A. B. pagal BK 260 str. 2 d., 199 str. 4 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-116-719/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31943-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; 1.2.17.1.3; 2.1.16.2.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo ir nuteistojo A. B. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams; pagal BK 199 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu, ir K. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams.

A. B. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams; pagal BK 199 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu, ir A. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams. Į bausmės laiką A. B. įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas, t. y. dvi dienos, nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. 16.18 val. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. 14.05 val.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 1 d. nutartis, kuria nuteistojo K. P. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo ir nuteistojo A. B. bei jo gynėjos advokatės Jelenos Pališaitienės apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

K. P. ir A. B. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, 2020 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, turėdami tikslą platinti, neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno didelį kiekį psichotropinės medžiagos: A. B. iš nenustatyto asmens, gyvenančio Vokietijos Federacinėje Respublikoje, įgijo didelį kiekį – 75 g – psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį, veikdami bendrai, parsisiuntė paštu K. P. vardu adresu: (duomenys neskelbtini). Kai UAB,,I“ siuntų tarnybos darbuotojas 2020 m. rugpjūčio 10 d. 15.25 val. K. P. pranešė apie gautą siuntą, pastarasis pranešė A. B., kad siunta su psichotropine medžiaga gauta, ir nurodė jam adresą, iš kur siuntą paimti. A. B. 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 16 val. nuvyko į sutartą vietą adresu: (duomenys neskelbtini), kurią jam nurodė K. P., ir paėmė UAB,,I“ pristatytą siuntą, ją išpakavo ir plastikinį paketą, skirtą kačių ėdalui pakuoti, su 75 g psichotropinės medžiagos – amfetamino – įsidėjo į savo automobilį „Mercedes Benz E320“, (duomenys neskelbtini), bei ją gabeno, kol 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 17 val. A. B. automobiliu „Mercedes Benz E320“, (duomenys neskelbtini), gabentą psichotropinę medžiagą degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė policijos pareigūnai.

1. K. P. ir A. B. taip pat nuteisti pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno psichotropines medžiagas: 2020 m. rugpjūčio mėn., tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, A. B. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, gyvenančio Ispanijos Karalystėje, įgijo 3,884 g psichotropinės medžiagos – DMT (dilmetiltriptamino) ir veikdami bendrai ją registruotu laišku parsisiuntė paštu K. P. vardu adresu: (duomenys neskelbtini). Registruotam laiškui (siuntai) su 3,884 g psichotropinės medžiagos DMT (dilmetiltriptamino) 2020 m. rugpjūčio 22 d. atėjus į AB Lietuvos pašto Skuodo skyrių, esantį adresu: Skuodas, Gedimino g. 6, ir AB Lietuvos pašto darbuotojai informavus K. P. apie jo gavimą, laiškas (siunta) 2020 m. rugpjūčio 25 d. apie 15.19 val. poėmio metu buvo paimtas policijos pareigūnų.

Be to, A. B. nuteistas ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 10 d. prie savęs kelnių kišenėje, įsidėjęs į cigarečių pakelį, laikė savadarbę suktinės nuorūką, kurioje buvo nedidelis kiekis (0,008 g) psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio, ir automobilio,,Mercedes Benz E320“, (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo, daiktadėžėje plastikiniame paketėlyje laikė 2,215 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Narkotinę ir psichotropinę medžiagas su savimi laikė iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. 17 val., kol jas apžiūros metu degalinėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistojo K. P. gynėjas advokatas D. Žiedas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 1 d. nutartį ir baudžiamąją bylą K. P. nutraukti arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 1 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Byloje jokiais duomenimis neužfiksuotas K. P. susitarimas su A. B. disponuoti narkotinėmis medžiagomis, jas platinti. Nesant tiesioginių įrodymų, teismai K. P. bendrininkavimą ir siekį platinti narkotines medžiagas grindė kryptingai interpretuodami duomenis. Policijos pareigūnai kriminalinės žvalgybos metu nelaikė, kad teismų įvertinti kaip disponavimą ar net narkotinių arba psichotropinių medžiagų realizavimą patvirtinantys pokalbiai identifikuoja nusikaltimo vykdymą, kad reikėtų pradėti ikiteisminį tyrimą. K. P. telefoniniai pokalbiai, dėl kuriuose išsakomų teiginių nebuvo pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, tuo labiau neįrodo susitarimo su A. B. įsigyti draudžiamas medžiagas, taip pat iš užsienio, kaip ir tikslo platinti. Telefoniniai pokalbiai, kuriuos interpretuojant daromos prielaidos, tačiau to nepatvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys, negali būti laikomi pakankamais K. P. pripažinti kaltu įvykdžius inkriminuotus nusikaltimus. Byloje neužfiksuotas narkotinių medžiagų realizavimo faktas, kurį būtų įvykdęs vienas ar abu kaltinamieji, kokios nors draudžiamos medžiagos perdavimas vienam ar keliems asmenims. Teismų interpretuojami pokalbiai, kaip tarpiniai faktai, nepatvirtinami jokiais kitais bylos duomenimis, logiška grandine nesujungiami su jokiais kitais įrodymais, galinčiais patvirtinti bent jau K. P. buvusį ar planuojamą narkotikų platinimą. Net pokalbius telefonu vertinant kaip kalbas apie narkotikus, nėra jokių duomenų, kad kalbos buvo rimtos, apkalbėti dalykai įgyvendinti, nuteistieji pokalbių metu realiai buvo disponavę narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kam nors perduoti daiktai, kurių sudėtyje yra draudžiamų veikliųjų medžiagų. Iš A. B. ir pašto siuntos paėmus psichotropines medžiagas, ankstesni įvykiai ir komunikavimas vertinti kaltinimų kontekste, galutinį faktą prielaidomis susiejant su K. P., neva jis žinojęs apie siuntų turinį ir bendrininkavęs jas gaunant platinimo tikslu. Tai reiškia, kad išvados darytos ne iš byloje surinktų įrodymų, o prielaidų, kildinamų iš tarpinių faktų, nepatvirtinamų objektyviais duomenimis, kuriuos interpretuojant logiškai galimos ir visokios, tarp jų ir visiškai priešingos, išvados.

