Dėl nuostolių atlyginimo

Nr. DOK-2682

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12717-2023-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. liepos 17 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos pienelis“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 6 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

ieškovė UAB „Varėnos pienelis“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Varėnos pienelis“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „RABEN LIETUVA“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje - Fresh Logistics Polska Sp. z o.o.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi nutarė iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą ir ieškovės UAB „Varėnos pienelis“ ieškinį atmesti.

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartį, taip pat panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą ir 2024 m. lapkričio 8 d. papildomą sprendimą dalyse, kuriose atmesti ieškovės reikalavimai priteisti 1799,81 Eur žalos atlyginimą ir 1530,75 Eur bylinėjimosi išlaidas ir priimti naują sprendimą ieškovės ieškinį patenkinti pilnai, arba alternatyviai perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – Konvencija) 13 straipsnio, 17 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnio nuostatas reglamentuojančias vežėjo pareigų turinį ir apimtį, tinkamo vežėjo pareigos pristatyti (perduoti) krovinį įvykdymo sampratą. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad vežėjas, priėmęs pervežti siuntėjo krovinį, įsipareigoja ne tik pristatyti jį į paskirties vietą, bet ir perduoti krovinio valdymą siuntėjo nurodytam gavėjui. Šiuo atveju buvo nustatytas vežėjo atvykimo į iškrovimo vietą faktas, bet nebuvo aiškinamasi, ar atsakovė laikėsi pareigos krovinį perduoti.

2. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl Konvencijos 29 straipsnio 1 dalies taikymo ir aiškinimo, kadangi nesivadovavo kasacinio teismo suformuluotais taikymui reikšmingais kriterijais (subjektyviaisiais ir objektyviaisiais požymiais), t. y. šių požymių atsakovės veiksmuose apskritai neanalizavo ir tai nulėmė neteisingą Konvencijos 29 straipsnio 1 dalies taikymą bei nepagrįstų teismo sprendimo/nutarties priėmimą.

3. Apeliacinės instancijos teismas taikydamas objektyvųjį sutarčių aiškinimo metodą pažeidė CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą ir kasacinio teismo praktikoje išplėtotą taisyklę, kad negali būti paliktas neaptartas nė vienas reikšmingas sutarties punktas, kadangi visiškai neaptarė pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės – transportavimo sutarties priede įtvirtintos nuostatos dėl pristatymo laiko. Apeliacinės instancijos teismas apskritai netaikė subjektyviojo sutarties aiškinimo metodo ir tokio sprendimo nemotyvavo (kodėl subjektyvusis metodas nebuvo taikytas).

4. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas transportavimo sutarties nuostatas numatančias pristatymo terminą, negalėjo apsiriboti pažodiniu – lingvistiniu (objektyviuoju) sutarties nuostatų aiškinimu, tačiau turėjo įvertinti ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su sutarties šalių supratimu (kaip šalių darbuotojai supranta terminą) ir sutarties vykdymu (kokiu terminu šalys faktiškai vadovavosi vykdydamos sutartį anksčiau), t. y. sistemiškai taikyti ir subjektyvųjį sutarčių aiškinimo metodą.

5. Ieškovė, remdamasi CPK 199 straipsniu, viso teismo proceso pirmojoje instancijoje metu prašė teismo išreikalauti iš atsakovės reikšmingus bylai įrodymus (krovinio perkrovimo dokumentus, vilkikų judėjimo duomenis, krovinio važtaraščius) patvirtinančius ginčo krovinio buvimą vežėjo vilkike, atvykusiame į krovinio gavėjo sandėlį. Kadangi atsakovė į bylą prašomų įrodymų, kurie yra tik vežėjo išimtinėje dispozicijoje, nepateikė, ieškovė prašė bylą nagrinėjusius teismus taikyti contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpciją, tačiau ji nebuvo taikyta. Ieškovės įsitikinimu, kilus ginčui dėl krovinio pristatymo į paskirties vietą ir krovinio buvimo vilkike, krovinio vežėjo įrodinėjimo pareiga apima pateikti objektyvius įrodymus apie krovinio buvimą vilkike, krovinio perkrovimus ginčui aktualiu laikotarpiu.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Varėnos pienelis“ (j. a. k. 300076289) 231 (du šimtus trisdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. liepos 7 d. Swedbank AB mokėjimo nurodymu Nr. 56025, kodas ZO52035.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Antanas Simniškis

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė