Apeliacinės instancijos teismas neatliko išsamios įrodymų analizės, nepasisakė dėl konkrečių įrodymų, jų tarpusavyje nesusiejo, iškraipė kai kurių įrodymų prasmę, pabrėžtinai didesnę įrodomąją galią skyrė J. Z. parodymams, nekreipdamas dėmesio į byloje surinktų įrodymų visetą.

4.9. Kaip esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus kasatorius nurodo tai, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Įrodymais buvo laikomi ne visos trukmės J. Z. pateikti pokalbiai, kurie negalėjo būti vertinami kaip įrodymai, nes jiems nebuvo gautas teismo leidimas. Sprendžiant dėl kasatoriaus kaltės, aktualūs buvo J. Z. pateikti ne visos trukmės pokalbiai, taip pat kiti pokalbiai, kurie pateikti negavus teismo leidimo. Byloje nustatyta, kad J. Z. kreipėsi į STT, kurioje joks sprendimas nebuvo priimtas ir ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Negavus teismo leidimo, J. Z., tik išėjęs iš STT, paskambino A. Š.. Tokie veiksmai tik patvirtina provokacijos buvimą. Teismai šių aplinkybių nevertino, kasatoriaus kaltę pagrindė ne BPK nustatyta tvarka gautais įrodymais, juos vertino selektyviai. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti įrodymų tyrimą.

4.10. Kaltinamajame akte netinkamai nurodytos A. Š. inkriminuoto nusikaltimo sudėtį apibūdinančios aplinkybės (nusikaltimo padarymo laikas, vieta, būdas, padariniai ir kt.). Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės išdėstytos taip, kad kyla abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą. Kaltinamajame akte nesant nurodyto bendrininkavimo ir nurodant aplinkybę, kad kyšio buvo reikalauta netiesiogiai, o pirmosios instancijos teismui šias aplinkybes pakeitus, buvo pažeista teisė į gynybą. Byloje nustatyta, kad J. Z. kreipėsi į STT, tačiau pareigūnai neįžvelgė nusikaltimo sudėties ir ikiteisminio tyrimo nepradėjo. Taigi pirmą kartą kreipiantis į STT buvo susiklostę civiliniai santykiai, po kelių dienų šie santykiai jau buvo vertinami kaip galimas nusikaltimas. Teismo nuosprendžiuose nebuvo nustatyta, kada civiliniai santykiai peraugo į baudžiamuosius, dėl to nebuvo galima tinkamai pasiruošti gynybai.

5. Kasaciniu skundu nuteistasis L. L. ir jo gynėjas advokatas Arūnas Alekna prašo: 1) panaikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti arba 2) perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, arba 3) pakeisti skundžiamus teismų procesinius sprendimus. Kasatoriai skunde nurodo:

5.1. Nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažintini esminiais, nes dėl jų apeliacinės instancijos teismo priimtų nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Apeliacinio skundo pradžioje buvo ginčijamos faktinės aplinkybės, kurios buvo išskirtos atskirais punktais. Kiekviename punkte buvo cituojamos pirmosios instancijos teismo neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės, pateikti nesutikimo motyvai ir nurodyti įrodymai, kurie patvirtina neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių konstatavimą. Lietuvos apeliacinis teismas neatsakė nė į vieną apeliacinio skundo argumentą, susijusį su neteisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir nuosprendyje nepanaikino esančių prieštaravimų, tik pakartojo ginčijamas faktines aplinkybes.

5.2. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 66 punkete teigiama, kad nebuvo siūlyta sudaryti taikos sutarties. Tačiau apeliacinio proceso metu buvo pateikti papildomi įrodymai (rašytiniai paaiškinimai su priedais, Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. E2A-531/2018), kurie teismo buvo neišnagrinėti ir nuosprendyje liko neįvertinti. Teismo nustatytos aplinkybės prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes pirmiau paminėtoje byloje J. Z. buvo patrauktas kaip atsakovas. Taip pat byloje yra kitų įrodymų, iš kurių matyti, kad J. Z. buvo reiškiamos pretenzijos, bandoma su juo susisiekti. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iš naujo neįvertino byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos, nenustatė naujų aplinkybių ir nepatikrino apskųsto nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos.

5.3. Dėl byloje atlikto įrodymų vertinimo pažymima, kad teismas L. L. kaltę grindė garso įrašu, kuris nėra tinkamas įrodymas byloje, būtent J. Z. pateiktu įrašu, dėl kurio buvo atlikta ekspertizė. Pokalbio įrašas yra penkių minučių trukmės, tačiau tai neatspindi pokalbio esmės. J. Z. teigė, kad įrašą pradėjo prieš įeidamas į pastatą, tačiau iš ekspertizės akto galima daryti išvadą, kad įrašas nėra darytas nuo pokalbio pradžios, taip pat J. Z. klaidina nurodydamas, kad įrašą pradėjo prieš įeidamas į pastatą. Nėra viso pokalbio įrašo, t. y. nėra pradžios ir pabaigos, todėl teismas negalėjo daryti išvadų apie pokalbio esmę ir tokiu įrašu pagrįsti kaltinimo. Dėl šios aplinkybės buvo prašoma iškviesti ekspertus, tačiau teismas atmetė tokį prašymą. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad jame nėra atlikta jokio įrodymų vertinimo, nenurodyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai: nuosprendyje aprašyta dalis byloje esančių įrodymų, nenurodant, kokias konkrečias faktines aplinkybes šie įrodymai patvirtina ar paneigia ir kokios teismo išvados jais remiantis daromos, nenurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nepasisakyta dėl teismo nustatytų faktinių aplinkybių teisinio vertinimo.

5.4. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pažymi, kad būtinas kyšininkavimo požymis yra neteisėtas atlygis, o šiuo atveju L. L. buvo patvirtintas teisėtas atlygis ir jis turėjo teisę iš bankrutuojančios MB „R“ gauti 8750 Eur. Taip pat jis turėjo teisę priimti ir pinigų sumą, viršijančią 8750 Eur, kuri turėtų būti padalyta BMB „R“ kreditoriams, arba jei kreditoriai padidintų administravimo išlaidų sąmatą, tai būtų galimybė išsimokėti tokį atlyginimą, koks buvo patvirtintas. L. L. nebuvo nei tikslo, nei motyvo kyšininkauti, kai jam buvo nustatytas teisėtas atlygis. Jokiame pokalbio garso įraše, kuriame dalyvautų L. L., nėra kalbama apie neteisėtą atlygį.

5.5. Dėl provokacijos veiksmų kasatoriai nurodo, kad byloje nustatyta, jog J. Z. kreipėsi į STT, tačiau joks tyrimas nebuvo pradėtas. Netrukus po pirmo vizito STT J. Z. savo iniciatyva skambino A. Š. ir šį pokalbį įrašė. Vėliau, po kelių dienų, grįžo į STT su įrašytais A. Š. pokalbiais, tačiau nusikalstamos veikos imitavimo modelis buvo vykdomas dėl L. L.. Tokiu būdu negalėjo būti pradedamas ikiteisminis tyrimas, nes be pareigūnų įsikišimo jokia nusikalstama veika nebūtų daroma. Visi veiksmai buvo derinami per A. Š., todėl L. L. neturėjo galimybės pasirinkti kito veikimo būdo.

5.6. Tik apklausiant J. Z. apeliaciniame teisme paaiškėjo, kad, prieš pradedant procesą, dėl to paties dalyko į STT jis jau buvo kreipęsis anksčiau. Iš STT buvo gauti duomenys, kada konkrečiai J. Z. lankėsi ir su kuo konkrečiai bendravo. Į apeliacinės instancijos teismą buvo kviečiami ir apklausiami visi nurodyti STT pareigūnai, tačiau J. Z. bei apklaustų STT pareigūnų parodymai iš esmės skyrėsi. J. Z., apklaustas atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, parodė, kad į pirmą pokalbį į STT atvyko su savo darytu garso įrašu, kad pareigūnai žinojo apie jo savo iniciatyva darytus garso įrašus, kad po pirmo pokalbio STT jam buvo pasakyta, jog reikia daugiau duomenų.

