P. V. pagal BK 129 str., 132 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-74-788/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29864-16-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.3.2; 1.1.3.3; 1.2.3.1.1; 1.2.3.4.1; 2.1.15.1.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės, Dalios Bajerčiūtės, Sigitos Jokimaitės, Eligijaus Gladučio, Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

nuteistojo P. V. gynėjui advokatui Gintui Matulevičiui,

nukentėjusiajai J. V.,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš P. V. priteista J. V. 2583,09 Eur turtinei ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 28 d. nutartis,

Išplėstinė teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro ir nukentėjusiosios, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1. P. V. nuteistas už tai, kad nužudė V. V., t. y. 2016 m. birželio 24 d. apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), asmeninio žodinio konflikto metu tyčia ramentu sudavė vieną smūgį į lūpas ir smakrą V. V., šis nuo smūgio prarado pusiausvyrą, griuvo ir trenkėsi veidu į grindinį. Dėl smūgio ramentu V. V. patyrė lupų-smakro srities sumušimą, vertinamą kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Griūdamas kniūbsčias V. V. patyrė dešinio kelio sumušimą, o atsitrenkęs veidu į grindinį – kaktos-nosies srities sumušimą, pasireiškusį kaip odos nubrozdinimas kaktoje, kraujosruva kaktos minkštuose audiniuose, kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimas ir žaizda nosies srityje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. Nuo šios galvos traumos V. V. laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 25 d. 24.00 val. iki 2016 m. birželio 26 d. 12.00 val. mirė savo namuose.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis P. V. prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 28 d. nutartį pakeisti: jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 132 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnį bei paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, o jeigu būtų nuspręsta skirti laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėti; taip pat priteistą neturtinei žalai atlyginti 30 000 Eur sumą sumažinti iki protingumo ribų. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino kasatorių kaltu dėl tyčinio nužudymo ir paskyrė neteisingą bausmę, neteisingai išsprendė kitus su nuosprendžiu susijusius klausimus. Teismas netinkamai taikė BK specialiosios dalies normas, padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) esminius pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos nuteistojo konstitucinės teisės į gynybą, teisingą teismo procesą, nešališką teismą, pažeisti nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principai, vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, neleistinai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzU0LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-354/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-354/2007">2K-354/2007</a>). Teismo išvados dėl veikos kvalifikavimo ir nuteistojo kaltės prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms, nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytos aplinkybės neatitinka nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodytų faktinių aplinkybių ir teismo išvadų, be to, teismas padarė prieštaringas išvadas dėl tų pačių faktų vertinimo, todėl nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

2.2. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo klaidų, tinkamai nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, nors atliko įrodymų tyrimą, surinko papildomus įrodymus, kurie patvirtina naujas iš esmės skirtingas faktines aplinkybes (nukentėjusiojo mirties priežastį), bet juos netinkamai įvertino, dėl to pats padarė esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimus, lėmusius neteisingas teismo išvadas ir netinkamą baudžiamojo įstatymo (BK 15 straipsnio 2 ir 3 dalių, 129 straipsnio 1 dalies) taikymą.

2.3. Viso bylos proceso metu kasatorius pripažino, kad ramento rankena sudavė V. V. į veidą, teisme davė išsamius parodymus apie įvykio aplinkybes teigdamas, kad nenorėjo V. V. nužudyti ar sutrikdyti jo sveikatos, norėjo tik pagąsdinti, kad jis negalėjo numatyti, jog dėl tokio jo veiksmo, t. y. visiškai nestipraus smūgio sudavimo ramento plastikine rankena į lūpas, V. V., kuris tuo momentu stovėjo tarp suolo ir stalo, ne atsisės ant suolo, atsirems į stalą arba už jo prisilaikys, bet nugrius ir veidu atsitrenks į grindinį bei patirs mirtiną traumą. Teismai šiuos jo parodymus nepagrįstai atmetė.

