Dėl priverstinio skolos išieškojimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-182/2011

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-09629-2010-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

113.6.1.3; 128.16 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko J. N. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DnB Nord banko pareiškimą skolininkams V. R. ir J. N. dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

Skolininkai V. R. ir J. N., užtikrindami 246 254,05 euro paskolos, suteiktos jiems pagal 2008 m. liepos 18 d. kreditavimo sutartį Nr. 2500-2008-48043, grąžinimą kreditoriui AB DnB Nord bankui, hipotekos lakštu įkeitė jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 118,38 kv. m butą (duomenys neskelbtini) su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įkeisto turto vertė šalių susitarimu – 1 145 000 Lt. Skolininkams tinkamai bei laiku nevykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi įkeistas turtas areštuotas, skolininkai įspėti, kad, per vieną mėnesį negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.

Skolininkams laiku neįvykdžius prievolių pagal kreditavimo sutartį, 2010 m. rugsėjo 29 d. kreditorius kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Kauno miesto apylinkės teismo su pakartotiniu prašymu dėl priverstinio skolos išieškojimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas 2010 m. spalio 6 d. nutartimi nutarė: 1) patenkinti kreditoriaus reikalavimus ir priverstinai išieškoti iš skolininkų 289 976,74 euro skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2010 m. rugsėjo 29 d. iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo, ir 132 Lt žyminio mokesčio; 2) priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą skolininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą – butą (duomenys neskelbtini) su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Nutartyje nurodyta, kad skolininkai neįvykdė prievolės pagal 2008 m. liepos 18 d. kreditavimo sutartį Nr. 2500-2008-48043. Paskola nustatytu terminu negrąžinta, ginčo dėl to nėra, taigi skola priverstinai išieškotina ne ginčo tvarka, įkeistą turtą parduodant iš varžytynių.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skolininko J. N. atskirąjį skundą, 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo 2010 m. spalio 6 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nustatė, kad, skolininkams netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus ir kreditoriui prašant, Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi areštavo skolininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą – butą (duomenys neskelbtini) su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), įkeistą 2008 m. liepos 21 d. hipotekos lakštu, užtikrinant kredito grąžinimą AB DnB Nord bankui, įspėdamas skolininkus, jog, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių. Skolininkams neįvykdžius įsipareigojimų per vieną mėnesį, kreditorius įgyvendino teisę pakartotinai kreiptis į Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo parduodant įkeistą turtą iš varžytynių.

Teisėjų kolegija nurodė, kad hipoteka užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą (CK 4.174 straipsnio 1 dalis), taigi skolininkas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti registruota maksimalioji hipoteka. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad klausimai dėl pagrindinės prievolės, netesybų ir jų dydžio byloje dėl hipotekos teisinių santykių nenagrinėjami, o sprendžiami ieškinio teisenos tvarka. Hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra, o apeliacinės instancijos teismas įvertina, ar nebuvo pažeistos hipotekos teisinės procedūros. Dėl to skolininkas nepagrįstai ginčijo hipotekos teisėjo sprendimą išieškoti iš jo delspinigius ir palūkanas. Nesutikdamas su skolos, delspinigių ar palūkanų dydžiu, skolininkas turi teisę kreiptis į teismą ginčo teisena.

Teisėjų kolegija sprendė, kad kitoje byloje įkeistam turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas perleisti nuosavybės teises – nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Įstatymuose nenustatyta draudimo hipotekos teisėjui priimti nutartį parduoti iš varžytynių įkeistą turtą, jei kitoje civilinėje byloje šiam turtui yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu skolininkas J. N. prašo Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo 2010 m. spalio 6 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismų nutartys, kuriomis skolininkų butą leista parduoti iš varžytynių, prieštarauja Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutarčiai, kuria buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas perleisti nuosavybės teises visoms patalpoms, esančioms pastate (duomenys neskelbtini), įskaitant ir skolininkų butą (duomenys neskelbtini). Taip teismai pažeidė CPK 18 straipsnyje ir Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teismų sprendimų privalomumo principą.

