Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 12 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-2617

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00043-2022-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2025 m. liepos 11 d. paduotu ieškovo E. P. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 12 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais bei restitucijos taikymo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. birželio 12 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimą iš dalies pakeitė – pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. gruodžio 28 d. sutartinės hipotekos (maksimaliosios hipotekos) sutartį (reg. Nr. 9658) ir paliko galioti buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), maksimaliąją hipoteką rezoliucinėje dalyje nurodytomis sąlygomis; sprendimo dalį, kuria pritaikyta vienašalė restitucija natūra ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir perdavė restitucijos taikymo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.145–6.153 straipsnius ir 4.96 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė MB „Savas lizdas“ nebuvo pirminio sandorio, kurio pagrindu buvo įgytas butas, šalis, ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jog restitucija taikoma tik sandorio šalims, o vindikacija – savininko teisei atgauti turtą iš bet kurio neteisėto valdytojo.

2. Teismas išėjo už apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis), nes nesant skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimo dalies dėl sutartinės hipotekos (teismas pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento sutartinės hipotekos (maksimalios hipotekos) sutartį ir panaikino įregistruotą buto hipoteką), pakeitė šią sprendimo dalį, peržengdamas apeliacinio proceso metu išreikštus šalių reikalavimus.

3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė hipotekos instituto normas, pritaikydamas CK 4.197 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą išimtį remdamasis tik preziumuojamu hipotekos kreditoriaus sąžiningumu ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad sprendžiant dėl siekio apginti sąžiningo vartotojo teises ir būtinybės ginti sąžiningą hipotekos kreditorių reikalinga vadovautis interesų pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTI0LTQwMy8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-124-403/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-124-403/2024">e3K-3-124-403/2024</a>).

4. Teismas pažeidė bendrąjį teisės principą ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla). Nagrinėjamoje byloje yra konstatuota, kad ieškovas įmonę ir butą prarado dėl prieš jį padaryto nusikaltimo. Vėlesni su šiuo turtu susiję sudaryti sandoriai yra nulemti nusikaltimo padarymo. Dėl šių priežasčių iš nusikaltimo padarymo negali atsirasti ir likti galioti teisinės pasekmės – hipoteka.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovui E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 114 (vieno šimto keturiolikos) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. liepos 11 d. AB SEB banke, dokumento Nr. 1775, kodas ZO50409.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Antanas Simniškis

Agnė Tikniūtė