2.4. Kasatorius ir įvykį matę liudytojai G. B., A. M., S. M. nurodė, kad V. V. krito po smūgio į lūpas, o ne nuo smūgio. Pagal apeliacinės instancijos teismo paskirtos komisijos teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EKM 16 (67)/2018 (01) išvadas, kurias patvirtino teisme apklaustas ekspertas J. R., suduodant smūgį ramentu į nosį ir lūpas V. V. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris neturėjo tiesioginio priežastinio ryšio su mirtimi; tiesioginis priežastinis ryšys buvo susijęs su sužalojimais, kurie galėjo būti padaryti griūnant; ekspertas konstatavo, kad nukentėjusysis pasisuko į kairę nuo pavojaus šaltinio, t. y. asmens su ramentu; tai, kad nukentėjusysis galėjo griūti kniūbsčias po smūgio į veidą, lėmė kitos priežastys, o ne smūgis; jeigu tai būtų įvykę nuo smūgio, nukentėjusysis būtų suklupęs ir griuvęs aukštielninkas; pagal tyrimo duomenis, nukentėjusysis sirgo kepenų riebaline distrofija, tikėtina, alkoholinės kilmės, todėl tai galėjo turėti įtakos kraujo krešėjimui, dėl to galėjo labiau kraujuoti, bet šiuo atveju tai nebuvo mirties priežastis; be to, šiuo atveju nukentėjusysis nuo smūgio negalėjo nukristi veikiamas inercinės jėgos. Apeliacinės instancijos teismas šios eksperto nurodytos aplinkybės nevertino, nepaneigė ir neatmetė, nors tai atitinka kasatoriaus parodymus, kurių nepaneigia jokie kiti bylos duomenys.

2.5. Pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nenustatė nei priežasčių, dėl kurių nukentėjusysis griuvo, nei V. V. padarytų sužalojimų mechanizmo, nei tikslaus mirties laiko, nei kitų veiksnių, kurie turėjo įtakos jo mirčiai. Pirmosios instancijos teisme specialistas L. U., atlikęs tyrimą ir surašęs abi tyrimo išvadas, paaiškino, kad negali atsakyti, dėl kokių priežasčių V. V. griuvo visu svoriu; suduodant smūgį ramento plastikine rankena į veidą, galėjo būti padaryti sužalojimai nosies nugarėlėje ir lūpose, bet jis negalėjo atsakyti, ar būtent nuo šio smūgio V. V. griuvo; teoriškai nuo smūgio į veidą krentama pakaušiu, o ne veidu į grindinį. Pirmosios instancijos teismas šiais specialisto paaiškinimais nesivadovavo, jų neaptarė, neatmetė, padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad V. V. griuvo nuo kasatoriaus suduoto smūgio. Tokia išvada yra klaidinga, nes padaryta neįvertinus objektyviai nustatytų aplinkybių, kad nukentėjusysis krito dėl kitų priežasčių (užkliuvęs už stalo konstrukcijų, dėl girtumo praradęs pusiausvyrą, t. y. nuo tarpinių veiksnių, turėjusių lemiamą reikšmę padarinių atsiradimui), taip pat ir dėl jo sveikatos būklės bei nerūpestingumo, nes jis atsisakė medicinos pagalbos, toliau vartojo alkoholį, o tai sukėlė dar intensyvesnį kraujavimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, iki įvyko galvos smegenų suspaudimas ir pabrinkimas. Jeigu nukentėjusysis būtų kreipęsis į medicinos įstaigą, jam būtų buvusi suteikta tinkama medicinos pagalba ir jo gyvybė būtų buvusi išgelbėta. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių esminių nuteistojo apeliacinio skundo argumentų nepasisakė, o nurodė niekuo nepagrįstas ir realiai neegzistuojančias, išgalvotas faktines aplinkybes, kad nuo jo smūgio nukentėjusysis prarado pusiausvyrą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes kasatoriaus kaltės forma yra neatsargumas, dėl to jo padaryti veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 132 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.

2.6. Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu pasipelnyti. Teismų priteista 30 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra neproporcingai ir neprotingai didelė. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į skunde pirmiau minėtas apeliacinio proceso metu nustatytas naujas bylos aplinkybes, tai, kad nuteistojo veiksmai buvo ne iš anksto suplanuoti, o padaryti kilus įprastiniam buitiniam konfliktui. Tik įvertinus šias aplinkybes civilinio ieškinio dydžio klausimas bus išspręstas teisingai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes priteista suma neturtinei žalai atlyginti turi būti sumažinta iki protingų ribų.?

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Nuteistojo P. V. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl priežastinio ryšio

4. Nors nuteistojo kasaciniame skunde neprašoma nutraukti bylos, tačiau iš kai kurių skundo argumentų galima suprasti, kad ginčijamas priežastinio ryšio tarp jo veikos (smūgio sudavimo) ir nukentėjusiojo mirties buvimas, argumentuojama išvada, kad nukentėjusįjį mirtis ištiko ne dėl jam suduoto smūgio, bet dėl kitų priežasčių: paties nukentėjusiojo sveikatos būklės, girtumo nulemto griuvimo, jo neatsakingo elgesio patyrus traumą. Šie argumentai atmestini.