2.2. Byloje neatskleista, todėl ir neįrodyta, kokiais veiksmais K. P. prisidėjo prie narkotinių medžiagų užsakymo užsienyje, jų parsiuntimo, kaip jomis disponavo platinimo tikslais. Nenurodyta, kokie K. P. veiksmai buvo būtinoji sąlyga įvykdyti inkriminuotas veikas bendrininkaujant. Iš bylos duomenų matyti, kad A. B. konspiracijos sumetimais pasinaudojo K. P. valda (duomenys neskelbtini) kaime, kur pastarasis nebegyveno, nurodydamas kaip siuntų pristatymo adresą. Siuntos gavėju nurodžius K. P. ir jam pranešus, ką kalbėti paskambinusiam kurjeriui, nėra pagrindo teigti, kad K. P. buvo susitaręs dėl psichotropinių medžiagų gavimo, kad jo tyčia apėmusi nelegalių medžiagų gavimą iš užsienio, platinimo tikslą. Atsiliepimas telefonu ir nurodymas palikti siuntą nebuvo būtina sąlyga įvykdyti kontrabandą ir disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, o galimybė A. B. svetimomis rankomis ir adresu gauti siuntas. Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Net remiantis liudytojo J. K. parodymais, kad A. B., K. P. žinant, pasinaudodamas jo asmens duomenimis ir adresu, iš užsienio valstybių parsisiunčia narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tai nelaikytina bendrininkavimu baudžiamosios teisės prasme.

2.3. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus dėl neteisėtos daiktų paieškos ir paėmimo – kratos, padarė išvadą, kad, renkant duomenis dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimai nebuvo padaryti, nes transporto priemonės apžiūra atlikta vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 24 straipsnio 5 punktu. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo pozicija, nes daiktai iš A. B. transporto priemonės paimti prieš pradedant baudžiamąjį persekiojimą, todėl baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentavo veiksmų, atliekamų nevykstant ikiteisminiam tyrimui. Taigi, krata, kaip procesinė prievartos priemonė, daroma tik pradėjus ikiteisminį tyrimą ir motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi (BPK 145 straipsnio 3 dalis). Jeigu negauta procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą patvirtinanti nutartis, procesinių prievartos priemonių taikymo rezultatais tolesniame procese negali būti remiamasi kaip įtariamojo ar kaltinamojo kaltumą pagrindžiančiais duomenimis (BPK 1601 straipsnio 3 dalis). Be to, kad neatlikta objekto – automobilio apžiūra, atlikta krata – paieška transporto priemonėje ir joje rastų daiktų paėmimas. Teismai patekimą į transporto priemonę traktavo kaip apžiūrą, kurią galima atlikti, remiantis Policijos įstatymu, nepradėjus ikiteisminio tyrimo ir neturint motyvuotos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties (BPK 145 straipsnio 3 dalis). Teigtina, jog teisinėje sistemoje tas pats veiksmas – paieška ir daiktų paėmimas atskiruose teisės aktuose negali būti įvardijamas skirtingomis kategorijomis bei atliekamas esant skirtingiems teisiniams pagrindams ir taikant kitokias procedūras. Apžiūra ir krata yra skirtingi procesiniai veiksmai tiek pagal jų tikslą, tiek atlikimo tvarką. Jei Policijos įstatyme įtvirtinta sąvoka „transporto priemonės apžiūra“ apima paiešką ir poėmį, keltinas tokios teisės normos konstitucingumo klausimas. Vykstant oficialiam baudžiamajam procesui – ikiteisminiam tyrimui, patekti į automobilį ir atlikti paiešką bei poėmį, t. y. kratą, galima tik pagal teismo nutartį. O vadovaujantis teismų traktavimu šioje byloje, pagal Policijos įstatymą tokios pat apimties privatumo ribojimą ir prievartos taikymą, įvardijamą transporto priemonės apžiūra, galima atlikti nevykdant ikiteisminio tyrimo ir be teismo sankcionavimo. Tai reikštų, kad tie patys faktai ir tokie patys asmenys valstybės pasirinktinai būtų vertinami skirtingai, t. y. diskriminuojami, nes vienų atžvilgiu privatumo ribojimas ir prievarta galėtų būti taikomi policijos pareigūno neformaliu sprendimu tirti galimą nusikalstamą veiką (dėl kurios įvykdymo neatliekamas ikiteisminis tyrimas) ar administracinį pažeidimą.

