Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, perduodant pagal laidavimą J. J. atsakomybei vienerių metų terminui be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta

Baudžiamoji byla Nr. 2K-107-976/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19994-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

asmeniui, kuriam nutraukta byla, D. J. (D. J.), jo gynėjui advokatui Linui Kuprusevičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Dariaus Malecko kasacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, perduodant pagal laidavimą J. J. atsakomybei vienerių metų terminui be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Taikant BK 68 straipsnį, D. J. uždrausta dvejus metus naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones.

Taikant BK 72 straipsnį, D. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybei automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 4000 Eur.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 29 d. nutartis, kuria Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi asmens, kuriam byla nutraukta, ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. D. J. buvo kaltinamas tuo, kad vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, būtent: 2020 m. gegužės 24 d. apie 3.26 val. kelyje Babriškės–Varėna–Eišiškės, 41 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo sau priklausantį automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 1,65 promilės neblaivumas, o pakartotinio tikrinimo metu nustatytas 1,57 promilės neblaivumas. Šiais savo veiksmais D. J. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

2. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas D. Maleckas prašo pakeisti 2020 m. liepos 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžio ir 2020 m. spalio 29 d. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutarties dalis dėl netinkamo BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, skirti D. J. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „BMW X6 XDRIVE 30D“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad automobilio konfiskavimas pažeistų proporcingumo principą ir nepagrįstai suvaržytų atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. J. teises. Šioje byloje nekyla ginčo dėl to, ar transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse jau yra suformulavęs gana stabilias pagrindines teisines taisykles sprendžiant tiek dėl asmens, nuteisto pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, transporto priemonės konfiskavimo, tiek dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQtNjk5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-34-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-34-699/2018">2K-34-699/2018</a>, 2K-51-699/2018, 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE1LTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-315-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-315-303/2018">2K-315-303/2018</a>). Aptariamu atveju aktualu tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką tais atvejais, kai asmuo nuteisiamas dėl BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, ne tik nebekyla teisinio ginčo dėl transporto priemonės atitikties konfiskuotino turto sąvokai, bet kartu pripažinta ir tai, kad, remdamiesi BK 72 straipsnio nuostatomis, teismai tokiu atveju privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje nustatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje nustatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi, šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-788/2018">2K-50-788/2018</a>, 2K-79-511/2018 ir kt.). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Be to, pagal konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės principus, taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-35-719/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-788/2018">2K-50-788/2018</a> ir kt.). Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine, o ne nubaudimo paskirtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad sprendžiant, ar asmeniui taikomos baudžiamojo poveikio priemonės yra proporcingos, turi būti atsižvelgiama į aplinkybes, kurios aiškiai rodo, kad taikoma priemonė tuo konkrečiu atveju būtų neproporcinga, todėl teismai turi motyvuoti savo sprendimą, kokios išskirtinės asmenį ar jo padėtį apibūdinančios aplinkybės lemia, kad vienos ar kitos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas tuo atveju yra netikslingas ir pažeistų proporcingumo principą.

2.2. Nagrinėjamu atveju teismai nusprendė, kad 45 510 Eur vertės transporto priemonės konfiskavimas suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra būtina. Pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, t. y. 4000 Eur, konfiskavimas ir draudimas dvejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – yra proporcingos ir pakankamos poveikio priemonės prevenciniams tikslams pasiekti. Šios teismo išvados iš esmės grindžiamos tuo, kad nusikalstamą veiką D. J. padarė pirmą kartą; jis neblaivus vairavo vietovėje, kurioje eismas tuo metu nebuvo intensyvus; nustatytas neblaivumas BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytą 1,51 promilės ribą viršijo labai nežymiai (riba viršyta 0,06 promilės); šia veika turtinė ar fizinė žala nepadaryta; D. J. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; jis šiuo metu nedirba, yra VRM pensininkas, gauna 310,18 Eur mėnesinę valstybinę pensiją. Teismas vertino ir prokurorės nurodytus kitus duomenis apie D. J. turtinę padėtį, tačiau kartu pažymi, kad ši aplinkybė tėra viena iš daugelio, kurią įvertinus turi būti priimamas sprendimas dėl tinkamiausių šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo. Pažymėtina, kad šios aplinkybės bei teismo pateikiami motyvai dėl ginčijamos priemonės taikymo nėra pakankami ir juolab nesudaro pagrindo teigti, jog šiuo atveju susiklosčiusi situacija BK 72 straipsnio nuostatų taikymo prasme yra išskirtinė ir reikalaujanti nuokrypio nuo tokio pobūdžio bylose formuojamos teismų praktikos. Be kita ko, nors, kaip pažymėjo teismas, D. J. turtinę padėtį apibūdinančios aplinkybės tėra vienos iš daugelio, kurias įvertinus turi būti priimamas sprendimas dėl tinkamiausių šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas būtent šiai aplinkybei suteikė išskirtinę reikšmę, ją nepateisinamai susiedamas su konfiskuotino automobilio verte. Pažymėtina, kad panašiose bylose kasacinės instancijos teismas nuosekliai pasisako, jog asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzcyLTY5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-372-693/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-372-693/2018">2K-372-693/2018</a>, 2K-287-1073/2018).

