Dėl vykdymo išlaidų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-78/2009

Procesinio sprendimo kategorija 129.4 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio G. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio G. B. pareiškimą skolininkui L. B. dėl vykdymo išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškimo esmė

Pareiškėjas prašė priteisti iš skolininko 5713,36 Lt vykdymo išlaidų.

Skolininkui L. B. 2007 m. lapkričio 21 d. buvo įteiktas raginimas įvykdyti vykdomąjį dokumentą geruoju. Teismui ištaisius vykdomajame rašte padarytą klaidą, 2008 m. sausio 2 d. skolininkui buvo įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju, patikslinantis 2007 m. lapkričio 21 d. įteiktą raginimą. Per antstolio raginime nurodytą 10 dienų terminą skolininkas sprendimo neįvykdė, skolos nesumokėjo, todėl buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Skolininkas 2008 m. sausio 21 d. sumokėjo skolą, bendrąsias ir faktines vykdymo išlaidas, tačiau liko nesumokėta dalis atlyginimo antstoliui už sprendimo įvykdymą. 2008 m. sausio 30 d. skolininkui buvo įteiktas pranešimas–siūlymas sumokėti 5713,36 Lt vykdymo išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. balandžio 15 d. nutartimi pareiškimą tenkino ir priteisė antstoliui G. B. iš skolininko L. B. 5713,36 Lt vykdymo išlaidų.

Teismas nurodė, kad skolininkas 2008 m. sausio 30 d. raštu atsisakė sumokėti vykdymo išlaidas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 610 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 52 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime ar siūlyme nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, todėl antstolis turi teisę į Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyto dydžio atlyginimą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. liepos 28 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutartį pakeitė, nurodžiusi, kad iš skolininko antstoliui priteisiama 4000 Lt dydžio vykdymo išlaidų; priteisė iš antstolio skolininkui 210 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje antstolis A. S. v. UAB,,Edana“, AB,,Vakarų laivų gamykla“, bylos Nr. 3K-7-5/2007, ir 2007 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje antstolis A. S. v. skolininkės S. M. turistinė įmonė,,Vilnis“, bylos Nr. 3K-7-1/2007, kuriose nurodyta, kad skolininkui įvykdžius vykdomąjį dokumentą pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė, jis gaus nustatytą atlyginimą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį, turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės. Byloje nustatyta, kad skolininkas prašė antstolio atidėti procesinių veiksmų vykdymą, tačiau antstolis šio prašymo netenkino. Skolininkas kreipėsi į banką dėl kredito sutarties sudarymo. Gavęs paskolą iš banko, skolininkas pervedė likusią įsiskolinimo sumą antstoliui į depozitinę sąskaitą. Skolininkas nevilkino teismo sprendimo vykdymo, sumokėjo skolą, nors ir po raginime nustatyto termino, ir taip įvykdė sprendimą geruoju. Šie veiksmai rodo, kad skolininkas nevengė įvykdyti sprendimą geruoju, bendradarbiavo su antstoliu. Pagal Instrukcijos 38 punkto 1 lentelės 15 eilutę ir 39 punktą, išieškotinai sumai esant nuo 50 000 iki 100 000 Lt, antstoliui priklauso 6 procentų nuo išieškoto sumos dydžio atlyginimas, bet ne mažiau kaip 4000 Lt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje antstolis R. V. v. UAB,,Smailė“, bylos Nr. 3K-3-255/2008, nurodyta, kad antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento įvykdymą neturi būti mažesnis už Instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį, tačiau kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečias bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad antstolis atliko tam tikrus atskirus vykdymo veiksmus, todėl jam priteistinas atlyginimas, tačiau, atsižvelgus į atliktų veiksmų kiekį ir pobūdį, proceso dalyvių ekonominius interesus, į tai, kad skolininkas dėjo pastangų laiku įvykdyti teismo sprendimą, mažintinas iki 4000 Lt.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 28 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutartį. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Instrukcijos 34, 52 punktus, padarė netinkamą išvadą, kad galiojantys teisės aktai suteikia teismui teisę, įvertinus, teismo nuomone, reikšmingas bylos aplinkybes, mažinti antstoliui priteistino atlyginimo dydį. Instrukcijos 34, 52 punktuose tokios teisės nenustatyta. Be to, teismas neteisingai taikė ir aiškino Instrukcijos 1 lentelės 15 eilutės nuostatas dėl atlyginimo antstoliui už vykdomąjį dokumentą dydžio ir įtvirtino naują, teisiškai nepagrįstą antstolio atlyginimo reglamentavimą.