2.4. Sisteminis Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalies ir 260 straipsnio taikymas bei aiškinimas suponuoja, jog disponavimo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis kvalifikavimas kaip sutaptis su kontrabanda pažeidžia dvigubo baudimo principą. Disponavimas neteisėtomis medžiagomis kaip pavojingas kriminalizuotas BK XXXVII skyriuje, bet ši neteisėta veika nėra pavojinga valstybės ekonomikai ir verslo tvarkai, todėl negali būti papildomai kriminalizuojama kaip ekonominis nusikaltimas. Dvigubos atsakomybės numatymas pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį.

2.5. Lietuvos apeliacinis teismas, atmesdamas gynybos argumentus, kad neįgaliam K. P. paskirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė prilygsta kankinimui, išsamiai pagrindė, jog laisvės atėmimo vietose užtikrinama asmens sveikatos priežiūra. Faktiškai sąlygos, kuriomis laikomas K. P., prilygsta kankinimui ne dėl sveiktos priežiūros, o dėl socialinės integracijos laisvės atėmimo vietoje neužtikrinimo. Būdamas neregys ir gyvendamas Klaipėdoje, K. P. dirbo UAB „R“, dalyvavo aklųjų ir silpnaregių profesinės sąjungos veikloje, nuvykdavo į reikalingas įstaigas mieste, taip pat naudojosi socialinio darbuotojo pagalba. O Pravieniškių pataisos namuose-kolonijoje jis didžiąją laiko dalį vienas praleidžia kameroje, nes nėra supažindinamas su aplinka, kad įgytų įgūdžių, reikalingų ilgiems nelaisvės metams, kaip savarankiškai nueiti į valgyklą, išeiti į lauką, jis neturi galimybės naudotis biblioteka, kompiuteriu ir kt. Taip pat neteikiamos socialinės paslaugos, reikalingos neregiui. Todėl neįgalaus nuteistojo kalinimas iš esmės prilygsta kankinimui.

3. Kasaciniu skundu nuteistojo A. B. gynėjas advokatas M. Kepenis prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 1 d. nutartį ir baudžiamąją bylą A. B. nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Žemesniųjų instancijų teismai, pripažindami kasatorių kaltu pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį bei BPK 44 straipsnio 6 dalį, nes priimtus skundžiamus nuosprendį ir nutartį grindė tik prielaidomis, nagrinėjamoje byloje nebuvo imtasi įmanomų priemonių, kad būtų nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės, byloje esančios abejonės buvo traktuojamos kasatoriaus A. B. kaltei pagrįsti, jo kaltei patvirtinti.

3.2. Žemesniųjų instancijų teismai, grįsdami A. B. kaltę, ją iš esmės grindė šiais netiesioginiais įrodymais, kurie, kaip pažymėjo teismai, su kitais taip pat netiesioginiais įrodymais pagrindžia kasatoriaus A. B. kaltę: tuo, kad kasatoriaus A. B. kompiuteryje buvo įdiegta „Tor Browser“ programinė įranga, užtikrinanti naudotojo anonimiškumą, bei tuo, kad A. B. automobilyje buvo paimtas įrenginys „Trezor One“ (aparatinė kriptovaliutų piniginė). Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad kasatorius A. B. padarė nusikalstamą veiką – užsakė Vokietijoje ir Ispanijos Karalystėje psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, darė vien todėl, kad kasatoriaus A. B. kompiuteryje buvo įdiegta „Tor Browser“ programinė įranga ir kad A. B. automobilyje buvo rasta „Trezor One“ (aparatinė kriptovaliutų piniginė), kurios, nežinant teisingo PIN kodo, nėra galimybės pasiekti, t. y. nustatyti, kas kriptovaliutomis buvo įsigyta, ar jomis buvo įsigytos psichotropinės medžiagos, kurių įsigijimu kasatorius kaltinamas. Būtent dėl šių duomenų, juos gretinant su kitais byloje įvairiais netiesioginiais įrodymais, kurie visiškai nepagrindžia kasatoriui inkriminuotų veikų padarymo, teismai darė išvadą, kad rasta įranga „Trezor One“ buvo panaudota psichotropinėms medžiagoms įsigyti, bei to pagrindu darė išvadą, kad kasatorius A. B. įgijo – nupirko psichotropines medžiagas iš Vokietijos ir Ispanijos Karalystės. Žemesniųjų instancijų teismai, darydami išvadą, jog įranga „Trezor One“ buvo panaudota psichotropinėms medžiagoms įsigyti, t. y. joms nupirkti, visiškai neįvertino, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog tyrimą atlikę ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų bandę sužinoti įrangos „Trezor One“ PIN kodą, tačiau jiems šio PIN kodo sužinoti nepavyko. Šiuo nagrinėjamu bylos atveju, tinkamai nenustačius ir neišnaudojus visų galimybių dėl įrangoje „Trezor One“ esančių duomenų gavimo, negalima pripažinti, kad netiesioginiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados yra tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine, nes tokia išvada reikštų, kad byloje esančios abejonės buvo traktuojamos kaltinamojo kaltei pagrįsti, kad kasatoriaus A. B. kaltė buvo grįsta tik darant prielaidas. Taigi, teismai rėmėsi tikimybine prielaida, o ne objektyviu įrodymu. Kasatoriaus įsitikinimu, teismai turėjo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo išnaudotos visos galimybės nustatyti įrangos „Trezor One“ duomenis. Apeliacinės instancijos teismas, nors kartu su apeliaciniu skundu buvo pateikta „Trezor One“ įrangos mokėjimų išklotinė, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria skundžiamą nuosprendį paliko nepakeistą, dėl šios pateiktos išklotinės ir joje esančių duomenų nieko nepasisakė ir palaikė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytas išvadas, nors būtent pateikta išklotinė paneigia nuosprendyje padarytą išvadą, kad rasta įranga „Trezor One“ buvo panaudota psichotropinėms medžiagoms įsigyti, o kartu paneigia teismų padarytas išvadas, kad kasatorius A. B. minimas psichotropines medžiagas įgijo – nupirko.