5. Priežastinio ryšio nustatymo kontekste kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina mirties kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), ar mirtis buvo dėsningas veikos padarinys. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2007, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgxLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-381/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-381/2011">2K-381/2011</a>, 2K-386/2012, 2K-322-511/2016 ir kt.). Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgxLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-381/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-381/2011">2K-381/2011</a>, 2K-450/2011, 2K-428/2013, 2K-28-976/2015, 2K-322-511/2016 ir kt.). Teismų praktikoje nužudymo bylose taip pat yra suformuota nuostata, kad tais atvejais, kai tarp suduoto smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos mirčiai, laikytina, kad priežastinis ryšys egzistuoja. Kita vertus, priežastinis ryšys gali būtų paneigtas nustačius, kad nukentėjusiojo mirtį lėmė ne kaltininko veika, bet kita priežastis, pvz., gydymo metu buvo užkrėstas kraujas, per klaidą buvo pavartoti ne tie vaistai, į avariją patekęs greitosios automobilis, kuriuo sužalotas asmuo buvo gabenamas į ligoninę, ir pan. Tais atvejais, kai dėl smūgio į galvą nukentėjusysis griūna ir atsitrenkia galva į grindinį, teismų praktikoje paprastai pripažįstama, kad galvos traumos gavimas yra tarpinė, bet dėsninga grandis tarp smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-342/2009, 2K-292-489/2015). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat atkreiptas dėmesys į priežastinio ryšio teoriją, pagal kurią priežastinis ryšys tarp veiksmų ir jų žalingų padarinių egzistuoja tada, kai veiksmai padidina padarinių atsiradimo riziką. Realybėje gali egzistuoti daug kurių nors padarinių priežasčių ir adekvati priežastis gali būti ne vienintelė, tačiau tik ji, paversdama tikrove tam tikrų padarinių atsiradimo tikimybę, išsiskiria iš kitų priežasčių. Ši teorija yra ypač aktuali sprendžiant nerūpestingos veikos nulemtus padarinius ir (ar) tais atvejais, kai reikia vertinti ir išskirti iš kelių priežasčių tą pagrindinę, nulėmusią žalingus padarinius, kaip ir nagrinėjamu atveju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-390-1073/2017).

6. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad 2016 m. birželio 24 d. apie 14 val. 40 min. pavėsinėje P. V. ramentu sudavė V. V. į lūpų ir smakro sritį, nuo šio smūgio nukentėjusysis prarado pusiausvyrą ir, užkliuvęs už stalo atramos horizontalios dalies, griuvo bei veidu trenkėsi į grindinį, tam tikrą laiką nesikėlė nuo grindinio, tikėtina, buvo praradęs sąmonę. Su aplinkinių pagalba atsigavęs V. V., stumdamas dviratį, iš įvykio vietos išėjo pats. Tiesioginė mirties priežastis buvo trauma, patirta atsitrenkus galva į grindinį, tačiau mirtis nukentėjusįjį ištiko po įvykio praėjus daugiau kaip parai (patikslinus mirties laiką – nuo 2016 m. birželio 25 d. 24.00 val. iki 2016 m. birželio 26 d. 12.00 val.). Pakankamai ilgą laiką po įvykio V. V. buvo sąmoningas, galėjo atlikti valingus veiksmus, kalbėti, be to, nesaikingai vartojo alkoholį (mirusiajam buvo nustatyta 2,43 promilės alkoholio kraujyje ir 3,7 promilės alkoholio šlapime). Teismų buvo tiriama gynybos versija, kad nukentėjusysis galėjo patirti mirtiną traumą po įvykio, tačiau objektyviais bylos duomenimis ši versija buvo atmesta.

