D. M. pagal BK 22 str., 207 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-73-689/2019 Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00333-2014-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.17.11;

1.2.29.1.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Vytauto Masioko ir Prano Kuconio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Nerijui Marcinkevičiui,

nuteistosios D. M. gynėjui advokatui Mindaugui Bliuvui,

nuteistojo juridinio asmens Ž. kooperatinė bendrovė atstovui advokatui Sauliui Kučiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės Nidos Grunskienės ir nuteistosios D. M. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo kasacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio (5700 Eur) bauda, 300 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio (3800 Eur) bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu paskirta subendrinta bausmė – 150 MGL dydžio (5700 Eur) bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 210 MGL dydžio (7980 Eur) bauda.

Juridinis asmuo Ž. kooperatinė bendrovė nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir paskirtos bausmės – likvidavimas;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus, juridinis asmuo Ž. kooperatinė bendrovė likviduotas.

Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 3 d. nutartis, kuria Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Aurelijos Gališanskytės, nuteistosios D. M. ir jos gynėjo Mindaugo Bliuvo apeliaciniai skundai atmesti.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteista V. M., tačiau dėl jos nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio prokurorės kasacinį skundą tenkinti, nuteistosios gynėjo – atmesti, nuteistosios gynėjo ir nuteistojo juridinio asmens atstovo, prašiusių nuteistosios gynėjo kasacinį skundą tenkinti, o prokuroro – atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. D. M. nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdama Ž. kooperatinės bendrovės, kurios kodas (duomenys neskelbtini), valdybos narė nuo 2010 m. birželio 11 d. jos išrinkimo kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) visuotiniame narių susirinkime, veikdama kartu su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas 2013 m. birželio 27 d. buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 212 straipsnio 1 punkto pagrindu, ir su pastarąja kartu turėdamos balsavimo teisės daugumą bendrovės valdyboje bei sudarydamos daugumą valdyboje, turėdamos teisę vadovauti bendrovės veiklai tarp narių susirinkimų bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą pagal Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 17 straipsnio 4 punktą ir 2010 m. birželio 11 d. Ž. kooperatinės bendrovės visuotiniame narių susirinkime patvirtintų Ž. kooperatinės bendrovės įstatų 5.6, 5.6.1, 5.6.5, 5.9.3 punktus, ir kartu su Ž. kooperatinės bendrovės direktoriumi M. J., turinčiu teisę atstovauti bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu pagal Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 17 straipsnio 8 punktą ir Ž. kooperatinės bendrovės įstatų 5.7, 5.9.1, 5.9.2 punktus, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas 2014 m. spalio 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtintu 2014 m. spalio 17 d. prokuroro nutarimu BK 40 straipsnyje, BPK 212 straipsnio 6 punkte nustatytais pagrindais, nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2011 m. gruodžio 7 d., pasiskirstę vaidmenimis, veikdami bendrininkų grupe, Ž. kooperatinės bendrovės vardu, jos naudai ir interesais suklastojo tikrus dokumentus: Ž. kooperatinės bendrovės 2011 m. balandžio 28 d. paramos paraišką Nr. 1 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ (toliau – ir Paraiška) ir jos priedus bei šiuos jiems žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, juos pateikdami 2011 m. balandžio 29 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Šiaulių paramos administravimo skyriui, esančiam Dvaro g. 78, Šiaulių m., kur paraiškai suteiktas registracijos Nr. 1MV-KS-11-1-005934-PR001. Siekiant parodyti geresnius minėtos bendrovės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) m., nenustatyto Ž. kooperatinės bendrovės valdybos nario nurodymu, žinant apie šį veiksmą asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, buhalterė V. M. į apskaitą įtraukė ūkines operacijas, pagrįstas neturinčiais juridinės galios dokumentais, surašytais nenustatyto asmens, pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktą, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti Ž. kooperatinės bendrovės laikotarpio nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įtraukus į Ž. kooperatinės bendrovės 2010 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą Nr. 03, 2010 m. gruodžio 31 d. piniginių srautų ataskaitą Nr. 03 ir 2010 m. gruodžio 31 d. balansą, šių dokumentų, pasirašytų M. J., patvirtintos kopijos, M. J. ir D. M. nežinant apie šių dokumentų turinio neteisingumą, 2011 m. balandžio 29 d. taip pat buvo pateiktos Nacionalinei mokėjimo agentūrai, taip ji bendrininkų grupe kartu su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir M. J. Ž. kooperatinės bendrovės naudai pasikėsino apgaule gauti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės 685 250 Lt subsidiją (paramą) Ž. kooperatinės bendrovės biokuro gamybos technologinei įrangai (kapoklei) ir biomasės ištraukimo iš miško savivartei priekabai bei konsultacijoms projekto rengimui pirkti, bet šių nusikalstamų veikų nebaigė dėl nuo bendrininkų valios nepriklausančių aplinkybių, nes Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai (toliau – ir NMA) pranešė apie šias padarytas nusikalstamas veikas:

1.1. D. M. nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2011 m. gruodžio 7 d. su M. J. ir asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, susitarė dėl jos pačios parengto nusikalstamos veikos plano įgyvendinimo, pagal kurį D. M. turėjo pasirūpinti apsimestinio sandorio dėl 6,07 ha ploto miško ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo iš V. G. sudarymu; asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, – parengti tikrovės neatitinkančią Ž. kooperatinės bendrovės Paraišką ir jos priedus; M. J. – savo parašu ir kooperatinės bendrovės antspaudu patvirtinti asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir D. M. parengtus tikrovės neatitinkančius Ž. kooperatinės bendrovės dokumentus ir juos kartu su suklastota Paraiška pateikti NMA, siekiant apgaule gauti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės 685 250 Lt subsidiją (paramą) Ž. kooperatinės bendrovės biokuro gamybos technologinei įrangai (kapoklei) ir biomasės ištraukimo iš miško savivartei priekabai bei konsultacijoms projekto rengimui pirkti.

1.2. D. M., žinodama, kad Ž. kooperatinė bendrovė negalės atlikti miško kirtimo, apvaliosios medienos ir biokuro (medienos kuro) ruošos darbų V. G. priklausančiame miško ūkio paskirties žemės sklype, įgyvendindama savo pačios parengtą nusikalstamos veikos planą, 2011 m. balandžio mėn. (duomenys neskelbtini), įkalbėjo V. G. sudaryti jam priklausančio miško ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formalią pirkimo–pardavimo sutartį tam, kad gautų subsidiją (paramą), ir pažadėjo V. G. jo miško nekirsti ir visą mišką jam sugrąžinti po to, kai gaus paramą. Ji davė žodinius nurodymus M. J. nuvykti pas Panevėžio rajono 2-ojo notarų biuro notarę dėl formalios V. G. miško ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo.

1.3. M. J., žinodamas, kad Ž. kooperatinė bendrovė negalės atlikti miško kirtimo, apvaliosios medienos ir biokuro (medienos kuro) ruošos darbų V. G. priklausančiame miško ūkio paskirties žemės sklype, vykdydamas D. M. žodinius nurodymus 2011 m. balandžio 20 d. 16.15 val., atstovaudamas Ž. kooperatinei bendrovei (pirkėjai), sudarė tariamą pirkimo–pardavimo sandorį su miško ūkio paskirties 6,07 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėju V. G., siekdamas, jog Ž. kooperatinė bendrovė apgaule gautų Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės 685 250 Lt subsidiją (paramą).

1.4. Asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nuo 2011 m. kovo 18 d. iki 2011 m. balandžio 18 d. tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje trimis egzemplioriais direktoriaus M. J. vardu surašė tikrovės neatitinkančią informaciją Ž. kooperatinės bendrovės 2011 m. balandžio 28 d. Paraiškoje ir jos trijuose prieduose – 2010 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje Nr. 03, 2010 m. gruodžio 31 d. piniginių srautų ataskaitoje Nr. 03 ir 2010 m. gruodžio 31 d. balanse už 2010 metus (dviejuose originaluose ir vienoje kopijoje) ir Ž. kooperatinės bendrovės tipiniame verslo plane pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ antrajai veiklos sričiai“ trijuose originaluose, ir šiuos suklastotus tikrus dokumentus savo namuose (duomenys neskelbtini), perdavė 2011 m. balandžio 28 d. direktoriui M. J. patvirtinti pasirašant ir liepė juos nuvežti D. M. patikrinti ir pasirašyti.

1.5. M. J., vykdydamas D. M. ir asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nurodymus, 2011 m. balandžio 28 d. iš asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, namų paėmęs trimis egzemplioriais surašytą tikrovės neatitinkančią Paraišką ir jos priedus (tris egzempliorius), juos 2011 m. balandžio 28 d. apie 20 val. nugabeno D. M. patikrinti ir pasirašyti į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini).

1.6. D. M. 2011 m. balandžio 28 d. nuo 20 iki 23 val., peržiūrėjusi iš M. J. gautą Ž. kooperatinės bendrovės Paraišką bei jos priedus ir aptikusi joje netinkamai užpildytą 19 skyrių „Pareiškėjo akcininko / susijusios įmonės (arba) partnerės įmonės akcininko sutikimas dėl asmens duomenų tvarkymo“, kuriame jos vietoje buvo pasirašęs M. J., 2011 m. balandžio 28 d. kalbėdamasi telefonu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, davė nurodymą elektroniniu paštu jai nusiųsti Paraišką pataisyti ir iš naujo pasirašyti.

1.7. Asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, 2011 m. balandžio 28 d. 20.57 val., vykdydama D. M. nurodymą, iš elektroninio pašto – [email protected] persiuntė tikrovės neatitinkančią Ž. kooperatinės bendrovės Paraišką D. M. į jos naudojamą elektroninį paštą – [email protected].

1.8. D. M., savo elektroniniame pašte 2011 m. balandžio 28 d. 20.57 val. gavusi iš asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tikrovės neatitinkančią Paraišką, nuo 2011 m. balandžio 28 d. 20.57 val. iki 2011 m. balandžio 28 d. 23 val. iš savo naudojamo kompiuterio iš naujo trimis egzemplioriais atspausdino Paraišką ir, sutikrinusi juos, pasirašė kaip Ž. kooperatinės bendrovės pajininkės – UAB „P.“ direktorė paraiškos 19 skyriuje „Pareiškėjo akcininko / susijusios įmonės ir (arba) partnerės įmonės akcininko sutikimas dėl asmens duomenų tvarkymo“ bei liepė šiuos tikrovės neatitinkančios tris Paraiškos egzempliorius pasirašyti ir patvirtinti direktoriui M. J..

1.9. M. J., vykdydamas D. M. žodinius nurodymus, 2011 m. balandžio 28 d. nuo 20 iki 23 val. D. M. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., siekdamas Ž. kooperatinės bendrovės naudai apgaule gauti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės 685 250 Lt subsidiją (paramą), padėdamas spaudą „Direktorius M. J.“ ir pasirašydamas patvirtino Paraišką (tris egzempliorius), kurioje buvo įrašyti M. J. ir D. M. žinomai melagingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys: Paraiškos VI skyriuje „Projekto finansavimo šaltiniai“ buvo nurodyta melaginga informacija, kad pareiškėjo lėšos – 258 305 Lt planuojamos gauti iš veiklos, t. y. kad dalį projekto kooperatinė bendrovė ketina finansuoti nuosavomis lėšomis – 258 305 Lt; IX skyriuje „Informacija apie žemės valdas“ buvo nurodyta melaginga informacija, kad be apribojimų nuosavybės teise 2011 m. Ž. kooperatinė bendrovė valdo 8 ha miško plotą ir 0,05 ha kitos žemės plotą; X skyriuje „Informacija apie turimą ilgalaikį materialųjį turtą“ prie ilgalaikio turto, susijusio su numatomomis atlikti investicijomis, buvo nurodyta melaginga informacija, kad miškas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susijęs su numatomomis atlikti investicijomis.

1.10. Taip pat M. J. nuo 2011 m. kovo 18 d. iki 2011 m. balandžio 28 d. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, vykdydamas asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, žodinius nurodymus, pasirašydamas ir užantspauduodamas spaudu „Direktorius M. J.“ ir antspaudu „LIETUVOS RESPUBLIKA. RADVILIŠKIO RAJONAS. Ž. kooperatinė bendrovė“, patvirtino asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, suklastotus Paraiškos priedus – tikrus dokumentus: Ž. kooperatinės bendrovės 2010 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą Nr. 03, 2010 m. gruodžio 31 d. piniginių srautų ataskaitą Nr. 03 ir 2010 m. gruodžio 31 d. balansą už 2010 metus (du originalus ir vieną kopiją), kuriuose Ž. kooperatinės bendrovės apmokestinamosios pajamos, veiklos sąnaudos ir veiklos rezultatai buvo nurodyti aukštesni, nei iš tiesų buvo 2010 m. Į Ž. kooperatinės bendrovės 2010 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą Nr. 03, 2010 m. gruodžio 31 d. piniginių srautų ataskaitą Nr. 03 ir 2010 m. gruodžio 31 d. balansą už 2010 m. (dviejuose originaluose ir vienoje kopijoje) asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tyčia, M. J. ir D. M. nežinant, įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie 2010 m. pajamas ir išlaidas, kurios, pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus, 2000 m. vasario 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 punktą, buvo apskaitytos nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2011 m. balandžio 28 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buhalterės V. M., vykdančios vieno iš valdybos narių nurodymą. V. M., kuriai apie D. M., asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir M. J. ketinimus Ž. kooperatinės bendrovės naudai apgaule gauti subsidiją (paramą) nebuvo žinoma, į Ž. kooperatinės bendrovės apskaitą įtraukė ūkines operacijas remdamasi neturinčiais juridinės galios dokumentais, surašytais nenustatyto asmens pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktą: remdamasi 2010 m. gruodžio 3 d. Ž. kooperatinės bendrovės PVM sąskaita faktūra, kurios serija ŽIL, Nr. 007, neturinčia privalomų dokumentų rekvizitų – prekes gavusio asmens duomenų ir parašo, V. M. į apskaitą įtraukė neįvykusią 2010 m. gruodžio 3 d. ūkinę operaciją apie Ž. kooperatinės bendrovės medžio skiedros 123 kub. m pardavimą už 14 883 Lt žemės ūkio kooperatyvui (toliau – ŽŪK) „D.“; remdamasi 2010 m. gruodžio 29 d. Ž. kooperatinės bendrovės kasos pajamų orderiu Nr. RP0014, neturinčiu privalomų dokumentų rekvizitų – asmens, išrašiusio šį apskaitos dokumentą ir pinigus gavusio, vardo, pavardės, pareigų ir parašo bei pinigus įmokėjusio asmens duomenų ir parašo, taip pat neturėdama ŽŪK „D.“ kasos išlaidų orderio, V. M. į apskaitą įtraukė neįvykusią 2010 m. gruodžio 29 d. ūkinę operaciją dėl 14 883 Lt priėmimo iš ŽŪK „D.“ už medžio skiedrą; remdamasi 2010 m. gruodžio 30 d. Ž. kooperatinės bendrovės kasos išlaidų orderiu Nr. 29, neturinčiu privalomų dokumentų rekvizitų – asmens, išmokėjusio iš kasos pinigus, vardo, pavardės ir parašo bei pinigus gavusio asmens duomenų ir parašo, V. M. į apskaitą įtraukė neįvykusią 2010 m. gruodžio 30 d. ūkinę operaciją dėl 7500 Lt tariamos paskolos išmokėjimo V. V.; remdamasi 2010 m. gruodžio 30 d. Ž. kooperatinės bendrovės kasos išlaidų orderiu Nr. 30, neturinčiu privalomų dokumentų rekvizitų – asmens, išrašiusio šį apskaitos dokumentą, vardo, pavardės, pareigų ir parašo bei asmens, pagal šį apskaitos dokumentą išmokėjusio pinigus iš kasos, duomenų bei parašo, V. M. į apskaitą įtraukė neįvykusią 2010 m. gruodžio 30 d. ūkinę operaciją dėl 10 000 Lt paskolos išmokėjimo G. Ž.. Dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti Ž. kooperatinės bendrovės laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

1.11. D. M. nuo 2011 m. kovo 18 d. iki 2011 m. balandžio 28 d. asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir savo namuose (duomenys neskelbtini), paskambinusi telefonu ir kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis kartu su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, davė nurodymus M. J. pasirašytinai patvirtinti tikrovės neatitinkančią informaciją Paraiškos priede (trim egzemplioriais) „Tipinis verslo planas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ antrajai veiklos sričiai“, kad neva Ž. kooperatinė bendrovė pagal miškotvarkos projektą Nr. 40058 planuoja 2011 metų I pusmetį iškirsti 1251 kub. m medienos, ir 2011 m. II pusmetį iškirsti 1095 kub. m medienos miško ūkio paskirties 6 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kad vėliau šį jai žinomai suklastotą paminėtą tikrą dokumentą kartu su jai žinomai suklastota tikra Paraiška ir kitais jos priedais M. J. pateiktų NMA, siekiant Ž. kooperatinės bendrovės naudai apgaule gauti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės 685 250 Lt subsidiją (paramą);

1.12. M. J., vykdydamas D. M. ir asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, žodinius nurodymus, nuo 2011 m. kovo 18 d. iki 2011 m. balandžio 28 d. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, pasirašydamas ir užantspauduodamas spaudu „Direktorius M. J.“ patvirtino Paraiškos priedą (tris egzempliorius) „Tipinis verslo planas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ antrajai veiklos sričiai“, kurio VI lentelėje „Informacija apie kirtimus“ buvo nurodyti melagingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, kad pagal miškotvarkos projektą Nr. 40058 Ž. kooperatinė bendrovė planuoja 2011 metų I pusmetį iškirsti 1251 kub. m medienos ir 2011 m. II pusmetį iškirsti 1095 kub. m medienos miško ūkio paskirties 6 žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus – Ž. kooperatinės bendrovės 2011 m. balandžio 28 d. paramos Paraišką ir jos priedus panaudojo pateikdamas 2011 m. balandžio 29 d. NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Šiaulių paramos administravimo skyriui, esančiam Dvaro g. 78, Šiaulių m., kur 2011 m. balandžio 29 d. NMA priėmė paramos paraiškos Nr. 1 ir jos priedų vieną egzempliorių ir užregistravo Nr. 1MV-KS-11-1-005934-PR001, siekiant Ž. kooperatinei bendrovei apgaule gauti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės 685 250 Lt subsidiją (paramą) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Miškų ekonominės vertės didinimas“ projektą „Miško technikos įsigijimas“ biokuro gamybos technologinei įrangai – kapoklei ir savivartei priekabai bei konsultacijoms pirkti.

1.13. D. M. kartu su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, žinodamos, kad subsidijos (paramos) prašytoja Ž. kooperatinė bendrovė negalės gauti leidimo ir kirsti miško žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugpjūčio mėn. asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir savo namuose (duomenys neskelbtini), paskambinusi telefonu ir kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis nurodė M. J. pasirašytinai patvirtinti tikrovės neatitinkančią informaciją NMA adresuotame Ž. kooperatinės bendrovės 2011 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. S11-3, kad neva Ž. kooperatinė bendrovė 2011 m. planuoja gauti pajamas gamindama biokuro skiedrą, sugebės 2011 m. rinkai pateikti iki 1200 kub. m biokuro skiedros, kurią pagamins iš nuosavame miške esamos skiedros ir iš kitų privačių miškų savininkų miškuose esamos medienos, ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą nurodė panaudoti, M. J. pateikiant NMA.

1.14. M. J. 2011 m. rugpjūčio mėn., žinodamas, kad subsidijos (paramos) prašytoja Ž. kooperatinė bendrovė negalės gauti leidimo ir kirsti miško žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakydamas į NMA paklausimus, D. M. ir asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nurodymu surašė, pasirašė ir išsiuntė raštą 2011 m. rugpjūčio 29 d. Nr. S11-3, kuriame NMA nurodė melagingus duomenis, kad Ž. kooperatinė bendrovė 2011 m. planuoja gauti pajamas gamindama biokuro skiedrą, kad sugebės 2011 m. rinkai pateikti iki 1200 kub. m biokuro skiedros, kurią pagamins iš nuosavame miške esamos skiedros ir iš kitų privačių miškų savininkų miškuose esamos medienos, ir šį jam žinomai suklastotą tikrą dokumentą – Ž. kooperatinės bendrovės 2011 m. rugpjūčio 29 d. raštą Nr. S11-3 panaudojo, jį 2011 m. rugsėjo 1 d. pateikdamas NMA Blindžių g. 17, Vilnius. Dėl šių veiksmų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 3D-900 minėtam paramos projektui įgyvendinti buvo įsakyta paskirti 680 250 Lt subsidiją (paramą) Ž. kooperatinei bendrovei, bet D. M. kartu su bendrininkais nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, nes Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą ir pranešė Nacionalinei mokėjimo agentūrai apie šias padarytas nusikalstamas veikas.

2. Juridinis asmuo Ž. kooperatinė bendrovė nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad, atstovaujamas direktoriaus M. J., kuris turėjo teisę priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu pagal Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 17 straipsnio 8 punktą ir Ž. kooperatinės bendrovės įstatų 5.7, 5.9.1, 5.9.2 punktus, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas 2014 m. spalio 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtintu 2014 m. spalio 17 d. prokuroro nutarimu BK 40 straipsnyje, BPK 212 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytais pagrindais, ir valdybos narės D. M. bei asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas 2013 m. birželio 27 d. buvo nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 212 straipsnio 1 punkto pagrindu, pagal Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 17 straipsnio 4 punktą ir 2010 m. birželio 11 d. Ž. kooperatinės bendrovės visuotiniame narių susirinkime patvirtintų Ž. kooperatinės bendrovės įstatų 5.6, 5.6.1, 5.6.5, 5.9.3 punktus, turėdamos balsavimo teisės daugumą Ž. kooperatinės bendrovės valdyboje, o kartu sudarydamos daugumą valdyboje, turėdamos teisę vadovauti bendrovės veiklai tarp narių susirinkimų ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2011 m. gruodžio 7 d., pasiskirstę vaidmenimis, veikė bendrininkų grupe Ž. kooperatinės bendrovės vardu, jos naudai bei interesais ir suklastojo tikrus dokumentus – Ž. kooperatinės bendrovės 2011 m. balandžio 28 d. paramos Paraišką Nr. 1 ir jos priedus bei šiuos jiems žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, juos pateikdami 2011 m. balandžio 29 d. NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Šiaulių paramos administravimo skyriui, esančiam Dvaro g. 78, Šiaulių m., kur paraiškai suteiktas registracijos Nr. 1MV-KS-11-1-005934-PR001. Siekiant parodyti geresnius minėto kooperatyvo ūkinės finansinės veiklos rezultatus, nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) nenustatyto Ž. kooperatinės bendrovės valdybos nario nurodymu, žinant apie šį veiksmą asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, buhalterė V. M. į apskaitą įtraukė ūkines operacijas, pagrįstas neturinčiais juridinės galios dokumentais, surašytais nenustatyto asmens pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktą, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti Ž. kooperatinės bendrovės nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įtraukus į Ž. kooperatinės bendrovės 2010 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą Nr. 03, 2010 m. gruodžio 31 d. piniginių srautų ataskaitą Nr. 03 ir 2010 m. gruodžio 31 d. balansą, šių dokumentų, pasirašytų M. J., patvirtintos kopijos, M. J. ir D. M. nežinant apie šių dokumentų turinio neteisingumą, taip pat buvo 2011 m. balandžio 29 d. pateiktos NMA, taip bendrininkų grupė Ž. kooperatinės bendrovės naudai pasikėsino apgaule gauti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės 685 250 Lt subsidiją (paramą) Ž. kooperatinės bendrovės biokuro gamybos technologinei įrangai (kapoklei) ir biomasės ištraukimo iš miško savivartei priekabai bei konsultacijoms projekto rengimui pirkti, bet šių nusikalstamų veikų nebaigė dėl nuo bendrininkų valios nepriklausančių aplinkybių, nes Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai pranešė apie šias padarytas nusikalstamas veikas.

