O. A. pagal ANK 110 str.

Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-36-531/2024

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00438-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs O. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. nutarties teisėtumo,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. O. A. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) 2023 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas įspėjimas už administracinio nusižengimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje padarymą, už tai, kad nuo 2023 m. kovo 2 d. 09.47 val. iki 2023 m. balandžio 28 d. 14.30 val. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis atribota tvora ir užima bei naudojasi 16,91 kv. m. plotu gretimojo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkai (nuosavybę įgiję nuo 2013 m.), taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą. Nesutikdama su šiuo nutarimu O. A. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

2. 2023 m. gruodžio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai priėmė nutartį, kuria O. A. skundą atmetė ir paliko galioti NŽT 2023 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. O. A. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. nutartį ir NŽT 2023 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1. Nurodo, kad ji su sutuoktiniu G. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2013 m. rugpjūčio 30 d. įsigijo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu žemės sklypą, 1509 kv. m. ploto, ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Prie pirkimo – pardavimo sutarties buvo pridėtas žemės sklypo planas, parengtas 2007 m. kovo 27 d. UAB „H.“. Įsigytas žemės sklypas buvo aptvertas tvora. Minėta tvora buvo pastatyta ankstesnių žemės sklypo bei gyvenamojo namo savininkų, pagal tuo metu matininkų nustatytas žemės sklypo ribas. Jokio ginčo tarp ankstesnių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkų dėl pastatytos tvoros ir žemės sklypų ribų nebuvo. Ji nuo 2013 m. iki šio laiko naudojosi įsigytu žemės sklypu ir jokių pretenzijų (duomenys neskelbtini) žemės sklypo nauji savininkai iki 2023 m. kovo mėnesio nereiškė. Šiuo metu tarp gretimų žemės sklypų savininkų yra iškilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų. Taigi, jokio administracinio teisės pažeidimo ji nepadarė ir gretimo žemės sklypo dalies tvora laikotarpyje nuo 2023 m. kovo 2 d. iki 2023 m. balandžio 28 d. neužtvėrė bei savavališkai gretimo žemės sklypo dalimi nesinaudojo. Ji nusipirko 1509 kv. m. ploto žemės sklypą, tačiau faktiškai naudojamas žemės sklypas yra mažesnis (1488 kv. m), nei nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyje. NŽT 2023 m. balandžio 28 d. nutarimu konstatavus, kad neva ji užima 16,91 kv. m gretimo žemės sklypo plotą, jos nuosavybė teisės dar labiau pažeidžiamos, nes faktiškai dar labiau sumažėja jos turimo žemės sklypo plotas.

3.2. Atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu kilo procesinės teisės normos taikymo klausimas, tačiau apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje ANK 589 straipsnio 45 punkto, 566 straipsnio, 608 straipsnio 5 dalies ir 615 straipsnio 4 dalies prieštaravimų neaptarė, kas sąlygojo neteisėtos nutarties priėmimą ir sutrukdė jam išsamiai ir nešališkai išnagrinėti skundą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Iki 2023 m. balandžio 28 d. nutarimo priėmimo ji nebuvo įtariama administracinio nusižengimo padarymu ir negalėjo pasinaudoti ANK 577 straipsnio 2 dalyje numatytomis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 589 straipsnio 45 punktas imperatyviai numato, kad dėl ANK 110 straipsnio privaloma surašyti administracinio nusižengimo protokolą, nuo kurio surašymo asmuo laikomas įtariamuoju įvykdžius administracinį nusižengimą, t. y. sužino apie jam pareikštą kaltinimą ir turi teisę pasinaudoti visomis įstatyme numatytomis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis, apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog šiuo atveju galėjo būti nesurašomas administracinio nusižengimo protokolas. Pirmos instancijos teismas visiškai nedetalizavo, kodėl nesivadovavo ANK 589 straipsnio 45 punktu ir 566 straipsnyje įtvirtintu visų asmenų lygybės prieš įstatymą principu, ir kodėl taikė 608 straipsnio 5 punktą, 615 straipsnio 4 dalį, atmesdamas jos teisę žinoti, apie administracinės bylos nagrinėjimą ir teise pasinaudoti visomis ANK 577 straipsnio 2 dalyje numatytomis teisėmis. Aiškina, kad asmens teisės negali būti suvaržomos vien dėl to, kad jam yra skiriama administracinė nuobauda – įspėjimas. Nors ši administracinės nuobaudos rūšis yra švelniausia, tačiau pačios administracinės nuobaudos pritaikymas, pasekmės asmeniui, gavusiam šią nuobaudą, yra analogiškos, kaip ir pritaikius kitokios rūšies administracinę nuobaudą (asmuo laikomas nubaustas administracine tvarka). Yra įsitikinusi, kad administracinės bylos procesas buvo pradėtas nepagrįstai, nesurašant administracinio nusižengimo protokolo, kas suvaržė jos teisę gintis ir žinoti iki administracinio nusižengimo nutarimo priėmimo, kuo yra kaltinama. Apylinkės teismas privalėjo taikyti ANK 589 straipsnio 45 punktą ir nuspręsti, kad administracinio nusižengimo protokolo nesurašymas pažeidė tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį, tiek ANK 589 straipsnio 45 punktą, 2 straipsnio 6 dalį, tiek jos teises, numatytas ANK 577 straipsnyje.

