Civilinė byla Nr. 3K-3-409-695/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34545-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.3.1.10.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Algio Norkūno (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. L. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovei 857-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimų, balsavimo raštu biuletenių pripažinimo negaliojančiais ir panaikinimo, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais O. U. ieškinį atsakovei 857-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimų, balsavimo raštu biuletenių iš dalies pripažinimo negaliojančiais ir panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio namo savininkų ir bendrijos narių priimamus sprendimus ir jų priėmimo tvarką, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas:
2.1. pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo dienos 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – ir bendrija) pakartotinio visuotinio narių susirinkimo 2017 m. birželio 29 d. balsavimo raštu bendrijos susirinkime paskelbtais klausimais priimtus sprendimus;
2.2. pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo dienos 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos pakartotinio visuotinio narių susirinkimo 2017 m. birželio 29 d. visus priimtus nutarimus:
– dėl bendrijos 2016 m. veiklos ataskaitos patvirtinimo (2 klausimas);
– dėl bendrijos 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo (3 klausimas);
– dėl bendrijos revizoriaus finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo (4 klausimas);
– dėl bendrijos administravimo mokesčių didinimo 30 proc. patvirtinimo (4, 6, 7, 9 klausimai);
– dėl bendrijos įmokos valytojos darbui apmokėti padidinimo patvirtinimo (8 klausimas);
– dėl bendrijos dokumentų, informacijos pateikimo tvarkos (11, 12 klausimai);
– dėl bendrijos advokatų paslaugų pirkimo (13 klausimas);
– dėl bendrijos sąmatos rampos hidroizoliacijos ir remonto darbams atlikti finansavimo (14 klausimas);
– dėl bendrijos sutarties sudarymo su specialistais dėl namo atidavimo vertinti ir šių darbų finansavimo (15 klausimas).
3. Ieškovas savo reikalavimą grindė tokiomis aplinkybėmis, kad 857-oji daugiabučio namo savininkų bendrija yra įsteigta ir registruota duomenys neskelbtini name Vilniuje. 2017 m. birželio 29 d. vyko pakartotinis bendrijos narių visuotinis surinkimas, jame dalyvavo 16 bendrijos narių iš 41, o 9 pateikė svarstytinais klausimais savo nuomonę raštu, tačiau ginčytini nutarimai turėjo būti priimti ne bendrijos, o butų ir kitų patalpų savininkų visuotiniame susirinkime, kuriame iš 91 duomenys neskelbtini namo butų ir kitų patalpų savininkų turėjo dalyvauti 1/4, t. y. 23. Be to, buvo netinkamai organizuotas nutarimų priėmimo ir balsavimo raštu procesas: nebuvo viešai paskelbti nutarimų projektai, nebuvo leidžiama susirinkime pasisakyti, suklastotas susirinkimo protokolas nurodant ne tą pirmininkaujantį asmenį.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 8 d. sprendimu ieškovo ir trečiojo asmens ieškinius atmetė, taip pat nusprendė atmesti ieškovo prašymus dėl įrodymų suklastojimo, prašant jų nelaikyti įrodinėjimo priemone, ir pranešti šių dokumentų suklastojimo faktą prokurorui.
5. Teismas nustatė, kad 2017 m. birželio 29 d. pakartotiniame 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos visuotiniame narių susirinkimo protokole nurodyta, jog pakartotiniame susirinkime dalyvavo 25 bendrijos nariai, iš jų 9 pateikė pranešimus apie iš anksto pareikštą nuomonę (balsavimą) 2017 m. birželio 15 d. darbotvarkės klausimais, jų balsai buvo įskaitomi į pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo balsavimo rezultatus. Be to, šiame protokole nurodyta, kad susirinkime dalyvavo vienas ne bendrijos narys.
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNSBĮ) 11 straipsnio 5, 6 dalys, 12 straipsnis nustato, kad visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių, o visuotinio susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Teismas nurodė, kad ginčo susirinkime nebuvo priimti sprendimai, nurodyti DNSBĮ 11 straipsnio 6–7 dalyse, 12 straipsnio 1 dalyje, kuriems buvo reikalinga kvalifikuota balsų dauguma, susirinkimas veikė pagal DNSBĮ 10 straipsnyje įtvirtintą visuotinio susirinkimo kompetenciją.
7. Teismas sprendė, kad pakartotiniame bendrijos narių visuotiniame susirinkime buvo įstatymo nustatytas dalyvaujančių narių ir balsavusių narių kvorumas.
