L. A. pagal BK 231 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-318-458/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61485-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.8; 2.1.16.2.8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Arvydo Daugėlos (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,

išteisintajam L. A. ir jo gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Rūtos Grušienės kasacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo L. A. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 231 straipsnio 1 dalį, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 7 d. nutartis, kuria Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Tomo Dziko apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. L. A. išteisintas pagal BK 231 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo tuo, kad, būdamas ŽŪB „V“ (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 23 d. apie 18 val. Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) ŽŪB „V“ priklausančios karvių fermos teritorijoje, trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnėms – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjoms R. V., I. S. ir A. B. atlikti su ikiteisminiu tyrimu susijusias pareigas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. neleido iš karvių fermos teritorijos paimti ir išvežti traktoriaus-krautuvo JCB ir siekdamas, kad traktorius-krautuvas JCB nebūtų išgabentas, davė nurodymą pavaldžiam bendrovės darbuotojui E. G. užrakinti vartus ir traktoriumi užstatyti išvažiavimą, šis, vykdydamas tiesioginio vadovo nurodymą, užrakino vartus, o bendrovės darbuotojas Ž. K. traktoriumi užstatė išvažiavimą.

2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. A. išteisintas dėl jam pareikšto kaltinimo, nes jo veika, pasireiškusi tuo, kad jis, nebūdamas supažindintas su savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis, nesutiko su policijos pareigūnės R. V. pasiūlyto procesinio duomenų rinkimo būdo – traktoriaus-krautuvo išreikalavimo atlikimu, negali būti vertinama kaip trukdymas ikiteisminio tyrimo pareigūnėms R. V., I. S. ir A. B. atlikti su ikiteisminiu tyrimu susijusias pareigas ikiteisminio tyrimo byloje. Be to, nuosprendyje nurodyta, kad policijos pareigūnės A. B. ir I. S. jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų byloje neatliko, todėl L. A. nepagrįstai inkriminuotas trukdymas joms atlikti su ikiteisminiu tyrimu susijusias pareigas. Nuosprendyje pažymėta ir tai, kad anksčiau jokių procesinių veiksmų šioje byloje neatliko ir policijos pareigūnė R. V.

3. Apeliacinės instancijos teismas atmetė prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir L. A. dėl jam pareikšto kaltinimo pripažinti kaltu, nes pirmosios instancijos teismas esminių BPK pažeidimų nepadarė. Priimtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsisakymas perduoti daiktą, kurį reikalaujama pateikti pagal BPK 97 straipsnį, negali būti vertinamas kaip trukdymas ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti profesines pareigas vien tik dėl to, kad buvo atsisakyta pateikti tai, kas reikalaujama. Būtina įvertinti ir tai, kad BPK 97 straipsnio atveju baudžiamojo proceso įstatyme nėra įtvirtinta asmens pareiga nekliudyti reikalavimą pateikusiems pareigūnams, taip pat tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai pagal baudžiamojo proceso įstatymą turėjo teisę taikyti kitas procesines prievartos priemones, jei pagal BPK 97 straipsnį reikalaujamas daiktas nėra pateikiamas savanoriškai. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad policijos pareigūnų pasirinktas procesinis veiksmas prieštarauja Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu patvirtintoms rekomendacijoms dėl transporto priemonių paėmimo atliekant ikiteisminį tyrimą. Galiausiai apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl L. A. išteisinimo.

II. Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu prokurorė R. Grušienė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 7 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

5. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo bylos aplinkybių, nes priėmė nutartį, kuria atmetė prokuroro apeliacinį skundą, neatsižvelgdamas į tai, kad išteisintojo L. A. veika atitinka visus BK 231 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Padarytas pažeidimas yra esminis, nes buvo paliktas galioti neteisėtas ir nepagrįstas pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis. Pagal BK 231 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas bet kokia forma trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnų profesinei veiklai, nepriklausomai nuo to, ar dėl trukdymo kilo kokie nors padariniai. Byloje nustatyta, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl pasikėsinimo pavogti ŽŪB „V“ traktorių-krautuvą JCB, bendrovė policijos pareigūnams negalėjo pateikti jokių su šiuo traktoriumi susijusių dokumentų, naudojo traktorių su kitos transporto priemonės valstybiniu numeriu, o traktoriaus VIN kodas nebuvo surastas. Aptartos aplinkybės suteikė pagrindą policijos pareigūnams manyti, kad gali būti padaryta BK 189 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika, todėl buvo būtina traktorių paimti. L. A. policijos pareigūnai paaiškino, kodėl šį ikiteisminio tyrimo veiksmą būtina atlikti, jo atlikimo metu rašė reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, tačiau išteisintasis nurodė, kad traktoriaus neatiduos. L. A. tokius veiksmus atliko, žinodamas, kad bendrovė neturi traktoriaus įsigijimo dokumentų, jį naudoja su kitos transporto priemonės valstybiniu numeriu, todėl jis turėjo ir galėjo suprasti, kad policijos pareigūnai, turėdami abejonių dėl traktoriaus nuosavybės, turi pagrindą paimti traktorių. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pripažino, kad L. A. žodžiu atsisakė pateikti traktorių, sudarė kliūtis paimti traktorių, nurodydamas pavaldiems darbuotojams užrakinti vartus ir traktoriumi užstatyti išvažiavimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad L. A. atliko veiksmus, atitinkančius BK 231 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau L. A. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, jį išteisino, motyvuodamas tuo, kad policijos pareigūnai savo pareigas atliko neprofesionaliai, pasirinko netinkamą traktoriaus paėmimo būdą, netinkamai šį veiksmą įtvirtino procesiniuose dokumentuose. Šie pirmosios instancijos teismo pateikti argumentai buvo ginčijami prokuroro apeliaciniame skunde, tačiau į juos apeliacinės instancijos teismas neatsakė, o apsiribojo pirmosios instancijos teismo argumentų pakartojimu, todėl nepagrįstai prokuroro apeliacinį skundą atmetė. Esant tokioms aplinkybėms, negali būti daroma išvada, kad bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos išsamiai. Kasaciniame skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai daug dėmesio skyrė klausimui, kokius veiksmus turėjo atlikti ir kaip elgtis turėjo policijos pareigūnai po to, kai L. A. atsisakė perduoti traktorių, nes šie apeliacinės instancijos teismo argumentai jokios reikšmės sprendžiant dėl L. A. veikos kvalifikavimo neturi, kadangi veika jau buvo baigta, kai išteisintasis atsisakė perduoti traktorių. Kita vertus, net ir pripažinus, kad policijos pareigūnai, nuspręsdami paimti traktorių-krautuvą BPK 97 straipsnio tvarka, veikė neprofesionaliai, tai neturi jokios reikšmės L. A. veikos kvalifikavimui, nes nenustatyta, kad policijos pareigūnai būtų elgęsi neteisėtai. Svarbu ir tai, kad, L. A. nurodžius pavaldiems darbuotojams uždaryti vartus, užstatyti juos traktoriumi ir šiems tokius veiksmus atlikus, neliko realios galimybės paimti traktorių, nepriklausomai nuo to, kokį ikiteisminio tyrimo veiksmą pasirinktų policijos pareigūnai.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Prokurorės kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BPK 376 straipsnio 1 dalies

7. BPK 376 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje kasacine tvarka bylą nagrinėjančio teismo įgaliojimų ribas, nustatyta, kad, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Ši norma reiškia, kad teismas patikrina, ar asmens veikai tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Dėl to pagal BPK įrodymų tyrimas ir jų vertinimas, tuo grindžiamas bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijos sritis, o nagrinėdamas bylą kasacine tvarka įrodymų vertinimo aspektu teismas tik gali patikrinti, ar vertinant įrodymus nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Dėl to teisėjų kolegija, vertindama kasacinio skundo argumentus, pasisako dėl jų tik teisės taikymo aspektu.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo

8. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai neišnagrinėdamas bylos aplinkybių, neatsižvelgdamas į tai, kad L. A. veika atitinka visus BK 231 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius ir nepagrįstai atmesdamas prokuroro apeliacinį skundą iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Šioje dalyje nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės, be kita ko, įtvirtina reikalavimą įrodymus vertinančiam teismui išsamiai išnagrinėti bylos aplinkybes. Šis reikalavimas reiškia, kad teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, turi ištirti visas aplinkybes, kurios yra reikšmingos, kad byloje būtų priimtas teisingas ir teisėtas teismo baigiamasis aktas. Išteisintasis L. A. buvo kaltinamas pagal BK 231 straipsnio 1 dalį dėl to, kad trukdė policijos pareigūnėms atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus tiriant baudžiamąją bylą. Dėl to, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą byloje, reikėjo išsamiai ištirti bylos aplinkybes, patvirtinančias trukdymo atlikti tyrimą faktą, trukdymo laipsnį, ar buvo realios prielaidos sutrukdyti policijos pareigūnų profesinę veiklą.

8.1. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad juo ginčijama pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, jiems neištyrus reikšmingų bylos aplinkybių, padaryta išvada, kad L. A. veika, kai jis, kaip ŽŪB „V“ administracijos atstovas, atsisakė leisti išvežti bendrovės naudotą traktorių-krautuvą, kai tai norėjo atlikti policijos pareigūnai, vadovaudamiesi BPK 97 straipsniu, negali būti vertinama kaip trukdymas BK 231 straipsnio 1 dalies prasme. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas aiškinosi šias aplinkybes ir vertino dėl to išdėstytus prokuroro apeliacinio skundo argumentus. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus įvertino kaip nepagrįstus, neleidžia daryti išvados, kad bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos neišsamiai. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad BPK nėra įtvirtinta galimybė atliekant BPK 97 straipsnyje nurodytą veiksmą, atsisakius pateikti reikalaujamus daiktus ar dokumentus, panaudoti prievartą (jėga paimti daiktus ar dokumentus), taip pat galimybė taikyti prievartos priemones asmenims, nevykdantiems teisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno nurodymų (BPK 163 straipsnis), todėl padarė išvadą, kad BPK 97 straipsnis negali būti aiškinamas kaip besąlygiškai įpareigojantis asmenį pateikti daiktus ar dokumentus, kai pateikiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar kito įgalioto asmens reikalavimas pateikti daiktus ar dokumentus pagal šį straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad šiuo atveju L. A. atsisakymas perduoti traktorių-krautuvą buvo motyvuotas traktoriaus-krautuvo reikalingumu bendrovės veikloje, o tai nėra paneigta ir kasaciniame skunde. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad jei ikiteisminio tyrimo metu būtų kilęs būtinumas iš ŽŪB „V“ paimti traktorių-krautuvą, policijos pareigūnės turėjo galimybę tai padaryti panaudodamos procesinę prievartos priemonę – poėmį, tačiau policijos pareigūnės panaudoti tokią procesinę prievartos priemonę atsisakė. Taigi, policijos pareigūnės turėjo galimybę vykdyti savo veiklą tirdamos baudžiamąją bylą, tačiau apsisprendė savo veiklos tą dieną nebetęsti, o tai leido apeliacinės instancijos teismui padaryti išvadą, kad L. A. veika negali būti vertinama kaip trukdymas ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti veiksmus tiriant baudžiamąją bylą BK 231 straipsnio 1 dalies prasme. Aptarti apeliacinės instancijos teismo argumentai atitinka byloje nustatytas aplinkybes ir byloje atliktas įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo įžvelgti kasatoriaus nurodyto esminio BPK pažeidimo.

8.2. BK 231 straipsnyje (1 ir 2 dalyse) numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektas yra teisėjų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tarptautinių teisminių institucijų pareigūnų, antstolių normali veikla, atliekant bylų tyrimą ar nagrinėjimą ar vykdant teismų sprendimus. Veika pasireiškia bet kokios formos trukdymu teisėjų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tarptautinių teisminių institucijų pareigūnų, antstolių profesinei veiklai. Įstatymas nepateikia trukdymo būdų sąrašo, tačiau trukdymas gali būti suprastas kaip bet kokie veiksmai, sudarantys kliūtis atlikti profesines procesines pareigas atvirai kišantis į atitinkamo pareigūno veiklą ar sudarant fizines kliūtis. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos pradžios, neatsižvelgiant į tai, ar pareigūnų veikla buvo tik trikdoma ar realiai sutrikdyta. Šiai nusikalstamai veikai yra būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad trukdo pareigūnui atlikti su baudžiamosios, civilinės, administracinės ar tarptautinės teisminės institucijos bylos tyrimu, nagrinėjimu ar vykdymu susijusias pareigas, ir nori taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-648/2016).

8.3. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje akcentuojama, jog trukdymas nėra vienareikšmis ir pavojingumo prasme gali turėti labai skirtingų formų. Vertinant objektyviuosius veikos požymius reikšminga tai, kokie veiksmai buvo atlikti, kiek jie tęsėsi ir kaip pasireiškė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgxLTY5Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-381-697/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-381-697/2015">2K-381-697/2015</a>, 2K-80-976/2017).