5.7. 2016 m. rugsėjo 27 d. J. Z., išėjęs iš STT, nedelsdamas skambino A. Š. ir savo iniciatyva įrašė pokalbį. To pakanka konstatuoti, kad pats J. Z. po pirmo apsilankymo STT elgėsi provokuojamai, t. y., užuot po apsilankymo STT toliau įrodymus rinkęs teisėtai su šios institucijos žinia ir pagal nustatytas taisykles, jis toliau savavališkai pats ieškojo kontaktų ir darė telefono pokalbių įrašus, kuriuos pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje įvertino kaip teisėtus bei pakankamus kaltinamųjų kaltei pagrįsti. Kita vertus, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kaip liudytoja apklausta STT pareigūnė R. A. parodė, kad kažkuris iš vadovų jai pasakė, jog reikia priimti J. Z. pareiškimą (turimas omenyje antras J. Z. apsilankymas STT), ir tai patvirtina, kad J. Z. antrą kartą pas pareigūnus buvo nusiųstas vadovų, kurie konkrečiai nurodė priimti pareiškimą. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdus J. Z. interesas imtis ir provokacinių veiksmų, kad dėl nuteistųjų būtų pradėtas tyrimas ir kartu būtų užvilkintas jo bankrutuojančios įmonės bankroto procesas.

5.8. Kasatorių vertinimu, L. L. nepagrįstai atimta teisė dirbti teisinį darbą, nes nusikaltimas nėra susijęs su pareigybėmis, kurios nustatytos bankroto administratoriui. Apeliacinės instancijos teismo cituojama nutartis (Nr. 2K-299/2008) netinkama šios nagrinėjamos bylos kontekste, nes nurodytoje byloje gydytojai akušerei ginekologei dvejiems metams buvo atimta teisė dirbti mediko darbą, susijusį su žmonių gydymu. Jei jai nebūtų atimta ši teisė, ji toliau būtų galėjusi dirbti mediko darbą. Šioje byloje L. L. jau prarado teisę dirbti bankroto administratoriumi, nes prarado nepriekaištingą reputaciją. Dirbdamas bankroto administratoriumi, L. L. negalėjo įgyti teisinio darbo stažo, todėl šiuo atveju negali būti ir atimta teisė dirbti teisinį darbą.

5.9. Dėl nuteisimo pagal BK 259 straipsnį pažymi, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis nėra didelis, todėl turėjo būti taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. Taip pat visos kitos nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę. Kasatoriai akcentuoja, kad L. L. veikos pavojingumas nėra toks, kuris užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Atsižvelgiant į kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, kilusius padarinius, viešosios tvarkos specifiką, galima konstatuoti, kad nebuvo peržengta riba, dėl kurios turėtų būti taikoma baudžiamoji, o ne administracinė atsakomybė.

5.10. Teigiama, kad L. L. negalėjo būti taikomas turto konfiskavimas, nes nėra jokių įrodymų apie turto buvimą L. L. dispozicijoje. J. Z. visus pinigus perdavė A. Š., todėl L. L. niekada nedisponavo STT perduotais pinigais, taigi negalėjo žinoti, kur yra perduoti pinigai. L. L. niekaip negalėjo daryti įtakos dalijantis pinigus.

5.11. Iš skundžiamo nuosprendžio neaišku, kokį konkretų vaidmenį bendrininkų grupėje atliko L. L. ir A. Š.. Tai reiškia, kad nagrinėjant šią bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo imtasi priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bei įvertinti bylos įrodymai ir kiti duomenys, kurie yra reikšmingi bylai teisingai išnagrinėti.

5.12. Nagrinėjamoje byloje teismai nevertino teisinės sutarties prigimties (tarp MB „R“ ir advokato A. Š. kontoros), rūšies, turinio, jos sudarymo aplinkybių, jos veikimo pradžios ir ja sukeltų teisinių pasekmių. Šioje byloje buvo susiklostę civiliniai santykiai tarp MB „R“ ir J. Z.. Kadangi civilinės bylos buvo inicijuotos J. Z., jis, būdamas nepatenkintas tokia situacija, užuot sprendęs civilinius santykius, kreipėsi į STT dėl neva iš jo reikalaujamo kyšio. STT pareigūnai paskatino J. Z. surinkti daugiau įrodymų ir jis tai atliko. Šiuo atveju būtų sukurtas blogas precedentas, kad civilinius santykius būtų įprasta spręsti per STT.

6. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Rimas Juodis prašo atmesti kasacinius skundus. Prokuroras atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:

6.1. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino nuteistųjų versijas dėl neva teisėto 5000 Eur priėmimo tariamai vykdant pareigas, susijusias su BMB „R“ atstovavimu ir bankroto administravimu, ir tokias versijas motyvuotai atmetė. Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistieji dėl BMB „R“ vadovo neteisėtų veiksmų nereiškė pretenzijų nei raštu, nei žodžiu, nepateikė teismui civilinių ieškinių dėl bankroto administratoriaus turėtų išlaidų atlyginimo. Pokalbiuose A. Š. ir L. L. reikalaujami pinigai buvo siejami tik su ieškinių prieš J. Z. iš teismų atsiėmimu, jo turtui taikomų apribojimų panaikinimu ir BMB „R“ likvidavimu. Iš liudytojo J. Z. parodymų, garso įrašų protokoluose užfiksuotų pokalbių matyti, kad su J. Z. nebuvo kalbama apie atsiskaitymą su L. L. už atliktus bankroto administravimo darbus arba žalos atlyginimą BMB „R“, nė vienas iš nuteistųjų nesiūlė sudaryti taikos sutarties. Buvo reikalaujama perduoti pinigus grynaisiais asmeniškai, o ne pervesti oficialiai kreditorių vardu į teismo paskirto administratoriaus sąskaitą. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius apeliacinių skundų argumentus ir baudžiamąją bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo tinkamai.

6.2. Dėl kasaciniame skunde nurodytų aplinkybių, kad J. Z. buvo siūlyta sudaryti taikos sutartį, pažymi, jog šie teiginiai, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, buvo motyvuotai atmesti apeliacinės instancijos teismo nurodant, kad tai, jog nuteistieji su J. Z. aptarinėjo kokias nors taikos sutarties sąlygas, paneigia, be kita ko, ta aplinkybė, jog po to, kai J. Z., atvykęs į A. Š. ir L. L. biurą, perdavė pinigus už dokumentų iš teismo atsiėmimą, A. Š. iš karto į Vilniaus apygardos teismą nuvežė 2016 m. spalio 10 d. prašymą „Dėl prašymo dėl tyčinio bankroto atsiėmimo“ civilinėje byloje Nr. B2-3552-567/2016 ir J. Z. pateikė tai patvirtinantį rašytinį įrodymą – šio dokumento kopiją su žyma, kad dokumentas yra gautas Vilniaus apygardos teisme. Nuteistųjų versiją dėl iš J. Z. perduotų 5000 Eur kaip teisėto atlygio paneigia ir ta aplinkybė, kad pinigus, kuriuos J. Z. perdavė A. Š. L. L. biure, nuteistieji iš karto pasidalijo, dalis pinigų jau buvo leidžiama savo reikmėms atiduodant skolas ir pan.

6.3. Apeliacinės instancijos teismas pakankamai išsamiai tikrino tiek nuteistųjų, tiek J. Z. pateiktas įvykio versijas, nuosprendyje iš naujo analizavo baudžiamojoje byloje J. Z. pateiktus garso įrašus ir jų apžiūros protokolus, taigi bylai teisingai išspręsti reikšmingus duomenis nagrinėjo tiek atskirai, tiek juos lygindamas tarpusavyje ir motyvuotas išvadas padarė atsižvelgdamas į byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą.

6.4. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pasisakė ir dėl liudytojos R. M. parodymų vertinimo grindžiant L. L. kaltę dėl nusikaltimo, nustatyto BK 225 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad aplinkybę, jog A. Š. veiksmai buvo žinomi L. L., patvirtina liudytojos R. M. parodymai nurodant, jog viršininkas L. L. buvo jai davęs nurodymą parengti dokumentus teismui dėl ieškinio atsiėmimo, nors ieškinys dėl bankroto pripažinimo tyčiniu buvo paduotas vos prieš du mėnesius. Ši liudytoja patvirtino, kad toks įvykis jos darbo praktikoje buvo pirmas. Dėl K. Z. parodymų pažymi, kad būtent šio liudytojo parodymais, kaip netiesioginiu įrodymu, iš dalies pagrįsti ir J. Z. parodymai, nes liudytojas parodė, kad tėvas jam skundėsi, jog nuteistieji iš jo reikalauja 15 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šie liudytojo K. Z. parodymai neprieštarauja ir liudytojo J. Z. nurodytoms aplinkybėms bei garso įrašuose užfiksuotiems duomenims, patvirtinantiems, kad nuteistieji reikalavo iš J. Z. neteisėto atlygio už teisėtą veikimą pagal savo įgaliojimus ir dalį jo paėmė.