3.3. Žemesniųjų instancijų teismai skundžiamuose nuosprendyje ir nutartyje darė išvadą, kad bendrininkaujant su K. P. kasatorius A. B. iš Vokietijos ir Ispanijos Karalystės užsakė psichotropines medžiagas, kad jas parsisiuntė registruotu laišku paštu ir per siuntų tarnybą „I“, tačiau vėlgi darant tokią išvadą byloje nebuvo siekiama išnaudojant visas galimybes nustatyti, kas buvo šių psichotropinių medžiagų siuntėjai, o šių aplinkybių nenustačius liko nepašalinta abejonė, kad iš tikrųjų nei A. B., nei K. P. psichotropinių medžiagų neužsakinėjo ir kad jos buvo užsakytos ir K. P. atsiųstos visiškai nuteistiesiems to nežinant.

3.4. Teismų nurodyti kiti netiesioginiai įrodymai – teismų savaip interpretuoti užfiksuoti pokalbiai, kasatoriaus A. B. kompiuteryje rasta informacija, kad jis 2020 m. birželio 4 d. – 2020 m. birželio 5 d. per interneto naršyklę stebėjo tam tikros vienos siuntos duomenis (pažymėtina, kad psichotropinės medžiagos atsiųstos tik 2020 m. rugpjūčio mėn.), kad jo kompiuteryje užfiksuota, jog 2020 m. birželio 22 d. pasinaudojant interneto puslapiu www.youtube.com buvo ieškoma informacija įvedant raktinius žodžius „dmt history“, – reikšmingi tik prielaidoms padaryti, bet ne kasatoriaus kaltei pagrįsti.

3.5. Žemesniųjų instancijų teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalį, padarė neteisingas išvadas, kad kasatorius A. B. dalyvavo kaip bendrininkas ir užsakant psichotropines medžiagas – DMT (dilmetiltriptaminą) iš Ispanijos Karalystės. Baudžiamojoje byloje apskritai nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog kasatorius A. B. dalyvavo užsakant ir parsisiunčiant psichotropinę medžiagą iš Ispanijos Karalystės. Žemesniųjų instancijų teismai, pripažindami kasatorių A. B. kaltu dėl psichotropinės medžiagos DMT (dilmetiltriptamino) įsigijimo iš Ispanijos Karalystės ir jos gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neturint leidimo, darė prielaidą, kad šio inkriminuojamo nusikaltimo atveju galėjo būti taip pat kaip ir inkriminuojamo nusikaltimo dėl psichotropinių medžiagų – amfetamino iš Vokietijos įsigijimo ir gabenimo. Pažymėtina, kad kasatorius A. B. tuo metu, kai psichotropinė medžiaga – DMT (dilmetiltriptaminas) atėjo į AB Lietuvos pašto Skuodo skyrių, buvo sulaikytas. Psichotropinė medžiaga – DMT (dilmetiltriptaminas) kaip registruotoji siunta atėjo ne A. B., A. B. šios psichotropinės medžiagos nepaėmė. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad A. B. būtų užsakęs ar taręsis su K. P. dėl psichotropinės medžiagos – DMT (dilmetiltriptamino) užsakymo ir parsisiuntimo. Vien tik todėl, kad A. B. nepagrįstai inkriminuota nusikalstama veika už psichotropinės medžiagos įsigijimą ir parsisiuntimą iš Vokietijos, žemesniųjų instancijų teismai pripažino, kad jis taip pat užsakė ir parsisiuntė psichotropinę medžiagą iš Vokietijos. Nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, tačiau šios bylos nagrinėjimo atveju vien todėl, kad nepagrįstai buvo padaryta išvada apie psichotropinių medžiagų įsigijimą ir parsisiuntimą iš Vokietijos, teismai darė prielaidą, kad atitinkamai psichotropinės medžiagos buvo įsigytos ir parsisiųstos iš Ispanijos Karalystės, nors byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Šarūnas Astrauskas atsiliepimu į kasacinius skundus prašo kasacinius skundus atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:

4.1. Įvertinus nuteistųjų K. P. ir A. B. gynėjų kasacinių skundų turinį, matyti, kad juose dėstomi argumentai dėl esminių BPK pažeidimų iš tiesų yra susiję išimtinai tik su kasatorių nesutikimu su tuo, kaip žemesniųjų instancijų teismai įvertino bylos įrodymus. Kasaciniuose skunduose kasatoriai analizuoja atskirus bylos įrodymus bei teigia, kad jie turi būti įvertinti kitaip, nei tai padarė žemesniųjų instancijų teismai, t y. kaip neįrodantys nuteistųjų kaltės.