2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėse bylose dėl galimybės mažinti antstolio atlyginimą yra nevienoda. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 17 d. nutartyje civilinėje byloje antstolė A. A. v. UAB,,Gabija“, bylos Nr. 3K-3-870/2003; 2004 m. birželio 14 d. nutartyje civilinėje byloje antstolis I. G. v. E. M., bylos Nr. 3K-3-363/2004; 2005 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje antstolis R. K. v. UAB,,Karališkas vežėjas“, bylos Nr. 3K-3-471/2005, nurodyta, kad pagal 2002 m. patvirtintos Instrukcijos 89 punktą, kurio nuostatos atitinka 2005 m. patvirtintos instrukcijos 52 punktą, kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu šis raginimas neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, taip pat ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje antstolis A. S. v. skolininkės S. M. turistinė įmonė,,Vilnis“, bylos Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje antstolis A. S. v. UAB,,Edana“, AB,,Vakarų laivų gamykla“, bylos Nr. 3K-7-5/2007, nurodyta dėl galimybės tam tikrais atvejai antstolio atlyginimą mažinti iki Instrukcijoje nustatyto minimalaus atlyginimo dydžio.

3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 6, 7, 8 straipsniuose įtvirtintus civilinio proceso principus, pažeidė CPK 185 įtvirtintą visapusiško ir objektyvaus aplinkybių išnagrinėjimo ir įrodymų vertinimo principą, netinkamai įvertino vykdomosios bylos aplinkybes.

4. Net ir tuo atveju, kai priimama nutartis, kuria sumažinamas antstoliui priteistino atlyginimo dydis, bylinėjimosi išlaidos iš antstolio neturėtų būti priteisiamos. Šiuo atveju taikytinos CPK 443 straipsnio 6 dalies normos, kuriose nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepimu į kasacinį skundą skolininkas prašė palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 28 d. nutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Vilniaus apygardos teismas priėmė teisėtą nutartį, nepažeidė nei materialinės, nei procesinės teisės normų.

2. Teismas teisingai konstatavo, kad skolininkas nevengė įvykdyti sprendimo geruoju, bendradarbiavo su antstoliu, nevilkino sprendimo vykdymo, dėjo visas pastangas laiku įvykdyti teismo sprendimą ir kad tai yra teisėtas pagrindas sumažinti antstolio atlyginimo dydį iki Instrukcijoje nustatyto minimalaus dydžio. Teismas teisingai taikė materialinės teisės normas dėl atlyginimo antstoliui priteisimo ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu.

3. Kasatoriaus nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-870/2003 ir 2004 m. birželio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2004 tik konstatuota, kad antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą turi būti mokamas atlyginimas, tačiau dėl priteisiamo atlyginimo dydžio nepasisakyta. 2005 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2005 nurodytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.

4. CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į skolininko elgesį vykdymo procese, teisėtai sumažino antstolio atlyginimą.

5. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio norma, teisėtai iš antstolio skolininkui priteisė bylinėjimosi išlaidas, sumažindamas jų dydį pagal patenkintų reikalavimų dalį.

k o n s t a t u o j a :

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Byloje nėra ginčo dėl to, ar antstolis turi gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą po to, kai skolininkas įvykdė sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nustatytu atlyginimo dydžiu bei su išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimu. Šie klausimai yra kasacinio teismo aiškinimo dalykas.

Dėl teismų praktikos nustatant antstolio atlyginimą

Sprendimų vykdymo instrukcijos 39 punkte nustatyta, kad Instrukcijos 1 lentelėje nurodyto atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į šioje lentelėje nurodytas išieškotinas ir išieškotas sumas arba išieškotojui perduoto neparduoto skolininko turto vertę, nurodytą turto perdavimo akte, procentus bei minimalų antstolio atlyginimo dydį.

Instrukcijos 38 punkto 1 lentelės 15 eilutėje nustatyta, kad, išieškotinai sumai esant nuo 50 000 iki 100 000 Lt, antstoliui priklauso 6 procentų nuo išieškoto sumos dydžio atlyginimas, bet ne mažiau kaip 4000 Lt. Taigi šioje eilutėje nustatytas tiek antstolio atlyginimo maksimumas, tiek jo minimumas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje antstolis A. S. v. S. M. turistinė įmonė „Vilnis“, bylos Nr. 3K-7-1/2007, konstatavo: „tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas“. Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį.

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad tik tam tikrais, tačiau itin išimtiniais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimas. Analogiškos išvados išdėstytos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje antstolis A. S. v. UAB „Edana“, AB „Vakarų laivų gamykla“, bylos Nr. 3K-7-5/2007. Šia suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika remiamasi ir vėlesnėje nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis R. V. v. UAB,,Smailė“, bylos Nr. 3K-3-255/2008). Taigi, teismų praktika dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą po to, kai skolininkas įvykdė sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, ir jo dydžio nustatymo yra suformuota.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama. Teisėjų kolegija mano, kad pagal šį kasacinį skundą nėra būtinybės koreguoti ar kurti naujos teismų praktikos, negu ji suformuota minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartyse.

Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas atlyginimo dydį antstoliui atsižvelgė į aplinkybes, išvardytas minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia teisės klausimus ir nesprendžia fakto klausimų, t. y. pagal savo kompetenciją nesprendžia kitaip dėl žemesnės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių. Kasacinis teismas nevertina, ar priteista minimali suma yra teisinga, juolab, kad ji nėra mažesnė, negu Sprendimų vykdymo instrukcijos 38 punkto 1 lentelės 15 eilutėje nustatytas minimalus atlyginimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

1. CPK 442 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad bylos dėl antstolių veiksmų apskundimo teismo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Ši tvarka detalizuota CPK XXXI skyriuje (510-513 straipsniai). Šiuo atveju nagrinėjamas ne asmens skundas dėl antstolio veiksmų, bet priešingai – antstolio prašymas išieškoti iš skolininko atlyginimą už sprendimo įvykdymą. Taigi, išieškant atlyginimą antstoliui iš skolininko už atliktus vykdymo veiksmus (CPK 611 straipsnis), netaikomas reglamentavimas, nustatytas CPK 510-513 straipsniuose. Pažymėtina, kad ir tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką taip, kad bylinėjimosi išlaidos, konkrečiai – išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš antstolio priteisiamos, nes, esant antstolio ir skolininko ginčui dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, yra akivaizdus interesų priešingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. v. antstolis R. V., Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos 3K-3-36/2008). Ir priešingai, išlaidos advokato pagalbai apmokėti antstoliui priteisiamos iš skundo padavusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. antstolis R. K., E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-417/2008).

Svarstant antstolio prašymą išieškoti iš skolininko atlyginimą už sprendimo įvykdymą išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti priteistos tiek antstoliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. Z. v. UAB „G4S Lietuva“, I. S., bylos Nr. 3K-3-448/2008), tiek skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis R. V. v. UAB „Smailė“, uždaroji akcinė bendrovė „Kazameta“, bylos Nr. 255/2008).

Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką, kad tuo atveju, kai antstolis prašo išieškoti iš skolininko atlyginimą už sprendimo įvykdymą, išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti priteisiamos tiek iš antstolio skolininkui, tiek iš skolininko antstoliui. Teisėjų kolegija mano, kad pagal šį kasacinį skundą nėra būtinybės koreguoti ar kurti naujos teismų praktikos, negu ji suformuota pirmiau nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartyse.

2. Prie atsiliepimo į kasacinį skundą pridėtas 2009 m. sausio 19 d. pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad skolininkas L. B. sumokėjo advokatui 300 Lt už atsiliepimo į antstolio G. B. kasacinį skundą surašymą. Skolininkas prašo juos priteisti. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šių Rekomendacijų 7 ir 8.14 punktuose nustatyta, kad rekomenduojamas už atsiliepimą į kasacinį skundą maksimalus priteistinas dydis yra minimali mėnesinė alga, taikant koeficientą 2. Advokatui sumokėta pinigų suma neviršija nustatyto maksimumo, todėl ieškovės prašoma suma iš atsakovų priteistina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš antstolio G. B. (duomenys neskelbtini) skolininkui L. B. 300 (tris šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Egidijus Laužikas

Sigita Rudėnaitė