8. Taip pat teismas pažymėjo, kad iš 857-osios bendrijos valdybos posėdžio 2018 m. vasario 26 d. protokolo Nr. V/1018-06 matyti, jog valdybos nariai nutarė organizuoti bendrijos narių balsavimą raštu dėl šioje byloje ginčytino 857-osios bendrijos narių 2017 m. birželio 29 d. visuotinio susirinkimo nutarimų darbotvarkės 11–15 klausimais atšaukimo. Taip pat nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2018 m. kovo 12 d. buvo organizuojama namo savininkų balsavimas raštu, kartu ir dėl 857-osios bendrijos narių 2017 m. birželio 29 d. visuotinio susirinkimo nutarimų darbotvarkės 11–15 klausimais atšaukimo. Iš 857-osios bendrijos butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos tarpinio 2018 m. kovo 12 d. protokolo Nr. 1 matyti, kad 2018 m. kovo 20 d. balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos bendrijos nariai, esant kvorumui, dar kartą apsvarstė 2017 m. birželio 29 d. pakartotiniame 857-osios bendrijos visuotiniame narių susirinkime priimtus sprendimus ir nutarė atšaukti 2017 m. birželio 29 d. vykusio pakartotinio visuotinio 857-osios bendrijos narių susirinkimo priimtus nutarimus darbotvarkės 11, 12, 13, 14, 15 klausimais. 2018 m. balandžio 26 d. buvo sušauktas pakartotinis 857-osios bendrijos visuotinis narių susirinkimas, jame pakartotinai buvo sprendžiami darbotvarkės 1–10, 16 klausimai, analogiški ginčo 2017 m. birželio 29 d. bendrijos visuotiniame bendrijos narių susirinkime darbotvarkės 1–10, 16 klausimams, ir priimti analogiški sprendimai šiais klausimais, kaip ir 2017 m. birželio 29 d. susirinkime, esant bendrijos narių kvorumui. Esant šiems 857-osios bendrijos narių sprendimams nėra pagrindo tenkinti ieškovo ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinių dalies dėl 2017 m. birželio 29 d. pakartotiniame 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos visuotiniame narių susirinkime priimtų ginčo sprendimų panaikinimo. Teismas taip pat nurodė, kad tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais nepagrindė, kodėl ginčo sprendimai yra iš esmės neteisėti ir kuo pažeisti jų interesai.
9. Spręsdamas dėl įrodymų suklastojimo, prašant jų nelaikyti įrodinėjimo priemone ir pranešti šių dokumentų suklastojimo faktą prokurorui, teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jo pareiškimuose nurodyti dokumentai yra suklastoti, todėl teismui konstatuoti šio fakto byloje nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).
10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, apeliacinius skundus, 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.
11. Kolegija nurodė nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių vertinimu, kad bendrijoje yra 41 narys, todėl pakartotinio susirinkimo kvorumą sudaro 11. Kolegija sprendė, kad, pagal CK 4.85 straipsnį, pakartotinis susirinkimas, šaukiamas pagal tą pačią darbotvarkę, laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/4 sprendimų priėmimo teisę turinčių butų ir kitų patalpų savininkų, vadinasi, apie kvorumo buvimą sprendžiama ne iš dalyvavusių bendrijos narių skaičiaus, o iš visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų skaičiaus, kai sprendimai priimami pagal CK 4.85 straipsnio nuostatas. Kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje teismas nepasisakė, kurie sprendimai turėjo būti priimti pagal CK 4.85 straipsnio 2 dalį, o kurie – pagal DNSBĮ 11 straipsnio 5 dalį, todėl iš dalies sutiko su ieškovu, kad buvo pažeista CPK 270 straipsnio 4 dalis, surašant sprendimą. Kolegija, sutikdama su ieškovo ir trečiojo asmens argumentais, nurodė, kad darbotvarkės 11 klausimas „Bendrijos dokumentų popierine ir elektronine forma ir kitos bendrijos informacijos pateikimo namo patalpų savininkams tvarkos pristatymas“, 12 klausimas „Bendrijos dokumentų popierine ir elektronine forma ir kitos bendrijos informacijos pateikimo namo patalpų savininkams įkainių pristatymas, svarstymas ir tvirtinimas“, 13 klausimas „Mokesčio advokatų paslaugoms pirkti tvirtinimas“, 14 klausimas „Parengtos sąmatos rampos hidroizoliacijos ir remonto darbams atlikti ir finansavimo už šiuos darbus tvarkos tvirtinimas“, 15 klausimas „Sutarties su specialistu namo pridavimo klausimams spręsti sudarymas ir finansavimo už šiuos darbus tvarkos tvirtinimas“ turėjo būti sprendžiami informavus visus butų ir kitų patalpų savininkus.
12. Kita vertus, kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog kvorumą turi sudaryti 11 bendrijos narių (41 / 2 / 2), neturi reikšmės bylos nagrinėjimui, nes byloje nustatyta, kad pakartotiniame susirinkime dalyvavo 16 bendrijos narių ir 9 bendrijos nariai pateikė pranešimus apie iš anksto pareikštą nuomonę. Ieškovas ir trečiasis asmuo pripažįsta, kad kvorumui reikėjo 23 balsų, o iš viso balsavo 25 patalpų savininkai, kurie galėjo priimti balsų daugumos principu pakartotiniame susirinkime sprendimus. Be to, nei ieškovas, nei trečiasis asmuo neįrodinėjo savo subjektinių teisių pažeidimo dėl priimtų susirinkimo nutarimų.