3.3. Pažymi, kad šiuo atveju aktualu ne tai, ar ji žinojo apie atliktą patikrinimą, bet tai, ar ji žinojo, kad yra įtariama administracinio nusižengimo padarymu, ar jai buvo atskleistos konkrečios kaltinimo aplinkybės, ar nebuvo pažeistos jos teisės, ar nebuvo administracinės bylos nagrinėjimo metu pažeista jos teisė būti išklausytai. Administracinio nusižengimo byloje esantis 2023 m. balandžio 4 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina tik tai, kad 2023 m. kovo 2 d. buvo atliktas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimas, surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kad pradedama administracinė procedūra dėl aplinkybių ištyrimo pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, tačiau kokio asmens atžvilgiu bus pradėta administracinė procedūra šiame rašte nenurodyta. Rašte nurodyta, kad atlikus administracinio nusižengimo tyrimą ir nustačius administracinio nusižengimo sudėtį, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašomas administracinio nusižengimo protokolas. Rašte akcentuojama, kad jei asmuo nesutinka su pažeidimu, administracinio nusižengimo byla perduodama nagrinėti skyriaus vedėjui, kuris byloje priima nutarimą dėl nuobaudos skyrimo. Rašte nurodyta, kad tuo atveju, jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutinka su pažeidimu, jam gali būti surašytas nutarimas skiriant įspėjimą, ar administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Dar daugiau, šiuo raštu ji 2023 m. balandžio 20 d. buvo kviečiama atvykti NŽT aplinkybių išsiaiškinimui ir protokolo surašymui arba pateikti paaiškinimą. Taigi, iš nurodyto rašto turinio akivaizdu, kad ji iki 2023 m. balandžio 28 d. nežinojo, kad yra kaltinama administracinio nusižengimo padarymu, turėjo pagrįstų lūkesčių, kad dėl susidariusios situacijos bus surašytas administracinis protokolas (taip, kaip nurodyta NŽT rašte), kuriuo pagal ANK 577 straipsnio 1 dalį bus nustatytas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris galės gintis nuo jam suformuluoto kaltinimo, turės teisę būti išklausytas. Ji žemės naudojimo patikrinimo metu nesutiko, kad yra padarytas administracinis nusižengimas, todėl pagal 2023 m. balandžio 4 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, turėjo pagrįstų lūkesčių, kad institucija privalo surašyti administracinio nusižengimo protokolą ir suteikti galimybę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasirengti administracinės bylos nagrinėjimui. Tačiau administracinio nusižengimo protokolas nebuvo surašytas, jai nebuvo pranešta, kad jos atžvilgiu bus priimtas administracinis nutarimas, administracinė byla buvo išnagrinėta neištyrus esminių aplinkybių ir pažeidžiant ANK 577 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 571 straipsnyje, numatytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje ydingai vertino 2023 m. balandžio 4 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) turinį ir nepagrįstai prilygino šio rašto įteikimą jai, kaip informavimą apie jos atžvilgiu pradėtą administracinę procedūrą. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai aiškino ir taikė ANK 577 straipsnio 2 dalį ir nurodė, kad jos teisės susipažinti su administracinės bylos medžiaga bei teikti prašymus nebuvo pažeistos, nes neva ji, teikdama skundą dėl NŽT 2023 m. balandžio 28 d. nutarimo, galėjo susipažinti su bylos medžiaga bei teikti prašymus dėl papildomų įrodymų rinkimo. Tačiau ANK 577 straipsnio 2 dalis numato, kad teisė susipažinti su bylos medžiaga, teikti prašymus ir įrodymus bei turėti advokatą, teisę būti išklausytai, ji turėjo būti garantuota dar iki 2023 m. balandžio 28 d. nutarimo priėmimo. Šis jos esminis teisių pažeidimas sąlygojo neteisėto nutarimo priėmimą, o apylinkės teismas šios klaidos neištaisė ir nepagrįstai skundą atmetė ir paliko galioti NŽT nutarimą.

3.4. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė ir ANK 576 straipsnį. Jai nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką, nebuvo išaiškinta teisė prašyti bylą nagrinėti žodine tvarka, nebuvo pranešta koks pareigūnas nagrinės administracinę bylą bei nebuvo išaiškinta teisė pareikšti nušalinimą. 2023 m. balandžio 28 d. NŽT nutarimą priėmė NŽT vyriausioji specialistė N. J.-P.. N. J.-P. dar iki administracinės bylos nagrinėjimo, 2023 m. kovo 2 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame neteisingai nurodė faktines aplinkybes, jas iškraipė, į žemės naudojimo patikrinimo aktą įrašė melagingus duomenis, turėjo išankstinę nuomonę dėl neva padaryto administracinio teisės pažeidimo, todėl buvo šališka ir neobjektyvi priimdama 2023 m. balandžio 28 d. nutarimą. Tą patvirtina šios aplinkybės: a) Jai buvo pranešta, kad 2023 m. vasario 8 d. buvo priimtas NŽT sprendimas „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“, kuriuo nuspręsta atlikti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), neplaninį patikrinimą. Patikrinimas buvo vykdomas 2023 m. kovo 2 d. Patikrinimą atliko NŽT vyriausioji specialistė N. J.-P.. Patikrinimo metu NŽT vyriausioji specialistė N. J.-P. be jos ir jos sutuoktinio sutikimo įėjo į jiems priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įleido privatų matininką S. Š., nors pagal Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 3 punktą, matininkas įstatymu nustatyta tvarka, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, gali patekti į gretimą sklypą, tik gavęs gretimų sklypų savininkų sutikimą. Įstatymas numato, kad tokiu atveju apie numatomus atlikti darbus, Kadastro nuostatų nustatyta tvarka, turi būti pranešta gretimų žemės sklypų savininkams. Nei ji, nei G. A. apie matininko S. Š. ketinimą atlikti kadastro duomenų nustatyto darbus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo informuoti ir nedavė sutikimo šiam matininkui įeiti į jiems priklausantį žemės sklypą. Taigi, NŽT vyriausioji specialistė N. J.-P. 2023 m. kovo 2 d. be savininkų sutikimo įvedė matininką į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nors tokios teisės neturėjo, ji pažeidė 1994 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1244 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Žemės naudojimo valstybės kontrolės nuostatų 14 punktą; b) NŽT vyriausioji specialistė N. J.-P. 2023 m. kovo 2 d. pažeidė minėtų nuostatų 104 punktą. Pagal 2023 m. vasario 8 d. sprendimą „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“ NŽT vyriausioji specialistė N. J.-P. 2023 m. kovo 2 d. galėjo lankytis tik tikrinamame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o norėdama patekti į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), turėjo informuoti skyriaus vedėją dėl atskiro sprendimo priėmimo. Tačiau NŽT vyriausioji specialistė N. J.-P. nuostatų reikalavimų nepaisė ir neturėdama tam įgaliojimų, įėjo į jai (O. A.) ir jos sutuoktiniui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei jame atliko matavimo darbus; c) NŽT vyriausioji specialistė N. J.-P. dar iki administracinės procedūros pradėjimo išsakė žodžiu išankstinę subjektyvią nuomonę dėl neva įvykdyto administracinio nusižengimo, faktiškai suklastojo 2023 m. kovo 2 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą, šio akto nuorašo neišsiuntė jai, nepakvietė jos susipažinti su juo. NŽT vyriausioji specialistė N. J.-P. aktą išsiuntė tik nukentėjusiosioms, taip pažeisdama ANK 566 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos principus.

3.5. Susipažinus su NŽT 2023 m. balandžio 28 d. nutarimo turiniu, akivaizdu, kad buvo pažeisti ANK 618 straipsnio reikalavimai, nes priimtame nutarime klaidingai nurodyti neva padaryto administracinio nusižengimo padarymo data bei laikas. Nutarime nurodoma, kad administracinis nusižengimas padarytas nuo 2023 m. kovo 2 d. 9.47 val. iki 2023 m. balandžio 28 d. 14.30 val. Tačiau tokio administracinio nusižengimo padarymo laiko nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Pirma, 2023 m. kovo 2 d. 9.47 val. net nebuvo pradėti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), matavimo darbai. Byloje nėra pateikti geodezinio prietaiso prisijungimo ir atsijungimo prie (duomenys neskelbtini) sistemos duomenys, nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad 2023 m. kovo 2 d. 9.47 val. ji šiuo metu įvykdė administracinį nusižengimą. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad 2023 m. balandžio 28 d. 14.30 val. dar buvo vykdomas administracinis nusižengimas. Atkreipia dėmesį, kad skundžiamo nutarimo priėmimo laikas yra 2023 m. balandžio 28 d. 14.45 val. Nuo 2023 m. kovo 2 d. NŽT neatliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), jokių pakartotinų matavimų ar tikrinimo darbų, todėl nutarime nurodytas administracinio nusižengimo padarymo laikas yra nepatvirtintas bylos duomenimis. Antra, 2023 m. balandžio 28 d. nutarime nenurodyta kokius neteisėtus veiksmus ji atliko laikotarpyje nuo 2023 m. kovo 2 d. iki 2023 m. balandžio 28 d., nenurodyti motyvai, patvirtinantys, kad ji tyčia užėmė gretimo žemės sklypo dalį. 2023 m. balandžio 28 d. NŽT nutarime nėra nurodyta jokių nustatytų bylos nagrinėjimo metu aplinkybių, nėra motyvų, kurie patvirtintų, kad ji padarė administracini nusižengimą. Nutarimo teiginiai, kad „Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis atribota tvora ir užimta bei naudojasi 16,91 kv. m. plotu gretimojo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkai (nuosavybę įgiję nuo 2013 metų), nepatvirtina, kad administracinį nusižengimą padarė ji. Nutarimo tekste nėra nurodyti įrodymai, kurie patvirtintų nutarimo teiginius. Ginčija apylinkės teismo išvadą, kad nutarimas priimtas išsamiai ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes ir visapusiškai įvertinus surinktus įrodymus. Skundžiamoje nutartyje nėra tą patvirtinančių argumentų. Teismas nepagrindė tokios savo išvados ir jos nemotyvavo, neišdėstė argumentų, kurie patvirtintų, jog NŽT pareigūnė, priimdama skundžiamą nutarimą, jame išdėstė teisinius argumentus dėl ištirtų įrodymų vertinimo. Tiek NŽT, priėmusi 2023 m. balandžio 28 d. nutarimą, tiek pirmos instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, jų leistinumą, išvadas padarė neatsižvelgus į visas reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes.

3.6. Ginčija 2023 m. kovo 2 d. NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad akte nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, kad toks aktas negali būti laikomas administracinio nusižengimo byloje leistinu įrodymu. Aktas buvo surašytas ne ta data ir ne tuo laiku, kuris jame nurodytas. Akte nurodyta faktinė situacija, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai užima bei naudoja 16,91 kv. m gretimo privataus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), neatitinka tikrovės. Dar kartą pažymi, kad NŽT vyriausioji specialistė N. J.-P. neturėjo teisės įeiti į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir jame atlikti matavimus, todėl jos atlikti veiksmai neteisėti. Akte nenurodyta kokiu GPS prietaisu buvo atlikti matavimai, kada buvo atlikta šio prietaiso metrologinė patikra. Akte turėjo būti nurodytas GPS prietaiso prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) sistemos pradžios ir pabaigos laikas, tačiau akte nurodytas tik vienas laikas (9.47 val.), iš kurio negalima spręsti, ar tikrai šiuo prietaisu buvo tikrinamos žemės sklypų koordinatės bei ribos. Bylos nagrinėjimo metu prašė pateikti šio GPS prietaiso numerį (identifikuoti prietaisą) bei prietaiso patikros duomenis. Tačiau specialistė nenurodė kokiu prietaisu (nenurodė prietaiso numerio) buvo atliekami matavimai, kas neleido teismui nustatyti ar specialistės naudojamas prietaisas buvo patikrintas metrologiškai, ar juo galima patikimai atlikti matavimus. Teismas šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu netyrė ir nutartyje nurodė, kad neva šie jos argumentai „akivaizdžiai prieštarauja akte nurodytoms aplinkybėms“ bei vardina situacijos schemoje nurodytus posūkio taškus. Pažymi, kad su tiksliai neįvardintu (neidentifikuotu) ir metrologiškai nepatikrintu prietaisu atlikti matavimai yra nepatikimi ir neturi įrodomosios galios. Be to, iš teismo nutarties argumentų visiškai neaišku kokiu būdu situacijos schemoje buvo pažymėti posūkio taškai 1-4 ir kokios šių posūkio taškų koordinatės. Situacijos schemoje yra pažymėti žemės sklype (duomenys neskelbtini) tik 4 posūkio taškai, o koordinatės (X ir Y) yra 9 (devynios). Kuriems posūkio taškams priskiriamos schemoje pažymėtos koordinatės visiškai neaišku. Nesant pažymėtų koordinačių ties posūkio taškais, negalima nustatyti tikslių žemės sklypo ribų. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad situacijos schema yra nubraižyta pagal nenustatyto (neidenfikuoto) GPS prietaiso duomenis, negali patvirtinti GPS prietaiso tikslumo bei galimybės naudoti konkretaus GPS matavimo prietaiso duomenis administracinėje byloje. Apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą, netyrė aplinkybių, susijusių su 2023 m. kovo 2 d. Žemės naudojimo patikrinimo metu naudoto GPS prietaiso patikimumu, t. y. nenustatė visų reikšmingų bylos nagrinėjimui aplinkybių, kas sąlygojo neteisėtos teismo nutarties priėmimą. Nesutiktina ir su aplinkybe, jog ji užėmė 16,91 kv. m gretimo sklypo plotą. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2. punktą, matuojant žemės sklypus miestų ribose yra leistina 0,10 m paklaida. Iš pateiktos situacijos schemos negalima nustatyti, ar ši paklaida buvo taikyta, apskaičiuojant neva užimtą gretimo sklypo plotą. 2023 m. kovo 2 d. akte nurodyta, kad dalyvavę patikrinimo metu asmenys pageidavo gauti patikrinimo metu nustatytus duomenis ir „akte nesirašė“. Be to, akte nurodyta, kad ji atsisakė pasirašyti jo 4 lape. Tačiau teismo posėdžio metu visi dalyvavę patikrinime asmenys nurodė, kad aktas 2023 m. kovo 2 d. nebuvo surašytas, kad NŽT vyriausioji specialistė N. J.-P. nesiūlė pasirašyti ant jo.

3.7. Nei NŽT priimdama nutarimą, nei pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas skundą, neištyrė išsamiai aplinkybių bei neįvertino jos pateiktų įrodymų, susijusių su gretimų žemės sklypų ribomis. Teismas pažeidė ANK 582 straipsnio nuostatas, kadangi specialistė N. J.-P. buvo NŽT atstovė, priimdama 2023 m. balandžio 28 d. nutarimą, t. y. ji nagrinėjo administracinę bylą, todėl negalėjo teisme būti apklausta liudytoja. Tai yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, nes sprendžiamas jos priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Todėl šios liudytojos parodymai yra šališki ir neobjektyvūs. Tuo labiau, kad ji faktiškai suklastojo 2023 m. kovo 2 d. aktą. Pažymi, kad nukentėjusiųjų N. K. ir V. V. parodymų nepatvirtina jokia bylos medžiaga. Šios nukentėjusiosios yra priešiškai nusiteikusios jos atžvilgiu, tarp jų yra konfliktas. Nukentėjusioji N. K. yra parašiusi begalę skundų jos ir jos sutuoktinio atžvilgiu. Mano, kad teismas vertino šių nukentėjusiųjų parodymus atsietai nuo kitos bylos medžiagos, negretino jų su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas visiškai neobjektyviai vertino ir liudytojos I. V. parodymus. Padarė išvadą, kad ši liudytoja nepatvirtino, jog tvora buvo pastatyta pagal sklypo ribas. Tai neatitinka tikrovės. Teismas nutartyje, vertindamas liudytojos I. V. parodymus, padarė klaidingą išvadą, kad tvora buvo pastatyta „savavališkai, t. y. neatlikus kadastrinių matavimų ir neįsitikinus, kad tvora nepažeis kaimyninių sklypų savininkų teisių, t. y., ne pagal žemės sklypo ribas”. Tokia teismo išvada yra ne tik nepagrįsta, bet ir prieštarauja byloje surinktiems duomenims. Pirma, tvora buvo pastatyta pagal 1996 m. lapkričio 25 d. atliktus kadastrinius matavimus. Antra, statant tvorą tuometinių gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų interesai nebuvo pažeisti, nes jie sutiko ir neprieštaravo, kad tvora būtų pastatyta šioje vietoje. Trečia, tai, kad tvora nebuvo pastatyta savavališkai patvirtina byloje esantis 2023 m. vasario 21 d. raštas iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos. Ketvirta, statybos inspekcijos rašte nurodyta, kad 2023 m. vasario 21 d. „Riboženkliai sklype nefiksuoti“. Tai paneigia teismo teiginį, kad ji žinojo ir naudojosi svetimo sklypo dalimi. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ankstesniųjų žemės sklypo savininkų sutikimas dėl tvoros pastatymo yra privalomas ir vėlesniems žemės sklypų savininkams, nes pastarieji perima ankstesnių žemės sklypų savininkų duotus sutikimus, t. y. teises ir pareigas. Abiejų gretimų žemės sklypų pirminiai kadastriniai matavimai buvo atlikti pagal vietinę koordinačių sistemą ir vėliau, jas modifikuojant į valstybinę koordinačių sistemą, įvyko žemės sklypų ribų persidengimas.

3.8. Jos veiksmuose nėra jokios tyčios savavališkai užimti bei naudotis gretimo žemės sklypo dalimi. Ji jokio administracinio nusižengimo nepadarė, nes jau 10 metų naudojasi tuo žemės sklypu, kurį nusipirko, jokios tvoros netvėrė ir yra įsitikinusi, kad jai priklausančio žemės sklypo riba nuo gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra atskirta pastatyta tvora. Ginčija teismo išvadą, kad jos tyčia pasireiškė tuo, kad neva, jai įsigyjant sklypą, kadastriniai matavimai buvo atlikti, todėl ji privalėjo žinoti tikslias žemės sklypo ribas ir tai, kad tvora stovi gretimo žemės sklypo ribose. Dar kartą pažymi, kad kadastriniai žemės sklypo (duomenys neskelbtini) matavimai buvo atlikti 1996 m. lapkričio 25 d. ir pagal šiuos kadastrinius matavimus tvora stovi ties žemės sklypo riba. Tai patvirtina ne tik prie pirkimo – pardavimo sutarties pridėtas žemės sklypo planas, bet ir 2023 m. balandžio 6 d. ir 2023 m. sausio 24 d. byloje esantys Žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktai. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo atlikti žymiai vėliau (2006 m.) ir apie šių kadastrinių matavimų atlikimą nebuvo informuota nei ankstesnė žemės sklypo savininkė nei ji. Pažymėtina, kad atliekant 2006 m. kadastrinius matavimus, jie nebuvo suderinti su (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo savininkais. Ginčas dėl žemės sklypo ribų iškilo tik su šios administracinės bylos nukentėjusiomis 2023 m. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo įregistruoti tik 2023 m. rugpjūčio 1 d., t. y. jau po NŽT nutarimo priėmimo. Taigi ji apie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus negalėjo sužinoti anksčiau, nei jie buvo įregistruoti VĮ Registrų centre. Be to, kadastrinių matavimų įregistravimas nepašalina ankstesnių savininkų susitarimo dėl tvoros pastatymo vietos. Apylinkės teismas jos tyčią sieja su aplinkybe, kad ji neįleido į jai priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkės pasamdyto matininko, tačiau tokia teismo išvada prieštarauja įstatymui. Apie numatomus atlikti darbus turi būti pranešama gretimų žemės sklypų savininkams. Matininkas S. Š. nesikreipė nei į ją nei į kitą (duomenys neskelbtini) žemės sklypo bendraturtį dėl galimybės patekti į jiems priklausantį žemės sklypą bei atlikti kadastro duomenų nustatymo darbus. Tai paneigia teismo išvadą, kad ji trukdė matininkui patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

3.9. Aiškina, kad tarp gretimų žemės sklypų bendraturčių kilo civilinis ginčas dėl žemės sklypų ribų. Tai patvirtina tiek jos, tiek nukentėjusiųjų parodymai. Aplinkybę, jog žemės sklypo ribos nėra aiškios patvirtina tai, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) iškviesti matininkai skirtingai nustato žemės sklypų ribas. Be to, gretimų žemės sklypų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ribos iki 2023 m. rugpjūčio 21 d. buvo nustatytos pagal vietinę koordinačių sistemą, o transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, atsirado paklaidos. Koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuojant jas į valstybinę koordinačių sistemą, skiriasi nuo koordinačių, nustatytų matuojant nuo valstybinio geodezinio pagrindo punktų. Dėl šių koordinačių skirtumo, atsirado žemės sklypų ribų pasikeitimai, t. y. vietovėje esančios žemės sklypų. Pirmiausia žemės sklypo ribos buvo nustatytos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Tuo metu žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), net nebuvo suformuotas. Pirmajai žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkei M. L. žemės sklypas buvo parduotas 1997 m. lapkričio 10 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, net neatlikus kadastrinių matavimų. Tai, kad šių žemės sklypų ribos nėra aiškios patvirtina ir ilgalaikis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimas pagal aptvertas tvoras. Taip žemės sklypas buvo naudojamas nuo 1996 m. gruodžio 19 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Akivaizdu, kad yra iškilęs civilinis ginčas dėl žemės sklypo ribų. Nukentėjusiosios bando spręsti žemės sklypų ribų klausimą pasitelkusios NŽT, nors žemės sklypų ribų nustatymo klausimas nėra priskirtas NŽT kompetencijai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnį žemės sklypų ribų nustatymo klausimas, esant ginčui, priskirtas teismų kompetencijai, bylas nagrinėjant civiline tvarka. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą administracinis procesas turėjo būti nutrauktas. Apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, kad tik civilinės bylos užvedimas teisme patvirtina esamą civilinį ginčą. Civilinį ginčą dėl žemės sklypų ribų gretimų sklypų savininkai gali spręsti ne tik teisme, bet ir sudarydami sutartį notarine tvarka. Tačiau esant ginčui dėl žemės sklypų ribų, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ji savavališkai naudojasi gretimo žemės sklypo dalimi ir pripažinti, kad NŽT pagrįstai priėmė 2023 m. balandžio 28 d. nutarimą ir pagrįstai skyrė administracinę nuobaudą.

3.10. Mano, kad apylinkės teismo nutarties turinys kelia abejonių dėl ją priėmusio teisėjo objektyvaus šališkumo.

4. NŽT atsiliepime į O. A. apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti.

4.1. Nurodo, kad šiuo atveju galėjo būti nesurašomas administracinio nusižengimo protokolas, nes už O. A. padarytą administracinį nusižengimą pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį numatytas įspėjimas.

4.2. NŽT (duomenys neskelbtini) skyrius, po atlikto patikrinimo, 2023 m. balandžio 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) O. A. nurodė 2023 m. balandžio 20 d. 15 val. atvykti į (duomenys neskelbtini) skyrių, (duomenys neskelbtini) kabinetą, adresu (duomenys neskelbtini), dėl nustatyto galimo pažeidimo aplinkybių išaiškinimo ir protokolo surašymo arba iki 2023 m. balandžio 20 d. pateikti paaiškinimą raštu – laišku arba elektroninėmis priemonėmis dėl nustatyto pažeidimo aplinkybių išaiškinimo (kas ir kokiu pagrindu tvorą pastatė ne pagal sklypo įregistruotą ribą), kurio pagrindu priimtas sprendimas – surašytas protokolas arba priimtas kitas sprendimas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Taigi, O. A. buvo tinkamai informuota apie pradedamą administracinio nusižengimo teiseną, jai taip pat buvo suteikta teisė pateikti paaiškinimus ir įrodymus dėl nustatyto pažeidimo. Be to, pati O. A. 2023 m. balandžio 18 d. NŽT (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė paaiškinimą, kad ji jokio administracinės teisės pažeidimo nepadarė ir gretimo žemės sklypo dalies tyčia neužėmė. Šie jos pačios pateikti dokumentai patvirtina, kad jai buvo žinoma ir suprantama, kad jos atžvilgiu yra pradedama administracinio nusižengimo teisena, todėl ji visiškai nepagrįstai užsiima gynybinę poziciją, kad jai buvo nežinoma apie kaltinimus ir, kad ji negalėjo pasinaudoti ANK įtvirtintomis teisėmis.