4.2. Pažymėtina, kad Policijos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1856 redakcija) 24 straipsnio 5 punkte nustatyta, jog pareigūnas, tirdamas nusikalstamas veikas, administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) ar turėdamas duomenų, kad nusikalstama veika ar administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) yra rengiamas, daromas ar buvo padarytas, teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais turi teisę, be kita ko, apžiūrėti transporto priemonę, asmenį ir jo bagažą. Nagrinėjamu atveju pagal turimus duomenis pareigūnai turėjo pagrindą manyti, kad yra daroma ar padaryta nusikalstama veika, t. y. kad siuntoje, kurią paims A. B., gali būti psichotropinės medžiagos, todėl degalinėje buvo atlikta A. B. automobilio apžiūra, jos metu ši informacija pasitvirtino, buvo rasta psichotropinė medžiaga ir iš karto pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi, Policijos įstatyme yra aiškiai nurodyta policijos pareigūnų teisė atlikti asmenų, transporto priemonių ir bagažo apžiūrą, tai ir buvo padaryta pagal šio įstatymo, o ne pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas, o atlikus transporto priemonės apžiūrą joje rastos galimai draudžiamos medžiagos privalėjo būti paimtos ir turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas.

4.3. Pažymėtina, kad BK 199 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė būtent už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną, taigi pats įstatymų leidėjas, šioje BK normoje ir šiame BK skyriuje įtvirtindamas baudžiamąją atsakomybę už minėtų medžiagų gabenimą per valstybės sieną, laiko, jog tokie veiksmai yra pakankamai pavojingi šiame baudžiamojo įstatymo skyriuje saugomoms vertybėms. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad narkotinės ar psichotropinės medžiagos yra specialus šio nusikaltimo dalykas, kurio gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant muitinės kontrolei, neturint leidimo gabenti tokias medžiagas, nepriklausomai nuo gabenimo būdo, yra neteisėtas ir kvalifikuojamas kaip nusikaltimas, nurodytas BK 199 straipsnio 4 dalyje. Pažymėtina, kad tai atitinka ir susiformavusią teismų praktiką – visais atvejais, kai yra disponuojama psichotropinėmis medžiagomis jas gabenant per valstybės sieną, BK XXXVII skyriuje nurodytos nusikalstamos veikos kvalifikuojamos kartu su BK 199 straipsnio 4 dalimi. Kasacinio skundo teiginiai, kad disponavimo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis kvalifikavimas kaip sutaptis su kontrabanda pažeidžia dvigubo baudimo principą, nepagrįsti, kadangi abi šios normos kriminalizuoja skirtingus veiksmus, kurių neapima vien tik BK 260 straipsnio sudėtis.

4.4. K. P. gynėjo kasaciniame skunde teigiama, kad, K. P. paskyrus devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, dėl to, kad neužtikrinama socialinė integracija laisvės atėmimo vietoje, sąlygos, kuriomis laikomas nuteistasis, prilygsta kankinimui, kad Pravieniškių pataisos namuose nuteistasis didžiąją laiko dalį vienas praleidžia kameroje, nes nėra supažindinamas su aplinka, neturi galimybės naudotis biblioteka, kompiuteriu ir kt., dėl to jo kalinimas iš esmės prilygsta kankinimui. Pažymėtina, jog kasaciniame skunde nėra keliami jokie prašymai dėl K. P. paskirtos bausmės, nėra pateikta ir jokių teisinių argumentų, kad jam paskirta neteisinga bausmė yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis).

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo K. P. gynėjo advokato D. Žiedo ir nuteistojo A. B. gynėjo advokato M. Kepenio kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo nevertinant įrodymų ir nenustatant naujų faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010).

7. Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu – ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes buvo atsižvelgta į visus svarbius bylos duomenis, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, sprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019). Taigi, kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar žemesnės instancijos teismai tinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą ir ar nepadarė esminių BPK pažeidimų.

8. Šioje byloje nebus nagrinėjami ir nuteistojo K. P. gynėjo kasacinio skundo argumentai dėl nuteistajam K. P. skirtos bausmės dydžio. Kasacinės instancijos teismas skirtinų bausmių dydžių klausimą pirmiausia nagrinėja netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 376 straipsnio 3 dalis) požiūriu (ar nepažeistos sankcijos ribos, kitos bausmių skyrimo nuostatos, ar pritaikyta tinkama BK straipsnio redakcija ir pan.). Bausmių dydžio klausimas gali būti nagrinėjamas ir esminio baudžiamojo proceso pažeidimo požiūriu (pvz., ar apeliacinės instancijos teismas, keisdamas bausmę, neperžengė skundo nagrinėjimo ribų, ar laikėsi non reformatio in peius (asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama) principo ir pan. Tačiau bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-5-788/2023). Nuteistajam K. P. už atskiras nusikalstamas veikas buvo skirti sankcijose nustatyti minimalūs laisvės atėmimo bausmių dydžiai, už padarytus keturis sunkius nusikaltimus paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydis neviršija bausmės už vieno – BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sankcijoje įtvirtinto minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkio. Tai rodo, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Kasatoriaus argumentai dėl pernelyg griežtos bausmės nepagrindžia išvados, kad teismas, skirdamas bausmes nuteistajam K. P., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus.

Dėl BPK reikalavimų atliekant kratą

9. Nuteistojo K. P. gynėjas teigia, kad A. B. automobilio apžiūra atlikta bei jos metu rasti daiktai paimti pažeidžiant BPK nustatytus reikalavimus. Faktiškai buvo daroma ne apžiūra, o krata, kurios darymas nėra galimas nepradėjus ikiteisminio tyrimo ir nesant motyvuotos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties. Nurodoma, kad duomenys, kuriuos valstybės institucijos ar pareigūnai gavo įstatyme nenurodytu būdu, įrodymais nepripažįstami, nesvarbu, kiek jie reikšmingi nustatant bylos aplinkybes.

10. Analogiškas klausimas buvo keliamas ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į tokius argumentus, pažymėjo, kad A. B. ir jo vairuoto automobilio apžiūra buvo atlikta vadovaujantis Policijos įstatymo 24 straipsnio 5 punktu, apžiūros metu policijos pareigūnai A. B. kelnių kišenėje surado cigarečių pakelį su žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga, o automobilyje – galimai psichotropinę medžiagą – amfetaminą ir pranešė, kad tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo galimai narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, ir šis tyrimas buvo pradėtas. Dėl šių motyvų apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad, renkant duomenis dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, BPK pažeidimai nebuvo padaryti. Su tokiais apeliacinės instancijos teismo motyvais sutikti nėra teisinio pagrindo.

11. Vadovaujantis Policijos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1856 redakcija) 24 straipsnio 5 punktu, pareigūnas, tirdamas nusikalstamas veikas, administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) ar turėdamas duomenų, kad nusikalstama veika ar administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) yra rengiamas, daromas ar buvo padarytas, teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais turi teisę, be kita ko, apžiūrėti transporto priemonę, asmenį ir jo bagažą. Pagal Policijos įstatymo 24 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, policijos pareigūnas atlikti aptariamus veiksmus gali ne bet kada ir ne bet kaip, o tik tirdamas nusikalstamas veikas, administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) ar turėdamas duomenų, kad nusikalstama veika ar administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) yra rengiamas, daromas ar buvo padarytas, ir tik teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais. Kitaip tariant, ši norma nėra savarankiška ir apibrėžia tik bendrąsias policijos pareigūnų teises atlikti tam tikrus veiksmus, kurių pagrindus ir tvarką nustato kiti teisės aktai. Nusikalstamų veikų atskleidimo ir tyrimo tvarką nustato Kriminalinės žvalgybos įstatymas ir BPK, o administracinių nusižengimų – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Taigi, atlikdami aptariamus veiksmus, policijos pareigūnai turi vadovautis šiais teisės aktais.

Teismų praktikoje nurodoma, kad tiriant įvykius pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymą ar kitus ikiteisminio tyrimo įstaigų ir pareigūnų veiklą reglamentuojančius įstatymus gali būti atliekami tam tikri veiksmai, tačiau baudžiamasis procesas turi vykti pagal BPK (BPK 4 straipsnio 1 dalis). Kitų įstatymų (ne BPK) nuostatomis gali būti vadovaujamasi, pavyzdžiui, ieškant informacijos šaltinių, tačiau reikšminga bylai informacija, esant pagrindui manyti, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika, turi būti fiksuojama atliekant BPK nustatytus veiksmus. BPK 2 straipsnyje nurodyta pareiga per įmanomai trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką įvykdoma atliekant procesinius veiksmus, o ne pareigūnams laisvai nusprendžiant, jog galima imtis ir BPK nenustatytų priemonių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUwLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-350/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-350/2013">2K-350/2013</a>, 2K-120-976/2019, 2K-6-976/2022). Todėl ir šioje byloje, atsižvelgiant į tai, kad vyko kriminalinės žvalgybos tyrimas, turint duomenų apie narkotinių medžiagų kontrabandą, nusprendus A. B. sulaikyti ir atlikti jo asmens bei vairuoto automobilio kratą, šie veiksmai turėjo būti atliekami BPK nustatyta tvarka.

12. Kadangi kasaciniame skunde atliktų procesinių veiksmų teisėtumas siejamas su ikiteisminio tyrimo pradžia, būtina paminėti, kad tam tikri, nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis, veiksmai gali būti atlikti nepradėjus ikiteisminio tyrimo (BPK 168 straipsnio 1 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju tokie veiksmai negalėjo būti atliekami, nes jie atliekami tik gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenims patikslinti, kai reikia spręsti, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju (gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką). Kitais atvejais bet kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai gali būti atliekami tik pradėjus ikiteisminį tyrimą.

13. Ikiteisminio tyrimo pradžia reglamentuojama BPK 166 straipsnyje. Ikiteisminis tyrimas pradedamas arba gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 straipsnio 1 dalis). BPK nereglamentuoja, kokiais būdais turi būti įforminamas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Rekomendacijos) 5 punkte nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas rezoliucija, tarnybiniu pranešimu, prokuroro reikalavimu ar prokuroro nutarimu. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad tarnybiniu pranešimu ikiteisminis tyrimas pradedamas, kai prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, vykdydamas teisės aktų nustatytas funkcijas, pats nustato galimai padarytos nusikalstamos veikos požymius arba informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką gauna pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą. Tarnybiniame pranešime nurodomos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ir sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą.

14. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ikiteisminio tyrimo pareigūnui pačiam nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dėl to 2020 m. rugpjūčio 10 d. surašius tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 5–6). BPK 171 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui. Prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pranešta 2020 m. rugpjūčio 11 d. (1 t., b. l. 1–2). Taigi, ikiteisminio tyrimo pradžios reikalavimai, įtvirtinti BPK 166 straipsnyje ir 171 straipsnio 1 dalyje, nebuvo pažeisti. Tačiau iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas jau po to, kai A. B. automobilyje buvo rastos ir paimtos galimai narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Kitaip tariant, automobilio apžiūra buvo atlikta ir apžiūros metu daiktai paimti prieš pradedant ikiteisminį tyrimą. Tai patvirtina ir apžiūros protokole vietoj ikiteisminio tyrimo numerio nurodytas šio veiksmo pagrindas – Policijos įstatymas (1 t., b. l. 109).

15. Kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad policijos pareigūnai faktiškai atliko ne automobilio apžiūrą, o kratą ir šį veiksmą atliko pažeisdami BPK 145 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai, turėdami duomenų, jog A. B. neteisėtai disponuoja psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, atliko kriminalinės žvalgybos tyrimą ir pagal jos metu gautą informaciją 2020 m. rugpjūčio 10 d. Skuode esančios degalinės teritorijoje A. B. sulaikė bei atliko asmens ir automobilio apžiūrą. A. B. faktiškai buvo sulaikytas 2020 m. rugpjūčio 10 d. 16.18 val., apie jo sulaikymą surašytas protokolas (4 t., b. l. 72–73). Po sulaikymo nuo 17.00 val. iki 18.40 val. buvo atlikta automobilio apžiūra, jos metu rasti ir paimti daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti (1 t., b. l. 109–116). Šioje konkrečioje byloje nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai, tikrindami kriminalinės žvalgybos veiksmais gautą informaciją apie tai, kad A. B. gali neteisėtai disponuoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, galėjo laikinai sulaikyti A. B. ir atlikti jo asmens ir automobilio kratą tik pradėję ikiteisminį tyrimą ir priėmę nutarimą atlikti automobilio kratą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 146 straipsnio 2 dalį, sulaikant asmenį, jo asmens krata daroma nepriėmus dėl to atskiros nutarties, o pagal BPK 1601 straipsnio 1 dalį, neatidėliotinais atvejais krata gali būti daroma ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, per tris dienas nuo nutarimo priėmimo gaunant ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, patvirtinančią kratos teisėtumą.

16. Vertinant policijos pareigūnų veiksmus, kuriais buvo paimtos narkotinės ir psichotropinės medžiagos iš A. B. ir jo automobilio, atsižvelgtina į tai, kad byloje yra nustatyta, jog policijos pareigūnai turėjo duomenų apie A. B. gabentas narkotines ir psichotropines medžiagas, todėl buvo faktinis pagrindas laikinai jį sulaikyti (BPK 140 straipsnio 1 dalis) ir atlikti tiek jo asmens, tiek ir jo vairuoto automobilio kratą. Tokie veiksmai faktiškai ir buvo atlikti, tačiau nebuvo surašytas asmens kratos protokolas, nebuvo priimtas nutarimas daryti automobilio kratą ir nesurašytas automobilio kratos protokolas. Vietoj to surašytas tarnybinis pranešimas dėl A. B. kišenėje rasto cigarečių pakelio su galimai narkotine medžiaga (1 t., b. l. 78) ir automobilio apžiūros protokolas (1 t., b. l. 109–116). Taigi policijos pareigūnų veiksmai, kurių metu A. B. kišenėje ir vairuotame automobilyje buvo rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos bei kiti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, nebuvo įforminti BPK nustatyta tvarka, pažeidžiant 149 straipsnio 1 ir 10 dalių, 1601 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

17. BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Duomenys, gauti pažeidus BPK nustatytus reikalavimus, negali būti pripažinti įrodymais tais atvejais, kai padaryti pažeidimai kelia pagrįstų abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių negalima pašalinti teisėtais būdais gautais duomenimis.

