Nr. DOK-1487
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00716-2023-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gegužės 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2025 m. balandžio 14 d.
n u s t a t ė :
Atsakovai R. P. ir T. P. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 27 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo papildoma nutartis, kuria ieškovams M. R. ir A. R. iš atsakovų priteistos bylinėjimosi išlaidos.
Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-1487
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00716-2023-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gegužės 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2025 m. balandžio 14 d.
n u s t a t ė :
Atsakovai R. P. ir T. P. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 27 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo papildoma nutartis, kuria ieškovams M. R. ir A. R. iš atsakovų priteistos bylinėjimosi išlaidos.
Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas ir šiuo klausimu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl to nepagrįstai priteisė ieškovams iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Ieškovai pateikė teismui PVM sąskaitą faktūrą, kuri neatitinka imperatyvių Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes joje nenurodyta, už kokias konkrečiai suteiktas teisines paslaugas sumokėta ir kokia jų suteikimo data. Ieškovai taip pat nepateikė teisinių paslaugų sutarties. Teismai šias aplinkybes ignoravo ir nesirėmė kasacinio teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos tik kai jos atitinka realumo ir teisėtumo reikalavimus.
2. Teismai netinkamai taikė CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo, ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismai neįvertino, kad šioje byloje ginčo dalykas, pagrindas ir šalys yra skirtingi, nei byloje, kurioje kilo ieškovų turtinis reikalavimas atsakovui. Tai reiškia, kad tarp šios bylos ir ieškovų reikalavimo atsakovui nėra jokio procesinio ryšio. Pirmosios instancijos teismas išimtinai vertino tik atsakovų elgesį „už bylos ribų“, o ne jų procesinį elgesį, kaip to reikalaujama pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį. Teismai nenustatė, kad atsakovai netinkamai įgyvendino savo procesines teises ar jomis piktnaudžiavo, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo priteisti iš jų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo atsakovų prašymo dėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovų. Teismas turėjo tenkinti atsakovų prašymą, nes proceso užbaigimą nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės inicijavo ieškovai, o atsakovai pateikė duomenis, pagrindžiančius patirtų bylinėjimosi išlaidų realumą ir pagrįstumą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų nutarčių priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Algirdas Taminskas
Jūratė Varanauskaitė
Dalia Vasarienė
