Baudžiamoji byla Nr. 1S-13-491/2024
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.2.1.3.3; 2.14.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. vasario 7 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo S. S. įgaliotojo atstovo advokato Gedimino Marcinkevičiaus ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Ulienės skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla buvo perduota prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti.
Teismas
nustatė:
1. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė K. Ulienė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams perdavė baudžiamąją bylą su 2023 m. spalio 31 d. kaltinamuoju aktu, kuriame pagal jame nurodytas faktines aplinkybes S. Š. ir A. A. buvo kaltinami bendrininkų grupe padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.
2. Kaltinamosios A. A. gynėjas advokatas Vytautas Kupcikevičius 2024 m. sausio 3 d. vykusiame teisiamajame posėdyje pateikė teismui prašymą perduoti bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Tame pačiame posėdyje kaltinamojo S. Š. gynėjas advokatas Audrius Leonavičius šį prašymą palaikė, o prokurorė K. Ulienė ir nukentėjusiojo S. S. įgaliotasis atstovas advokatas G. Marcinkevičius prašė šio prašymo netenkinti.
3. Skundžiama nutartimi kaltinamosios A. A. gynėjo advokato V. Kupcikevičiaus prašymas buvo tenkintas – baudžiamoji byla perduota prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo papildymo. Teismas tai motyvavo tuo, kad :
3.1. Ikiteisminio tyrimo metu nepriėmus jokio procesinio sprendimo dėl 2023 m. gegužės 26 d. A. A. pareiškimo dėl to paties įvykio metu jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, tyrimas buvo atliktas nepilnai, nevisapusiškai, ir tai buvo kliūtis surašyti kaltinamąjį aktą. Be to, tai nepagrįstai suvaržo ir apriboja kaltinamųjų teises bei gynybos apimtį.
3.2. Nagrinėjamas įvykis įvyko ugdymo įstaigoje, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ugdymo įstaigos įtraukimo į baudžiamąjį procesą.
4. Skundu nukentėjusiojo S. S. įgaliotasis atstovas advokatas G. Marcinkevičius prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skundo argumentai:
4.1. Tiek A. A., tiek nukentėjusiojo S. S. įstatyminės atstovės R. S. pareiškimuose nurodytos aplinkybės yra susijusios su tuo pačiu įvykiu, kuris buvo tiriamas šioje byloje. Todėl negalima sutikti su apylinkės teismu, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo reaguojama į A. A. pareiškime nurodytas aplinkybes.
4.2. Priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, pagrindo į bylą įtraukti ugdymo įstaigą, kurioje įvykis įvyko, nebuvo, nes tokio reikalavimo neišreiškė nei civilinė ieškovė R. S., nei civiliniai atsakovai (kaltinamieji).
5. Skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė K. Ulienė prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Skundo argumentai:
5.1. Skirtingai nei teismas nurodė nutartyje, kaltinamųjų teisė į gynybą nebuvo suvaržyta ar apribota, kadangi jiems yra žinomas BK specialiosios dalies straipsnis, pagal kurį jie yra kaltinami, taip pat jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo vieta, būdas, laikas ir kitos svarbios aplinkybės. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad kaltinamasis aktas byloje yra surašytas nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų ir tai trukdo teismui nagrinėti bylą iš esmės. O esant reikalui, klausimas dėl ugdymo įstaigos įtraukimo į procesą gali būti išsprendžiamas bylos nagrinėjimo teisme metu pagal civilinio ieškovo ir kaltinamųjų valią.
5.2. Nepagrįsti teismo motyvai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti jokie procesiniai veiksmai dėl A. A. pareiškimo. Šiame pareiškime nurodoma apie tą patį įvykį, dėl kurio pagal nukentėjusiojo S. S. įstatyminės atstovės R. S. pareiškimą byloje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tyrimo metu buvo renkami duomenys siekiant išsiaiškinti šio įvykio aplinkybes. Įvertinus surinktus duomenis, buvo priimti procesiniai sprendimai S. S. pripažinti nukentėjusiuoju, o A. A. ir S. Š. – įtariamaisiais.