6.5. Priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, abiejų instancijų teismai pagrįstai konstatavo, kad BK 225 straipsnio 3 dalyje nustatyta nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkaujant A. Š. ir L. L., nes visos šios apeliacinės instancijos teismo aptartais įrodymais nustatytos nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybės rodo, kad L. L. su A. Š. veikė kartu, bendrą sutarimą išreikšdami tarpusavyje suderintais ir iš anksto suplanuotais veiksmais. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui nebuvo teisinių kliūčių spręsti, kad skundžiamu nuosprendžiu L. L. ir A. Š. inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe, ir tai pripažinti jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, kadangi kaltinamajame akte buvo aiškiai nurodytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 225 straipsnio 3 dalyje, padarymo aplinkybės bei tai, kad A. Š. ir L. L., veikdami iš anksto susitarusių asmenų grupe, reikalavo didesnės nei 250 MGL vertės kyšio ir priėmė kyšį už veikimą vykdant įgaliojimus. Taigi, abiem nuteistiesiems buvo žinoma, kad jiems inkriminuojamos aplinkybės atitinka jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, todėl nėra pagrindo spręsti, kad dėl to būtų buvusi suvaržyta pastarųjų teisė į gynybą ar kitaip pasunkinta nuteistųjų padėtis.

6.6. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai nustatyta, kad A. Š., veikdamas kaip advokatas, tarp jo ir L. L. sudaryto susitarimo pagrindu atstovaudamas BMB „R“ bankroto administratoriui, yra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 225 straipsnio 3 dalyje, subjektas, nes nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo teisę atstovauti bankroto administratoriui teisminėse byloje dėl BMB „R“ skolų ir nuostolių priteisimo, taigi teikti viešąsias paslaugas, todėl tai atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus valstybės tarnautojui prilyginamo asmens požymius.

6.7. Tenkinant nuteistojo L. L. prašymą apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta garso įrašo fonoskopinė ekspertizė. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. gegužės 25 d. ekspertizės akto Nr. 11-1312(19) matyti, kad ekspertės padarė išvadą, jog tirti pateiktas garso įrašas yra ištisinis, nėra sumontuotas. Garso įraše nėra trynimo požymių, padarytas vienu metu. Garso įrašas padarytas mobiliojo ryšio įrenginio diktofonu. Minėti duomenys vienas kitą papildo ir paneigia L. L. versiją, jog įrašai yra sumontuoti, todėl neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Papildant šias išvadas, taip pat paneigiant kasatorių nurodomus tariamus prieštaravimus tarp liudytojo J. Z. parodymų dėl minėto garso įrašo įrašymo aplinkybių ir ekspertizės akte nurodytų išvadų, pažymėtina tai, kad J. Z. apklausos apeliacinės instancijos teisme metu nurodytos aplinkybės apie minėto garso įrašo įrašymą atitinka ekspertizės akte nurodytas išvadas. J. Z. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad įjungė garso įrašymą prieš įeidamas į patalpas (ne į pastatą), t. y. kur buvo L. L. biuras. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos duomenys, gauti naudojant liudytojo turimą telefoną garsui įrašyti, atitinka BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytus leistinumo ir teisėtumo reikalavimus ir abiejų instancijų teismai, grįsdami išvadas dėl A. Š. ir L. L. veiksmų, galėjo jais remtis.

6.8. Byloje nėra jokių duomenų apie liudytojo J. Z. ar STT pareigūnų taikytą neteisėtą poveikį, vertimą pateikti tikrovės neatitinkančius duomenis. Nors kasatorių skunduose teigiama, kad po pirmojo apsilankymo STT J. Z. įrašė pokalbius išprovokuotas arba paskatintas STT pareigūnų, tokių teiginių nepatvirtina baudžiamosios bylos duomenys. Apklaustas kaip liudytojas apie šias aplinkybes apeliacinės instancijos teisme J. Z. patvirtino, kad pats, t. y. savo iniciatyva, nusprendė daryti garso įrašus po apsilankymo STT, t. y. jokių nurodymų iš STT dėl papildomų duomenų rinkimo jis gavęs nebuvo. Apklausti STT pareigūnai patvirtino liudytojo nurodytas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą ištirti J. Z. pateiktų garso įrašų metaduomenys, jie tik patvirtino, kad J. Z. didžiąją dalį garso įrašų pats savarankiškai padarė dar iki savo pirmojo apsilankymo STT patalpose.

6.9. Nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe, už teisėtą veikimą iš J. Z. paėmė 5000 Eur kyšį. 4700 Eur kratų metu iš nuteistųjų buvo paimti, o 300 Eur liko jų dispozicijoje. Pinigai nebuvo rasti, jų buvimo vieta nenustatyta. Sprendžiant dėl turto konfiskavimo, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai atsižvelgta į tai, jog abu nuteistieji buvo nusikaltimo, nurodyto BK 225 straipsnio 3 dalyje, vykdytojai, jie abu buvo vienodai aktyvūs siekdami nusikalstamo rezultato, todėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 225 straipsnio 3 dalyje, rezultatą atitinkančią 300 Eur sumą pagrįstai nuspręsta išieškoti iš abiejų nuteistųjų lygiomis dalimis, t. y. po 150 Eur.

6.10. Dėl nuteistojo L. L. bei jo gynėjo advokato kasaciniame skunde nurodytų teiginių, kad, atsižvelgiant į kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius, galima konstatuoti, jog nebuvo peržengta riba, dėl kurios turėtų būti taikoma baudžiamoji, o ne administracinė atsakomybė, pažymėtina, kad, prokuroro vertinimu, nuteistojo L. L. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes ji atitinka visus šiame straipsnyje aprašyto nusikaltimo požymius. Spręsdami dėl šios L. L. padarytos veikos pavojingumo, tai yra baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo, abiejų instancijų teismai pagrindė, kodėl L. L. veika peržengia pavojingumo ribą, būdingą administraciniam teisės pažeidimui, – buvo įvertintas pas nuteistąjį rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis, šių medžiagų rūšis, poveikis žmogaus organizmui, veikos padarymo aplinkybės, L. L. elgesys po to, kai pas jį buvo surastos šios medžiagos. Visos šios aplinkybės lemia, jog L. L. veika užtraukė ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes jos pavojingumas yra didesnis negu administracinio pažeidimo.

6.11. A. Š. kasaciniame skunde pažymėta ir tai, kad, kaltinamajame akte nesant nurodyto bendrininkavimo ir nurodant aplinkybę, jog kyšio buvo reikalauta netiesiogiai, o pirmosios instancijos teismui šias aplinkybes pakeitus, buvo pažeistos jo teisės į gynybą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pakeistos kaltinimo aplinkybės, kad nuteistieji kyšio reikalavo už teisėtą veikimą, vertinama, jog dėl šios aplinkybės pakeitimo nuteistųjų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimas nepasikeitė, teisinė padėtis nebuvo pasunkinta, nauji objektyvūs veiksmai nebuvo inkriminuoti. Atsižvelgiant į tai, kad A. Š. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo proceso metu tvirtino, jog pinigai buvo paimti už jo ir L. L. teisėtą veikimą, veikiant pagal turimų įgaliojimų ribas, nuteistasis savo teisę į gynybą galėjo realizuoti ir realizavo viso teisminio bylos nagrinėjimo metu, todėl kasatoriaus argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

6.12. Kaip nepagrįsti vertintini nuteistojo A. Š. kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai, jog bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, o apeliacinės instancijos teismas dėl nuteistojo veiksmų vertinimo turėjo išankstinę nuomonę. Paduotame kasaciniame skunde kasatorius nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagal objektyvųjį ar subjektyvųjį kriterijų leistų daryti išvadą, kad bylą nagrinėję ir nuosprendžius priėmę tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo teisėjai buvo šališki. Pažymėtina, jog kasatorius nepareiškė nušalinimo nė vienam iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendį priėmusios teisėjų kolegijos narių, savo nuomonę grindė tik deklaratyviais teiginiais. Dėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos narių šališkumo taip pat pažymėtina, kad vien tai, jog baudžiamąją bylą išnagrinėję ir skundžiamą nuosprendį priėmę teisėjai kitose baudžiamosiose bylose priėmė vienokius ar kitokius sprendimus, negali būti teismo šališkumą įrodantis faktas.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo A. Š. ir nuteistojo L. L. ir jo gynėjo advokato Arūno Aleknos kasaciniai skundai atmestini.

Dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo

8. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad teismai įrodymus baudžiamojoje byloje vertino pažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimus, nepateikė argumentuotų išvadų dėl to, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, taip pat nepagrįstai nuteistųjų kaltę grindė byloje esančiu garso įrašu, kurį padarė J. Z., nes šis garso įrašas yra ne visas, o jo turinys neišsamus, todėl iš jo negalima padaryti išvadų apie minėto asmens ir A. Š. pokalbio esmę.

9. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo netiria, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato; skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014, 2K-7-82-699/2018). Esminiu pažeidimu vertinant įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis) gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ar šie argumentai nelogiški, painūs ir pan. Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai (BPK 369 straipsnio 3 dalis), nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus. Atsižvelgiant į tai, kasacinių skundų argumentai dėl atskirų byloje esančių įrodymų vertinimo nagrinėtini tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.??????

10. Kasatorių teiginiai dėl BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimo vertinant byloje surinktus įrodymus yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti. Priešingai nei teigia kasatoriai, nuteistųjų kaltė skundžiamuose teismų sprendimuose grindžiama nuosekliais liudytojų J. Z., K. Z., R. M. parodymais, apžiūros, slapto sekimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais, telefoninių pokalbių ir pokalbių garso įrašais, kratos, asmens kratos, mobiliųjų telefonų apžiūros protokolais ir kitais byloje surinktais bei ištirtais įrodymais. Įrodymų visuma patvirtina aiškų nuteistųjų siekį gauti kyšį iš J. Z. už tyčinio bankroto proceso nutraukimą teisme. Ikiteisminio tyrimo metu užfiksuota tiek pirminė informacija apie nuteistųjų neteisėtus veiksmus (tiesiogiai su nuteistaisiais apie kyšio davimą kalbėjusio J. Z. parodymai; R. M. parodymai apie neįprastą nurodymą iš L. L. dėl prašymo atsiimti prašymą dėl tyčinio bankroto parengimo; telefoninių pokalbių įrašai, kuriuose užfiksuoti J. Z. ir A. Š. pokalbiai dėl kyšio sumos, dėl susitikimo ir paties kyšio perdavimo, dėl A. Š. tvirtinimo J. Z., kad perdavus pinigus nedelsiant bus atsiimtas pareiškimas iš teismo dėl tyčinio bankroto; kratos ir asmens kratos protokolai, kuriuose užfiksuota, kad A. Š. automobilyje, L. L. ir jo brolio J. L. asmens kratų metu rastos pinigų kupiūros, kurių serijiniai numeriai atitinka STT J. Z. perduotų kupiūrų serijinius numerius, ir kt.), tiek informacija apie tarpinius faktus bei reikšmingas aplinkybes (liudytojo K. Z. parodymai apie tai, kad iš tėvo žinojo apie iš jo reikalaujamą kyšį; BMB „R“ 2016 m. spalio 10 d. prašymas „Dėl prašymo dėl tyčinio bankroto atsiėmimo“ civilinėje byloje; duomenys apie L. L. A. Š. 2016 m. spalio 10 d. persiųstą elektroninį laišką dėl tyčinio bankroto prašymo atsiėmimo ir kt.).

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai, įvertinę byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, pagrįstai atmetė kaip nepagrįstus nuteistų parodymus, kuriuose jie neigė padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismų atliktas įrodymų vertinimas neturi kasaciniuose skunduose nurodytų trūkumų. Priešingai nei teigia kasatoriai, byloje ištirti įrodymai išdėstyti, jie įvertinti kiekvienas atskirai ir kartu sujungti į nuoseklią įrodymų grandinę, išvados dėl nuteistųjų kaltės padarytos byloje įvertinus įrodymų visumą. Byloje nustatyta, kad J. Z. L. L. iniciatyva kalbėjo su A. Š. apie galimybę už piniginį atlygį nutraukti tyčinio bankroto procedūrą teisme, po nevienkartinių pokalbių, susijusių su aplinkybių derinimu dėl pinigų perdavimo, užfiksuotas J. Z. ir A. Š. susitikimas ir pats pinigų perdavimo faktas. Be to, byloje nustatyta, kad A. Š. ir L. L. veikė bendrai, pagal išankstinį susitarimą (tai patvirtina jų tarpusavio telefoninių pokalbių turinys, pinigų perdavimo dieną L. L. elektroniniu laišku persiųstas A. Š. parengtas prašymas teismui dėl tyčinio bankroto atsiėmimo, šį prašymą A. Š. pasirašė ir, paėmęs iš J. Z. 5000 Eur, pateikė Vilniaus apygardos teismui, o vėliau vieną jo egzempliorių atidavė J. Z.; tą pačią dieną iš J. Z. gauti pinigai kratų metu rasti pas A. Š., L. L. ir jo brolį). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su kasatorių teiginiais, kad įrodymai byloje buvo vertinami selektyviai, išskirtinę reikšmę suteikiant liudytojo J. Z. parodymams. Teismai neturėjo pagrindo abejoti liudytojo J. Z. parodymų patikimumu, kadangi šie parodymai yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys, be to, juos patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti kaltinantys įrodymai (liudytojų parodymai, garso įrašai, kratos protokolai ir kt.). Taigi, nuteistųjų padarytiems nusikalstamiems veiksmams nustatyti esminę reikšmę turėjo ne tik liudytojo J. Z. parodymai (kaip tai pabrėžia kasatoriai), bet ir sisteminė bei loginė visų byloje esančių duomenų analizė. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas J. Z. pranešimo pagrindu apie iš jo reikalaujamą kyšį, savaime nerodo šio liudytojo parodymų nepatikimumo, kaip teigia kasatoriai.

12. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su nuteistojo L. L. bei jo gynėjo advokato A. Aleknos skundo teiginiu, kad L. L. kaltė nepagrįstai buvo grindžiama garso įrašu, kuriame užfiksuotas L. L. ir J. Z. pokalbis. Kasatoriaus nuomone, šis garso įrašas yra ne visos trukmės, nesuprantamas pokalbio turinys. Kaip matyti iš bylos, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti, be kita ko, ar garso įraše užfiksuotas balsas yra L. L., ar garso įrašas yra nesumontuotas, ištisinis, originalus ir kt., paskyrė garso įrašo fonoskopinę ekspertizę. Atlikus ekspertinį tyrimą, ekspertizės akte konstatuota, jog garso įraše yra užfiksuoti J. Z. ir L. L. balsai, be to, garso įrašas yra ištisinis ir nesumontuotas. Vadinasi, teismai, vertindami šį įrodymą kitų ištirtų įrodymų kontekste, neturėjo pagrindo abejoti jo patikimumu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš pokalbio turinio matyti, kaip L. L. aiškiai užsimena apie buvusį jų pokalbį; įspėja, kad turtas vis tiek „parsiduos“ per trejus ketverius metus; nurodo, kad „už dyką nieko daryti nesiruošia“. Tai, kad konkrečiame garso įraše, kaip teigia kasatoriai, nėra aptariamas visas nusikalstamos veikos mechanizmas, nederinamos konkrečios kyšio priėmimo detalės ar jo dydis, nereiškia, kad šis įrašas yra neinformatyvus, neturintis įrodomosios reikšmės. Priešingai, baudžiamojoje byloje teismų ištirtų ir įvertintų bei šioje nutartyje pirmiau aptartų įrodymų visuma patvirtina L. L. siekį veikti nusikalstamai ir leidžia suprasti L. L. ir J. Z. pokalbio kontekstą (prieš pinigų perdavimą A. Š. skambino L. L. sakydamas, kad J. Z. juo nepasitiki, t. y. abejoja dėl prašymo atsiėmimo iš teismo dėl tyčinio bankroto, po to, A. Š. perdavus telefoną J. Z., pats L. L. jį patikino, kad galima pasitikėti A. Š., kad tik reikia „suderinti sąlygas“ ir t. t. (1 t., b. l. 176); kad su J. Z. „viskas normaliai“ ir kad šiam atvažiavus „pakoreguos abu atsiėmimą“ (4 t., b. l. 187). Taigi, kasatoriaus nurodomas garso įrašas yra vienas iš bendros įrodymų grandinės elementų, patvirtinančių nusikalstamus L. L. veiksmus.

13. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai atmetė prašymą apklausti ekspertą teismo posėdyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 286 straipsnis nustato, kad nagrinėjimo teisme dalyviai gali žodžiu užduoti ekspertui klausimų, norėdami išsiaiškinti ar papildyti ekspertizės aktą arba išsiaiškinti eksperto aktą, kad negalima pateikti išvados. BPK tiesiogiai nereglamentuoja atvejų, kada ekspertas privalo būti šaukiamas į apklausą teismo posėdyje, jei ekspertizė buvo paskirta bylos teisminio nagrinėjimo metu. Dėl būtinumo apklausti ekspertą teismo posėdyje sprendžia teismas. Pažymėtina, kad pagal BPK 285 straipsnį tais atvejais, kai ekspertizė buvo atlikta ikiteisminio tyrimo metu ir teismui pateiktas ekspertizės aktas yra pakankamai aiškus ir išsamus, jis teismo posėdyje paskelbiamas ekspertui nedalyvaujant. Ekspertas į teismo posėdį šaukiamas apklausti tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, kad jo parodymai būtini ekspertizės aktui paaiškinti ar papildyti. Kai ekspertizė buvo paskirta bylos teisminio nagrinėjimo metu ir atlikta ekspertizės įstaigoje, teismui gavus ekspertizės aktą, eksperto iškvietimo į teismo posėdį klausimas iš esmės spręstinas analogiškai. Pažymėtina, kad pagal BPK 286 straipsnio 3 dalį ekspertas, manydamas, kad jam pateiktos medžiagos nepakanka išvadai padaryti arba kad pateikti klausimai nepriklauso jo kompetencijai, surašo aktą, kad negalima pateikti išvados (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172-511/2018).???Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu paskiriant ekspertizę proceso dalyviams buvo suteikta teisė užduoti klausimų ekspertams ir L. L. šia teise pasinaudojo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kuria nutarta paskirti garso įrašo fonoskopinę ekspertizę, ekspertui buvo pateikta didžioji dalis L. L. prašyme išdėstytų klausimų ekspertui, į juos ir buvo atsakyta atlikus ekspertinį tyrimą. Kartu pažymėtina, kad nuteistojo L. L. gynybos argumentai (dėl aptariamo garso įrašo) yra susiję su garso įrašo turinio vertinimu, dėl šio turinio atitikties BPK 20 straipsnio reikalavimams teisėjų kolegija jau pasisakė.

14. Apibendrindama tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Kartu pažymėtina, kad kasaciniai skundai, kuriuose kaip kasacinis pagrindas nurodomas BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas, gali būti tenkinami ne tais atvejais, kai kasaciniame skunde vien tik reiškiama nuomonė, kad teismas turėjo kitaip įvertinti įrodymus ir priimti kitokį sprendimą, o tais atvejais, kai nustatomos vertinant įrodymus padarytos teisės taikymo klaidos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-395-489/2016, 2K-406-507/2016 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje kasaciniuose skunduose nurodyti įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai nenustatyti.

Dėl BPK 320 straipsnio nuostatų taikymo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka

15. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, neatsakė į visus apeliacinių skundų argumentus, apsiribojo tik pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų išvadų pakartojimu ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.

16. BPK 320 straipsnio 3 dalis įtvirtina reikalavimą teismui patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina imperatyvą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde. Šiame kontekste pabrėžtina, kad reikalavimas patikrinti bylą minėta apimtimi neprivalo būti taikomas visiškai visiems argumentams. Susiklosčiusioje teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad teismo pareiga yra patikrinti esminius skundo argumentus. Išdėstyta BPK 320 straipsnio 3 dalies taisyklė integraliai siejasi su bendrosiomis proceso nuostatomis, įtvirtintomis BPK 20 straipsnyje, o nagrinėjamo skundo atveju – su BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimu įrodymų vertinimą pagrįsti išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021).

17. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šis teismas atliko įrodymų tyrimą byloje (kaip nepagrįstai priešingai teigia kasatorius A. Š.), pakartotinai analizavo tiek nuteistųjų, tiek liudytojų parodymus, išsamiai aptarė byloje esančių garso įrašų turinį ir padarė savarankiškas išvadas dėl nuteistųjų kaltės. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje įtvirtinta, kad vien tai, jog apeliacinės instancijos teismo išvados bei įrodymų vertinimas nesiskyrė nuo pirmosios instancijos teismo išvadų ir įrodymų vertinimo, nereiškia paviršutiniško apeliacinio proceso. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo tą pačią baudžiamąją bylą, kurioje neatsirado naujų įrodymų, teisinis reguliavimas nepasikeitė, todėl analogiškų išvadų padarymas yra logiškas ir objektyvus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI2LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-226-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-226-976/2020">2K-226-976/2020</a>, 2K-284-719/2020 ir kt.).???????

18. Nuteistojo L. L. kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl jo apeliaciniame skunde ginčytų faktinių bylos aplinkybių nustatymo. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad skundo argumentai jo dalyje „dėl neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių“ yra išdėstyti taip, jog kvestionuojamas atskirų pirmosios instancijos teismo teiginių, atskirų sakinių pagrįstumas, o apelianto (nuteistojo) pozicija grindžiama įrodymų interpretavimu. Apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta, atliko įrodymų tyrimą byloje ir konstatavo, kad jų pakanka nuteistojo kaltei pagrįsti. Nors skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra plačiai pasisakyta dėl nuteistojo L. L. apeliacinio skundo 1–5 puslapiuose nurodytų argumentų, tačiau iš nuosprendžio turinio aiškiai matyti, kad visuma faktinių bylos duomenų buvo įvertinta kompleksiškai, neišskiriant kiekvieno iš jų atskirai. Analogiškai vertintini ir kasatoriaus argumentai dėl kitoje jo pateikto apeliacinio skundo struktūrinėje dalyje „dėl įrodymų vertinimo“ nurodytų argumentų įvertinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo pagal abiejų nuteistųjų apeliacinius skundus, todėl tapačių kvestionuojamų įrodymų aptarimas, neišskiriant jų pagal kiekvieno iš nuteistųjų skundą, nereiškia apeliacinio proceso trūkumų, ypač tuo atveju, kai abu apeliantai ginčija tų pačių byloje surinktų įrodymų turinį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo įvertinti tiek tiesiogiai apeliantų ginčijami, tiek kiti byloje esantys įrodymai.

19. Teisėjų kolegija nenustatė kasatorių nurodytų BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į apeliacinių skundų argumentus, dėl jų pateikdamas motyvuotas išvadas bei surašydamas BPK 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio reikalavimus tiek formos, tiek turinio prasme atitinkantį nuosprendį.

Dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų teisėtumo ir provokavimo daryti nusikalstamą veiką

20. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad nuteistieji buvo provokuojami priimti pinigus iš J. Z., nes pastarasis nuteistajam A. Š. skambino ir pokalbį telefonu įrašė iš karto po susitikimo su STT pareigūnais.

21. BPK 159 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad prokuroras, iš asmens gavęs informaciją, kad tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kad būtų įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis. Leisdamas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, ikiteisminio tyrimo teisėjas turi priimti nutartį. Šioje nutartyje turi būti nurodyta: 1) asmuo, kuriam leidžiama atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus; 2) asmuo, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti; 3) duomenys apie asmens, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti, nusikalstamą veiką; 4) konkretūs veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti; 5) siekiamas rezultatas; 6) veiksmų atlikimo trukmė. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką.

22. BPK 159 straipsnyje nurodyta procesinė prievartos priemonė ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta laikantis BPK nustatytos tvarkos. Dėl procesinės prievartos priemonės paskyrimo į ikiteisminio tyrimo teisėją prokuroras kreipėsi su prašymu, kuriame nurodė tuo metu žinomą informaciją apie galimai daromą nusikalstamą veiką bei veiksmus, kuriuos prašoma leisti atlikti J. Z.. Šis prokuroro prašymas buvo tenkintas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Kasatoriai šių aplinkybių neginčija.