III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai
13. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 25 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir išspręsti įvykdytų teismo sprendimų atgręžimo klausimą, grąžinant ieškovui bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo išieškotos atsakovės naudai. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs pagrįstais ieškovo argumentus, kad dalis 2017 m. birželio 29 d. pakartotinio bendrijos susirinkimo darbotvarkės klausimų (11–15 klausimai) priskirtini ne bendrijos, o namo savininkų visuotinio susirinkimo kompetencijai pagal CK 4.85 straipsnio 2 dalies nuostatas, privalėjo pripažinti, kad šiais klausimais 2017 m. birželio 29 d. pakartotinio bendrijos susirinkimo priimti nutarimai yra neteisėti ir negaliojantys nuo jų priėmimo momento, bei atitinkamai tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimus. Nagrinėjamu atveju negali būti taikomas ir pirmosios instancijos teismo sprendime bei apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytas kvorumas šiems klausimams spręsti, nes ginčo susirinkimas, kuriame buvo priimti nutarimai, buvo pakartotinis 857-osios bendrijos visuotinis narių susirinkimas, o ne Krokuvos g. 11 namo butų ir patalpų savininkų susirinkimas. Tai reiškia, kad nurodyti 2017 m. birželio 29 d. pakartotinio bendrijos susirinkimo darbotvarkės klausimai, apie kuriuos nebuvo tinkamai informuoti visi 92 namo butų ir patalpų savininkai, net negalėjo būti svarstomi ginčo susirinkime. Be to, visais susirinkime svarstytais klausimais sprendimai buvo priimti mažesniu nei 23 balsų skaičiumi.
13.2. Byloje nėra ginčo ir abiejų instancijų teismai savo procesiniuose dokumentuose patvirtina, kad atsakovė pati panaikino visus skundžiamus 2018 m. balandžio 29 d. pakartotinio 857- osios bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimus, sušaukdama naujus susirinkimus ir priimdama naujus nutarimus visais nurodyto susirinkimo darbotvarkės klausimais. Šių aplinkybių nustatymas suponuoja vienareikšmišką išvadą, kad po 2017 m. rugsėjo 13 d. ieškinio pateikimo teismui atsakovė iš esmės pripažino ieškinio reikalavimus ieškovo nurodytu teisiniu pagrindu (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Šių aplinkybių nustatymas nesudaro pagrindo ieškinį atmesti.
13.3. Byloje pateikti įrodymai, iš kurių matyti, kad 2017 m. birželio 29 d. pakartotiniam susirinkimui alternatyvi ieškovo susirinkimo darbotvarkė buvo pateikta susipažinti tik 2017 m. birželio 28 d., o balsavimo biuleteniai įteikti 2017 m. birželio 23, 26, 27 ir 28 d., tai patvirtina, kad nurodyti balsavimo biuleteniai, kuriuose neva balsuota visais susirinkimo darbotvarkės klausimais, yra surašyti jau po 2017 m. birželio 29 d. įvykusio susirinkimo, t. y. juos suklastojant ir pritaikant pagal trūkstamą kvorumą. Tai negali būti paaiškinama kaip „rašymo apsirikimas“, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas.
13.4. Bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino balsavimo raštu organizavimo procesą ir nepagrįstai 9 bendrijos narių pranešimus apie pareikštą nuomonę pripažino jų pakartotiniu balsavimu, nes balsavimo biuleteniai pateikti vėliau, nei yra nustatyta, ir ne visi svarstytini klausimai buvo į juos įtraukti.
14. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 25 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju įsteigta gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, pagal CK 1.3 straipsnio 2 dalį, 4.83 straipsnio 3 dalį, 4.85 straipsnio 1 dalį taikytinas specialus daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų teises ir pareigas reguliuojantis įstatymas, todėl sprendimai, susiję su bendrijos administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, priimami bendrijos narių balsų dauguma, laikantis DNSBĮ 11, 12 straipsniuose nustatytos tvarkos ir terminų. Todėl ieškovo argumentai, kad visi gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų sprendimai turi būti priimami taikant tik CK 4.85 straipsnio 2 dalies, bet jokiu būdu ne DNSBĮ normas, yra nepagrįsti.
14.2. CPK 140 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinio pripažinimui konstatuoti turi būti gautas atsakovo pareiškimas žodžiu ar raštu, todėl tik atsakovo pareiškimo pagrindu teismas gali nuspręsti, kad atsakovas pripažįsta ieškinį, priešingu atveju, pritariant ieškovui ir traktuojant atsakovo pareiškimą dėl ieškinio pripažinimo plačiai, atsakovai gali atsidurti tokioje situacijoje, kad net neišreiškus valios bus nuspręsta, jog atsakovas „pripažino“ ieškinį. Toks ieškovo pateiktas šios normos aiškinimas gali reikšti pamatinės teisės būti išklausytam teisme pažeidimą, todėl turi būti atmestas kaip neturintis pagrindo. Tai, kad vėlesniame susirinkime butų ir kitų patalpų savininkai balsavimu raštu patvirtino analogiškus ginčytiniems klausimams nutarimus, tik paneigia ieškovo argumentus, kad ginčo bendrijos narių susirinkime buvo priimti butų ir kitų patalpų savininkų valiai priešingi sprendimai. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas jau daugiau nei dešimtmetį dalyvavo bendrijos narių visuotiniuose susirinkimuose ir neginčijo nei patalpų savininkų, nei bendrijos priimtų sprendimų analogiškais klausimais.