2.3. Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino D. J. turtinę padėtį apibūdinančias aplinkybes ir nepagrįstai jas sureikšmino, t. y. numanoma, kad teismas netaikė automobilio konfiskavimo iš esmės remdamasis tik jo verte. Teismas pažymėjo, kad D. J. priklauso tik automobilis „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo padaryta nagrinėta nusikalstama veika, ir motociklas „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų nuotraukų bei paaiškinimų taip pat matyti, kad minėtas automobilis buvo įsigytas stipriai apgadintas, su vairu dešinėje pusėje, tad jam grąžinti į eismą buvo būtinos didelės investicijos. Taigi, teismas laiko, kad D. J. turtinė padėtis iš esmės bloga; kita vertus, teismas, prieštaraudamas savo padarytai išvadai, aiškiai nurodo, kad minėtam automobiliui grąžinti į eismą buvo būtinos didelės investicijos. Taigi akivaizdu, kad D. J. turtinė padėtis, priešingai jo pateikiamoms aplinkybėms bei teismo vertinimui, yra ganėtinai gera. Tai įrodo ne tik konfiskuotino automobilio vertė, bet ir kitas jam priklausantis turtas: 1/30 dalis automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) g., taip pat 0,10 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, du butai (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tačiau ir šiuo atveju teismas nepagrįstai įvertino šias objektyvias aplinkybes ir rėmėsi vien tik paties D. J. paaiškinimais, kad minėti butai buvo įsigyti iš santaupų ir skolintų pinigų, šiuo metu nėra visiškai įrengti, tad iš šio turto jis pajamų negauna. Net ir tuo atveju, jei D. J. iš savo nuosavybės teise valdomų objektų negauna turtinės naudos, tai nereiškia, kad jo turtinė padėtis bloga ar tokia, kuri pagrįstų, kad šiuo atveju tikslingas taikyti automobilio konfiskavimas asmeniui sukeltų per didelę finansinę naštą.

2.4. Taigi, šiuo atveju teismo motyvai, kad D. J. yra pensininkas, jo pajamas sudaro tik gaunama pensija, kad nusikalto pirmą kartą ir labai gailisi dėl to, taip pat konfiskuotino automobilio vertės sureikšminimas negali būti pagrindas laikyti, jog automobilio konfiskavimas būtų aiškiai neproporcingas. D. J. automobilį „BMW X6“ vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo nustatytas 1,65 promilės etilo alkoholio kiekis. Ir nors apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pabrėžė, kad nustatytas neblaivumas BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje 1,51 promilės ribą viršijo labai nežymiai, tai nesudaro pagrindo vertinti, kad D. J. padarė mažiau pavojingą velką. Priešingai, D. J. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, ignoravo visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, todėl net ir šį asmenį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai nesudaro pagrindo daryti išvados, kad automobilio konfiskavimas būtų aiškiai per griežtas ar neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Kartu pažymėtina, kad automobilio vairavimas asmens, kuris apsvaigęs nuo alkoholio, kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Nagrinėjamu atveju pavyko išvengti itin sunkių padarinių, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Kaip minėta, konfiskuotino automobilio vertė sudaro 45 510 Eur (su PVM), o D. J. yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „BMW X6“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, t. y. 4000 Eur, konfiskavimas. Akivaizdu, kad automobilio vertės konfiskavimas šiuo atveju nustatytas neproporcingai nei padarytam nusikaltimui, nei visai automobilio vertei.