7. Išplėstinė teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti teismų išvada dėl priežastinio ryšio tarp P. V. suduoto smūgio ir V. V. mirties. Jo nepaneigia ir apeliacinės instancijos teismo paskirtos ekspertizės akte Nr. EKM 16 (67)/2018(01) nurodytos išvados, kad smūgio jėga buvo sąlyginai nedidelė, iš karto po smūgio V. V. nebuvo praradęs sąmonės, bandė pajudėti į priekį pasisukdamas kairėn, o griuvo galimai dėl to, kad būdamas girtas dešine koja užkliuvo už stalo atramos horizontalios dalies. Nepaisant šių aplinkybių, nekyla abejonių dėl to, kad P. V. suduotas smūgis buvo ne tik būtina mirties kilimo sąlyga, bet ir esminis susiklosčiusio priežastingumo elementas, lėmęs nukentėjusiojo inertišką kūno judėjimą tokia trajektorija, kad šis užkliuvo už stalo atramos ir griuvo ant žemės galva trenkdamasis į trinkeles. Be to, bet koks, net ir nestiprus, smūgis į galvą visada padidina žalingų padarinių sveikatai ar gyvybei atsiradimo riziką, taigi nenustačius jokios kitos aplinkybės, tiesiogiai sukėlusios nukentėjusiojo mirtį, P. V. suduotas smūgis teisiniu požiūriu laikytinas pagrindine V. V. mirties priežastimi. Nukentėjusiojo mirtis šioje situacijoje pripažintina dėsningu suduoto smūgio rezultatu. Tai, kad V. V. po patirtos traumos nesikreipė į medicinos įstaigą ir nesaikingai vartojo alkoholį, neabejotinai prisidėjo prie padarinių kilimo tuo, kad į patirtus sužalojimus buvo galima laiku reaguoti, tačiau šiuo atveju paties nukentėjusiojo nesirūpinimas savo sveikata nelaikytina aplinkybe, nutraukusia priežastinį ryšį tarp smurtinio veiksmo ir mirties. Nelaikytina tokia aplinkybe ir ekspertų nustatyti nukentėjusiojo vidaus organų pakitimai, būdingi lėtiniam alkoholizmui. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad P. V. pagrįstai inkriminuotas gyvybės atėmimas V. V.

Dėl kaltės formos ir rūšies atimant gyvybę

8. Nuteistojo argumentai, kuriais grindžiamas prašymas perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš tyčinio į neatsargų gyvybės atėmimą, pagrįsti ir tenkintini.

9. Apie kaltininko kaltės turinį (formą ir rūšį) teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, jų elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus ir kt. Nagrinėjamoje byloje P. V. inkriminuotas netiesiogine tyčia padarytas nužudymas. Remiantis BK 15 straipsnio 3 dalimi, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016). Tais atvejais, kai bylos aplinkybės rodo, kad kaltininkas numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, arba nenumatė tokių padarinių atsiradimo galimybės, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, veika kvalifikuojama kaip padaryta dėl neatsargumo (BK 16 straipsnis).

10. Vertinant įvairių konfliktų metu padarytą gyvybės atėmimą, išvada apie tai, kad kaltininkas nusikalstamą veiką padarė ne neatsargiai, o netiesiogine tyčia, paprastai daroma atsižvelgus į intensyvų smurtavimą ir didelį trauminių poveikių skaičių (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322-511/2016, 2K-38-942/2017, 2K-322-511/2017, 2K-174-788/2017, 2K-38-942/2017, 2K-207-1073/2018, 2K-57-697/2018), peilių ar kitokių pavojingų įrankių panaudojimą prieš asmenį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2011, 2K-4/2012, 2K-408/2014, 2K-513/2014), abejingą aukos atžvilgiu kaltininko elgesį po įvykio, pvz., girtavimo tęsimą, pagalbos nesuteikimą, pasišalinimą iš įvykio vietos ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-514/2009, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-408/2014, 2K-174-788/2017). Konflikto metu vienas didele jėga suduotas mirtinas smūgis į gyvybiškai svarbią kūno vietą (dažniausiai į galvą ar pilvą) teismų praktikoje taip pat paprastai pripažįstamas netiesiogine tyčia padarytu nužudymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNDcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-247/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-247/2009">2K-P-247/2009</a>, 2K-514/2009, 2K-22/2013, 2K-41-697/2015, 2K-9-697/2017, 2K-57-697/2018). Toks gyvybės atėmimo kvalifikavimas grindžiamas nuostata, kad suaugęs, normalaus protinio išsivystymo žmogus, kad ir vieną kartą visa jėga smūgiuodamas į kito žmogaus gyvybei svarbų organą, negali nesuprasti, kad nuo tokio pavojingo veikimo kitas žmogus gali nugriūti, pavojingai susitrenkti galvą ar kitaip susižaloti, patirti įvairių traumų ir komplikacijų, tarp jų ir tokių, kurios gali lemti jo mirtį. Nukentėjusiajam mirus nuo tokio smūgio sukeltų padarinių, daroma išvada, kad, pasirinkęs tokį pavojingą elgesio būdą, laiku nesusilaikęs nuo jo, kaltininkas parodė savo abejingumą dėl to, kad nukentėjusysis gali patirti mirtiną traumą, taigi sąmoningai leido mirčiai kilti. Kita vertus, kiekvienas toks atvejis vertintinas individualiai, atsižvelgiant į unikalią byloje esančių aplinkybių visumą. Yra pavyzdžių, kai tokio pobūdžio bylose (trauma patirta griūnant nuo tam tikro fizinio poveikio) nenustačius stipraus smūgio į gyvybiškai svarbią kūno vietą, taip pat nustačius, kad kaltininko elgesys po padarytos veikos nerodė abejingumo galimiems pavojingiems padariniams (gaivino nukentėjusį asmenį, padėjo jam atsikelti, pasiūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir pan.), veika buvo perkvalifikuota iš tyčinio į neatsargų gyvybės atėmimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzk0LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-394/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-394/2010">2K-394/2010</a>), taip pat iš tyčinio į neatsargų sunkų sveikatos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01NC02NzcvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-54-677/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-54-677/2015">2K-7-54-677/2015</a>).