23. Privačių asmenų veiksmai gali būti pripažinti provokacija, jei tie asmenys veikia kontroliuojami bei prižiūrimi pareigūnų ir skatina nusikalsti asmenį, apie kurio nusikalstamą veiką jokių konkrečių duomenų neturima (sprendimas byloje Vanyan prieš Rusiją) (nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtUC02LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-P-6/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-P-6/2008">2A-P-6/2008</a>).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą, remdamasis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutarimu bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija, yra išaiškinęs, kokiais vertinimo kriterijais bei taisyklėmis turi būti vadovaujamasi teismams sprendžiant leistinų tyrimo veiksmų atribojimo nuo provokacijos klausimą, ir pažymėjęs, kad neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai turi būtų atliekami iš esmės pasyviu būdu, t. y. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyvis, taip pat kaip ir asmuo, veikiantis pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, naudojamą pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymą (nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas, kuriame provokacijos sąvoka apibrėžiama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti), negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmens padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, kad provokavimo faktas turi būti konstatuojamas, kai ištirtos bylos aplinkybės leidžia, t. y. jomis remiantis galima, padaryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo (nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtUC02LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-P-6/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-P-6/2008">2A-P-6/2008</a>, 2A-P-2/2009; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE4LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-418/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-418/2010">2K-418/2010</a>, 2K-192/2010 ir kt.). Išvada, kad valstybės pareigūnai skatina asmenis daryti nusikalstamas veikas, gali būti daroma ne tik tada, kai nustatoma, jog asmenys, prieš kuriuos atliekami neviešo pobūdžio veiksmai, buvo tiesiogiai įtikinėjami, raginami atlikti priešingus teisei veiksmus, bet ir tada, kai pareigūnų elgesys nebuvo vien pasyvus ir iš jo buvo galima spręsti, kad ilgesnį laiką trunkantys pareigūnų veiksmai turėjo esminę įtaką asmenų, prieš kuriuos buvo taikomos neviešo pobūdžio priemonės, veiksmams. Provokacija pripažįstama ir tada, kai asmuo nesirengė daryti nusikaltimo, o teisėsaugos pareigūnai sukurstė jį padaryti nusikaltimą, t. y. kai nusikaltimo be teisėsaugos pareigūnų žinios nebūtų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYyLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-262/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-262/2012">2K-262/2012</a>, 2K-530/2012, 2K-434/2013). Teismų praktikoje bet koks pareigūnų, taikančių neviešus tyrimo veiksmus, provokuojantis ar į provokaciją panašus elgesys viršijant įgaliojimus vertintinas ne tik kaip veiklos teisėtumo principo, bet ir surinktų duomenų atitikties įrodymų leistinumo (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys) reikalavimui pažeidimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-139/2015). Tiek pagal EŽTT, tiek pagal kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką privačių asmenų veiksmai taip pat gali būti pripažinti provokacija, jei tie asmenys veikia kontroliuojami bei prižiūrimi pareigūnų ir skatina nusikalsti asmenį, apie kurio nusikalstamą veiką jokių konkrečių duomenų neturima; išvada apie provokaciją gali būti daroma net ir tuo atveju, kai valstybės pareigūnų skatinimas atlikti tam tikrus veiksmus nėra ypač intensyvus, primygtinis, taip pat ir tada, kai valstybės pareigūnai ar jų kontroliuojami asmenys su jau įtariamu asmeniu, kurį siekiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kontaktuoja ne tiesiogiai, o per tuo metu niekuo neįtariamus tarpininkus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-22-699/2017).

25. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, priimta 2016 m. spalio 5 d., taigi, iki šios nutarties priėmimo J. Z. atlikti veiksmai (bendravimas su A. Š.) nagrinėjamoje byloje negali būti vertinami pagal reikalavimus, išdėstytus BPK 159 straipsnyje. Kasatorių nurodomas J. Z. skambutis A. Š. po apsilankymo STT 2016 m. rugsėjo 27 d. nelaikytinas veiksmu, kurį jis atliko kontroliuojamas pareigūnų, nes byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad nurodymą skambinti A. Š. J. Z. būtų gavęs iš STT pareigūnų. Šias aplinkybes patvirtina apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausto STT pareigūno V. Matyžonoko parodymai. Šis liudytojas parodė, kad pirmo susitikimo su J. Z. metu jam nebuvo pateikta konkreti informacija apie galimai daromą nusikalstamą veiką, pokalbio metu pateikta informacija jo visiškai nesudomino, todėl apsiribojo tik kontaktinių duomenų apsikeitimu. Be to, šis liudytojas kategoriškai paneigė neva jo duotą nurodymą J. Z. surinkti daugiau duomenų apie galimai daromą nusikalstamą veiką, taip pat parodė, kad neprisimena, jog J. Z. pirmo susitikimo metu būtų pateikęs kokius nors garso įrašus. Antrą susitikimą inicijavo taip pat J. Z., jo metu jau pateikė daugiau duomenų apie iš jo reikalaujamą kyšį, todėl buvo priimtas sprendimas priimti pareiškimą ir atlikti procesinius veiksmus.

26. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme buvo ištirti J. Z. STT pateikti telefoninių pokalbių įrašai su nuteistaisiais L. L. ir A. Š. iki jo antrojo apsilankymo STT, t. y. 2016 m. rugsėjo 29 d. Šiuose įrašuose užfiksuota, kaip A. Š. paaiškina, kad bus sutvarkyti reikalai dėl ieškinio atsiėmimo, leidžia suprasti, kad viskas vyksta pagal anksčiau sutartą planą ir „garantijos šimtaprocentinės“ (1 t., b. l. 77–78), kalba apie L. L., sutaria kyšio dydį; su L. L. J. Z. kalba apie bylą, L. L. nurodo, kad dėl kyšio dydžio, aplinkybių reikėtų derinti (tartis) su A. Š.. Taigi, iš visumos J. Z. telefoninių pokalbių turinio analizės su nuteistaisiais matyti, kad abu nuteistieji aktyviai bendravo su liudytoju, derino nusikalstamos veikos detales, patys tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai duodavo nurodymus dėl tolesnių veiksmų, patikindavo dėl teigiamos susitarimo baigties. Todėl pats faktas, kad nuteistajam skambindavo pats liudytojas J. Z., priešingai nei teigia kasatoriai, savaime nerodo jo paties savarankiškų ar paveiktų STT pareigūnų, provokacinių veiksmų. Telefoninių pokalbių turinys akivaizdžiai liudija, kad L. L. ir A. Š. aktyviais veiksmais siekė J. Z. sudaryti įspūdį, kad kontroliuoja susitarimo vykdymą ir būtent J. Z. yra silpnesnioji susitarimo pusė, t. y. neva jam yra daroma „paslauga“ už piniginį atlygį atsiimant prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir kt.

27. Nagrinėjamoje byloje teismai nenustatė, kad J. Z. pats provokavo nuteistuosius ir tokius veiksmus atliko su STT pareigūnų žinia, būdamas jų paskatintas. Kasacinių skundų argumentai dėl provokacijos grindžiami iš esmės tik tuo, kad po pirmojo J. Z. apsilankymo STT ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, tačiau ši aplinkybė teismų pagrįstai įvertinta kaip neturinti esminės reikšmės. STT pareigūnas, su kuriuo pirmo apsilankymo STT metu bendravo J. Z., patvirtino, kad jokių nurodymų liudytojui nedavė, apskritai teigė, kad iš liudytojo pasakojimo nesusidarė įspūdžio, jog gali būti daroma nusikalstama veika. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, J. Z. bendravimas su nuteistaisiais vyko naudojantis būtent J. Z. telefonu, neslepiant bendravimo fakto ir aplinkybių, jis turėjo teisę įrašinėti savo asmeninius pokalbius. Pažymėtina, kad privataus asmens padaryti ir teisėsaugos institucijai pateikti garso įrašai teismo gali būti pripažįstami įrodymais; privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai uždraustu būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2004, 2K-338-511/2017). Kartu pažymėtina, kad ir iš L. L. asmens kratos metu paimtame telefone buvo saugomi telefoninių pokalbių garso įrašai (padaryti būtent nuteistojo L. L. iniciatyva), kuriuose dar iki pirmojo J. Z. apsilankymo STT buvo kalbama su A. Š. apie situaciją dėl J. Z., sprendžiama, ar skambinti jam, ar laukti, kol liudytojas paskambins pats, kad kol kas nereikia jo „spausti“ (4 t., b. l. 186–187). Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina skundžiamuose teismų sprendimuose padarytą išvadą, kad L. L. ir A. Š. nebuvo provokuojami, siekė bendravimo su J. Z., derino bendrus veiksmus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo konstatuoti, kad kasaciniuose skunduose nurodyti įrodymai buvo gauti provokuojant nuteistuosius atlikti neteisėtus veiksmus bei pažeidžiant BPK nustatytą tvarką ir neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje keliamo įrodymų teisėtumo reikalavimo, nėra.

Dėl BK 225 straipsnio 3 dalies taikymo ir bendrininkų grupės požymio nustatymo

28. Kasatoriai teigia, kad nuteistųjų veika nepagrįstai pripažinta nusikalstama pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, nes A. Š. veikė kaip MB „R“ advokatas ir turėjo teisę gauti atlygį (kurį ir priėmė iš J. Z.), o L. L., kaip bankroto administratorius, taip pat turėjo teisę į nustatytą atlygį (kurį ir gavo iš J. Z.). Dėl bendrininkų grupės požymio nustatymo pažymima, kad šis požymis nebuvo nurodytas kaltinamajame akte, todėl jį konstatuodami teismai esmingai pažeidė nuteistųjų teises į gynybą. Be to, byloje nenustatyta, kokį bendrininko vaidmenį atliko kiekvienas iš nuteistųjų.

29. Pagal BK 225 straipsnio 3 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

30. Kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšiu, kaip papirkimo dalyku, pripažįstamas neteisėtai duotas, siūlytas ar žadėtas turtinis atlygis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Šio turtinio atlygio materialus pavidalas ir teisinė forma gali būti įvairūs, tarp jų ir tariamos ar tikros civilinės sutartys su paperkamuoju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020). Kyšininkavimas už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus reiškia, kad kyšo gavėjas veikia neviršydamas savo įgaliojimų, nepažeisdamas įstatymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNjYtOTQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-266-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-266-942/2015">2K-7-266-942/2015</a>, 2K-196-697/2018). Kyšį priimantis asmuo supranta, kad priima kyšį, supranta, kad gaudamas kyšį įsipareigoja atlikti ar susilaikyti nuo tam tikrų teisėtų veiksmų atlikimo, ir siekia taip elgtis. Kyšio priėmimas daro įtaką kaltininko veiksmams, tačiau kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad tam tikrų turtinių gėrybių priėmimas kaltininko yra suprantamas kaip atlygis jam (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020).???

31. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl to, kad nuteistieji priėmė iš J. Z. 5000 Eur (t. y. dalį iš bendro reikalauto 15 000 Eur kyšio). Abu nuteistieji teigia, kad priimti 5000 Eur buvo dalis jiems priklausančio atlygio už pareigų atlikimą, tačiau išsami byloje surinktų įrodymų analizė tokią gynybinę versiją neabejotinai paneigia. Kaip jau minėta pirmiau, nuteistieji pinigų iš J. Z. reikalavo būtent už tai, kad pasibaigtų dėl jo įmonės vykstantys teisminiai procesai. Byloje užfiksuota ir skundžiamuose teismų sprendimuose išsamiai išanalizuota, kaip: L. L. ir A. Š. bendravo tarpusavyje ir derino veiksmus dėl J. Z., tarėsi dėl bendravimo su juo taktikos; telefonu kalbėdami su liudytoju teigė, kad problemos bus išspręstos, buvo nurodomos konkrečios pinigų sumos (5000 Eur dydžio pirma kyšio dalis); susitikimo metu J. Z. buvo dar kartą patikintas, kad viskas bus gerai; priimti pinigai (5000 Eur); vos tik buvo gauta dalis kyšio – 5000 Eur, teismui buvo pateiktas prašymas atsiimti prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu ir vienas dokumento egzempliorius įteiktas J. Z., taip įrodant susitarimo vykdymą; vėliau gauti pinigai pasidalyti, rasti pas abu nuteistuosius ir vieno iš jų brolį. Be šių esminių nusikalstamą sumanymą įrodančių įrodymų, buvo išnagrinėti ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys apie nuteistųjų ir liudytojo bendravimą, liudytojos R. M. parodymai, kad jos viršininko L. L. duotas nurodymas parengti prašymo projektą atsiimti prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu buvo neįprastas, L. L. A. Š. elektroniniu paštu persiųstas minėtas projektas iš karto po to, kai gauti pinigai iš J. Z., ir kt. Visuma skundžiamuose nuosprendžiuose išdėstytų argumentų patvirtina nusikalstamą A. Š. ir L. L. veikimą, kyšio reikalavimo ir jo dalies priėmimo faktas nustatytas neabejotinai.

32. Kasatorių argumentus, kad nuteistieji turėjo teisę gauti atlygį už atliekamą darbą ir iš J. Z. gauti pinigai buvo būtent to atlygio dalis, paneigia ne tik pirmiau išdėstyti argumentai, bet ir aplinkybės, kad pinigų priėmimas nebuvo įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, gauti pinigai iš karto buvo pasidalyti. Be deklaratyvaus pobūdžio nuteistųjų teiginių, kad pinigai buvo priimti kaip teisėtas atlygis, jų pozicijos nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys. Pažymėtina, kad tokia teismo išvada nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos principo ir neperkelia nuteistiesiems pareigos įrodyti jų nekaltumą, nes jų kaltė dėl kyšio reikalavimo ir jo dalies priėmimo įrodyta visiškai, o nuteistųjų gynybinę versiją pagrindžiančių duomenų byloje nėra.

33. Konstatuodami, kad nuteistieji veikė bendrininkų grupe, teismai rėmėsi byloje surinktais įrodymais, kurių turinys įrodo nedviprasmišką nuteistųjų siekį veikti bendrai, bendradarbiavimą derinant nusikalstamus veiksmus, aktyvų veikimą tiek bendraujant su J. Z., tiek priimant kyšio dalį bei dalijantis pinigus. Skirtingai nei teigiama nuteistojo L. L. ir jo gynėjo kasaciniame skunde, teismai išsamiai aptarė kiekvieno iš bendrininkų veiksmus ir konstatavo abiejų jų aktyvų, kaip bendravykdžių, veikimą. Skundžiamuose teismų sprendimuose nėra išvadų apie tai, kad kuris nors iš nuteistų bendrininkų galėjo būti kurstytojas, padėjėjas ar kitos rūšies bendrininkas, išskyrus vykdytoją.

34. Kaltinamajame akte aprašant A. Š. ir L. L. padarytas nusikalstamas veikas aiškiai nurodyta, kad jie veikė iš anksto susitarusių asmenų grupe. Nuteistiesiems pareikštų kaltinimų apimtis nagrinėjant bylą nekito, kiekvienas jų aiškiai žinojo, nuo kokių pareikštų kaltinimų ginasi, naudojosi gynėjų advokatų paslaugomis, todėl kaltinamajame akte nurodytos formuluotės „veikdamas grupėje iš anksto susitarusių asmenų“ (aiškiai nurodant, kad tas kitas asmuo yra kitas kaltinamasis) lingvistinio pobūdžio pakeitimas į veikimą bendrininkų grupe (ką konstatavo pirmosios instancijos teismas) nelaikytinas teisės į gynybą pažeidimu.

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kaltinamąjį aktą surašantis prokuroras neturi apsiriboti formaliu ankstesnių kaltinamojo teistumų nurodymu ir turi aprašyti visas kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančias (taip pat ir lengvinančias) aplinkybes, kaip to reikalauja BPK, tačiau prokuroro klaida kaltinamajame akte nenurodant BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytos baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės negali užkirsti kelio šią aplinkybę konstatuoti, jeigu iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų galima daryti išvadą, jog ši aplinkybė egzistuoja. Minėta, kad galutinį sprendimą dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių buvimo byloje priima bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas nuosprendį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA0LTY0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-304-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-304-648/2019">2K-304-648/2019</a>). Analogiškas teisės aiškinimas taikytinas ir tuo atveju, kai kaltinamajame akte nenurodyta, kad kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog jis veikė bendrininkų grupe, tačiau iš visumos kaltinamajame??????pateiktų duomenų matyti, kad šis požymis yra inkriminuojamas kaltinamajam.

36. Nuteistojo A. Š. kasaciniame skunde nurodoma, kad kaltinamajame akte buvo netinkamai nurodytos A. Š. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (laikas, vieta, būdas, padariniai). Kaip minėta, A. Š. viso proceso metu žinojo jam pareikštus kaltinimus ir nuo jų gynėsi. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme A. Š. ir jo gynėjai pastabų dėl kaltinamojo akto turinio neturėjo, o apeliaciniame skunde nebuvo keliama klausimų dėl kaltinamojo akto atitikties BPK reikalavimams. Nagrinėjamų aplinkybių aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 367 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Todėl kasacinio skundo argumentai dėl kaltinamojo akto atitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams nenagrinėjami.