14.3. Ieškovas klaidina teismą nurodydamas, kad jo alternatyvi susirinkimo darbotvarkė buvo pateikta vėliau nei išdalyti balsavimo biuleteniai. Į pranešimus apie iš anksto pareikštą nuomonę buvo įtrauktas klausimas dėl ieškovo siūlomos alternatyvios darbotvarkės, nenurodant šio pasiūlymo datos, nes ieškovas siūlomą darbotvarkę ne vieną kartą keitė. Be to, ieškovas viso proceso metu procesines teises naudoja ne bylos esmei išsiaiškinti ar ginčo aplinkybėms nustatyti, bet kaip spaudimo priemonę bendrijos nariams.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo
15. Savininko nuosavybės teisė reiškia, kad savininkas turi teisę spręsti klausimus dėl jam priklausančios nuosavybės valdymo, naudojimo ar disponavimo. Jeigu turtas priklauso keliems savininkams, tai bendrai jiems priklausančio turto valdymo, naudojimo ir kitus klausimus visi savininkai sprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Keliems savininkams sprendžiant su savininkų bendra nuosavybe susijusį klausimą savininkas negali būti nušalintas nuo klausimo sprendimo. Savininko nedalyvavimas sprendžiant tokį klausimą gali būti pateisinamas jo paties apsisprendimu nedalyvauti, tačiau jis turi būti tinkamai informuojamas apie tokio klausimo svarstymą, jam turi būti sudaryta galimybė dalyvauti priimant sprendimą ir pasinaudoti savo teisėmis sprendimo priėmimo procedūroje. Jeigu savininkas kokiu nors ne įstatymo pagrindu neįtraukiamas į klausimo, susijusio su jo bendra su kitais savininkais nuosavybe, svarstymą, tai sprendimai, priimti savininkui nedalyvaujant, gali būti teismo panaikinti kaip pažeidžiantys savininko interesus, jeigu buvo nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų.
16. Kai kurie savininkų sprendimų priėmimo tvarkos klausimai yra reglamentuoti įstatymų ar kitų teisės aktų. Savininkai sprendimus gali priimti tiesiogiai, asmeniškai bendraudami ir sudarydami sandorius. Lygiai taip pat jiems įmanoma ir kitomis teisinėmis formomis spręsti klausimus dėl bendros nuosavybės įgyvendinimo. Pavyzdžiui, savininkai gali veikti pagal jungtinės veiklos sutartį ar spręsti jiems aktualius klausimus susirinkimuose, jeigu savo teisėms įgyvendinti jie yra įkūrę savininkų kolektyvinę organizaciją pagal įstatymą, pavyzdžiui, bendriją. CK 4.75 straipsnis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tam tikrų objektų savininkų bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą teisės aktai reglamentuoja detaliau.
17. CK 4.85 straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo organizavimo ir vykdymo aspektus ir turi blanketinių nuostatų, kurios nukreipia į kitus teisės aktus. Ši norma reglamentuoja tam tikrus butų ir kitų patalpų savininkų kompetencijai priklausančius klausimus. Jie susiję su bendrojo naudojimo objektų bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimu. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje išvardyti sprendimai priimami dėl: 1) bendrojo naudojimo objektų sukūrimo; 2) bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo; 3) bendrojo naudojimo objektų disponavimo. Šie klausimai sprendžiami butų ir kitų patalpų savininkų dauguma. Kiti CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nenurodyti klausimai, pavyzdžiui, susiję su visų ar dalies savininkų įkurtos bendrijos veikla (ataskaitų tvirtinimu, bendrijos vadovavimo organų veiklos aspektų reguliavimu, atlyginimu už darbą bendrijoje ir kt.), gali būti sprendžiami bendrijos narių susirinkime.
18. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami šių savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Tai reiškia, kad įstatymais gali būti nustatyti atvejai, kai sprendimus priima kitoks savininkų skaičius, pavyzdžiui, tik tų savininkų, kurie yra susivieniję į bendriją. Tokioje situacijoje klausimai dėl sprendimo priėmimo gali būti reglamentuoti įstatymo, esant CK suteiktai pirmenybei kito įstatymo normoms (CK 1.3 straipsnio 2 dalis), todėl klausimai sprendžiami pirmiausia taikant specialaus įstatymo nuostatas. Vienas iš tokių yra Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Jis, be kita ko, reglamentuoja tam tikrus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo klausimus. Pažymėtina, kad DNSBĮ 21 straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu. DNSBĮ 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos CK, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose; 2 dalis įtvirtina, kad nurodytuose teisės aktuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, o 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo vykdyti bendrijos organų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo.