11. Įvertinusi kasacinio skundo argumentus, byloje esančius įrodymus ir teismų nustatytas faktines aplinkybes, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad P. V. padaryta veika, kuria V. V. atimta gyvybė, atitinka neatsargaus nusikaltimo požymius. Bylos aplinkybių vertinimas rodo, kad P. V. nenumatė, kad jo veikimas (smūgio sudavimas) gali sukelti nukentėjusiajam mirtį, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, taigi nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Tokią išvadą išplėstinė teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į šias byloje nustatytas aplinkybes:

11.1. Nukentėjusiajam buvo suduotas tik vienas smūgis į veidą ramento plastikine dalimi. Specialistų ir ekspertų išvadomis nustatyta, kad šiuo smūgiu nukentėjusiajam buvo padarytas veido sužalojimas, vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o mirtį sukėlė galvos trauma, gauta atsitrenkus veidu į trinkeles.

11.2. Konfliktas, kurio metu V. V. patyrė galvos traumą, nebuvo intensyvus. Nuteistasis siekė „nuvyti“ nukentėjusįjį nuo stalo, nes šis nekviestas prisėdo prie jų, taip pat dėl atsibodusių jo kalbų. Jokio rimto nesutarimo ar pykčio tarp šių asmenų nebuvo. Byloje nepaneigti nuteistojo parodymai, kad smūgiu jis neturėjo tikslo padaryti kokią nors žalą nukentėjusiajam, bet norėjo tik jį pagąsdinti, t. y. imituoti smūgį, tačiau netikėtai pataikė jam į veidą. Tokią įvykio versiją patvirtino ir liudytojas S. M., jai neprieštarauja ir objektyvios įvykio aplinkybės: smūgio sudavimo metu P. V. viena koja buvo įtvare, taigi jo judėjimo galimybės buvo ribotos; smūgį jis sudavė stovėdamas, viena ranka atsirėmęs į vieną ramentą, kita ranka laikydamas antrą ramentą (suduoti tikslingą smūgį tokia poza yra ganėtinai sudėtinga); remiantis apeliacinės instancijos teismo paskirtos ekspertizės akte Nr. EKM 16 (67)/2018(01) nurodyta išvada, P. V. suduoto smūgio jėga buvo sąlyginai nedidelė, dėl jo V. V. nebuvo praradęs sąmonės, griuvo dešine koja užkliuvęs už stalo atramos horizontalios dalies, taigi mirtiną traumą patyrė ne tik dėl suduoto smūgio, bet ir dėl kitų nelaimingai susiklosčiusių aplinkybių sąveikos.

11.3. Tai, kad V. V. griuvimas ir susižalojimas buvo visiškai netikėti nuteistajam, patvirtina ir jo elgesys po įvykio. Po to, kai nukentėjusysis atsigavo ir jam buvo teikiama pagalba, P. V. nerodė abejingumo nukentėjusiajam, atvirkščiai, atsiprašė jo, teisinosi jam, kad neapskaičiavo smūgio, prašė nepykti, klausė, ar nereikėtų kviesti greitosios (šias aplinkybes patvirtina ne tik nuteistojo P. V., bet ir liudytojo G. B. parodymai).