2.5. Pabrėžtina, kad šiuo atveju, netaikant automobilio konfiskavimo, susidarytų ydinga situacija, kai asmenys diferencijuojami pagal savo turtinę padėtį, t. y. jei D. J. nuosavybės teise priklausančios ir jo vairuojamos transporto priemonės vertė būtų mažesnė, jam būtų taikomas automobilio konfiskavimas. Kaip minėta, teismo nurodytos aplinkybės nesuteikia pakankamo pagrindo adekvačiai baudžiamojo poveikio priemonių taikymo diferenciacijai tokio pobūdžio bylose. Laikytina, kad tokia turto verte paremta diskriminacija teisingoje teisinėje visuomenėje negali būti pateisinama. Hipotetiškai vertinant susidariusią situaciją, asmenų, padariusių analogiškas veikas skirtingos vertės transporto priemonėmis, padėtis būtų nepateisinamai diferencijuojama ir neatmetama, kad tam tikrais atvejais asmenys galėtų vien tik dėl savo turtinės padėties išvengti paprastai tokiems atvejams įstatymo leidėjo nustatytų suvaržymų. Todėl neabejojama, kad teismų sprendimai, kai nepateisinamai remiamasi BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtimi, yra ydingi ir sudaro prielaidas kaltininkams ir toliau sąmoningai daryti nusikalstamas veikas, žinant, kad tokios vertės turtas nebus konfiskuojamas. Be to, manytina, kad teismui konstatavus, jog skirtina baudžiamojo poveikio priemonė (net ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju), turi būti vadovaujamasi BK 72 straipsnio 3 dalimi, t. y. jei turtas priklauso kaltininkui, jis privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

2.6. Kita vertus, nepaneigiama ir išimtinio atvejo galimybė, kai automobilio konfiskavimas galėtų būti laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone. Tačiau tokiu atveju teismų sprendimai dėl BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos pritaikymo turėtų būti aiškiai motyvuoti, išvados turėtų būti pagrįstos ištirtais bylos duomenimis ir aplinkybėmis, rodančiomis, kad konfiskuojant automobilį valstybės reakcija į apviltą teisinį lūkestį nebūtų racionali ir teisinga. Tačiau atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju teismo argumentai dėl BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų pritaikymo nėra pakankami ir įtikinantys, kad D. J. automobilio konfiskavimas būtų laikytinas pertekliniu ir neproporcingu. Priešingai, teismo minimos aplinkybės yra įprastinio pobūdžio, todėl vien tik konfiskuotino turto vertė, D. J. turtinė padėtis, jo paties pozicija dėl sunkiai pakeliamos finansinės naštos negali lemti formalaus sprendimo priėmimo.

2.7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priimdami skundžiamus sprendimus ir šiam atvejui taikydami BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytą išimtį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo D. Malecko kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl automobilio vertės dalies konfiskavimo (BK 72 straipsnio 5 dalis)

4. Nagrinėjamoje byloje D. J. už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Nusprendęs atleisti D. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, pirmosios instancijos teismas skyrė jam dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones) ir turto vertės dalies konfiskavimą. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas teismo sprendimas taikyti laidavimą, taip pat sprendimas uždrausti D. J. naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones. Tačiau kasatorius nesutinka su teismų sprendimu, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuoti tik dalį automobilio vertės, o ne patį automobilį, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

5. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY0LTg5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-164-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-164-895/2018">2K-164-895/2018</a>). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-14-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-14-511/2018">2K-14-511/2018</a>, 2K-104-1073/2019).

6. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Taigi turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai.

7. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-788/2018">2K-50-788/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114-1073/2018">2K-114-1073/2018</a>, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114-1073/2018">2K-114-1073/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE4LTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-218-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-218-648/2018">2K-218-648/2018</a>, 2K-104-1073/2019).

8. Nusprendęs asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis taisyklėmis, įtvirtintomis BK 72 straipsnyje. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius ir kuri pagal šio straipsnio 3 dalį, kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas, privalo būti konfiskuojama nepriklausomai nuo teismo nuožiūros. Kartu pažymėtina, kad kitaip nei nusikalstamos veikos rezultato atveju, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, vertinamas tokio konfiskavimo proporcingumas.

9. Išimtis iš šios taisyklės nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, joje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Spręsdami dėl šios normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus. Pirma, byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir konfiskuoti ne patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Antra, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE1LTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-315-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-315-303/2018">2K-315-303/2018</a>, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).

10. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra formalios automobilio konfiskavimo sąlygos: D. J. nusikalstamą veiką padarė panaudodamas automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. automobilis buvo nusikaltimo padarymo priemonė; šis automobilis nuosavybės teise priklauso D. J.. Tačiau teismas nusprendė, kad nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą visa apimtimi, nes D. J. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nusikalstama veika žalos nepadaryta, atsižvelgiant į D. J. turtinę padėtį (VRM pensininkas, nedirbantis), automobilio (kurio vertė – 37 611 Eur be PVM) konfiskavimas būtų neproporcinga ir neadekvati baudžiamojo poveikio priemonė, nes jam būtų sukeliamos žymiai didesnės neigiamos turtinės pasekmės, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu sutiko ir apeliacinės instancijos teismas, jis pažymėjo, kad nusikalstamą veiką D. J. padarė pirmą kartą, neblaivus vairavo vietovėje, kurioje eismas tuo metu nebuvo intensyvus, nustatytas neblaivumas BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatytą 1,51 promilės ribą viršijo labai nežymiai (riba viršyta 0,06 promilės), šia veika turtinė ar fizinė žala nepadaryta, D. J. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis šiuo metu nedirba, yra VRM pensininkas, gauna 310,18 Eur mėnesinę valstybinę pensiją. Atsižvelgdami į šias aplinkybes, teismai nusprendė taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir išieškoti konfiskuotino automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą.

11. Atsižvelgdama į šiuos teismų nuosprendyje ir nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra tinkamai nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymą nagrinėjamoje byloje. Kaip jau minėta, šioje normoje įtvirtinta išimtis, leidžianti esant tam tikroms sąlygoms nekonfiskuoti turto, atitinkančio 72 straipsnio 1–4 dalyje nustatytus konfiskuotino turto požymius, o iš kaltininko išieškoti šio turto vertę ar vertės dalį atitinkančią pinigų sumą. Kaip jau minėta, šios sąlygos, nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje, yra tokios: konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad konfiskuotinas turtas – šiuo atveju automobilis, kurį vairavo neblaivus D. J., – būtų paslėptas ar suvartotas, nustatyta, kad jis nuosavybės teise priklauso pačiam D. J., taip pat teismų sprendimuose nenurodytos jokios kitos objektyviai egzistuojančios priežastys, dėl kurių šiuo atveju nebūtų galima paimti konfiskuotino automobilio.

12. BK 75 straipsnio 5 dalis taip pat suteikia teismui teisę pripažinti, kad turto konfiskavimas konkrečiu atveju būtų netikslingas. Tai vertinamojo pobūdžio nuostata, todėl aiškinant ją visų pirma turi būti atsižvelgiama į konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYyLTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-262-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-262-489/2017">2K-262-489/2017</a>). Taigi, pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, todėl byloje priimamas sprendimas konfiskuoti turto vertę, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYyLTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-262-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-262-489/2017">2K-262-489/2017</a>).

13. Šiame kontekste pažymėtina, kad konstatuodami, jog konkrečiu atveju turto konfiskavimas būtų netikslingas, teismai savo sprendimus turi motyvuoti, nurodydami konkrečias aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo imperatyvios, BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas (šiuo atveju – nusikalstamos veikos priemonė) privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaip pažymėta pirmiau, nusprendęs konfiskuoti ne turtą ir ne visą jo vertę, o tik dalį vertės, teismas taip pat turi pateikti tokio sprendimo motyvus, ypač tada, kai konfiskuotinas turtas priklauso kaltininkui ir nėra objektyviai egzistuojančių kliūčių jį konfiskuoti.

14. Kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE4LTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-218-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-218-648/2018">2K-218-648/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-14-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-14-511/2018">2K-14-511/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114-1073/2018">2K-114-1073/2018</a>). Skundžiamuose teismų sprendimuose nurodytos aplinkybės, susijusios su D. J. asmenybe, jo turtine padėtimi, automobilio verte, bei pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leido teismams taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti D. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau teismų sprendimuose nenurodyti argumentai, kurie lėmė teismų sprendimą netaikyti privalomo kaltininkui priklausančios nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnio 3 dalis). Teismų sprendimuose nenurodyti motyvai, kodėl pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, be kita ko, vertinant ir kasaciniame skunde nurodytąsias, susidariusi situacija yra tokia, dėl kurios kaltininkui priklausančio konfiskuotino turto, t. y. nusikalstamos veikos priemonės (automobilio „BMW X6“), konfiskavimas būtų netikslingas, ir kodėl nagrinėjamoje byloje proporcingas yra nedidelės dalies (apie dešimt procentų) turto vertės konfiskavimas. Todėl konstatuotina, kad, taikydami BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatą, tinkamai šios nuostatos taikymo nepagrindę savo sprendimuose, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 2 dalis).

15. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal jam suteiktų įgaliojimų ribas (BPK 369 straipsnis), neturi galimybės tikrinti faktų ir nustatyti faktinių aplinkybių. Dėl šios priežasties byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nurodant, kad teismas turi patikrinti, ar nagrinėjamoje byloje egzistuoja sąlygos, leidžiančios taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Rima Ažubalytė