II. Kasacinių skundų argumentai

3. Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Nida Grunskienė prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 3 d. nutartį: pripažinti 2011 m. lapkričio 21 d., 2011 m. gruodžio 20 d. protokoluose dėl operatyvinių veiksmų atlikimo išdėstytus duomenis, užfiksuotus remiantis Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartimis Nr. 261 KF ir Nr. 256 KF kontroliuojant telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją D. M. ir M. J. naudojamais telefonais, kaip įrodymus, gautus BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindžiančius apkaltinamąjį nuosprendį dėl D. M. ir juridinio asmens Ž. kooperatinės bendrovės. Kasatorė skunde nurodo:

3.1. Nagrinėjamoje byloje D. M. ir Ž. kooperatinei bendrovei kaltinimas dėl nusikaltimų, nurodytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 207 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, taip pat buvo grindžiamas garso įrašais, kurių turinys išdėstytas 2011 m. lapkričio 21 d., 2011 m. gruodžio 20 d. protokoluose dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, gautais atliekant operatyvinius veiksmus, t. y. vykdant elektroninių ryšių (telekomunikacijų) tinklais perduodamos informacijos kontrolę. Protokolai, kuriuose išdėstyti garso įrašai, padaryti atliekant operatyvinį tyrimą, remiantis Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartimis Nr. 261 KF ir 256 KF, šioje byloje panaudoti Panevėžio apygardos prokuratūros 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimu, kuriuo jie atskirti iš kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 07-1-00409-11. Pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas vykdant elektroninių ryšių (telekomunikacijų) tinklais perduodamos informacijos kontrolę gautų duomenų leistinais įrodymais, padarė esminį BPK 20 straipsnio 1, 5 dalių pažeidimą, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šio pažeidimo neištaisė ir taip pat padarė esminį BPK pažeidimą.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokurorės apeliacinį skundą, nepagrįstai argumentavo tuo, kad atliekamo tyrimo pradinėje stadijoje asmenų veikos buvo dirbtinai ir nepagrįstai įvertintos kaip sunkesnė nusikalstama veika – sukčiavimas, t. y. BK 182 straipsnyje nurodyta veika, teisėsaugos institucijoms siekiant legitimuoti operatyvinio tyrimo metu gautus duomenis ir juos vėliau panaudoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu kaip leistinus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams, kad veikos, inkriminuotos D. M., nepatenka į veikų, nustatytų Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnyje, sąrašą ir į šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnyje nustatytus tyrimo pagrindus, klausyti telefoninių pokalbių dėl tokių nusikalstamų veikų neleidžia ir BPK 154 straipsnis, kad duomenys kitoje baudžiamojoje byloje gali būti panaudoti tik tuo atveju, jei atliekant operatyvinius veiksmus dėl galbūt daromų vienos rūšies nusikalstamų veikų atsiranda pagrindas manyti, kad gali būti daromi ir kitos rūšies ne mažiau pavojingi nusikaltimai; kad operatyvinis tyrimas buvo sankcionuotas Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartimi Nr. 261 KF kitoje byloje dėl galbūt rengiamų, daromų ar padarytų apysunkių nusikalstamų veikų, nurodytų BK 24 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, o nagrinėjamoje byloje D. M. inkriminuotos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, t. y. mažesnio pavojingumo veikos nei tos, dėl kurių buvo gautas leidimas atlikti operatyvinius veiksmus, vykdyti elektroninių ryšių (telekomunikacijų) tinklais perduodamos informacijos kontrolę, todėl duomenys, gauti atliekant operatyvinius veiksmus, atliekant tyrimą dėl kitų padarytų nusikalstamų veikų nagrinėjamoje byloje pagrįstai nepripažinti leistinais įrodymais.

3.3. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta nukrypstant nuo teismų praktikos, teismai pernelyg siaurai aiškino nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnį, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas neįvertino labai svarbių teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, leidžiančių duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, panaudoti bylose dėl veikų, kvalifikuojamų kaip nesunkūs nusikaltimai. Iš Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarčių Nr. 256 KF, 261 KF matyti, kad technines priemones dėl D. M. ir M. J. nuo 2011 m. kovo 18 d. iki 2011 m. birželio 18 d. leista panaudoti specialia tvarka, kadangi teikimo duomenys ir operatyvinio tyrimo medžiaga patvirtina, jog D. M. rengia, daro ir padarė apysunkius nusikaltimus, nurodytus BK 24 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, o M. J. – nurodytus BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje. 2016 m. kovo 18 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdyba išslaptino operatyvinėje byloje, kurioje buvo priimtos 2011 m. kovo 18 d. nutartys Nr. 256 KF, 261 KF, Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos 2011 m. kovo 15 d. pranešimą apie gautą informaciją Nr. S8-09-33 ir 2011 m. kovo 16 d. raštą dėl teikimo techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka pratęsimo Nr. 3S-09-127, kuriuose nurodyta, kad Ž. kooperatinės bendrovės valdybos narė D. M. „galimai veikdami bendrininkų grupėje kartu su asmenimis, prilygintais valstybės tarnautojams, – AB „P.“ direktoriumi <...> ir AB „P.“ Pirkimų tarnybos vadovu <...> bei kitais asmenimis, siekdami turtinės ar kitokios asmeninės naudos, įvykdė, šiuo metu vykdo bei rengia korupcines veikas – bendrininkauja piktnaudžiavime tarnybine padėtimi, tai yra veikdami Ž. kooperatinės bendrovės interesais, kad paminėta įmonė, pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką, laimėtų AB „P.“ vykdytus viešųjų pirkimų konkursus – biokuro (šiaudų ir smulkintos medienos) <...> tiekimą AB „P.“ katilinėms, ko pasėkoje AB „P.“ ir kiti asmenys galėjo patirti didelę žalą“. Šiuose dokumentuose taip pat nurodyta, kad D. M. galimoje nusikalstamoje veikoje, susijusioje su biokuro tiekimu AB „P.“, bendrininkauja ir M. J..

3.4. Iš pranešimo Nr. S8-09-33 ir rašto Nr. 3S-09-127 matyti, kad operatyvinis tyrimas buvo atliekamas dėl D. M. organizuojamo piktnaudžiavimo, kuris buvo susijęs su viešaisiais biokuro pirkimais AB „P.“ ir biokuro tiekimu į AB „P.“. Remiantis Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartimis Nr. 256 KF, 261 KF surinkta informacija Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos buvo pateikta į ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 07-1-00409-11 ir panaudota tiriant sunkius nusikaltimus. Tyrimas Nr. 07-1-00409-11 buvo pradėtas 2011 m. lapkričio 4 d. pagal tarnybinį pranešimą Nr. 18-09-142 dėl organizuotos grupės galimai neteisėtai vykdytų biokuro pirkimų AB „P.“, kad tam tikros įmonės neteisėtai būtų pripažintos biokuro pirkimų laimėtojomis, ir pasikėsinimo Ž. kooperatinės bendrovės naudai apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą – Europos Sąjungos paramos lėšas, skiriamas miško technikai (kapoklei ir savivartei priekabai) įgyti. Tarnybiniame pranešime nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.

3.5. Teisminio nagrinėjimo metu šioje byloje apklausti liudytojai M. J., G. Ž. ir kaltinamoji D. M. teigė, kad biokuro gamybos technologinė įranga (kapoklė) ir biomasės ištraukimo iš miško savivartė priekaba buvo reikalinga įgyvendinant įsipareigojimus pagal sutartis, pasirašytas galimai neteisėtai laimėjus konkursus AB „P.“. Taigi veiksmai klastojant dokumentus, kad būtų įgyta biokurui tiekti reikalinga technika, buvo tiesiogiai susiję su vykdomu operatyviniu tyrimu ir buvo tik vienas iš nusikalstamų organizuotos grupės, dėl kurios veiksmų buvo atliekamas operatyvinis tyrimas, sumanymų. Aktyvūs nusikalstami veiksmai, kuriais siekta apgaule įgyti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės 685 250 Lt subsidiją (paramą) Ž. kooperatinei bendrovei, vyko būtent 2011 m. kovo pabaigoje – balandžio mėn., jau po Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarčių priėmimo (pirmas pokalbis, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, fiksuotas 2011 m. kovo 24 d. ŽK_87), todėl nutartyse ir nebuvo detaliau įvardytos šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų aplinkybės. 2013 m. (turėtų būti – 2011 m.) kovo 15–16 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdyba jau turėjo nekonkrečios informacijos apie galimus neteisėtus D. M., M. J. veiksmus, susijusius su ketinimu apgaule užvaldyti svetimas lėšas: pranešime nurodyta: „su D. M. galimoje nusikalstamoje veikoje, susijusioje su biokuro tiekimu į AB „P.“, atlikdami intelektualaus padėjėjo veiksmus – rengdami viešųjų pirkimų dokumentus, pasiūlymus, projektus, paslaugų ir prekių pardavimus, pirkimus, apgaulingai tvarkydami apskaitą, dokumentų klastojimus bei atlikdami bankinius bei kitus atsiskaitymus ir kitus atsiskaitymus ir kitus veiksmus, reikalingus sumanytai nusikalstamai veikai realizuoti, bendrininkauja M. J. ir kiti asmenys“. Jokie projektai AB „P.“ organizuojamuose konkursuose nebuvo rengiami, o iš 2011 m. balandžio 28 d. paramos Paraiškos Nr. l matyti, kad Ž. kooperatinės bendrovės naudai siekta gauti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės 685 250 Lt paramą projektui „Miško technikos įsigijimas“. Šiaulių apygardos teismas, priėmęs 2011 m. kovo 18 d. nutartis, rėmėsi operatyvinio tyrimo medžiaga, kurioje buvo ir 2011 m. kovo 15 d. pranešimas apie gautą informaciją Nr. S8-09-33 ir 2011 m. kovo 16 d. raštas dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka pratęsimo Nr. 3S-09-127 su duomenimis apie galimus neteisėtus D. M. veiksmus, susijusius su projektais. 2011 m. balandžio mėn. Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnai, atlikdami operatyvinį tyrimą ir nustatę detalesnius galimos organizuotos grupės, kurioje dalyvavo ir D. M., veiksmus, leidžiančius manyti, kad vykdomas kitas nusikaltimas (nurodytas BK 182 straipsnio 2 dalyje), dėl kurio operatyvinis tyrimas pagal tuo metu galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnį galimas, nesikreipė nei į prokurorą, nei į teismą, nes joks teisės aktas neįpareigojo operatyvinio tyrimo metu, nustačius naujos nusikalstamos veikos požymius, papildomai gauti teismo leidimą taikyti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą siekiant išsiaiškinti ir naujai paaiškėjusią tokio paties sunkumo veiką. Remiantis Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartimis surinktų duomenų pagrindu, D. M. ir M. J. veiksmai buvo kvalifikuoti kaip sukčiavimas ir pasibaigus šiose nutartyse nustatytam techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka terminui. Tęsiant operatyvinių veiksmų atlikimą, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartyse Nr. 513 KF ir 519 KF jau buvo nurodyta, kad D. M. ir M. J. galimai rengia, daro, padarė apysunkius ir sunkius nusikaltimus, nustatytus ne tik BK 228 straipsnio 1, 2 dalyse, bet ir 182 straipsnio 2 dalyje. 2011 m. lapkričio 4 d. tarnybiniame pranešime Nr. 18-09-142, pagal kurį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo apgaule įgyti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės 685 250 Lt subsidiją (paramą) Ž. kooperatinei bendrovei, D. M. ir bendrovės veiksmai Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos buvo kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Tik atlikus ikiteisminį tyrimą Nr. 07-1-00409-11, surinkus ir įvertinus duomenis, Panevėžio apygardos prokuratūros 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimu kėsinimasis apgaule bendrovės naudai užvaldyti svetimas didelės 685 250 Lt vertės Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšas iš BK 182 straipsnio 2 dalies buvo perkvalifikuotas į BK 207 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį. Panevėžio apygardos prokuratūros 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00409-11 medžiagos atskirti tyrimas Nr. 50-9-00333-14 dėl perkvalifikuotų nusikaltimų (pagal BK 207 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį) ir tyrimas dėl nusikaltimo, nurodyto BK 222 straipsnio 1 dalyje. Į ikiteisminio tyrimo Nr. 50-9-00333-14 medžiagą pokalbiai, užfiksuoti remiantis Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartimis Nr. 261 KF ir 256 KF, buvo atskirti Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės nutarimu, priimtu vadovaujantis BPK 162 straipsnio 1 dalimi.