2. Vykdant skundžiamą Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo 2010 m. spalio 14 d. nutartį, skolininkų turtas bus parduotas tretiesiems asmenims. Patenkinus Kauno apygardos prokuratūros ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-528-529/2009, kurioje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, šis turtas turės būti nugriautas. Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad skundžiamos teismų nutartys pažeidžia ne tik skolininkų, bet ir kreditoriaus bei trečiųjų asmenų interesus, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Teismai, vadovaudamiesi pirmiau nurodytais principais ir CPK 18 straipsniu, turėjo sustabdyti hipotekos procedūrą, kol bus išspręstas teisminis ginčas dėl pastato likimo. Teismai formaliai nurodė, kad hipotekos teisėjo nutartis nebus vykdoma, kol galios civilinėje byloje Nr. 2-528-529/2009 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau neaišku, kokia teisės norma ši išvada grindžiama, nes visi teismo sprendimai turi įstatymo galią ir turi būti vykdomi. Kreditorius, remdamasis teismo nutartimi, turi teisę reikalauti nedelsiant pradėti išieškojimo procesą, t. y. realizuoti skolininko turtą viešosiose varžytynėse.

3. Teismų nutartys nemotyvuotos. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokiais motyvais ir teisės normomis remdamasis padarė išvadą, kad, net ir esant teismo draudimui perleisti turtą, hipotekos teisėjas turi teisę priimti nutartį parduoti turtą iš varžytynių. Tai, kad įstatyme nenustatyta draudimo priimti tokią nutartį, nėra pakankamas argumentas. Tokiu atveju teismai turi vadovautis bendraisiais teisės principais.

4. Teismai netyrė įrodymų, kuriais buvo grindžiamas atskirasis skundas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, suteikė vienai proceso šaliai (kreditoriui) pranašumą prieš skolininkus.

5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad kasatorius neturi teisės ginčyti palūkanų ir delspinigių dydžio. Skolininkai su kreditoriumi sudarė paprastąją, o ne maksimaliąją hipoteką, todėl teismo argumentai, kad bankas turi teisę reikšti reikalavimus dėl palūkanų ir delspinigių, atmestini.

Atsiliepimu į kasacinį skundą kreditorius AB DnB Nord bankas prašo kasacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

1. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas įkeistam nekilnojamajam turtui savaime nedraudžia hipotekos teisėjui priimti nutartį dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytynių. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas sukelia laikinus padarinius, šiuo atveju – draudžia įkeistą turtą parduoti. Kreditorius, net ir turėdamas hipotekos teisėjo nutartį parduoti iš varžytynių įkeistą turtą, negalės šios savo teisės įgyvendinti iki tol, kol galioja laikinosios apsaugos priemonės šiam turtui kitoje civilinėje byloje, t. y. esant draudimui perleisti turtą negalės būti vykdoma hipotekos teisėjo nutartis ir organizuojamos varžytynės.

2. Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-528-529/2009) laikinosios apsaugos priemonės panaikintos (sprendimo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-34/2011), taigi išnyko ir kasacinio skundo pagrindas.

3. Kasatorius nepagrįstai remiasi įrodinėjimo taisyklių pažeidimu. Tai, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nėra pagrindas išvadai, jog buvo pažeistas CPK 177 arba 185 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl civilinės bylos, kurioje keliamas daikto, esančio hipotekos objektu, teisėtumo klausimas, ir toje byloje priimtos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuria uždraustas nuosavybės teisių į tą daiktą perleidimas, teisinių padarinių ypatingąja teisena nagrinėjamai bylai dėl hipotekos teisinių santykių

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, kaip turi būti taikomos priverstinio išieškojimo iš hipoteka suvaržyto turto procedūros ypatingąja teisena nagrinėjamoje byloje dėl hipotekos teisinių santykių, kai yra iškelta kita civilinė byla, kurioje sprendžiamas to paties turto sukūrimo teisėtumo klausimas, be to, toje byloje yra priimta ir įsigaliojusi teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria uždraustas to turto nuosavybės teisių perleidimas.

Pagal Teismų įstatymo 17 straipsnio 1 dalį hipotekos teisėjas įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja bylas dėl sutartinės ir priverstinės hipotekos, įkeitimo, kitų daiktinių teisių, juridinių faktų bei daiktų registravimo Hipotekos skyriaus tvarkomuose registruose, dėl įkeisto turto arešto, išieškojimo iš įkeisto turto, išieškotų sumų paskirstymo išieškotojams, taip pat vykdo kitus įstatymų jam suteiktus įgaliojimus. CPK 544 straipsnyje nustatyta, kad XXXVI skyriuje (Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių) nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir sprendžiamos hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip. CPK XXXVI skyriaus normos vertintinos kaip specialiosios proceso teisės normos. Jos taikomos sprendžiant klausimus, kylančius iš hipotekos teisinių santykių, o kai specialiųjų normų, reglamentuojančių aktualų klausimą nėra, taikomos bendrosios normos, tačiau būtina atsižvelgti į sprendžiamo klausimo specifiką, taip pat įvertinti, ar nebus iškreipta atitinkamo teisės instituto esmė, pažeisti jo principai.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia ginčų, kilusių iš hipotekos teisinių santykių; pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant bylas dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių, – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos hipotekos įregistravimo, keitimo, baigimo, priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Nordea Bank Finland Plc (AB) pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-433/2010; kt.). Taigi pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija – procesinių veiksmų, susijusių su hipotekos procedūra, teisėtumo užtikrinimas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atlikdamas šiuos veiksmus hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai, ar nėra teisinių kliūčių, neleidžiančių vykdyti hipotekos procedūrą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB SEB bankas v. UAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010; kt.).

Nagrinėjamoje byloje kreditorius AB DnB Nord bankas kreipėsi į hipotekos teisėją su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkams V. R. ir J. N. priklausančio nekilnojamojo turto – buto (duomenys neskelbtini), kuris hipotekos sutartimi buvo įkeistas užtikrinant paskolos pagal kreditavimo sutartį grąžinimą. Hipotekos teisėjui patenkinus kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, turtas būtų parduodamas iš varžytynių tretiesiems asmenims, taigi įvyktų nuosavybės teisių perėjimas. Dėl to hipotekos teisėjas, siekdamas užtikrinti tvarkomų teisinių santykių teisėtumą, neviršydamas įstatymu jam suteiktos diskrecijos ribų, be kita ko, turi išsiaiškinti, ar galimas išieškojimas iš įkeisto turto, ar nėra nustatytų apribojimų disponuoti turtu, ar nebus pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Pažymėtina, kad ši hipotekos teisėjo pareiga nereiškia įpareigojimo išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su hipoteka suvaržytu turtu, tačiau reiškia būtinybę išnaudoti prieinamas teisines priemones atliekamų veiksmų teisėtumui užtikrinti, t. y. visų pirma surinkti viešųjų registrų duomenis, taip pat patikrinti turimą (iš kreditoriaus, skolininkų ar kitokiais būdais gautą) informaciją, susijusią su įkeistu turtu, ir pan.

Kitoje civilinėje byloje, iškeltoje pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį, kuriuo ginčijamas daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumas (civilinės bylos Nr. 2-528-259/2009), Kauno apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo visam pastatui (duomenys neskelbtini), taigi ir skolininkams V. R. ir J. N. priklausančiam butui (duomenys neskelbtini). Ši teismo nutartis galiojo hipotekos bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu, jos pagrindu draudimas perleisti nuosavybės teisę nuo 2008 m. rugsėjo 19 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Hipotekos teisėjas, spręsdamas kreditoriaus AB DnB Nord banko pareiškimo dėl priverstinio išieškojimo iš hipoteka suvaržyto skolininkų buto (duomenys neskelbtini) klausimą, privalėjo patikrinti viešųjų registrų duomenis, taigi teisėjui turėjo būti žinoma apie pirmiau nurodytą teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dėl to, esant galiojančiai teismo nutarčiai, kuria uždraustas nuosavybės teisių į hipoteka suvaržytą skolininkų turtą perleidimas, hipotekos teisėjas negali priimti nutarties priverstinai parduoti šį turtą iš varžytynių, nes tokia nutartis pažeistų CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimų (nutarčių) visuotinio privalomumo principą, be to, sudarytų prielaidas pažeisti trečiųjų asmenų, galinčių įsigyti parduodamą turtą varžytynėse, teises ir teisėtus interesus.

Pažymėtina, kad kitoje byloje priimta teismo nutartis dėl draudimo perleisti nuosavybės teises užkerta kelią ne visoms hipotekos procedūroms, o tik toms, kurios lemtų nuosavybės teisės į hipoteka suvaržytą turtą perėjimą. Taigi hipotekos teisėjas gali ir privalo išspręsti kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo priėmimo, taip pat įkeisto daikto areštavimo ir arešto įregistravimo turto arešto aktų registre klausimus, įspėti skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui (CPK 558 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad tais atvejais, kai kitoje civilinėje byloje teismo nutartimi kaip laikinoji apsaugos priemonė yra pritaikytas draudimas perleisti nuosavybės teises į turtą, kuris yra suvaržytas hipoteka užtikrinant skolininko prievolių kreditoriui įvykdymą, hipotekos teisėjas, nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio išieškojimo iš hipoteka suvaržyto turto, negali priimti procesinių sprendimų, kurie leistų šio turto nuosavybės teisės perėjimą. Pirmiau minėta, kad, nesant specialiųjų normų, reglamentuojančių aktualų klausimą, bylose dėl hipotekos teisinių santykių mutatis mutandis taikomos bendrosios proceso teisės normos. Šiuo atveju hipotekos teisėjas turėtų priimti nutartį sustabdyti hipotekos bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 10 punkto pagrindu, t. y. vadovaujantis tuo, kad CPK 145 straipsnio pagrindu priimta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra privaloma hipotekos bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 18 straipsnis), dėl to hipotekos procedūros, kurios lemtų nuosavybės teisės perėjimą tretiesiems asmenims (išieškojimo nukreipimas į hipoteka suvaržytą turtą), negali būti atliekamos tol, kol galioja teismo nutartis dėl draudimo perleisti nuosavybės teises.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje svarbu įvertinti ir civilinės bylos, kurioje buvo priimta pirmiau nurodyta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, dalyką. Toje civilinėje byloje pareikštu ieškiniu prokuroras, gindamas viešąjį interesą, ginčija gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumą. Šio namo butas (duomenys neskelbtini) yra nagrinėjamų hipotekos santykių objektas. Taigi kitoje civilinėje byloje sprendžiamas hipotekos objekto teisėtumo, t. y. galėjimo būti civilinių teisinių santykių objektu, klausimas. Tokiomis aplinkybėmis hipotekos teisėjas, užtikrindamas hipotekos procedūrų teisėtumą, privalo imtis priemonių užkirsti kelią ne tik hipotekos kreditoriaus, bet ir galimam trečiųjų asmenų, galinčių įsigyti hipotekos objektą varžytynėse, teisių pažeidimui tuo atveju, jei kitoje civilinėje byloje teismui priėmus sprendimą neliktų hipotekos objekto. Tokios aplinkybės yra pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, t. y. dėl to, kad negalima jos nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu galima tik tada, kai neišnagrinėtos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje UADB „Lavisos garantas“ v. V. B. prekybos įmonė ir kt., bylos Nr. 3K-3-620/2004; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-309/2009; kt.). Šiuo atveju egzistuoja visos privalomojo bylos sustabdymo sąlygos, o tai, kad ši byla nagrinėjama ypatingąja teisena ir joje nesprendžiami šalių ginčai, savaime nereiškia, jog netaikytinos bendrosios civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos. Minėta, kad siekiant hipotekos procedūrų teisėtumo ir nesant specialiųjų proceso teisės normų, reglamentuojančių bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą, taikytinos bendrosios proceso teisės normos tiek, kiek jos neprieštarauja šių bylų esmei.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju spręstina ne tik teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisinės galios ir padarinių problema, bet ir civilinės bylos, kurioje ginčijamas nekilnojamojo turto, esančio hipotekos objektu, sukūrimo teisėtumas ir galėjimas būti civilinių teisinių santykių objektu, bei hipotekos bylos tarpusavio ryšio klausimas. Šią bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą reglamentuojančias teisės normas, todėl jų nutartys naikintinos ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo Hipotekos skyriui prie Kauno miesto apylinkės teismo. Hipotekos teisėjas, iš naujo spręsdamas kreditoriaus pakartotinio kreipimosi su pareiškimu dėl skolos išieškojimo klausimą (CPK 558 straipsnio 2 dalis), turi išsiaiškinti, ar egzistuoja pagrindas sustabdyti šio bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, t. y. yra ar ne priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl kitoje byloje pareikštų reikalavimų, susijusių su statybos teisėtumu, taip pat ar galioja teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, užkertančios kelią išieškojimui iš hipoteka suvaržyto turto. Tik nustačius šias aplinkybes gali būti priimtas teisėtas ir asmenų teisių nepažeidžiantis hipotekos teisėjo procesinis sprendimas pagal kreditoriaus reikalavimą dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasatorius nurodo, kad šioje byloje skolininkai su kreditoriumi buvo sudarę paprastąją, o ne maksimaliąją hipoteką, todėl teismai nepagrįstai sprendė, jog kreditorius turėjo teisę reikšti reikalavimus dėl palūkanų ir delspinigių išieškojimo. Be to, kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad kasatorius neturi teisės ypatingąja teisena ginčyti palūkanų ir delspinigių.