8.4. Teismas, vertindamas vieną ar kitą kaltininko elgesį, kuriuo sudaromos kliūtys vykdyti teismo sprendimą ar atlikti pareigas ir pripažindamas šį elgesį nusikalstamu, privalo įvertinti ne vien tik kliūtis, su kuriomis susidūrė pareigūnas vykdydamas pareigas, bet ir patį įvykio kontekstą. Pavyzdžiui antstolio veiksmų teisėtumas ir jo pasirinktas teismo sprendimo vykdymo būdo adekvatumas situacijai taip pat yra svarbios aplinkybės vertinant jo veiklai trukdžiusio asmens veiksmų pavojingumą ir jo kaltės klausimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47/2009">2K-47/2009</a>, 2K-80-976/2017). Toks pats kriterijus taikytinas ir vertinant ikiteisminio tyrimo pareigūno baudžiamojoje byloje atliekamus konkrečius veiksmus.

8.5. Vertindami bylos duomenis, pareigūnių veiksmus vykdant ikiteisminį tyrimą, L. A. veiksmų pobūdį šią bylą nagrinėję teismai anksčiau išdėstytų teismų praktikos reikalavimų laikėsi. Pabrėžtina, kad BPK 97 straipsnyje nustatyta ikiteisminio tyrimo pareigūnų (tik) teisė reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir nėra nustatyta, kokia konkreti pareiga atsiranda asmeniui, kuriam pateiktas ikiteisminio tyrimo pareigūno reikalavimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai reiškia, kad tokį reikalavimą šie asmenys gali įvykdyti tik savanoriškai ir neturi (neįgyja) pareigos perduoti daiktą. Atsisakymas įvykdyti reikalavimą savaime negali būti vertinamas kaip trukdymas ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas, o kiekvienu konkrečiu atveju tai sprendžiama iš nustatytų bylos aplinkybių. Pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas faktines aplinkybes šie teismai padarė pagrįstas išvadas, kad L. A. veiksmai negali būti vertinami kaip trukdymas ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti veiksmus tiriant baudžiamąją bylą.

8.6. Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog dėl L. A. veikos ikiteisminio tyrimo pareigūnės neteko realios galimybės paimti traktorių-krautuvą, t. y. atlikti savo pareigas, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad bylos aplinkybės buvo ištirtos neišsamiai, nes byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnės esant susiklosčiusiai teisinei situacijai būtų bent pamėginusios atlikti traktoriaus krautuvo poėmį, informavusios L. A. apie tokios procesinės prievartos priemonės taikymo galimybę, jos turinį ir galimus teisinius padarinius, jei būtų atsisakyta vykdyti jų teisėtus nurodymus. Priešingai, jos savo valia atsisakė tęsti tyrimo veiksmus byloje susidūrusios su joms neįprasta teisine situacija. Iš pirmosios instancijos teisme duotų R. V. parodymų matyti, kad pagal žodinį savo viršininko D. I. nurodymą paimti traktorių reikalavimą atiduoti šį turtą ji L. A. pateikė „siekiant apsaugoti galbūt nusikalstamu būdu įgytą turtą“. Tačiau byloje nėra duomenų, rodančių, kad buvo kilęs pavojus, jog traktorius, kurį perduoti buvo reikalauta, galėjo būti sunaikintas, sugadintas, paslėptas ar pan. Dėl to neaišku, kodėl policijos pareigūnai pasirinko BPK 97 straipsnyje įtvirtiną įrodymų rinkimo būdą, o ne procesinės prievartos taikymą, jei manė, kad toks pavojus buvo iškilęs. Galiausiai svarbu ir tai, kad kitą dieną po nagrinėjamo įvykio traktorius-krautuvas buvo realiai perduotas ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir išvežtas iš ŽŪB „V“.

8.7. Kasacinio skundo argumentas dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė, jog veika baigta jau atsisakius perduoti traktorių, nesuteikia pagrindo teigti, kad bylos aplinkybės yra išnagrinėtos neišsamiai, nes ši aplinkybė apeliacinės instancijos teismo buvo vertinama ir teismas, tinkamai aiškindamas baudžiamojo proceso įstatymą, pažymėjo, kad BPK 97 straipsnio prasme šioje byloje atsisakymas perduoti turtą savaime neleidžia daryti išvados dėl L. A. trukdymo atvykusioms ikiteisminio tyrimo pareigūnėms atlikti su ikiteisminiu tyrimu susijusias pareigas. Esant tokioms aplinkybėms, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėti ir pagrįsti, o kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Rūtos Grušienės kasacinį skundą.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Alvydas Pikelis

Arvydas Daugėla