3.6. Nepagrįstas ir tinkamai nemotyvuotas apeliacinės instancijos teismo vertinimas, kad atliekant operatyvinį tyrimą turėjo būti akivaizdu, jog nuteistųjų veiksmai galėtų būti kvalifikuoti kaip kreditinis sukčiavimas (BK 207 straipsnio 1 dalis) ir dokumentų klastojimas (BK 300 straipsnio 1 dalis). Nors kreditinis sukčiavimas nėra laikytinas specialiąja norma sukčiavimo atžvilgiu, tačiau, siekiant atriboti šias nusikalstamas veikas, ypatinga reikšmė tenka vertinant asmenų kaltę – ar buvo siekiama kreditą panaudoti pagal paskirtį, lėšas grąžinti, ar jas pasisavinti savo ar kitų asmenų naudai. Apeliacinės instancijos teismas, teigdamas, kad teisėsaugos institucijos galėjo legitimuoti operatyvinių veiksmų atlikimą asmenų veikas dirbtinai vertindamos kaip sunkesnius nusikaltimus, suponuodamas, kad buvo galima tiksliau kvalifikuoti nusikalstamas veikas, užkrauna nepagrįstą naštą institucijoms, kadangi duomenų, kurie leistų tinkamai kvalifikuoti galimas nusikalstamas veikas, kiekis, ypač pradinėje (tai pažymėjo ir apeliacinės instancijos teismas) tyrimo stadijoje, yra itin ribotas. Galimos nusikalstamos veikos pagal turimus duomenis gali būti pagrįstai kvalifikuotos kaip tokios nusikalstamos veikos, dėl kurių operatyviniai (kriminalinės žvalgybos) veiksmai gali būti atliekami, tačiau vėliau ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme, perkvalifikavus į nusikalstamas veikas, dėl kurių operatyviniai (kriminalinės žvalgybos) veiksmai negalėtų būti atliekami, tokie teisėtai surinkti tyrimui reikšmingi duomenys gali būti naudojami kaip įrodymai. Nagrinėjamoje situacijoje nėra teisinga teigti, kad veikos buvo dirbtinai vertinamos kaip sunkesni nusikaltimai siekiant legitimuoti operatyvinių veiksmų atlikimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad vykdant kriminalinę žvalgybą jokia dirbtinė situacija nebuvo kuriama ar vykdoma, tai matyti ir iš kitų ikiteisminio tyrimo bylų, dėl kurių taip pat atliktas bei baigtas tyrimas ir kuriose buvo nustatytos aplinkybės ir pradėti bei baigti tyrimai dėl veikų, dėl kurių ir buvo atliekama žvalgyba, įskaitant ir BK 182 straipsnio 2 dalyje, kurią darant viena iš aplinkybių ir buvo susijusi būtent su šia byla, t. y. biokuro gamybos technologinės įrangos (kapoklės) ir biomasės ištraukimo iš miško savivartės priekabos pirkimo būtinumas, taip pat dokumentų klastojimas, siekiant parodyti geresnius minėto kooperatyvo ūkinės finansinės veiklos rezultatus ir galimybes vykdyti veiklą, susijusią su biokuro gamyba. Taigi jokio nusikalstamų veikų legitimavimo ar jų dirbtinio apsunkinimo nebuvo. Konkrečių veikų išskyrimas ar identifikavimas kriminalinės žvalgybos ar vėlesnėse tyrimo stadijose, kurios iš esmės susijusios su tomis veikomis, dėl kurių ir buvo atliekama žvalgyba, neprieštarauja ir teismų praktikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA0LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-504/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-504/2010">2K-504/2010</a>, 2K-246/2013, 2K-194/2014, 2K-168-139/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>).

3.7. Operatyvinės veiklos metu duomenų rinkimas, siekiant išaiškinti D. M., M. J. ir Ž. kooperatinės bendrovės veiksmus bendrovės naudai apgaule kėsinantis užvaldyti didelės vertės svetimą turtą – Europos Sąjungos paramos lėšas miško technikai įgyti, buvo teisėtas, kaip ir sprendimas panaudoti šiuos duomenis ikiteisminio tyrimo medžiagoje – iš pradžių tyrime Nr. 07-1-00409-11, vėliau – Nr. 50-9-00333-14. Skundžiami nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis turi būti pakeisti: 2011 m. lapkričio 21 d., 2011 m. gruodžio 20 d. protokoluose dėl operatyvinių veiksmų atlikimo išdėstytus duomenis, užfiksuotus Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarčių Nr. 261 KF ir 256 KF pagrindu, pripažįstant įrodymais ir jais, kaip patvirtinančiais atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. J., liudytojų V. G., V. K., I. B., R. L., D. V., V. R. parodymus, turi būti grindžiamas D. M. ir juridinio asmens Ž. kooperatinės bendrovės apkaltinamasis nuosprendis.

4. Kasaciniu skundu nuteistosios D. M. gynėjas advokatas Mindaugas Bliuvas prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties dalį dėl D. M. pripažinimo kalta padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 207 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas ir baudžiamąją bylą nutraukti, jai nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių, 386 straipsnio 2 dalies pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 22 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartyje išdėstytus nurodymus, taip nesilaikė BPK 386 straipsnio 2 dalies reikalavimo. Kasacinės instancijos teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartyje konstatavo, kad, nagrinėjant bylą iš naujo apeliacine tvarka, turi būti nustatytos, išanalizuotos ir ištirtos šios esminės aplinkybės: 1) kiekvieno iš kaltinamajame akte nurodyto asmens konkretūs nusikalstami veiksmai; 2) Paraiškoje, pridedamuose dokumentuose ar pagal NMA paklausimą pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų teisingumas; 3) subsidijos gavimo mechanizmas; 4) ar neteisingų duomenų pateikimas NMA yra BK 207 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties vienas iš objektyviųjų požymių; 5) ar kooperatinė bendrovė turimame miške 2011 m. galėjo vykdyti nurodyto kiekio medienos kirtimus ir ar apie tai žinojo tokius duomenis teikę asmenys.

4.2. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, neanalizavo kooperatinės bendrovės Paraiškoje, prie jos pridedamuose dokumentuose ir pagal NMA paklausimą pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų teisingumo, o tik formaliai pakartojo pirmosios instancijos teismo išvadas (kad Paraiškoje, jos prieduose yra pateikiami žinomai melagingi duomenys), nenurodydamas, kurie duomenys yra neteisingi, ir tai pagrindžiančių įrodymų, kuris iš kaltinime nurodytų asmenų ir kuriuos kaltinime inkriminuotus nusikalstamus veiksmus atliko, neindividualizavo konkrečių D. M. inkriminuotų neteisėtų veiksmų ir neaptarė tai pagrindžiančių įrodymų.

4.3. D. M. buvo pateiktas ydingas, neaiškus, didelės apimties kaltinimas. Nors tiek kaltinime, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad Paraiškos priedus (2010 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą Nr. 3, 2010 m. gruodžio 31 d. piniginių srautų ataskaitą Nr. 3, 2010 m. gruodžio 31 d. balansą) surašė asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, M. J. ir D. M. nežinant apie šių dokumentų turinio neteisingumą, o NMA paraišką kartu su priedais pateikė M. J., tačiau už šių veiksmų atlikimą kalta pripažinta ir D. M.. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino subsidijos gavimo mechanizmo bei BK 207 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių subsidijos gavimo mechanizmo kontekste. To nepadarius negalėjo būti priimtas teisėtas ir teisingas sprendimas dėl D. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos stadijos, kadangi nėra aišku, kokiais asmens veiksmais yra pradedami realizuoti BK 207 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo objektyvieji požymiai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, inter alia (be kita ko), reiškia, kad teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Priėmus neaiškius pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį buvo suvaržytos įstatymų garantuotos D. M. teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

4.4. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų apeliacinio skundo argumentų (dėl paramos paraiškos surašymo ir pasirašymo, V. G. miško pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, D. M. tyčios apgaule gauti subsidiją), taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus; be to, nepakankamai ištyrė bylos įrodymus, nutartį grindė prielaidomis ir spėjimais, rėmėsi išimtinai vien tik kaltinimo pozicijai naudingais įrodymais ir ignoravo D. M. teisinančius įrodymus, negretino jų su kitais bylos duomenimis, įrodymus vertino atsietai vieną nuo kito, savo išvadas grindė prieštaringais, nepatikimais įrodymais, nepašalino pirmosios instancijos teismo nuosprendyje esančių prieštaravimų, taip pažeidė ir BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

4.5. Teismai savo sprendimuose neindividualizavo konkrečių neteisėtų veiksmų, dėl kurių D. M. pripažinta kalta. Visgi iš teismų sprendimų turinio galima daryti išvadą, kad D. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos iš esmės pasireiškė tuo, kad ji neva: 1) veikdama kartu su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir M. J. suklastojo Paraišką ir jos priedus – iš naujo atspausdino Paraišką trimis egzemplioriais ir pasirašė XIX skyriuje bei pateikė šiuos dokumentus NMA; 2) inicijavo apsimestinio sandorio dėl 6,07 ha ploto miško ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo iš V. G. sudarymą ir įkalbėjo V. G. sudaryti jam priklausančio miško ūkio paskirties žemės sklypo formalią pirkimo–pardavimo sutartį.

4.6. Apeliacinės instancijos teismas visiškai neanalizavo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Paraiškos surašymo, pasirašymo ir pateikimo NMA aplinkybėmis, o tik formaliai, remdamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais ikiteisminio tyrimo metu duotais M. J. parodymais, konstatavo, kad D. M. suklastojo minėtus dokumentus ir juos pateikė NMA. Darydamas tokias išvadas teismas neatsižvelgė į ikiteisminio tyrimo metu apklausto asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodymus, kad būtent ji rūpinosi ir surašė Paraišką ir jos priedus, o M. J. pateikė šiuos dokumentus NMA, nenurodė, kodėl jais nesivadovauja, negretino šių parodymų su M. J., kitų liudytojų parodymais ir kitais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais M. J. parodymais, nepasisakė dėl jo teisme duotų parodymų. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys negali būti pagrindas paneigti teismo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTU0LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-554/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-554/2006">2K-554/2006</a>). M. J., apklaustas abiejų instancijų teismuose (o apeliacinės instancijos teisme jis parodymus davė įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą), paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad visus Paraiškos dokumentus ruošė ir pildė asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kuri davė nurodymus ir kaip turi būti surašytas Paraiškos 12-as lapas, o D. M. jokių duomenų į paraišką neįrašė, paraiškos ir jos priedų netikrino. Apeliacinės instancijos teismui neįvertinus M. J. teisme duotų parodymų ir nutartį grindžiant tik jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies pažeidimai, sutrukdę teismui priimti teisingą ir teisėtą procesinį sprendimą. Teismai nenurodė, kokius konkrečiai melagingus duomenis į Paraišką ir jos priedus įrašė ar kokius melagingus duomenis, esančius šiuose dokumentuose, savo parašu patvirtino D. M.. Apeliacinės instancijos teismas iš viso netyrė Paraiškoje ir jos prieduose esančių duomenų teisingumo, nors tai yra esminė aplinkybė, nustatant, ar buvo padarytos D. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos.

4.7. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį tikro dokumento suklastojimu laikomas dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas, t. y. kai jame įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija. Tikro dokumento suklastojimas yra ir tada, kai kaltininkas kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-137/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-137/2015">2K-137/2015</a>, 2K-432-696/2016). Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį turi būti nustatyta ir tai, kad kaltininkas sąmoningai įrašė į dokumentą tikrovės neatitinkančius duomenis ar tokius duomenis patvirtino savo parašu, o ne veikė aplaidžiai, nesigilindamas į dokumento turinį arba sąžiningai klysdamas dėl dokumente nurodomų duomenų teisingumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 607/2007).