5.3. Situacija, kai dėl tos pačios veikos pagal įtariamojo pareiškimą, kuriame iš esmės keliamas būtinosios ginties klausimas, lygiagrečiai pradedamas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis tampa nukentėjusiuoju, būtų ydinga ir pažeistų teisingo bei sąžiningo baudžiamojo proceso principą. Šiuo atveju A. A. pareiškime nurodytos aplinkybės (iš esmės susijusios su jos būtinąja gintimi) tegali būti įvertintos teismui priėmus vieną iš BPK 303 straipsnyje nurodytų sprendimų. Grąžinus prokurorui bylą, prokuroras negali priimti jokio procesinio sprendimo, kuris, teismo nuomone, turėtų išspręsti nukentėjusiojo S. S. kaltės (atsakomybės) klausimą.
6. Atsiliepimų į skundus nebuvo gauta.
7. Nukentėjusiojo atstovo ir prokurorės skundai tenkinami.
8. Šioje byloje keliamas esminis klausimas, ar gavus kelis priešpriešinius tame pačiame įvykyje dalyvavusių asmenų pareiškimus, dėl kiekvieno iš jų ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi priimti procesinį sprendimą, ir ar tokio sprendimo nebuvimas savaime nulemia esminį BPK pažeidimą, kuris trukdo teismui nagrinėti bylą ir apriboja kaltinamųjų teisę į gynybą. Šiuo konkrečiu atveju apygardos teismas sutinka su apylinkės teismu, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta procesinių pažeidimų, tačiau jų negalima laikyti esminiais, tokiais, kurie realiai trukdo šią baudžiamąją bylą teisme nagrinėti iš esmės bei esmingai varžo kaltinamųjų teisę į gynybą.
9. Šioje byloje dėl to paties 2023 m. gegužės 26 d. apie 12.25 val. (duomenys neskelbtini) įvykusio konflikto tarp iš vienos pusės – S. S., o iš kitos pusės – A. A. ir S. Š., buvo gauti du pareiškimai, t. y. tą pačią dieną apie 15.51 val. buvo gautas A. A. pareiškimas, kad S. S. prieš ją panaudojo fizinį smurtą, o kitą dieną, apie 10.25 val., buvo gautas S. S. motinos pareiškimas apie tai, kad A. A. prieš S. S. panaudojo fizinį smurtą. Pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą 2023 m. gegužės 27 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, t. y. dėl S. S. sužalojimo. S. S. buvo pripažintas nukentėjusiuoju 2023 m. gegužės 30 d. Tyrėja O. T. 2023 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad siekiant neapsunkinti tikrųjų bylos aplinkybių nustatymo ir nesuteikti su įvykiu susijusiems asmenims skirtingo procesinio statuso, ikiteisminis tyrimas dėl 2023 m. gegužės 26 d. įvykio turi vykti vienoje byloje ir gali būti atskirtas į atskirus tyrimus tik tada, kai bus surinkti pagrindiniai bylos duomenys, todėl A. A. pareiškimas buvo tiesiog pridėtas prie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), pradėto dėl S. S. sužalojimo. A. A. ir S. Š. 2023 m. birželio 21 d. buvo įteikti pranešimai apie įtarimus padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, o 2023 m. spalio 31 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas juos kaltinant tos pačios nusikalstamos veikos padarymu ir baudžiamoji byla perduota į teismą.
10. Pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (toliau – Rekomendacijos) 38, 50, 84 ir 100 punktus bei BPK 168 straipsnio 1 dalį, gavus informaciją apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką, paprastai visais atvejais ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas. Pagal jas, ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas ir tuomet, kai iš gauto pareiškimo negalima patikimai spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai pareiškime ar skunde nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Tokį nutarimą ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi priimti ne vėliau kaip per 10 dienų. Per šį laikotarpį gauto pareiškimo patikslinimui gali būti atliekami BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodyti procesiniai veiksmai. Jei pareiškime nurodytų aplinkybių patikslinimui 10 dienų neužtenka atitinkamam sprendimui priimti arba reikalinga atlikti kitus BPK 168 straipsnio 1 dalyje nenurodytus veiksmus, ikiteisminis tyrimas privalo būti pradedamas.