37. Remdamasi tuo, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. L. ir A. Š. tinkamai taikyta BK 225 straipsnio 3 dalis, nes nustatytas tiek kyšio reikalavimo faktas už teisėtą veikimą, tiek dalies kyšio priėmimas iš J. Z.. Be to, nuteistiesiems pagrįstai inkriminuotas veikimo bendrininkų grupe požymis, kuris buvo aprašytas ir kaltinamajame akte. Pagrindo konstatuoti, kad nuteistųjų teisė į gynybą buvo pažeista, teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl kitų kasacinių skundų argumentų

38. Kasaciniuose skunduose taip pat keliami klausimai dėl nuteistųjų prilyginimo valstybės tarnautojams, baudžiamojo poveikio priemonių – teisės dirbti teisinį darbą atėmimo, turto konfiskavimo.

39. Nuteistasis A. Š. teigia, kad jis veikė kaip advokatas, todėl negali būti prilyginamas valstybės tarnautojui. Į analogiškus kasatoriaus argumentus išsamiai atsakė apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje. Teismų praktikoje pripažįstama, jog viešąsias paslaugas gali teikti ne tik valstybės ar savivaldybės įsteigti subjektai, bet ir privatūs asmenys, tačiau tik įstatymų nustatytais atvejais. Paslaugų rūšių sąrašas nėra baigtinis, konkreti paslaugų rūšis turi būti nustatyta įstatyme. Tačiau valstybės tarnautojui BK 230 straipsnio 3 dalies prasme gali būti prilyginamas ne bet kuris asmuo, kurio darbas ar profesinė veikla reiškia viešųjų paslaugų (kaip tai suprantama pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą) teikimą. Šis darbas ar profesinė veikla turi būti susijęs su teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimu, t. y. iš esmės tokių, kuriais būtų siekiama užtikrinti viešąjį interesą ir kurių neatlikimas ar netinkamas atlikimas reikštų viešojo intereso pažeidimą. Pavyzdžiui, teismų praktikoje valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, kuris verčiasi profesine veikla ir teikia viešąsias paslaugas, yra pripažįstamas advokatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAyLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-102/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-102/2010">2K-102/2010</a>, 2K-144/2011, 2K-P-89/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMtMzAzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-33-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-33-303/2018">2K-33-303/2018</a>).??????Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 2, 34 straipsnių nuostatas advokatai gali teikti viešąsias paslaugas. Taigi ir advokatas, besiverčiantis profesine veikla bei teikiantis viešąsias paslaugas, prilyginamas valstybės tarnautojui, kuris yra inkriminuoto nusikaltimo subjektas. A. Š., atstovaudamas bankroto administratoriui, teikė viešąsias paslaugas kreditoriams. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada atitinka formuojamą teismų praktiką, A. Š., kaip advokato, teiktos paslaugos atitinka viešųjų paslaugų pobūdį ir turinį, todėl nėra pagrindo konstatuoti BK 230 straipsnio 3 dalies pažeidimo.

40. Kasatorius L. L. nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – teisės dirbti teisinį darbą atėmimu ketveriems metams – ir nurodo, kad nagrinėjama nusikalstama veika nėra susijusi su teisiniu išsilavinimu, nes bankroto administratoriui nėra keliamas reikalavimas turėti teisinį išsilavinimą. BK 68² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMtMzAzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-33-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-33-303/2018">2K-33-303/2018</a>). Paskirdami aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę nuteistajam L. L., teismai motyvavo sprendimą tuo, kad nuteistojo teiktos bankroto administratoriaus paslaugos yra susijusios su teisinio pobūdžio paslaugomis, o apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad bankroto administratoriaus pareigoms eiti keliamas ir nepriekaištingos reputacijos kriterijus, leidžiantis pagrįstai spręsti, kad visos bankroto procedūros bus vykdomos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bendraudamas su J. Z. nuteistasis L. L. akcentavo savo teisinį išsilavinimą bei kompetenciją, žinias, teisinės žinios buvo naudojamos darant nusikalstamą veiką, todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas yra proporcingas ir pagrįstas.

41. Nuteistieji kasaciniuose skunduose nesutinka ir su jiems taikytu turto konfiskavimu, išieškant iš jų 300 Eur sumą, kaip nusikalstamos veikos rezultatą. A. Š. teigia, kad nenustačius, kur dingo 300 Eur, tokios pinigų sumos išieškojimas negalimas. L. L. neigia iš viso disponavęs STT pareigūnų J. Z. perduotais pinigais, todėl nėra jokio pagrindo jam taikyti turto konfiskavimo. Nuteistųjų argumentai nepagrįsti. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad STT pareigūnai J. Z. perdavė 5000 Eur, o juos kaip kyšį J. Z. perdavė A. Š.. Dalis šių pinigų (1400 Eur) kratos metu rasta nuteistojo A. Š. automobilyje, kita dalis asmens kratų metu rasta pas nuteistąjį L. L. (1700 Eur) ir pas jo brolį J. L. (1600 Eur). Nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina tai, kad nuteistieji disponavo minėtais pinigais, gautais kaip kyšis iš J. Z., todėl ikiteisminio tyrimo metu nesurasti 300 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, turi būti konfiskuoti iš abiejų nuteistųjų lygiomis dalimis. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavęs, kad nuteistiesiems taikytinas turto konfiskavimas, minėtą pinigų sumą nusprendė solidariai išieškoti iš abiejų nuteistųjų. Apeliacinės instancijos teismas, ištaisydamas pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą dėl taikytos solidariosios atsakomybės, konfiskuojant lėšas, šią nuosprendžio dalį pakeitė ir minėtą pinigų sumą nusprendė išieškoti iš abiejų nuteistųjų lygiomis dalimis. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo sprendimui ir kartu atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teismų praktiką konfiskuotinas turtas negali būti prilygintas nusikalstama veika padarytai žalai, kuriai atlyginti gali būti taikoma solidarioji žalą padariusių asmenų civilinė atsakomybė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262- 489/2017).

Dėl L. L. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį

42. Nuteistojo L. L. kasaciniame skunde teigiama, kad jo turėtas narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis yra nedidelis, todėl šie veiksmai nėra tokie pavojingi, kad užtrauktų jam baudžiamąją atsakomybę, o turėtų būti vertinami kaip administracinis nusižengimas. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.

43. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tiek narkotinių medžiagų kiekis (nors ir nedidelis), tiek jų rūšis, poveikis žmogaus organizmui, aplinkybės, kad kokainas buvo išskirstytas į buteliukus, o kanapės surastos automobilyje, tai, kad L. L. po jo sulaikymo telefoninio pokalbio metu aptarinėjo pareigūnų galimybes patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn už narkotinių medžiagų platinimą, įrodo nuteistojo padarytos veikos pavojingumą, kuris peržengia administracinės atsakomybės ribas. Teismai įvertino ir tai, kad nuteistasis laikė trijų skirtingų rūšių kvaišalus – narkotines medžiagas kokainą (0,154 g), kanapes (antžemines dalis) (1, 258 g)) bei psichotropinę medžiagą dimetiloną (bk_MDDMA), tai taip pat suponuoja didesnį jo veikos pavojingumą negu ANK įtvirtinto administracinio nusižengimo. Teismai, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje tinkamai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl L. L. atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

44. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nekyla ginčo dėl to, kiek ir kokių narkotinių ir psichotropinių medžiagų buvo rasta pas L. L., kad šios medžiagos priklausė būtent nuteistajam. Kasaciniame skunde gausiai remiamasi tiek Konstitucinio Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tačiau nepateikiami konkretūs teisiškai reikšmingi argumentai, kodėl L. L. padaryta nusikalstama veika nėra tokia pavojinga, kad užtrauktų jam baudžiamąją atsakomybę. Todėl kasatoriaus išskirtinai deklaratyvaus pobūdžio teiginiai dėl nedidelio veikos pavojingumo plačiau nenagrinėtini. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad L. L. buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas (BK 259 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. Š., nuteistojo L. L. ir jo gynėjo advokato Arūno Aleknos kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Rima Ažubalytė

Daiva Pranytė-Zalieckienė