4.8. Apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino, ar D. M. žinojo, kad paramos paraiškoje esantys duomenys yra neteisingi, taip pat paraiškos pasirašymo aplinkybių, taip suvaržė kaltinamosios teises į teisingą bylos nagrinėjimą, teisę žinoti, dėl kokių konkrečiai veiksmų ji pripažinta kalta. Teismų sprendimuose nenurodyta, kaip D. M. buvo susijusi su Paraiškos priedų – 2010 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos Nr. 03, 2010 m. gruodžio 23 d. piniginių srautų ataskaitos Nr. 03 ir 2010 m. gruodžio 31 d. balanso – pildymu ir šių dokumentų suklastojimu, kokie duomenys pagrindžia, kad D. M. žinojo apie šių dokumentų turinio neteisingumą. Be to, tiek kaltinamajame akte, tiek nuosprendyje nurodyta, kad visus dokumentus NMA pateikė M. J., todėl teismas turėjo pašalinti D. M. kaltinimo dalį dėl Paraiškos priedų klastojimo ir suklastotų dokumentų pateikimo NMA, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pakartoti prieštaringi teiginiai, kad D. M. fiktyviai gerino 2010–2011 m. Ž. kooperatinės bendrovės ūkinės finansinės veiklos rezultatus ir pateikė Paraišką su priedais NMA.

4.9. Bylos duomenimis įrodyta tik tai, kad D. M. pasirašė Paraiškos 12-ame lape, XIX skyriuje „Pareiškėjo akcininko / susijusios įmonės ir (arba) partnerės įmonės akcininko sutikimas dėl asmens duomenų tvarkymo“ (to neginčija ir D. M.). Teismai nevertino Paraiškos 12-o lapo, XIX skyriaus turinio, neatsižvelgė į kitas Paraiškos nuostatas, nesiaiškino, kiek D. M. parašas šiame lape yra svarbus ES paramai gauti, ir įvertino šią aplinkybę kaip pagrindžiančią, jog D. M. suklastojo Paraišką ir pasikėsino apgaule įgyti ES paramą. Iš Paraiškos XIX skyriaus turinio akivaizdu, kad D. M. parašas ir spaudas reiškia tik tai, kad ji, kaip kooperatinės bendrovės pajininkės UAB „P.“ direktorė, sutinka, kad jos asmens duomenys gali būti naudojami ne paramos gavimo, o tik pareiškėjo paramos administravimo tikslais bei kitaip tvarkomi. Iš Paraiškos 10 lape esančio XVII skyriaus „Pareiškėjo deklaracija“ matyti, kad šiame skyriuje pasirašęs asmuo patvirtina, jog Paraiškoje ir prie jos pridėtuose dokumentuose nurodoma informacija yra teisinga, o toje vietoje pasirašė M. J..

4.10. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė ir dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su 2014 m. birželio 26 d. NMA specialisto išvada bei ją davusios specialistės Inos Budrienės paaiškinimais teisme. Ši specialistė nenurodė, kad D. M. pasirašytas 12-as Paraiškos lapas turėjo įtakos (ar galėjo turėti) paraiškai vertinti ir paramai suteikti. Specialistė tiek specialisto išvadoje, tiek ir teikdama paaiškinimus teisme pažymėjo, kad Paraiškai vertinti turėjo reikšmės išimtinai Paraiškoje asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įrašyta ir M. J. parašu patvirtinta informacija. Apeliacinės instancijos teismas nevertino šių reikšmingų įrodymų, nesiejo jų su kitais įrodymais, nemotyvavo, kodėl juos atmeta, taip esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

4.11. Apeliacinės instancijos teismas nevertino D. M. paaiškinimus dėl Paraiškos pasirašymo aplinkybių pagrindžiančių duomenų. D. M. abiejų instancijų teismuose nuosekliai aiškino, kad M. J. atvažiavo pas ją į namus, padavė jai segtuvą su popieriais, kuriame buvo lapukas, kur jai reikia pasirašyti; kadangi 12-ame Paraiškos lape, toje vietoje, kur ji turėjo pasirašyti, buvo pasirašęs M. J., minėtas lapas asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nurodymu buvo iš naujo atspausdintas, kaip paaiškino D. M., ant lapo su logotipu (nes ji nerado balto popieriaus lapo) (kituose Paraiškos lapuose tokio logotipo nėra). Apeliacinės instancijos teismas dėl tokių D. M. teisinančių duomenų nepasisakė, taip suvaržė jos teises į teisingą bylos nagrinėjimą. Teismas, nevertindamas D. M. priklausančiame elektroniniame pašte [email protected] esančio elektroninio laiško, pavadinimu „Paraiška“, turinio, padarė neaišku kokiais duomenimis paremtas išvadas, kad ji iš naujo atspausdino tris Paraiškos egzempliorius (minėtame elektroniniame laiške yra tekstas „atspausdinkit tik 12 puslapj“ su prisegtu dokumentu „Z. KB.doc“).

4.12. Teismas išvadą, kad D. M. neva suklastojo Paraišką bei jos priedus ir taip apgaule siekė gauti ES paramą, grįsdamas ir miško įsigijimo iš V. G. aplinkybe, nesirėmė išsamiu visų byloje esančių įrodymų vertinimu, rėmėsi išimtinai tik V. G. ir M. J. parodymais, jų nesiedamas su kitais duomenimis. Teismas nenagrinėjo apeliacinio skundo argumentų, kad ne D. M. iniciatyva, o kooperatinės bendrovės visuotinio narių susirinkimo metu buvo nuspręsta įsigyti 6,07 ha miško ploto iš V. G. (tai patvirtina 2011 m. kovo 29 d. Ž. kooperatinės bendrovės visuotinio narių susirinkimo protokolas). Teismas taip pat nevertino V. G. parodymų, kad pasirašydamas miško pirkimo–pardavimo sutartį suprato parduodąs mišką, neatsižvelgė į notarės L. K. parodymus, jog pasirašant sutartį niekas neišreiškė nesutikimo, nesiaiškino, ką reiškia sutartyje nurodytas apribojimas disponuoti nekilnojamuoju turtu, rėmėsi vien V. G. nuomone. Pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų vertinimas ir jų išaiškinimas yra esminės aplinkybės, siekiant nustatyti, ar kooperatinė bendrovė įsigytame miške 2011 m. galėjo vykdyti nurodyto kiekio medienos kirtimus. Be to, teismas, padarydamas išvadą, kad V. G. miško pirkimo–pardavimo sandoris neva buvo fiktyvus, nevertino civilinėje byloje pagal V. G. ieškinį kooperatinei bendrovei dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo priimto, įsiteisėjusio ir prejudicinę galią turinčio teismo sprendimo. V. G. sudaryto sandorio nelaikė formaliu ar apsimestiniu, teisme neprašė tokio sandorio pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio (nuo pradžių), neginčijo sutarties sudarymo aplinkybių ir paties sutarties sudarymo fakto. Be to, teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, nenustatė neteisėtų ar nusikalstamų asmenų veiksmų sudarant minėtą miško pirkimo–pardavimo sandorį.

4.13. Kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 207 straipsnį privalo būti nustatoma asmens panaudota apgaulė, kuri dažniausiai pasireiškia tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimu. Tačiau tikrovės neatitinkantys duomenys pripažintini apgaule tik tuo atveju, kai jie turėjo lemiamą reikšmę suklaidinant kreditorių ar kreditoriaus sprendimui suteikti kreditą, subsidiją ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNi02NzcvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-6-677/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-6-677/2016">2K-6-677/2016</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzM5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-339/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-339/2013">2K-339/2013</a>). Pagal BK 300 straipsnį, tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Tikro dokumento suklastojimas yra ir tada, kai kaltininkas kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-137/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-137/2015">2K-137/2015</a>). BK 300 straipsnio 1 dalyje, 207 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad naudoja apgaulę, siekdamas atitinkamos įstaigos ar institucijos sprendimo suteikti paskolą, kreditą, subsidiją ir kt., suvokia, kad klastoja dokumentus, ir nori taip veikti. Nustatant kaltininko tyčią klastoti dokumentus, būtina išsiaiškinti ir tai, kad kaltininkas sąmoningai įrašė į dokumentą tikrovės neatitinkančius duomenis ar tokius duomenis patvirtino savo parašu, o ne veikė aplaidžiai, nesigilindamas į dokumento turinį, arba sąžiningai klysdamas dėl dokumente nurodomų duomenų teisingumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-607/2007).

4.14. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pripažįstant D. M. kalta padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, turėjo būti neginčijamai įrodyta, kad ji įrašė į Paraišką ir jos priedus žinomai neteisingus duomenis arba tokius duomenis, žinodama, jog jie neteisingi, patvirtino savo parašu, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartį nupirkto V. G. miško iš tiesų nebuvo galima kirsti ir kad tai D. M. žinojo. Teismai neįvardijo konkrečių D. M. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų, nevertino, ar jai inkriminuoti veiksmai apima kreditinio sukčiavimo būtinąjį požymį – apgaulę.

4.15. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino ES paramos (subsidijos) gavimo mechanizmo, kokių ir kokios apimties neteisingų duomenų pateikimas NMA yra BK 207 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties vienas iš objektyviųjų požymių, neanalizavo nusikalstamos veikos požymių subsidijos gavimo mechanizmo kontekste, ar D. M. inkriminuoti veiksmai turėjo įtakos sprendimui suteikti ES paramą. Nenustačius subsidijos gavimo mechanizmo, neaišku, kokiais veiksmais buvo pradėti realizuoti BK 207 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai. Nusikalstamos veikos baigtumas priklauso nuo siekiamos gauti turtinės naudos rūšies (paskolos, kredito, laidavimo, garantijos, subsidijos ir kt.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMwLTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-130-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-130-693/2017">2K-130-693/2017</a>). Siekiamos gauti turtinės naudos rūšis lemia ir tai, kokiais veiksmais yra pradedami realizuoti kreditinio sukčiavimo veikos objektyvieji požymiai. Specialistė I. Budrienė nurodė paramos gavimo mechanizmą: pateiktą paraišką įvertina NMA darbuotojai, patikrina aplinkybes, kurias gali patikrinti, įvertinus visus duomenis, medžiaga teikiama ministerijai, priimamas ministro įsakymas dėl paramos suteikimo, o NMA per 10 d. nuo ministro įsakymo kviečia pareiškėją atvykti į agentūrą pasirašyti sutarties ir tapti paramos gavėju; kad Ž. kooperatinė bendrovė, sudariusi paramos gavimo sutartį, už savo ar skolintas lėšas nusiperka daiktą, atvykę NMA darbuotojai viską patikrina ir tik nustačius, kad projektas yra vykdomas, kompensuojama 50 proc.; jeigu bendrovė nesugeba įsigyti technikos, ji paramos negauna. Iš bylos duomenų matyti, kad nors ir buvo priimtas NMA sprendimas kooperatinei bendrovei suteikti paramą, tačiau paramos gavimo sutartis nebuvo sudaryta, t. y. kooperatinė bendrovė netapo paramos gavėja. Pagal specialistės nurodytą paramos (subsidijos) gavimo mechanizmą, siekdamas vėliau gauti paramą, asmuo, kreipęsis dėl paramos suteikimo, turi pasirašyti paramos gavimo sutartį su NMA, o vien ministro įsakymas dėl paramos suteikimo neužtikrina paramos gavimo fakto. Kadangi paramos gavimo sutartis tarp kooperatinės bendrovės ir NMA nebuvo sudaryta, negalėjo būti ir pasikėsinimo apgaule gauti ES paramą (subsidiją), nes nebuvo pradėti realizuoti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai.

4.16. D. M. neatliko jokių veiksmų, kurie atitiktų apgaulės naudojimą siekiant neteisėtai gauti ES paramą (subsidiją), neklastojo dokumentų ir juose esančių duomenų, turėjusių reikšmės atitinkamoms institucijoms skiriant ES paramą, t. y. nepadarė nusikalstamų veikų, nurodytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 207 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas paramos gavimo mechanizmo (tik po paramos sutarties pasirašymo galėtų būti pradėti realizuoti objektyvieji kreditinio sukčiavimo požymiai) ir teigdamas, kad nurodyti veiksmai atitinka pasikėsinimo, o ne rengimosi nusikalstamos veikos požymius, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės Nidos Grunskienės ir nuteistosios D. M. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo kasaciniai skundai atmestini.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 386 straipsnio 2 dalies reikalavimų laikymosi bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

6. Kasaciniame skunde nuteistosios D. M. gynėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, nesilaikė kasacinės instancijos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMwLTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-130-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-130-693/2017">2K-130-693/2017</a> išdėstytų nurodymų, neišnagrinėjo visų nuteistosios D. M. apeliacinio skundo argumentų, taip pažeidė ir BPK 386 straipsnio 2 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas. Šie kasatoriaus argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

7. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kasacinio skundo argumentai, kuriais siekiama kitokio liudytojo V. G., M. J., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodymų vertinimo, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Nurodyti ir su jais susiję kasatoriaus argumentai nagrinėjami tik tiek, kiek tai yra susiję su tinkamo BPK nuostatų laikymosi ir baudžiamojo įstatymo pritaikymo klausimų išsprendimu.