Šie kasacinio skundo argumentai prieštarauja hipoteką reglamentuojančioms įstatymo nuostatoms. CK 4.174 straipsnyje nurodyta, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Ši norma nėra specialioji, ji taikytina visoms hipotekos rūšims, taip pat paprastajai hipotekai, kurios sąvoka įtvirtinta CK 4.179 straipsnyje, t. y. vieno konkretaus nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimui, norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą. Nagrinėjamoje byloje skolininkų su kreditoriumi sudarytos hipotekos sutarties pagrindu turtas buvo suvaržytas paprastąja hipoteka, sutartyje nurodyta hipoteka užtikrinama pagrindinė skola, taip pat palūkanų bei delspinigių dydžiai. Skolininkams neįvykdžius sutartinės prievolės pagal kreditavimo sutartį, kreditorius, kreipdamasis į hipotekos teisėją su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, pagrįstai prašė išieškoti ne tik skolą, bet ir sutartyje nustatytus palūkanas bei delspinigius, nes visų šių skolininkų prievolių įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo daikto hipoteka. Tiek hipotekos teisėjas, tiek apeliacinės instancijos teismas teisingai sprendė, kad iš hipoteka suvaržyto turto išieškotina ne tik skola, bet ir su ja susijusios kitos sutartinės įmokos – delspinigiai ir palūkanos. Šiuo atveju nebuvo taikomos maksimaliąją hipoteką nustatančios teisės normos, todėl kasatorius nepagrįstai remiasi netinkamu jų taikymu.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad kasatorius ypatingąja teisena nagrinėjamoje byloje dėl hipotekos teisinių santykių neturi teisės kelti ginčo dėl palūkanų ar delspinigių dydžio, nes šia teisena, minėta, nesprendžiami ginčai dėl teisės.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija neanalizuoja kitų kasacinio skundo argumentų, nes jie neatitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų reikalavimų ir nesudaro nė vieno iš 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasacijos pagrindų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo 2010 m. spalio 6 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Hipotekos skyriui prie Kauno miesto apylinkės teismo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Virgilijus Grabinskas

Sigita Rudėnaitė