19. DNSBĮ 11 straipsnis nustato, kaip šaukiamas ir vyksta, kokius bendraturčių klausimus nagrinėja daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos narių susirinkimas, jeigu daugiabučiame gyvenamajame name yra įsteigta savininkų bendrija. DNSBĮ 12 straipsnis reglamentuoja visų daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarką, taip pat sprendimų dėl bendrų interesų tenkinimo arba dėl atskirų bendros nuosavybės objektų priėmimą. Pagal DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalį šiame straipsnyje nustatyti klausimai daugiabučiame gyvenamajame name, kuriame yra įsteigta bendrija, sprendžiami savininkų balsų dauguma. Aiškinant šio straipsnio nuostatas pažymėtina, kad straipsnio pavadinime nurodoma, jog reglamentuojami visų savininkų susirinkimo tvarkos klausimai, kuriuos pagal CK 4.85 straipsnio 5 dalį šaukia bendrijos valdyba. Iš to daroma išvada, kad DNSBĮ 12 straipsnio nuostata, jog sprendimai priimami savininkų balsų dauguma, reiškia, kad DNSBĮ 12 straipsnyje nurodyti klausimai sprendžiami daugiabučio gyvenamojo namo visų savininkų susirinkime, o ne name veikiančios bendrijos narių susirinkime. Bendrijos vaidmuo šiuo atveju yra tik organizacinis.
20. DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalyje yra nuostata, kad visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimui mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomas DNSBĮ 11 straipsnis. Ji reiškia, kad visuotinį daugiabučio gyvenamojo namo savininkų susirinkimą šaukia bendrijos pirmininkas ar bendrijos valdyba (DNSBĮ 11 straipsnio 1 dalis), ketvirtadalis savininkų (ne bendrijos narių, nes 11 straipsnis turi būti mutatis mutandis pritaikomas). Atitinkamai ne bendrijos narių, o savininkų susirinkimui pritaikomos kitos konkrečios DNSBĮ 11 straipsnio nuostatos. Antai dėl pakartotinio visuotinio savininkų susirinkimo pakankamas kvorumas yra daugiau kaip 1/4 savininkų, o DNSBĮ 11 straipsnio 6 dalies nuostatos dėl visuotinio savininkų susirinkimo sprendimo teisėtumo taikymas savininkų susirinkimui, kurį organizavo bendrija, reikštų, kad pakartotiniame viso daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimtas sprendimas yra teisėtas, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių savininkų, išskyrus DNSBĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų klausimų sprendimą, kuriems reikalinga kvalifikuota balsų dauguma.
21. Pagal DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalį, šiame straipsnyje nustatytiems klausimams spręsti daugiabučiame name, kuriame yra įsteigta bendrija, klausimai sprendžiami savininkų balsų dauguma. Visų savininkų susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarka vykdoma ir sprendimai priimami, minėta, remiantis mutatis mutandis DNSBĮ 11 straipsnio nuostatomis. Tokie klausimai pagal DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalį yra: 1) bendrų interesų tenkinimo klausimai; 2) priemonių, nesusijusių su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, klausimai; 3) pastato atnaujinimo, lėšų tam kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų klausimai.
22. Kaip bendrų interesų tenkinimas DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodomas toks pavyzdinis sąrašas kaip karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir panašūs klausimai. Sutartys su paslaugų teikėjais gali apimti įvairias paslaugas, reikalingas visiems savininkams, nes tai turi būti bendrų interesų tenkinimas. Tokia sutartis gali būti dėl teisinių paslaugų teikimo, jei šios paslaugos gali būti naudojamos atstovaujant ar ginant visų namo gyventojų interesus.
23. Savininkų susirinkimai, kai jie vyksta kaip į savininkų bendriją susitelkusių bendrijos narių susirinkimai ar kaip daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimai, yra įforminami susirinkimo protokolais. Ar buvo vykdytas bendrijos narių ar namo savininkų susirinkimas, iškilus ginčui sprendžiama pagal susirinkimo šaukimo ir organizavimo dokumentuose esančius duomenis (protokolus, pranešimus, registracijos lapus ir kt.). Jeigu juose nurodoma, kad organizuojamas bendrijos narių susirinkimas, tai toks susirinkimas ir jame priimti sprendimai vertinami kaip bendrijos narių, o ne namo savininkų susirinkimas. Jeigu, pažeisdamas įstatymo nustatytą kompetenciją, bendrijos narių susirinkimas išnagrinėja namo savininkų susirinkimo kompetencijos klausimą, tai vien klausimo išsprendimas nesudaro pagrindo bendrijos narių susirinkimą ir jo sprendimą vertinti kaip namo savininkų susirinkimą ir kaip jo sprendimą. Toks sprendimas vertinamas kaip bendrijos narių susirinkimas ir kaip bendrijos priimtas sprendimas neatitinkančiu jo kompetencijos klausimu. Jis gali būti teismo panaikintas savininko ieškiniu kaip pažeidžiantis jo teises, jeigu savininkas nebuvo įtrauktas į klausimo svarstymą, o priimant sprendimą buvo nuspręsta dėl jo kaip savininko teisių ir pareigų (pavyzdžiui, sukurti bendros nuosavybės objektą, jį valdyti, naudoti ar disponuoti juo). Jeigu klausimas turėjo būti sprendžiamas visų savininkų susirinkime, organizuotame ir įvykdytame pagal teisės aktų reikalavimus, tai kiekvienas savininkas turėjo būti informuotas apie susirinkimą, dienotvarkę, jis turėjo turėti galimybę susipažinti su sprendimams priimti naudojama informacija. Tuo atveju, kai ne visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai yra bendrijos nariai, o susirinkimas, kuriame sprendžiamas visų namo savininkų susirinkimo kompetencijai priskirtas klausimas, buvo organizuojamas tik kaip bendrijos narių susirinkimas, tai reiškia, kad ne visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams buvo užtikrintos minėtos teisės ir atitinkamai nėra pagrindo bendrijos narių susirinkimo kvorumui ir sprendimų priėmimo teisėtumui nustatyti pritaikyti visų savininkų susirinkimui taikomas kvorumo ar balsų skaičiavimo taisykles.