8. BPK 386 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad jei kasacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo arba apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį, byla turi būti nagrinėjama bendra tvarka. Kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą. Taigi apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas kasacinės instancijos teismo perduotą bylą, privalo atsižvelgti, kokius esminius BPK pažeidimus nustatė kasacinės instancijos teismas, juos ištaisyti ir pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes priimti naują nuosprendį (nutartį). BPK 386 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta ir nuostata, kad kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. spalio 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMwLTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-130-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-130-693/2017">2K-130-693/2017</a> dėl padarytų esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų panaikino dėl D. M. (taip pat ir dėl Ž. kooperatinės bendrovės) priimtą Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendį, kuriuo D. M. buvo išteisinta dėl kaltinimų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

10. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nuteistosios D. M. apeliacinį skundą atmetė ir nuosprendį paliko nepakeistą, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylai teisingai išspręsti svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje, įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas dėl bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir baudžiamojo įstatymo taikymo.

11. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nutartį teisės taikymo aspektu, pagal nuteistosios D. M. gynėjo kasacinio skundo argumentus neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, taip pat ir nurodomus kasatoriaus. Apeliacinės instancijos teismas įvykdė kasacinės instancijos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartyje išdėstytus nurodymus tinkamai įvertinti Ž. kooperatinės bendrovės pateiktoje 2011 m. balandžio 28 d. paramos paraiškoje, prie jos pridedamuose dokumentuose nurodytų duomenų teisingumą, ar bendrovės valdomas miško plotas nuosavybės teise priklausė be apribojimų, ar bendrovė 2011 m. planuoja 6 ha miško plote atlikti konkrečius kirtimus ir, kaip nurodyta 2011 m. rugpjūčio 29 d. bendrovės rašte NMA, gauti pajamų, gamindama biokuro skiedrą, ir rinkai patiekti iki 1200 kub. metrų biokuro skiedros, kurią pagamins iš nuosavame miške esančios skiedros ir iš kitų privačių miškų savininkų miškuose esančios medienos; ar buvo rengiamasi ar pasikėsinta padaryti kreditinį sukčiavimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į kasacinės instancijos teismo bylos perdavimo iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka priežastis, atliko įrodymų tyrimą: dėl minėtos paramos paraiškos surašymo ir pasirašymo, V. G. miško pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių papildomai apklausė nuteistąją D. M., liudytojus V. G. ir M. J., taip pat ištyrė M. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, miško pirkimo–pardavimo sutartį. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismo nutartyje dėl Ž. kooperatinės bendrovės paramos paraiškoje ir prie jos pridedamuose dokumentuose nurodytų duomenų teisingumo pasisakyta. Nutartyje išdėstyti minėtuose dokumentuose įtvirtinti duomenys ir nurodyta, kokiais įrodymais nustatyta, kad jie yra žinomai neteisingi. Antai nutartyje nurodyta, jog: paraiškos VI skyriuje „Projekto finansavimo šaltiniai“ nurodyta informacija, kad pareiškėjas iš veiklos planuoja gauti lėšas – 258 305 Lt; tipinio verslo plano 5 lentelėje „Informacija apie miško valdas“ nurodyta, jog miško valdos, į kurias investuos bendrovė pagal miškotvarkos projektą Nr. 40058, bendras miško plotas 6 ha, iš jo kertamo miško plotas – 5,80 ha ir bendras iškertamas medienos tūris kub. m / 10 m yra 1251, iš kurių likvidinis iškertamas tūris 1095 kub. m / 10 m.; tipinio verslo plano 6 lentelėje „Informacija apie kirtimus“ nurodyta, kad pagal miškotvarkos projektą Nr. 40058 Ž. kooperatinė bendrovė planuoja per 2011 m. pirmąjį pusmetį iškirsti 1251 kub. m medienos, per antrąjį pusmetį – 1095 kub. m medienos; 2011 m. rugpjūčio 29 d. susirašinėjimo rašte Nr. S11-3 dėl paramos gavimo tarp Ž. kooperatinės bendrovės ir NMA darbuotojų nurodyta, kad bendrovė prognozuoja 2011 m. rinkai pateikti biokuro skiedrą iš nuosavame miške ir iš kitų privačių miškų savininkų miškuose esamos medienos, vidutiniškai iš vieno nuosavo miško ha planuoja žaliavos skiedrai pagaminti 280–350 kub. m, per metus – iki 3500 kub. m, o likusi dalis žaliavos bus imama iš privačių miškų savininkų ir miškininkystės atliekų, 2011 m. rinkai pateiks iki 1200 kub. m biokuro skiedros. Apeliacinės instancijos teismas argumentuotai pasisakė, kad tokių duomenų neteisingumas patvirtintas liudytojų V. G., M. J. parodymais: antai liudytojas V. G. patvirtino, kad galvojo žemę (mišką) išnuomoti D. M., tačiau atvykus pas notarą pamatė, jog bus sudaroma kitokia sutartis (pirkimo–pardavimo sutartis su atpirkimo teise) ir su kitu subjektu (Ž. kooperatine bendrove), liudytojas nelabai suprato minėtos sutarties esmės, tačiau jis buvo aiškiai D. M., M. J. nurodęs, jog miško neleidžia kirsti; M. J. patvirtino, kad jis, asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir D. M. žinojo, kad kai kurie kooperatyvo paraiškoje dėl paramos nurodyti rodikliai ir informacija neatitinka tikrovės, bet juos patvirtino pasirašydamas ir paraišką su priedais pateikė NMA Šiaulių skyriui.

12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisakė ir dėl kasacinės instancijos teismo nurodymo tinkamai įvertinti, ar buvo rengiamasi, ar pasikėsinta padaryti kreditinį sukčiavimą, – teismo motyvai šiuo klausimu išdėstyti nutarties 8.4, 8.9 punktuose. Taigi darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas BPK 386 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidė.

13. Atmestinas kasatoriaus argumentas dėl apeliacinės instancijos teismo padaryto esminio BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas bylos įrodymus įvertino kaip visumą, liudytojų V. G., M. J. parodymus išanalizavo patikimumo aspektu, palygino su kita bylos medžiaga bei pateikė motyvuotas išvadas, atitinkančias įrodymų turinį. Tai, kad teismas įvertino įrodymus ne taip, kaip norėjo kasatorius, nereiškia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

14. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų) parodymai įrodymais pripažįstami tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems duomenims patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Tokie parodymai savarankiškos įrodomosios reikšmės neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant ir įvertinant tiek kaltinamojo teisme duotus parodymus, tiek kitus byloje teismo ištirtus duomenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a> ir joje nurodoma teismų praktika).

15. Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino M. J. (kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas BK 40 straipsnyje ir BPK 212 straipsnio 6 punkte nustatytais pagrindais) teisme duotų parodymų ir nutartį grindė jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pažymėtina, kad BPK nenustato atskirų reikalavimų apklausiant kaip liudytoją asmenį, kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ikiteisminio tyrimo metu. Apie tokių liudytojų parodymų įrodomąją reikšmę teismai sprendžia pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>, 2K-257-788/2017). Apeliacinės instancijos teismas ne tik išsamiai apklausė kaip liudytoją M. J., bet, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, ištyrė ir jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (17 t., b. l. 251–253). Teismas nurodė, jog M. J. apklausos apeliacinės instancijos teismo posėdyje metu patvirtino, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra tikslesni, ir nenustatė, kad M. J. teismo posėdyje duoti parodymai dėl bylai reikšmingų aplinkybių (pvz., D. M. vaidmens darant nusikalstamas veikas, jos konkrečių veiksmų) yra skirtingi nuo ikiteisminio tyrimo metu jo duotų parodymų. Priešingai nei teigia kasatorius, M. J. parodymus teismas vertino kartu su kitais ištirtais bylos įrodymais: liudytojo V. G. parodymais, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Projektų vertinimo skyriaus 2014 m. birželio 26 d. specialisto išvada, specialistės I. Budrienės pirmosios instancijos teisme duotais paaiškinimais, 2011 m. balandžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, D. M. priklausančiame el. pašte 2011 m. balandžio 20 d. gautu elektroniniu laišku, kt. Taigi teismas M. J. duotų parodymų patikimumą tinkamai patikrino ir jais pagrįstai rėmėsi.

16. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas liudytojo V. G. parodymus vertino kartu su kitais bylos įrodymais. Antai nutartyje nurodyta, kad V. G. parodymus dėl jo noro mišką išnuomoti, o ne parduoti patvirtina liudytojos Z. G. parodymai. Tai, kad civilinėje byloje pagal V. G. ieškinį atsakovei Ž. kooperatinei bendrovei Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimu miškų ūkio sklypo pirkimo–pardavimo sutartis buvo nutraukta konstatavus, kad pirkėja Ž. kooperatinė bendrovė iš esmės pažeidė sutartį, neduoda pagrindo kitaip vertinti V. G. baudžiamojoje byloje jo duotų iš esmės vienodų parodymų.

17. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių, kad būtų nustatytos visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-393-489/2017, 2K-139-689/2018). Nagrinėjamoje byloje kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokių įrodymų vertinimo pažeidimų, padarytų apeliacinės instancijos teismo, nenustatė, dėl to pripažinti, kad šio teismo priimtoje nutartyje padarytos išvados nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei tinkamu ištirtų įrodymų įvertinimu, neturi pagrindo.

18. BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose pažeidžiamas tais atvejais, kai nepateikiamos motyvuotos išvados bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų. Priešingai nei teigia kasatorius, į esminius nuteistosios apeliacinio skundo argumentus, t. y. dėl paramos paraiškos surašymo ir pasirašymo, V. G. miško pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių, nuteistosios tyčios padaryti kreditinį sukčiavimą yra pasisakyta skundžiamos nutarties 8.9 punkte. Nors apeliacinės instancijos teismo nutartyje ir nebuvo išsamiau pasisakyta dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuteistosios D. M. duotų paaiškinimų dėl paramos paraiškos pasirašymo aplinkybių, 2014 m. birželio 26 d. specialisto išvados ir ją davusios specialistės I. Budrienės paaiškinimų teisme vertinimo, subsidijos gavimo mechanizmo, tai nelaikytina esminiu nutarties surašymo trūkumu, suvaržiusiu nuteistosios teises į teisingą bylos nagrinėjimą. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistosios apeliacinį skundą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų, teismo nutartyje dėl esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakyta, taip pat, kaip to reikalaujama BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalyse, pateikti motyvai, paaiškinantys, dėl ko skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo, kitų ginčijamų bylos aplinkybių atmetami, o skundžiamas nuosprendis pripažįstamas teisingu.

Dėl BK 22 straipsnio 1 dalies ir 207 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 1 dalies taikymo

19. Kasaciniame skunde nuteistosios D. M. gynėjas teigia, kad D. M. neatliko jokių veiksmų, kuriuos būtų galima vertinti kaip apgaulės naudojimą siekiant neteisėtai gauti Europos Sąjungos paramą (subsidiją), neklastojo dokumentų ir juose esančių duomenų, turėjusių reikšmės NMA skiriant paramą, t. y. nepadarė nusikalstamų veikų, nustatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 207 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Šie kasatoriaus argumentai atmestini kaip nepagrįsti, prieštaraujantys teismų sprendimų turiniui.

20. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nurodytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą arba žinomai suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šioje BK 300 straipsnio dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji (neapima padarinių atsiradimo), o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zNS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-35/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-35/2011">2K-7-35/2011</a>).