11. Sprendžiant klausimą dėl galimybės dėl to paties įvykio skirtingų pareiškėjų pareiškimus, kurie lemtų skirtingą jų statusą, pvz., pagal vieną pareiškimą jis yra nukentėjusiuoju, pagal kitą – potencialiu įtariamuoju, sujungti ir nagrinėti viename ikiteisminiame tyrime, pažymėtina, kad tokia situacija nėra reglamentuota baudžiamojo proceso įstatyme. Todėl šiuo atveju yra aktualios Rekomendacijų nuostatos. Pagal Rekomendacijų 55 ir 104 punktus, gavus pareiškimą apie nusikalstamą veiką, dėl kurios jau pradėtas ikiteisminis tyrimas, naujas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą nepriimamas, o pareiškimas pridedamas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ir apie tai pranešama pareiškėjui. Pareiškimą apie nusikalstamą veiką galima pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos nepriimant atskiro sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai pareiškime nurodyti duomenys apie tas pačias nusikalstamas veikas, dėl kurių jau atliekamas ikiteisminis tyrimas.
12. Jau minėta, kad šiuo konkrečiu atveju buvo gauti du A. A. ir R. S. pareiškimai dėl to paties 2023 m. gegužės 26 d. apie 12.25 val. (duomenys neskelbtini) įvykusio įvykio tarp A. A. ir S. S.. Nors šie pareiškimai buvo gauti dėl to paties įvykio, bet šiuo atveju jie yra skirtingi, juose pateikti priešpriešiniai reikalavimai, kuomet tiek S. S., tiek A. A. potencialiai galėtų būti tiek nukentėjusiuoju, tiek įtariamuoju. Esant tokiai situacijai, prisimenant, kad pagal Rekomendacijų 55 ir 104 punktus, gautas pareiškimas prie jau pradėto ikiteisminio tyrimo gali būti pridėtas tik tuo atveju, jei tai susiję su ta pačia nusikalstama veika, tyrėjos O. T. 2023 m. birželio 6 d. tarnybiniu pranešimu A. A. pareiškimas formaliai tai vertinant negalėjo būti pridėtas prie jau pradėto ikiteisminio tyrimo dėl S. S. sužalojimo. Tokiu atveju, visų pirma, vadovaujantis Rekomendacijų 38 ir 84 punktais, pagal A. A. pareiškimą taip pat turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes nebuvo akivaizdžios BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, kuri besąlygiškai leistų ikiteisminio tyrimo pareigūnui priimti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jos pareiškimą. Antra, pagal BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punktą, tik prokuroras gali priimti sprendimą dėl ikiteisminių tyrimų sujungimo. Kita vertus, pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl nusikalstamų veikų tyrimų sujungimo ir atskyrimo 4.4 punktą, prokurorui rekomenduojama priimti sprendimą dėl atskirai pradėtų ir atliekamų tyrimų sujungimo, kai tai padeda greičiau ir išsamiau ištirti nusikalstamas veikas. Todėl suprantami tyrėjos O. T. 2023 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyti argumentai dėl minimuose pareiškimuose nurodytų aplinkybių tyrimo vienoje byloje. Kartu įvertintina ir tai, kad šioje byloje yra nepilnamečių proceso dalyvių, kuriems žalojantis baudžiamojo proceso poveikis turi būti maksimaliai neutralus ar kiek įmanoma minimalus, bei BPK 186 straipsnio 2 dalies reikalavimai, pagal kuriuos visais atvejais būtina siekti, kad nepilnametis ikiteisminio tyrimo metu būtų apklausiamas vieną kartą. Atsižvelgiant į tai, skundą nagrinėjantis apygardos teismas tyrėjos O. T. 2023 m. birželio 6 d. tarnybiniu pranešimu A. A. pareiškimo prijungimo prie jau pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nelaiko esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu būtent šiame tyrime.