4.3. O. A. administracinio nusižengimo esmė nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) yra atskleista, todėl jis atitinka ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo nutarimui keliamus reikalavimus.

4.4. Akcentuojama, kad NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus 2023 m. kovo 2 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog tikrinamojo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos gretimybėje su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), neatitinka suformuotų bei įregistruotų ribų, nes gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) tvora pastatyta (duomenys neskelbtini) sklypo riboje ir atriboja 16,91 kv. m. ploto naudojimo galimybę tikrinamojo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) savininkams. Nagrinėjamu atveju užimtų 16,91 kv. m. valstybinės žemės plotu, aptvertu tvora, išimtinai savo reikmėms naudojasi tik administracinėn atsakomybėn patraukta O. A. ir jokie tretieji asmenys negali patekti į tvora užtvertą žemės teritoriją, todėl tai laikytina savavališku svetimos žemės užėmimu. Vien tai, kad O. A. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su jau pastatyta tvora įgijo ir pati jokių aktyvių veiksmų, kuriais užimta privati žemė, neatliko, nešalina jos, kaip žemės sklypo savininkės, atsakomybės, be kita ko, nešalina ir pareigos nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir teisėtų interesų. Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu perimant nekilnojamojo turto nuosavybę naujajam savininkui pereina ne tik su įgyjamu turtu susijusios teisės, bet ir pareigos. Sutinka su teismo argumentais, kad O. A. įsigyjant sklypą, sklypo kadastriniai matavimai jau buvo atlikti, buvo įregistruoti, todėl ji, įsigijusi žemės sklypą, minėtus duomenis turėjo, todėl galėjo ir privalėjo žinoti tikslias savo žemės sklypo ribas, o taip pat ir aplinkybę, kad tvora, kuria atskirtas jos sklypas nuo (duomenys neskelbtini) sklypo, patenka į privačią, kitiems asmenims priklausančią žemę. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad ji suvokė, kad jos sklypo tvora pastatyta ne pagal sklypo ribas ir atitveria (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalį.

4.5. Teismas, skundžiamoje nutartyje išsamiai pasisakė dėl NŽT atlikto žemės naudojimo patikrinimo ir nurodė, kad skundo argumentai dėl skundo surašymo trūkumų iš dalies pagrįsti, tačiau konstatavo, kad jie esminės įtakos neturi, kurie paneigtų jame nurodytų matavimų duomenis. O. A. tik deklaratyviai teigia, kad akte užfiksuotos aplinkybės nėra teisingos, tačiau nepateikia jokių įrodymų. Jos nurodomos aplinkybės, kad akte nenurodyta, kokiu GPS prietaisu buvo atliktas patikrinimas, taip pat visiškai neatitinka byloje esančių įrodymų, nes pačiame žemės naudojimo patikrinimo akte yra nurodyta, kad patikrinimas buvo atliktas naudojant GPS prietaisą (duomenys neskelbtini), be to, NŽT į bylą yra pateikusi ir šio prietaiso globalinės padėties nustatymo patikros aktą.

4.6. Pažymi, kad žemės naudojimo patikrinimo metu dalyvavo pati O. A. ir nereiškė jokių pretenzijų dėl patekimo į jos žemės sklypą. Žemės naudojimo patikrinimą NŽT atlikinėjo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo nustatyta, kad šio žemės sklypo ribos yra atribotos kitam asmeniui priklausančia tvora, todėl ir iškilo būtinybė patekti į O. A. žemės sklypą, kad būtų galima tiksliai nustatyti, kokia tiksli žemės sklypo dalis yra atribota tvora.

4.7. O. A. nėra pateikusi jokių dokumentų, kad būtų užvesta civilinė byla civilinio proceso tvarka dėl žemės sklypų ribų nustatymo teismo sprendimu, ji visiškai nepagrįstai grindžia savo apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio nuostatomis.

4.8. Be to, vien ta aplinkybė, kad šiuo metu yra rengiami žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, nelemia, šiam momentui įregistruotų kadastrinių duomenų neteisingumo.

4.9. Atkreipia dėmesį, kad NŽT (duomenys neskelbtini) skyriuje 2022 m. liepos 12 d. buvo priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini) (jis nebuvo skundžiamas), pagal kurį O. A. sutuoktiniui G. A. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui skirta nuobauda - įspėjimas už tai, kad už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos įregistruotos konstrukcijų tvora su mūro stulpų įtvirtinimais, bei betonuota pamatine dalimi, metalinių konstrukcijų vartai ir varteliai. Įvaža yra išklota trinkelių danga. Taip už sklypo ribų yra užimta valstybinės žemės dalis – 67,22 kv. ploto, kuri naudojama kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kiemo dalis. Taigi, O. A. buvo žinoma ir suprantama apie jai priklausančios tvoros neatitikimus, kad tvora pastatyta ne pagal nustatytas žemės sklypo ribas, tačiau jokių veiksmų dėl to nesiėmė. Tai suponuoja išvadą, kad ji suvokė, jog jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esanti tvora įsiterpia ir aptveria kitų žemės sklypų dalis, taip ji užima žemės plotus, kurie jai nepriklauso. Vadinasi, jos veiksmuose konstatuotinas subjektyvusis administracinio nusižengimo sudėties požymis – tyčia, todėl jos skundą tenkinti atsisakyta pagrįstai.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Nagrinėjamu atveju O. A. buvo nubausta pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, kuri užtraukia administracinę atsakomybę už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą.

8. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas įtvirtina, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad O. A. kalta pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį buvo pripažinta pagrįstai. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Vien tik tai, kad O. A. kitaip vertina susiklosčiusią situaciją ir nesutinka su priimta nutartimi, nėra pagrindas ją panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais apylinkės teismo motyvais, todėl jų nebekartoja, o tik papildo.

10. Iš teismui pateikto NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus 2023 m. kovo 2 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto reg. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2023 m. kovo 2 d. atlikus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą buvo nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai užima bei naudoja 16,91 kv. m. gretimojo, privataus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, tokiu būdu nesilaikoma Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad kuomet O. A. su sutuoktiniu G. A. 2013 m. rugpjūčio 30 d. įgijo žemės sklypą su gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), jis jau buvo aptvertas tvora. Taigi, O. A. savavališkai kaimyninės žemės neužėmė. Tačiau, tai nešalina jos atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, nes pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla ne tik už savavališką žemės ar kitų objektų užėmimą, tačiau ir už savavališką jų naudojimą, kas šiuo atveju ir yra neginčytinai nustatyta. O. A. turėtų būti dar kartą priminta, kad nors ir ne ji savavališkai užėmė kaimyninės žemės dalį, tolesnis jos naudojimas negali būti laikomas teisėtu. Vien tai, kad ankščiau žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai jokių pretenzijų dėl žemės sklypo ribų iki 2023 m. vasario 21 d. nereiškė, jos atsakomybės taip pat nešalina.

11. Pateiktame apeliaciniame skunde O. A. nurodo, jog šiuo atveju buvo pažeistos jos, kaip traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisės, kadangi jai nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, ji nežinojo kuo yra kaltinama. Pagal ANK 608 straipsnio 5 dalį, jeigu už padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytas įspėjimas ir nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, baigus administracinio nusižengimo tyrimą asmeniui skiriamas įspėjimas ir tyrimą atlikęs pareigūnas dėl to administracinio nusižengimo surašo nutarimą. Administracinio nusižengimo protokolas šiuo atveju nesurašomas. Taigi, vadovaujantis pateikta ANK nuostata, nagrinėjamu atveju O. A. administracinio nusižengimo protokolas dėl jos padaryto, ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto, administracinio nusižengimo, skiriant jai įspėjimą, neturėjo būti surašomas ir tai niekaip negalėjo pažeisti jos teisių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2023 m. balandžio 4 d. NŽT (duomenys neskelbtini) skyrius raštu Nr. (duomenys neskelbtini) O. A. ir G. A. pranešė apie 2023 m. kovo 2 d. atliktą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), neplaninį žemės naudojimo patikrinimą ir apie jo metu nustatytas aplinkybes, t. y. tai, jog tikrinamojo žemės sklypo ribos gretimybėje su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), neatitinka suformuotų bei įregistruotų ribų, nes gretimojo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) tvora pastatyta (duomenys neskelbtini) sklypo riboje ir atriboja 16,91 kv. m. ploto naudojimo galimybę tikrinamojo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) savininkams. O. ir G. A. buvo informuoti apie pradedamą administracinę procedūrą dėl esamų aplinkybių ištyrimo, atitinkančių administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalį, bei jų paprašyta 2023 m. balandžio 20 d. 15 val. atvykti į skyrių, (duomenys neskelbtini) kabinetą, adresu (duomenys neskelbtini), dėl minėto galimo pažeidimo aplinkybių išaiškinimo ir protokolo surašymo arba iki 2023 m. balandžio 20 d. NŽT (duomenys neskelbtini) skyriui pateikti paaiškinimą raštu – laišku arba elektroninėmis priemonėmis, kurio pagrindu bus priimtas sprendimas – surašytas protokolas arba priimtas kitas sprendimas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. 2023 m. balandžio 18 d. O. A. ir G. A. NŽT (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė paaiškinimus, nurodydami, kad jokio administracinio nusižengimo nepadarė, nes naudojasi tuo žemės sklypu, kurį nusipirko. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad O. A. buvo žinoma apie galimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, suteikta teisė pateikti paaiškinimą, jos pasirinktu būdu, t. y. žodžiu, atvykstant į instituciją, arba raštu, juos atsiunčiant institucijai. Kaip nustatyta, O. A. pasirinko antrąjį variantą – atsiuntė rašytinius paaiškinimus, į skyrių atvykti nepageidavo. Taigi, nagrinėjamu atveju spręsti apie kokį nors jos teisių pažeidimą, nėra jokio pagrindo. Atsakant į O. A. skundo argumentus dėl patikrinimo akto neišsiuntimo jai, pažymėtina, kad šiuo atveju buvo tikrinamas ne jai ir jos sutuoktiniui priklausantis, o kaimyninis sklypas – (duomenys neskelbtini), taigi institucija neprivalėjo jiems siųsti patikrinimo akto.

12. O. A. apeliaciniame skunde taipogi kelia klausimą dėl 2023 m. kovo 2 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto reg. Nr. (duomenys neskelbtini) teisingumo, aiškina, kad į jį buvo surašyti melagingi duomenys. Visų pirma, sutiktina su skundžiamos nutarties išvada, kad minėtas aktas turi trūkumų, t. y. dėl jo pateikimo pasirašyti dalyvavusiems asmenims, jo surašymo laiko, tačiau, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, minėti trūkumai nėra esminiai. Svarbiausia aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkai užima 16,91 kv. m. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ploto, jame nustatyta teisingai, teismas neturi pagrindo šia aplinkybe abejoti, o O. A. nepateikė jokių objektyvių tą paneigiančių duomenų ir remiasi tik savo subjektyvia nuomone. Nagrinėjamu atveju matavimai, po kurių atlikimo paaiškėjo pažeidimas, buvo atlikti pagal 2006 m. darytus kadastrinius matavimus, jie nėra nuginčyti ar pakeisti, todėl laikomi teisingais. Be kita ko, žemės naudojimo patikrinimo akte yra aiškiai nurodyta, kokios techninės priemonės buvo naudojamos patikrinimo metu: fotoaparatas ir GPS prietaisas (duomenys neskelbtini). Į bylą buvo pateiktas minėto prietaiso patikros aktas, įrodantis jo tinkamumą naudoti.