21. Kai BK 300 straipsnyje nustatyta veika padaroma bendrininkaujant, atskleidžiant šio nusikaltimo sudėtį turi būti nustatyta ir tai, kuo pasireiškė kiekvieno iš bendrininkų poelgis, kokiomis aplinkybėmis veika buvo padaryta, ar nenutolęs priežastinis ryšys tarp kaltininkų pastangų ir dokumento suklastojimo fakto, ar vien jų veiksmai dėsningai nulėmė nusikalstamos veikos rezultatą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkwLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-390/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-390/2010">2K-390/2010</a>, 2K-95-511/2016). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-218/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-218/2009">2K-P-218/2009</a>).

22. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes D. M. padaryta nusikalstama veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtį. Priešingai nei teigia kasatorius, teismų sprendimuose nurodyta, kokiais konkrečiai D. M. veiksmais pasireiškė jos dalyvavimas suklastojant tikrus dokumentus: ji, būdama Ž. kooperatinės bendrovės valdybos narė, veikdama bendrininkų grupe, pasiskirstę vaidmenimis kartu su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 212 straipsnio 1 punkto pagrindu buvo nutrauktas, ir bendrovės direktoriumi M. J., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu, davė žodinius nurodymus M. J. pasirašyti ir patvirtinti tikrovės neatitinkančią informaciją Ž. kooperatinės bendrovės 2011 m. balandžio 28 d. paramos Paraiškoje Nr. 1; taip pat ji davė nurodymus M. J. pasirašytinai patvirtinti tikrovės neatitinkančią informaciją Ž. kooperatinės bendrovės 2011 m. balandžio 28 d. paramos Paraiškos Nr. 1 priede „Tipinis verslo planas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ antrajai veiklos sričiai“; D. M., kaip Ž. kooperatinės bendrovės akcininko (pajininko) UAB „P.“ direktorė, pasirašė paraiškos XIX skyriuje „Pareiškėjo akcininko / susijusios įmonės ir (arba) partnerės įmonės akcininko sutikimas dėl asmens duomenų tvarkymo“ ir uždėjo spaudą; be to, ji nurodė M. J. pasirašytinai patvirtinti tikrovės neatitinkančią informaciją NMA adresuotame Ž. kooperatinei bendrovei rašte 2011 m. rugpjūčio 29 d. Nr. S11-3. Teismų sprendimuose nustatyta, kad paramos paraiškoje Nr. 1 nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija: VI skyriuje „Projekto finansavimo šaltiniai“ – kad pareiškėjo lėšos – 258 305 Lt – planuojamos gauti iš veiklos (t. y. kad dalį projekto kooperatinė bendrovė ketina finansuoti nuosavomis lėšomis – 258 305 Lt); IX skyriuje „Informacija apie žemės valdas“ – kad be apribojimų nuosavybės teise 2011 m. Ž. kooperatinė bendrovė valdo 8 ha miško plotą ir 0,05 ha kitos žemės plotą; X skyriuje „Informacija apie turimą ilgalaikį materialųjį turtą“ prie ilgalaikio turto, susijusio su numatomomis atlikti investicijomis, – kad miškas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susijęs su numatomomis atlikti investicijomis. Be to, nustatyta, kad paramos paraiškos Nr. 1 priede „Tipinis verslo planas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ antrajai veiklos sričiai“ nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija: kad Ž. kooperatinė bendrovė pagal miškotvarkos projektą Nr. 40058 planuoja 2011 m. pirmąjį pusmetį iškirsti 1251 kub. m medienos ir antrąjį pusmetį – 1095 kub. m medienos miško ūkio paskirties 6 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2011 m. rugpjūčio 29 d. Ž. kooperatinės bendrovės rašte Nr. S11-3, adresuotame NMA, nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad bendrovė 2011 m. planuoja gauti pajamas gamindama biokuro skiedrą, kad sugebės 2011 m. rinkai pateikti iki 1200 kub. m biokuro skiedros, kurią pagamins iš nuosavame miške esamos skiedros ir iš kitų privačių miškų savininkų miškuose esamos medienos.

23. Teismų nustatyti ir D. M. veiksmai panaudojant minėtus suklastotus dokumentus, t. y. ji (veikdama kartu su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas) davė nurodymus M. J. minėtus dokumentus panaudoti, juos pateikiant NMA, ir M. J., vykdydamas šiuos nurodymus, paramos paraišką Nr. 1 ir jos priedą, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, 2011 m. balandžio 29 d. pateikė NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Šiaulių paramos administravimo skyriui; 2011 m. rugpjūčio 29 d. Ž. kooperatinės bendrovės raštą Nr. S11-3 2011 m. rugsėjo 1 d. pateikė NMA, Blindžių g. 17, Vilnius. Teismai pagrįstai konstatavo, kad D. M. dalyvavo tiek suklastojant minėtus tikrus dokumentus, tiek juos panaudojant, kadangi ji, veikdama bendrininkų grupe, atliko dalį nusikalstamos veikos, nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, objektyviųjų požymių.

24. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas veikiant tiesiogine tyčia. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, jog suklastoja dokumentą, galintį sukelti teisinius padarinius, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjA4LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-608/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-608/2010">2K-608/2010</a>, 2K-426/2010 ir kt.). Nors nuteistoji D. M. neprisipažino kalta dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, teismai, įvertinę išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: jos atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kokio rezultato buvo siekiama, pagrįstai nustatė nuteistosios kaltę, kad ji suvokė kartu su bendrininkais daromos veikos pobūdį, žinojo, jog kai kurie minėtuose paramos paraiškoje ir jos priede nurodyti rodikliai neatitinka tikrovės, ir norėjo taip veikti.

25. BK 207 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kredito, paskolos, subsidijos, laidavimo ar banko garantijos raštų arba kitų kreditinių įsipareigojimų gavimą apgaule. Šios nusikalstamos veikos objektas yra ekonomika ir verslo tvarka. Šiai veikai būdinga tai, kad kaltininkas apgaule gauna kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus, o gaunamas, pvz., lėšas siekia panaudoti ūkinėje, komercinėje ar kitoje (priklausomai nuo sandorio turinio) veikloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66/2014). Apgaulė pagal šį straipsnį dažniausiai pasireiškia tikrovės neatitinkančių duomenų, taip pat ir dėl kredito gavėjo turtinės padėties, pateikimu. Tačiau tikrovės neatitinkantys duomenys pripažintini apgaule tik tuo atveju, kai jie turi lemiamą reikšmę suklaidinant kreditorių ar kreditoriaus sprendimui suteikti kreditą, paskolą ir pan. BK 207 straipsnio objektyvioji pusė pasireiškia tuo, kad kaltininkas, apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį, gauna kreditą, paskolą ir kt. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad apgaule gauna kreditą, paskolą ir pan., ir to siekia. Be to, pažymėtina, kad BK 207 straipsnio sudėtis yra formalioji – baudžiamąją atsakomybę užtraukia pats neteisėtas paskolos gavimo faktas nepriklausomai nuo jos panaudojimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzM5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-339/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-339/2013">2K-339/2013</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNi02NzcvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-6-677/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-6-677/2016">2K-6-677/2016</a>, 2K-375-693/2016).

26. Priešingai nei teigia kasatorius, teismai nurodė, kokiais konkrečiais D. M. neteisėtais veiksmais reiškėsi jos dalyvavimas darant jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 207 straipsnio 1 dalyje: ji parengė nusikalstamos veikos planą, susitarusi su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 212 straipsnio 1 punkto pagrindu nutrauktas, ir M. J. dėl šio plano įgyvendinimo, veikdami bendrininkų grupe, pasiskirstę vaidmenimis, siekdami Ž. kooperatinės bendrovės vardu, jos naudai ir interesais apgaule gauti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės 685 250 Lt subsidiją (paramą) Ž. kooperatinės bendrovės biokuro gamybos technologinei įrangai (kapoklei) ir biomasės ištraukimo iš miško savivartei priekabai bei konsultacijoms projekto rengimui pirkti, įkalbėjo V. G. sudaryti jam priklausančio miško ūkio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formalią pirkimo–pardavimo sutartį, pažadėjo V. G. jo miško nekirsti ir mišką jam sugrąžinti po to, kai gaus paramą, davė žodinius nurodymus M. J. nuvykti į notarų biurą ir pasirašyti formalią miško ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Be to, ji (ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas) nurodė M. J. dokumentus, kuriuose buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, pateikti NMA, siekiant apgaule gauti paramą. Kaip nustatyta 2014 m. birželio 26 d. specialisto išvadoje, matyti, jog įvertinus visas aplinkybes, kurios buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, Ž. kooperatinė bendrovė, teikdama paraiškos dokumentus Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės 685 250 Lt paramos gavimo, nesilaikė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Miškų ekonominės vertės didinimas“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2011 metų, nuostatų, nurodytų 26.2, 27.7 ir 29.4 papunkčiuose, ir taisyklių priedo „Paraiškos forma“ XVII skyriuje „Pareiškėjo deklaracija“, t. y. pateikė neteisingus duomenis; NMA, jei būtų turėjusi tokius duomenis pirminiu paraiškos pateikimo metu, būtų vertinusi Ž. kooperatinės bendrovės paraišką neigiamai ir Žemės ūkio ministerijos sudaromam projektų atrankos komitetui būtų teikusi siūlymą neskirti paramos bendrovei. Taigi pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys turėjo lemiamos reikšmės NMA priimant sprendimą skirti paramą, vadinasi, pagrįstai nustatytas apgaulės požymis.

27. Atmestinas kasatoriaus argumentas, jog teismai neteisingai nustatė, kad buvo pasikėsinta padaryti kreditinį sukčiavimą, kadangi paramos gavimo sutartis tarp Ž. kooperatinės bendrovės ir NMA nebuvo sudaryta, taigi nagrinėjamu atveju galimas tik rengimasis padaryti nusikaltimą. Pagal BK 21 straipsnio 1 dalį rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Veika laikoma pasikėsinimu padaryti nusikaltimą (ir baudžiamąjį nusižengimą) tada, kai asmuo pradeda realizuoti objektyviuosius nusikaltimo (baudžiamojo nusižengimo) sudėties požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-696/2015). Apeliacinės instancijos teismas vertindamas D. M. (ir Ž. kooperatinės bendrovės) veiksmus kaip pasikėsinimą padaryti kreditinį sukčiavimą (BK 22 straipsnio 1 dalis, 207 straipsnio 1 dalis), pagrįstai nurodė, kad D. M. atliko visus įmanomus veiksmus siekiant neteisėtai gauti ES paramą biokuro gamybos technologinei įrangai – kapoklei ir savivartei priekabai bei konsultacijoms pirkti, t. y. suklastojo 2011 m. balandžio 28 d. Ž. kooperatinės bendrovės paramos paraišką su priedais, kuriuos 2011 m. balandžio 29 d. pateikė NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Šiaulių paramos administravimo skyriui. D. M., veikdama bendrininkų grupe, atlikdama jai inkriminuotus veiksmus, jau buvo pradėjusi realizuoti BK 207 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius, t. y. buvo panaudota apgaulė prieš NMA, kuri dėl apgaulės priėmė sprendimą suteikti prašomą paramą. 2011 m. spalio 20 d. Nacionalinės mokėjimo agentūra paraiškos Nr. 1MV-KS-11-1-005934-PR001 pagal KPP priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ vertinimo ataskaitoje Nr. SV-294 nurodė, kad projektas tinkamas gauti 680 250 Lt paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Miškų ekonominės vertės didinimas“ antrąją veiklos sritį. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 3D-900 minėtam paramos projektui įgyvendinti Ž. kooperatinei bendrovei buvo paskirta 680 250 Lt subsidija (parama). Teismai pagrįstai nustatė, kad D. M. veikoje buvo ne rengimosi, bet pasikėsinimo padaryti kreditinį sukčiavimą požymiai: veika nebuvo baigta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo D. M. valios, kadangi Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą ir pranešė Nacionalinei mokėjimo agentūrai apie padarytas nusikalstamas veikas, taip sustabdant paramos skyrimo procedūrą Ž. kooperatinei bendrovei.