13. Kita vertus, skundą nagrinėjantis apygardos teismas iš esmės sutinka su apylinkės teismu, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl A. A. pareiškimo turėjo būti priimtas kažkoks tai sprendimas, o ne tiesiog paprasčiausiai šis pareiškimas nukreiptas į ikiteisminį tyrimą pagal kito proceso dalyvio pateiktą pareiškimą. To reikalauja baudžiamojo proceso aiškumo principas, tai išplaukia iš tokių Rekomendacijų nuostatų, kaip pavyzdžiui, 12 punkto – jei dėl vienų veikų nusprendžiama pradėti ikiteisminį tyrimą, o dėl kitų atsisakoma, nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą surašomas tik dėl tų veikų, kurios nebus tiriamos, o sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kitų veikų įforminamas atskirai, ir pan. Savaime suprantama, kad priėmus BPK reglamentuotą sprendimą dėl A. A. pareiškimo, pirmiausiai, būtų matyti prokurorės pozicija ir jos motyvai, kodėl kilus susistumdymui tarp S. S. ir A. A., prie kurio vėliau prisidėjo S. Š., ji nutarė įtarimą pareikšti pastariesiems. Be to, prokurorės nutarimas dėl A. A. pareiškimo įneštų teisinio aiškumo pačiai pareiškėjai, jos atstovams, o be to, ir kitiems šio įvykio dalyviams, kas taip pat yra pakankamai svarbu ir atitinka baudžiamojo proceso paskirtį, numatytą BPK 2 straipsnyje, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
14. Bet, nepaisant to, apygardos teismas sutinka su apeliantų skundų argumentais, kad ir tokio prokuroro procesinio sprendimo nebuvimas šiuo konkrečiu atveju taip pat nesudaro pakankamo ir savarankiško pagrindo bylą grąžinti prokurorui ikiteisminio tyrimo trūkumams pašalinti. Kaip matyti iš bylos, abiejuose pareiškimuose nurodytos aplinkybės buvo deramai tikrinamos ir vertinamos, kaltinamajame akte yra nurodytos visos būtinos BPK 219 straipsnyje nurodytos aplinkybės, aprašyti kaltinamųjų veiksmai ir nustatytos jų padarymo aplinkybės. Susipažinus su šia baudžiamąja byla nekyla abejonių, jog ji gali būti išnagrinėta teisiamajame posėdyje ir priimtas sprendimas dėl kaltinamiesiems inkriminuotų veikų pagrįstumo. Čia šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad S. S. įvykio metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, ir kaip galima spėti, tai buvo vienas esminių veiksnių, dėl ko A. A. pareiškimas liko išsamiau netirtas. Pripažinus, kad šiuo atveju kaltinamasis aktas yra pakankamai aiškus, nelieka pagrindo teigti, kad kažkaip tai yra varžoma kaltinamųjų teisė į gynybą. Visos kitos aplinkybės, susijusios su būtinąja gintimi, provokuojančiu nukentėjusio asmens elgesiu, institucijos, kurios aplinkoje įvyko įvykis, įtraukimo į procesą, ir pan., yra tie klausimai, kurie pilnai gali būti sprendžiami bylą nagrinėjant teisme. Tam jokių kliūčių nėra.
15. Apibendrindamas visa tai, kas buvo išdėstyta, skundą nagrinėjantis apygardos teismas sprendžia, kad baudžiamosios bylos grąžinimas prokurorui skundžiamoje nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti būtų formalus ir teisinės situacijos esmingai nepakeistų. Todėl, skundžiama apylinkės teismo nutartis nėra pagrįsta ir teisinga, ji naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjas Valdas Petras Meidus