11.4. Visos šios aplinkybės rodo, kad, suduodamas nukentėjusiajam smūgį ramentu, P. V. nesuvokė, kad kelia pavojų jo gyvybei, nenumatė, kad dėl smūgio šis gali griūti ir patirti mirtiną traumą. Kita vertus, nuteistasis turėjo ir galėjo numatyti, kad bet koks ramento panaudojimas prieš kitą žmogų, net ir norint tik jį pagąsdinti, gali lemti neigiamų padarinių kito žmogaus sveikatai ar gyvybei atsiradimą (nusikalstamas nerūpestingumas), taigi privalėjo susilaikyti nuo tokio pavojingo elgesio.

12. Nustačius, kad nuteistojo veika buvo netinkamai kvalifikuota (BPK 369 straipsnio 2 dalis), pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesiniai sprendimai keistini perkvalifikuojant P. V. padarytą veiką iš nužudymo (BK 129 straipsnio 1 dalis) į neatsargų gyvybės atėmimą (BK 132 straipsnio 1 dalis), taip pat paskiriant jam bausmę pagal šios normos sankciją. Nors kasatorius prašo jo veiką kvalifikuoti ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau šio straipsnio inkriminavimas yra perteklinis. Smūgio sudavimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą, šiuo atveju yra sudedamoji neatsargaus gyvybės atėmimo dalis ir atskirai nekvalifikuotinas.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi nusikalstamos veikos pavojingumą ir teismų nustatytas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę, taip pat tai, jog nukentėjusiajam gyvybė atimta nors ir neatsargia kaltės forma, bet žmogiškąja prasme labai neatsakingu poelgiu (netikėtai suduotu smūgiu į galvą), sprendžia, kad P. V. pagal BK 132 straipsnio 1 dalį skirtina trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 50 straipsniu ir Bausmių vykdymo kodekso 90 straipsniu, bausmė paskiriama atlikti atvirojoje kolonijoje.

Dėl neturtinės žalos dydžio

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, tinkamai vadovavosi civilinės teisės nuostatomis, baudžiamojo proceso įstatymo normomis, reguliuojančiomis civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA4LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-408/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-408/2008">2K-408/2008</a>, 2K-383/2010, 2K-605/2011, 2K-140/2012, 2K-497/2012 ir kt.).

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismai kruopščiai aptarė aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Visiškai tenkindami nukentėjusiosios 30 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, teismai įvertino, kad J. V. buvo labai artima su savo sūnumi, kartu su juo gyveno ir dėl V. V. mirties ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, smarkiai pablogėjo jos sveikata. Teismai ištyrė gynybos pabrėžtas aplinkybes dėl V. V. piktnaudžiavimo alkoholiu, tačiau pagrįstai sprendė, jog tai nėra pagrindas mažinti neturtinės žalos dydį. Motina savo sūnų apibūdino kaip ramaus būdo, nekonfliktišką ir visiems padedantį žmogų, nuoširdžiai papasakojo apie artimą tarpusavio ryšį, kad jie kartu pragyveno 41 metus, kad sūnaus mirtis jai yra didelė trauma, dėl kurios ji negali atsigauti, kad smarkiai pablogėjo jos sveikata. Teismai pagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog V. V. po traumos nesikreipė į medikus ir vartojo alkoholį, nesumažina dėl V. V. mirties jo motinos patirtų išgyvenimų. Kasacinės instancijos teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, nusikalstamos veikos perkvalifikavimas iš tyčinio į neatsargų gyvybės atėmimą taip pat šiuo atveju nesuteikia pagrindo mažinti nukentėjusiajai priteisto neturtinės žalos dydžio. Taip spręsdama, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pasikeitė tik teisinis veikos vertinimas, bet ne faktinės aplinkybės, kuriomis V. V. buvo atimta gyvybė. Be to, 30 000 Eur neturtinės žalos dydžio nustatymas bylose, kuriose žmogui nusikalstamais veiksmais atimta gyvybė, nėra išskirtinis ir neperžengia įprastai tokiais atvejais priteisiamų sumų. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nuteistojo prašymas sumažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį atmestinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 28 d. nutartį pakeisti.

Perkvalifikuoti P. V. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 132 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ją atliekant atvirojoje kolonijoje.

Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Rima Ažubalytė

Dalia Bajerčiūtė

Sigita Jokimaitė

Eligijus Gladutis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Olegas Fedosiukas