28. Apeliacinės instancijos teismas dėl D. M. kaltės padarius kreditinį sukčiavimą pasisakė. Antai nutartyje nurodyta, jog D. M. žinojo, kad miško kirsti nebus galima ir kad sandoris dėl miško pirkimo–pardavimo yra fiktyvus, todėl paraiškoje ir jos prieduose nurodoma informacija apie ketinimus minėtą mišką kirsti, kad nėra jokių apribojimų dėl miško kirtimo, kad paraiškoje ir jos prieduose yra pateikiami žinomai melagingi duomenys, ir suklastotus dokumentus pateikiant atsakingoms institucijoms siekė apgaule gauti subsidiją (paramą) (nutarties 8.9 punktas). Tai, kad buvo nustatyta, jog D. M. (kaip ir M. J.) nežinojo apie paramos paraiškos priedų – 2010 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos Nr. 3; 2010 m. gruodžio 31 d. piniginių srautų ataskaitos Nr. 3; 2010 m. gruodžio 31 d. balanso – turinio neteisingumą, jos baudžiamosios atsakomybės už pasikėsinimą padaryti kreditinį sukčiavimą nešalina.

29. Konstatuotina, kad teismai atskleidė objektyviuosius ir subjektyviuosius nuteistajai inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius, kvalifikuodami D. M. nusikalstamas veikas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nenustačius nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, nurodytų BPK 369 straipsnyje, nuteistosios D. M. gynėjo advokato M. Bliuvo kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Dėl prokurorės kasacinio skundo argumentų dėl vykdant elektroninių ryšių (telekomunikacijų) tinklais perduodamos informacijos kontrolę gautų duomenų pripažinimo įrodymais

30. Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė prašo pakeisti skundžiamus nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį: pripažinti 2011 m. lapkričio 21 d., 2011 m. gruodžio 20 d. protokoluose dėl operatyvinių veiksmų atlikimo išdėstytus duomenis, užfiksuotus remiantis Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartimis Nr. 261 KF ir 256 KF kontroliuojant telekomunikacijų tinklais D. M. ir M. J. naudojamais telefonais perduodamą informaciją, kaip įrodymus, gautus BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindžiančius apkaltinamąjį nuosprendį dėl D. M. ir Ž. kooperatinės bendrovės.

31. Pirmosios instancijos teismas garso įrašų, kurie gauti atliekant operatyvinius veiksmus, t. y. vykdant elektroninių ryšių (telekomunikacijų) tinklais perduodamos informacijos kontrolę, atliekant tyrimą dėl kitų padarytų nusikalstamų veikų, ir panaudoti, vadovaujantis BPK 162 straipsnio nuostatomis, patvirtinus Panevėžio apygardos prokuratūros 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimu, iš kitos ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00409-11 bylos (sankcionuoti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartimis), nepripažino leistinais įrodymais BPK 11, 20 straipsnių nuostatų prasme. Tokį sprendimą teismas priėmė argumentuodamas tuo, kad: į nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnyje nurodytą nusikalstamų veikų, dėl kurių galėjo būti pradedamas operatyvinis tyrimas, sąrašą D. M. inkriminuotos veikos, nurodytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 207 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, nepateko; šios veikos nepatenka ir į šiuo metu galiojančio Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnyje nustatytus tyrimo pagrindus; taip pat BPK 154 straipsnio nuostatos dėl tokių nusikalstamų veikų neleidžia klausyti telefoninių pokalbių. Teismas, remdamasis kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a> pateiktais išaiškinimais, pažymėjo, kad duomenys kitoje baudžiamojoje byloje gali būti panaudoti tik tuo atveju, jei atliekant operatyvinius veiksmus dėl galbūt daromų vienos rūšies nusikalstamų veikų atsiranda pagrindas manyti, kad gali būti daromi ir kitos rūšies ne mažiau pavojingi nusikaltimai. Nagrinėjamu atveju operatyvinis tyrimas (telefoninių pokalbių klausymasis) buvo sankcionuotas Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartimi Nr. 261 KF kitoje byloje dėl galimai rengiamų, daromų ar padarytų apysunkių nusikalstamų veikų, nurodytų BK 24 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, o nagrinėjamoje byloje D. M. inkriminuotos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, t. y. mažesnio pavojingumo veikos nei tos, dėl kurių buvo gautas leidimas atlikti operatyvinius veiksmus.

32. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad atliekant operatyvinį tyrimą dėl vienos rūšies nusikalstamų veikų, nustatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, buvo gauta informacijos ir apie kitos rūšies galimai daromą nusikalstamą veiką – pasikėsinimą apgaule įgyti didelės vertės Europos Sąjungos paramos lėšas, dėl kurios nebuvo pasisakyta Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartyse Nr. 261 KF ir 256 KF. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje pateiktų telefoninių pokalbių, gautų atliekant operatyvinius veiksmus, operatyvinį tyrimą atlikusio pareigūno tarnybinio pranešimo, specialistės I. Budrienės paaiškinimų sprendė, kad jau atliekant operatyvinį tyrimą buvo akivaizdu, jog D. M. ir M. J. atliekami veiksmai gali būti vertinami tik kaip BK 207 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo pradinėje stadijoje asmenų veikos buvo dirbtinai ir nepagrįstai įvertintos kaip sunkesnė nusikalstama veika – sukčiavimas (nustatytas BK 182 straipsnyje), teisėsaugos institucijoms siekiant legitimuoti operatyvinio tyrimo metu gautus duomenis ir juos vėliau panaudoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, kaip leistinus įrodymus, todėl duomenys, gauti operatyvinio tyrimo metu, nagrinėjamoje byloje negali būti pripažįstami leistinais įrodymais.

33. Teismų praktikoje išaiškinta, jog vien tai, kad nusikalstama veika, dėl kurios buvo sankcionuoti slapti tyrimo veiksmai, vėliau perkvalifikuota į kitą BK straipsnį, taip pat ir tokį, pagal kurį šie veiksmai negalėjo būti atliekami, savaime nepaneigia šių duomenų reikšmės ir jų naudojimo baudžiamajame procese galimybių (leistinumo). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimas negali lemti teisėtai gautų duomenų neleistinumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA0LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-504/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-504/2010">2K-504/2010</a>, 2K-246/2013, 2K-194/2014, 2K-168-139/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>). Įstatymų pažeidimu paprastai nelaikytinos situacijos, kai, atliekant operatyvinius veiksmus dėl galbūt daromų vienos rūšies nusikalstamų veikų, atsiranda pagrindas manyti, kad gali būti daromi ir kitos rūšies ne mažiau pavojingi nusikaltimai, ir nusprendžiama atliekant operatyvinius veiksmus patikrinti ir naują informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>). Kita vertus, duomenys, gauti atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas, kurios nepatenka į kategoriją nusikalstamų veikų, dėl kurių pagal OVĮ galėjo būti atliekamas šis operatyvinio tyrimo veiksmas, atsižvelgiant į tai, kad buvo nesilaikoma ir kitų įstatymuose įtvirtintų šios informacijos panaudojimo kitame baudžiamajame procese taisyklių, gali būti ir nepripažinti įrodymais pagal BPK ir jais gali būti nesiremiama nagrinėjant baudžiamąją bylą. Šiuo atveju turi būti vertinama ir tai, ar tokių duomenų naudojimas baudžiamajame procese, grindžiant teismo sprendimą, gali (negali) būti laikomas nepagrįstu asmens teisės į privatumą suvaržymu, pažeidžiančiu proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>).

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad kai atliekant techninių priemonių naudojimą specialia tvarka gaunami duomenys apie nusikalstamas veikas, dėl kurių operatyvinis tyrimas pagal Operatyvinės veiklos įstatymą negalėtų būti atliekamas, formaliai tokie duomenys atitinka įrodymams keliamus leistinumo reikalavimus, nustatytus BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse. Net ir tuo atveju, jeigu taip gauti duomenys įrodymais nepripažintini, jie yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl sprendžiant, ar operatyvinio tyrimo metu gauti duomenys apie veikas, dėl kurių operatyvinis tyrimas negalimas, gali būti naudojami įrodinėjimo procese, būtina įvertinti, ar veikos, apie kurias buvo gauti duomenys, tiesiogiai susijusios su veikomis, dėl kurių buvo atliekamas operatyvinis tyrimas, ir ar tokiu būdu gauti duomenys neturėjo lemiamos reikšmės nustatant naujų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes bei tas veikas padariusių asmenų kaltę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-169-689/2018).

35. Pagal nagrinėjamos bylos duomenis Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartys Nr. 261 KF ir 256 KF, kuriomis pratęsta slapta D. M. ir M. J. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė, buvo priimtos dėl galimai D. M. rengiamų, daromų, padarytų apysunkių nusikaltimų, nurodytų BK 24 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, ir M. J. galimai rengiamų, daromų, padarytų apysunkių nusikaltimų, nurodytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje (1 t., b. l. 101, 3 t., b. l. 13). Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartys Nr. 513 KF ir 519 KF, kuriomis pratęsta slapta D. M. ir M. J. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė, buvo priimtos dėl galimai D. M. ir M. J. rengiamų, daromų, padarytų apysunkių ir sunkių nusikaltimų, nustatytų BK 228 straipsnio 1, 2 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje (17 t., b. l. 13, 15).

36. Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdyboje 2011 m. lapkričio 4 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-409-11 pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, esant duomenims, kad D. M., M. J. ir kiti nurodyti asmenys buvo susitarę apgaule, 2011 m. balandžio 28 d. pateikdami Nacionalinei mokėjimo agentūrai paraišką dėl Europos Sąjungos paramos, skiriamos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ ir tipinį verslo planą, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, pasikėsino Ž. kooperatinės bendrovės naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – ne mažesnės nei 250 MGL vertės Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų (1 t., b. l. 31–34).

37. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00409-11 atskirta ikiteisminio tyrimo medžiaga dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 207 straipsnyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 50-9-00333-14, atskiriant ir dokumentus, susijusius su tiriamomis nusikalstamomis veikomis. Panevėžio apygardos vyriausiosios prokurorės 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 162 straipsnio nuostatomis, leista panaudoti minėtus duomenis iš atskirto ikiteisminio tyrimo, tarp jų ir duomenis, gautus atliekant OVĮ nustatytus veiksmus (1 t., b. l. 1–2, 29–30).

38. Nagrinėjamos bylos atveju operatyviniai veiksmai prieš D. M., M. J. ir kitus asmenis buvo atliekami turint patikrintą operatyvinę informaciją dėl rengimosi daryti, darymo, padarymo galimos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, kuri pagal tuo metu galiojusio OVĮ 9 straipsnio nuostatas pateko į sąrašą veikų, dėl kurių operatyvinis tyrimas yra galimas. Šio operatyvinio tyrimo metu buvo gauta informacijos ir apie galimai daromą sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl galimo pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės Europos Sąjungos paramos lėšas, kuri Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartyse Nr. 261 KF ir 256 KF nebuvo nurodyta. Taigi buvo atsiradęs pagrindas manyti, kad gali būti daromas ir kitos rūšies ne mažiau pavojingas nusikaltimas, kuris pateko į kategoriją veikų, nurodytų OVĮ 9 straipsnyje, sudarančių pagrindą atlikti operatyvinius veiksmus. Vien tai, kad ikiteisminio tyrimo metu BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika buvo perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalyje, 207 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, kurios yra nesunkios, neduoda pagrindo nepripažinti operatyvinio tyrimo veiksmais gautų duomenų leistinais.

39. Prokurorės kasaciniame skunde apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindu nurodomas BPK 20 straipsnio 1 ir 5 dalių pažeidimas teismams nepripažįstant vykdant elektroninių ryšių (telekomunikacijų) tinklais perduodamos informacijos kontrolę gautų duomenų įrodymais, ir teigiama, kad šis pažeidimas yra esminis. Pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Kasaciniu skundu prašoma teismų sprendimus pakeisti ir pripažinti įrodymais protokoluose dėl operatyvinių veiksmų atlikimo išdėstytus duomenis ir neprašoma keisti kitų nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalių. Taigi darytina išvada, kad nurodytų duomenų nepripažinimas įrodymais nesukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ir nutartį bei nesuvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės. Dėl šių priežasčių Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės kasaciniame skunde išdėstytais motyvais keisti nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės Nidos Grunskienės ir nuteistosios D. M. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Vytautas Masiokas

Pranas Kuconis