24. Teisiškai nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad, bendrijos narių susirinkime priėmus sprendimą dėl klausimo, kuris priklausė savininkų susirinkimo kompetencijai, pakankamas sprendimui balsų skaičius turėjo būti skaičiuojamas kaip savininkų balsų, o ne kaip bendrijos narių balsų skaičius. Bendrijos narių susirinkimo priimto sprendimo teisėtumo klausimas vertinamas pagal paduotų susirinkime bendrijos narių balsų skaičių, nors klausimas ir priklausė savininkų susirinkimo kompetencijai, jeigu susirinkimas yra bendrijos narių, o ne visų savininkų. Toks sprendimas gali būti pripažįstamas neteisėtu ir panaikintas kaip pažeidžiantis savininkų teises, bet ne dėl savininkų balsų trūkumo. Net ir surinkus pakankamai bendrijos narių balsų, toks bendrijos susirinkimo sprendimas gali būti vertinamas kaip neteisėtas dėl bendrijos narių susirinkimo kompetencijos pažeidimo.
25. Nagrinėjamu atveju ginčijami klausimai buvo sprendžiami bendrijos, o ne visuotiniame savininkų susirinkime, todėl, vertinant priimtų sprendimų teisėtumą, yra pagrindas pasisakyti, ar nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas CK 4.85 straipsnis klausimus, priskirtus namo bendrosios nuosavybės savininkų kompetencijai, išsprendžiant daugiabučio namo savininkų bendrijos sprendimu.
26. Tokie klausimai kaip bendrijos veiklos ataskaitos tvirtinimas, finansinių ataskaitų rinkinio pristatymas, revizoriaus ataskaitos vertinimas, valdybos narių ir darbuotojų atlyginimo svarstymas, administravimo įmokų svarstymas, bendrijos dokumentų pateikimo tvarkos ir tarifų svarstymas, mokesčių advokato paslaugoms bendrijai pirkti svarstymas paprastai yra susiję su bendrijos veiklos aspektais ir nėra susiję su bendrosios nuosavybės objektų sukūrimu, valdymu, naudojimu ar disponavimu jais. Todėl sprendžiant dėl sprendimų teisėtumo ir atitinkamų ieškovo reikalavimų pagrįstumo CK 4.85 straipsnio 1 dalis neturėjo būti taikoma ir atitinkamai nebuvo pažeista.
27. Nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl sąmatos patvirtinimo ir finansavimo (14 klausimas) yra klausimas dėl bendrojo naudojimo objekto sukūrimo ar tvarkymo. Reikalavimas dėl sutarties namo pridavimo klausimais (15 klausimas) yra susijęs su namo statybų užbaigimu, o tai reiškia, kad nagrinėjami klausimai yra dėl bendrosios nuosavybės objekto sukūrimo. Šie klausimai pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį turi būti sprendžiami savininkų, o ne bendrijos narių susirinkime. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad bendrijos narių susirinkime vykęs klausimų svarstymas neatitinka CK 4.85 straipsnio ir ieškovo kreipimasis į teismą yra susijęs su pažeistų teisių gynimu (CPK 5 straipsnis). Asmens pažeistos teisės turi būti ginamos, taip pat turi būti ginamos ir savininko pažeistos teisės, jeigu jam nedalyvaujant bendrijos susirinkime buvo priimtas sprendimas dėl jo bendrosios nuosavybės įgyvendinimo.
28. CK 4.85 straipsnio 7 dalis nustato, kad savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet savininkams raštu pareiškus apie savo sprendimą. Šios nuostatos taikomos pirmiausia savininkų, o ne bendrijos narių sprendimų priėmimui, antra, jos taikomos dėl CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatytų klausimų sprendimo ir, trečia, jos taikomos, kai klausimas sprendžiamas nesušaukus susirinkimo. Tokio balsavimo raštu tvarką nustato Lietuvos Respublikos vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
29. DNSBĮ 11 straipsnis, nustatantis bendrijos narių susirinkimo organizavimo tvarką, kaip pažymėta pirmiau, mutatis mutandis taikomas ir visuotiniam savininkų susirinkimui DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatytiems klausimams spręsti. DNSBĮ 11 straipsnio 12 dalis nustato, kad bendrijos nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu, išskyrus DNSBĮ 11 straipsnio 7 dalyje nurodytus klausimus, o balsavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Pažymėtina, kad ir šiuo atveju balsavimas raštu nustatytas kaip sprendimų priėmimo būdas neorganizuojant susirinkimo. Jeigu yra organizuojamas susirinkimas, tai nėra pagrindo taikyti šias balsavimo raštu taisykles, jeigu savininkų bendrija nėra įsipareigojusi jų laikytis susirinkimo nesušaukimo atveju.