13. Pateiktame apeliaciniame skunde teigiama, kad atliekant patikrinimą, specialistė N. J.-P. be O. A. ir G. A. sutikimo jų žemės sklype atliko matavimus, į jį įleido matininką S. Š.. Pažymėtina, kad O. A. minėtame patikrinime dalyvavo, taigi dėl atliekamų veiksmų ar juos atliekančių asmenų galėjo reikšti pretenzijas būtent jų atlikimo metu. Patikrinimo akte tokios aplinkybės nefiksuotos.

14. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad NŽT vyriausioji specialistė N. J.-P., surašydama 2023 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo šališka, nes ji surašė ir žemės naudojimo patikrinimo aktą. Teismas atmeta šiuos jos teiginius, kaip nepagrįstus. Vien tik tai, kad ta pati specialistė atliko tyrimą – surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą, kurio pagrindu vėliau priėmė nutarimą dėl O. A. patraukimo administracinėn atsakomybėn, nėra priežastis konstatuoti jos šališkumą. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, jog N. J.-P. tiek atlikdama patikrinimą, tiek priimdama nutarimą turėjo išankstinę nuomonę, siekė pakenkti O. A. ar dėl kokių nors kitų priežasčių negalėjo dalyvauti vykdant šias procedūras.

15. O. A. atsakant į skundo argumentus dėl administracinio nusižengimo padarymo laiko, turėtų būti paaiškinta, kad jis fiksuotas nuo patikrinimo atlikimo (GPS prietaiso (duomenys neskelbtini) prisijungimo laikas 2023 m. kovo 2 d. 9.47 val.) iki administracinio nusižengimo bylos tyrimo pabaigos (2023 m. balandžio 28 d. 14.30 val.). Atkreiptinas dėmesys, kad tyrimo pabaigos laikas su administracinio nusižengimo laiku gali nesutapti, nes surašant nutarimą, reikalinga įvertinti visus surinktus duomenis. Šiuo atveju iš nutarimo akivaizdu, kad tyrimas buvo baigtas 2023 m. balandžio 28 d. 14.30 val., o nutarimas surašytas po 15 min., t. y. 2023 m. balandžio 28 d. 14.45 val. Byloje nėra duomenų, kad O. A. būtų pašalinusi aptariamą pažeidimą iki 2023 m. balandžio 28 d. 14.30 val. Taip pat, priešingai nei nurodo O. A., nutarime aiškiai išdėstyta jai pareikšto kaltinimo dėl administracinio nusižengimo esmė (jos atlikti neteisėti veiksmai), nurodytos techninės priemonės, kuriomis naudojantis buvo atlikti matavimai, kitos reikšmingos bylai aplinkybės.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį taip pat rėmėsi nukentėjusiųjų N. K. ir V. V. parodymais. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šie parodymai buvo vertinami kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, jais remtasi tiek, kiek jie juos atitinka. Aukštesniajam teismui abejonių dėl pirmosios instancijos atlikto įrodymų vertinimo, tame tarpe ir I. V. parodymų, nekyla. Taip pat atmestini ir skundo argumentai, jog specialistė N. J.-P. byloje negalėjo būti apklausiama kaip liudytoja. Pažymėtina, kad būtent ji atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą, todėl galėjo būti kviečiama apklausai dėl nustatytų aplinkybių patikslinimo ir įstatymas to nedraudžia.

17. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas atmeta O. A. teiginius, kad jos veiksmuose nėra tyčios. Kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas, sklypo įgijimo metu jau buvo atlikti jo kadastriniai matavimai ir nustatytos ribos, taigi O. A. turėjo ir galėjo žinoti savo sklypo ribas, o kartu ir tai, kad jos sklypą juosianti tvora patenka į kaimyninį sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, šio sklypo savininkams pareikalavus perkelti tvorą į savo sklypo ribas, ji į tai niekaip nereagavo. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad O. A. žinojo, kad jos veiksmai pažeidžia gretimojo sklypo savininkų teises ir taip elgtis norėjo, kadangi nesiėmė jokių veiksmų pažeidimui pašalinti, tad veikė tiesiogine tyčia.

18. O. A. apeliaciniame skunde taip pat abejojama bylą pirmąją instancija nagrinėjusio teismo šališkumu. Tokios apeliantės abejonės nepagrįstos ir atmetamos. Pažymėtina, kad teismo šališkumu laikomas išankstinės nuomonės turėjimas. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, jei bylą nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 58 straipsnyje išvardytų priežasčių (pagal ANK 576 straipsnio 2 dalį teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis (taikomi BPK nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka). Duomenų, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas 2023 m. balandžio 28 d. nutarimo teisėtumo klausimą, turėjo išankstinę nuomonę, byloje nėra. Duomenų, kad šią bylą nagrinėjusi apylinkės teismo teisėja negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių, taip pat nėra. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su procese priimamo sprendimo nepalankumu.

19. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad tarp gretimų žemės sklypų bendraturčių yra kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų, tačiau vien tai nėra priežastis nutraukti administracinę teiseną. Kaip jau minėta, kadastriniai matavimai nėra pakeisti, jie laikomi teisingais, todėl ir buvo jais vadovaujamasi, nustatant aptariamą pažeidimą, už kurį O. A. patraukta administracinėn atsakomybėn. Taigi, ji pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį buvo nubausta visiškai pagrįstai.

20. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

n u t a r i a :

O. A. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Ciesiūnas