30. Ir CK, ir DNSBĮ yra privatinius teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai, kurie nurodytose teisės normose dispozityviai reglamentuoja savininkų valios, priimant sprendimus, išreiškimo būdą. Vienu atveju savininkai tiesiogiai išreiškia savo valią susirinkime, kitu atveju – susivieniję į bendriją narių susirinkime, t. y. veikdami teisiškai organizuotame darinyje pagal jo nustatytas taisykles. CK ir DNSBĮ nuostatos, būdamos privatinės ir dispozityvios, nevaržo savininkų bendrijos narių teisės susitarti ir įgyvendinti valios išreiškimo savininkų kompetencijai priskirtais klausimais kitais būdais, nei nustatyta įstatyme, jeigu tik šie būdai nepažeidžia įstatymo imperatyvų. Priešingu atveju jie nesukurtų teisinių padarinių ir būtų niekiniai. Nei CK, nei DNSBĮ nedraudžia savininkams valios išreiškimo būdų ar formų dėl sprendimo raštu tuo atveju, jeigu yra organizuojamas susirinkimas. Tokia situacija CK ir DNSBĮ nereglamentuota, bet ji nedraudžiama, todėl savininkų sprendimai sukuria jiems teises ir pareigas (CK 1.136 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai bendrijos nuostatais galima įtvirtinti taisykles, kaip iš anksto gali būti teikiama bendrijos nario nuomonė raštu bendrijos susirinkime balsuojamu klausimu.
31. Bendrijos įstatų VI skirsnio 6.4–6.6 punktuose reglamentuotas balsavimas raštu, o 6.5 punktas nustato, kad balsavimas raštu vykdomas Lietuvos Respublikos vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Tai rodo, kad įstatuose yra atskirai įtvirtintas balsavimas raštu. Be to, bendrijos įstatų VI skirsnio 6.2 punkte nustatyta teisė bendrijos nariui iš anksto susirinkimui raštu pareikšti savo nuomonę. Tai galima daryti pasirinktinomis formomis – el. laišku ar pasirašytą raštą įteikiant susirinkimo organizatoriui. Pažymima, kad nuomonėje turi būti aiškiai nurodoma, kokiam sprendimui pritaria ar nepritaria nuomonę pateikiantis bendrijos narys. Bendrijos įstatai reglamentuoja, kad tokios nuomonės apskaitomos, balsų skaičiavimo komisija sudeda jų rezultatus, jie įvertinami balsuojant dėl konkrečių sprendimų, o pranešimai apie iš anksto pareikštą nuomonę pridedami prie susirinkimo protokolo.
32. Šios bendrijos įstatų nuostatos reglamentuoja situaciją, kai savininkas, bendrijos narys, balsuoja raštu iš anksto tuo atveju, kai yra organizuojamas susirinkimas. Ši įstatų tvarka yra teisėtas savininkų valios pareiškimo reglamentavimas, sudarantis pagrindą iš anksto nuomonę balsavimo klausimais pareiškusius bendrijos narius įtraukti į dalyvavusių susirinkime asmenų sudėtį (sprendžiant dėl susirinkimo kvorumo), o jų pareikštą nuomonę balsavimo klausimais atitinkamai pridėti prie paduotų balsų („už“, „prieš“, susilaikė, nebalsavo ar kt.) ir juos įskaičius vertinti, ar buvo pakankamai balsų sprendimui priimti.
33. Atmestini kaip nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad įstatymuose ir teisės aktuose nustatytos balsavimo raštu taisyklės turi būti taikomos bendrijos įstatuose nustatytai nuomonių pareiškimo iš anksto tvarkai. Balsavimo raštu tvarka, nustatyta teisės aktuose, taikoma kitai situacijai, kai vietoj susirinkimo organizavimo vykdomas balsavimas raštu, todėl minėtos nuostatos nepaneigia įstatais patvirtintos balsavimo iš anksto tvarkos taikymo.
34. Nagrinėjamu atveju bendrijos narių pakartotiniame visuotiniame susirinkime iš 41 bendrijos nario dalyvavo 16, o 9 buvo pareiškę nuomonę iš anksto raštu. Sprendžiant dėl susirinkimo kvorumo, t. y. ar susirinkimas buvo teisėtas ir ar turėjo teisę pagal atvykusių narių balsų skaičių spręsti nurodytus klausimus, taikoma DNSBĮ 11 straipsnio 5 dalis, kad pakartotinis surinkimas teisėtas, jei dalyvauja daugiau kaip 1/4 bendrijos narių. Daugiau kaip ketvirtis bendrijos narių šiuo atveju yra 11, o ginčijamo susirinkimo kvorumą sudarė 16 atvykusiųjų ir 9 iš anksto balsuojamais klausimais paduoti balsai, todėl susirinkimas turėjo pakankamą 25 balsų kvorumą.
35. Pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimai yra teisėti, kaip priimti pakankama balsų dauguma, jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (DNSBĮ 11 straipsnio 6 dalis). Kadangi su paduotais iš anksto balsais susirinkime dalyvavo 25 nariai, tai teisėtais pagal balsų skaičių gali būti pripažinti tie sprendimai, už kuriuos paduota 13 balsų. Pagal ginčijamus 2–9 klausimus iš viso buvo paduota nuo 13 iki 22 balsų, todėl balsų skaičiaus požiūriu šie sprendimai yra teisėti, t. y. priimti. Teismai tinkamai ir pagrįstai taikė įstatymų nuostatas dėl jų teisėtumo.
36. Pagal ginčijamus 11–15 klausimus yra paduota 9–10 balsų, todėl sprendimai nesurinko pakankamo balsų skaičiaus ir teisiškai vertinami kaip nepriimti. Tai reiškia, kad bendrijos susirinkimas nepatvirtino teiktų sąmatų, finansavimo aspektų ir sutarčių. Kadangi jie neatitinka įstatymo reikalavimų dėl nepakankamo balsų skaičiaus, todėl nesukuria teisių, pareigų ar kitokių teisinių padarinių pagal įstatymą (DNSBĮ 11 straipsnio 6 dalis). Teismai byloje nustatė, kad ieškovai nepagrindė, kokią įtaką ginčijami bendrijos sprendimai padarė jų teisėms. Taigi, nepaisant to, kad bendrijos narių susirinkimas neturėjo kompetencijos svarstyti dalies šių klausimų, nėra pagrindo daryti išvados, kad savininko bendrijos nario teisės buvo pažeistos, nes bendrijos narių susirinkimas nurodytais klausimais nepriėmė jokio savininkų teises ar pareigas nustatančio sprendimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai neturėjo teisinio pagrindo tenkinti atitinkamo ieškovo reikalavimo (CPK 5 straipsnis), o kasacinio skundo argumentai dėl susirinkimo pobūdžio, kompetencijos, balsų skaičiavimo kaip pagrindo panaikinti teismo sprendimą ar nutartį kasacine tvarka teisiškai nepagrįsti.
37. Kasaciniame skunde teikiami argumentai, kad šie klausimai buvo išspręsti vėlesniuose bendrijos susirinkimuose, todėl buvo pagrindas šią ieškinio dalį tenkinti. 2017 m. birželio 29 d. daugiabučio bendrijos visuotiniame narių susirinkime balsuojant klausimais dėl mokesčio advokatų paslaugoms pirkti (13 klausimas), dėl rampos hidroizoliacijos ir remonto darbų sąmatos (14 klausimas) bei dėl sutarties su specialistu namo pridavimo klausimams spręsti (15 klausimas) buvo nutarta išsiųsti susirinkimo dalyviams elektroniniu paštu balsavimo biuletenius šiais klausimais su informacija apie atitinkamų paslaugų, darbų įkainius, nurodant sąlygą, kad jeigu per bendrijos valdybos nustatytą laiką nebus duotas atsakymas šiais klausimais, tai neatsakiusio susirinkimo dalyvio balsas bus laikomas pritarimu šiems klausimams. Kaip matyti, balsavimas šiais klausimais įvyko, tačiau buvo surinkta per mažai balsų, taigi teisinių padarinių šie sprendimai nesukėlė. Be to, šiais klausimais nebuvo priimti galutiniai sprendimai, o tik nutarta dėl jų spręsti balsuojant vėliau. Todėl aplinkybė, kad šiais klausimais sprendimai buvo priimti vėliau, nepaneigia to, kad ginčijamo susirinkimo sprendimais neatsirado jokių teisinių padarinių, nes teisiniai padariniai bendrijos nariams galėjo kilti dėl vėlesnių sprendimų, kurie šioje byloje neginčijami, todėl ir nurodyti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti.
38. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra teisės klausimai (CPK 358 straipsnis). Teisėjų kolegija pasisako dėl argumentų, kuriuose analizuojami teisiniai, o ne faktiniai aspektai. Kadangi kiti ieškovo kasacinio skundo argumentai dėl balsavimo biuletenių įteikimo bendrijos nariams ir balsų skaičiavimo yra faktinio pobūdžio, todėl jie nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
39. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad, nepaisant netikslaus materialiosios teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų ir bendrijos narių susirinkimų kompetencijos ribas ir jų organizavimo tvarką, taikymo ir aiškinimo, apeliacinės instancijos teismas priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sprendžia palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą šioje nutartyje išdėstytų motyvu pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą atsakovė sumokėjo 1210 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, todėl, netenkinus kasacinio skundo, iš ieškovo priteistina 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 25 d. nutartį Palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei 857-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai (j. a. k. 125885784) iš ieškovo J. L. (a. k. duomenys neskelbtini) 1210 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Algis Norkūnas
Sigita Rudėnaitė