18. Nors nagrinėjamoje byloje narkotinės ir psichotropinės medžiagos iš A. B. ir jo automobilio buvo paimtos pažeidžiant BPK nustatytą tvarką ir ne tuo veiksmu, kurį nustato BPK, tačiau padaryti pažeidimai savaime nelemia, kad tokio veiksmo metu gauti duomenys negali būti pripažinti įrodymais. BPK 369 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad esminiais šio kodekso pažeidimais laikomi tokie šio kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

19. Vertinant, ar nebuvo pažeistos kaltinamojo teisės, konstatuotina, kad policijos pareigūnai užtikrino A. B. dalyvavimą automobilio apžiūros metu, nuteistasis A. B. pasirašė automobilio apžiūros protokolą, pastabų dėl protokole nurodytų duomenų tikrumo nepareiškė. Nei nuteistasis A. B., nei jo gynėjas narkotinių ir psichotropinių medžiagų radimo fakto ir paėmimo teisėtumo neginčija, nekelia klausimo, kad tokiais veiksmais būtų suvaržytos nuteistojo teisės.

20. Vertindama automobilio apžiūros metu gautų duomenų patikimumą, kuris savo ruožtu lemia ir sundžiamų teismų sprendimų pagrįstumą, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai aiškinosi narkotinių ir psichotropinių medžiagų radimo aplinkybes, apklausdamas kriminalinės žvalgybos tyrimą atlikusius bei darant apžiūrą dalyvavusius policijos pareigūnus: J. K., S. S., R. K., J. V.. Taip pat kitų įrodymų kontekste įvertino ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. tarnybinį pranešimą dėl A. B. kelnių kišenėje rasto cigarečių pakelio su, kaip įtariama, narkotine medžiaga (1 t., b. l. 78), apžiūros protokolą, kur užfiksuota vaizdo ir garso įrašo, daryto sulaikant įtariamąjį A. B., apžiūra (1 t., b. l. 80–81), ginčijamą automobilio apžiūros protokolą (1 t., b. l. 109–116), specialistų išvadas, kratų ir apžiūrų protokolus. Nuosprendyje teismas kruopščiai išanalizavo kriminalinės žvalgybos veiksmais surinktą medžiagą bei kitus byloje esančius duomenis ir savo išvadas dėl rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip pat ir dėl nuteistųjų kaltės, neteisėtai disponavus šiomis medžiagomis, pagrindė teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

21. Tai, kas išdėstyta, leidžia teigti, kad kaltinamojo teisės nebuvo pažeistos, o automobilio apžiūros metu gautų duomenų patikimumas teisme buvo patikrintas BPK numatytais proceso veiksmais. Šioje nutartyje aptarti proceso veiksmų fiksavimo pažeidimai nesukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, todėl nepripažintini esminiais BPK pažeidimais, dėl kurių nuosprendis turėtų būti naikinamas arba keičiamas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų ir bendrininkavimo instituto taikymo

22. Nurodydami esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, kasatoriai skundžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus dėl netinkamo įrodymų vertinimo, argumentuodami tuo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis pagrįsti prielaidomis, nepašalintos abejonės įvertintos nuteistųjų nenaudai, byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių nuteistųjų kaltę ir jų tarpusavio susitarimą bendrininkauti, padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

23. Pažymėtina, kad didelė kasacinių skundų dalis yra susijusi su įrodymų pakankamumu ir patikimumu, tačiau, kaip jau buvo minėta, šiuos klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu. Klausimai, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, sprendžiami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Tai, kad kasatoriai nesutinka su tuo, kaip teismai vertino vienas ar kitas bylos aplinkybes, taip pat su įrodymų tyrimo apimtimi, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos esminės įrodinėjimo tvarkos taisyklės. Kasacinio skundo argumentai, kad teismai aptartų aplinkybių nevertino, nesivadovavo in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo reikalavimais, prieštarauja teismų sprendimų turiniui ir yra nepagrįsti.

24. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018, 2K-34-303/2020 ir kt.). Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015 ir kt.).

25. Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai: 1) kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; 2) nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; 3) vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; 4) remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; 5) įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; 6) neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-74-976/2017 ir kt.).

26. Nors kasaciniuose skunduose teigiama, kad byloje neužfiksuotas nuteistųjų susitarimas daryti jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, ar net teigiama, kad psichotropines medžiagas siuntė tretieji asmenys, apie tai nuteistiesiems nežinant, iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad teismai, nagrinėjamoje byloje ištyrę ir įvertinę įrodymų visumą, nustatė ir aptarė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius A. B. ir K. P. inkriminuotų nusikaltimų, nustatytų BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 199 straipsnio 4 dalyje, požymius. Pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe, siuntė psichotropines medžiagas iš Vokietijos ir Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką bei žinojo, jog užsisako medžiagas, kurių apyvarta Lietuvos Respublikoje yra draudžiama, grindė byloje surinktais duomenimis: kriminalinės žvalgybos tyrimo metu – slapto sekimo ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slaptos kontrolės ir fiksavimo naudojant technines priemones specialia tvarka gautais duomenimis, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, apžiūros protokolais ir kitokia rašytine bylos medžiaga.

27. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje, dar kartą išanalizavęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, kaip to reikalaujama BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalyse, pateikė argumentuotas išvadas dėl nuteistojo K. P. gynėjo advokato D. Žiedo ir nuteistojo A. B. bei jo gynėjos advokatės J. Pališaitienės apeliacinių skundų ir motyvus, dėl ko jų apeliacinių skundų argumentai dėl įrodymų vertinimo ir kitų ginčijamų bylos aplinkybių atmetami, o skundžiamas apkaltinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu.

28. Teisėjų kolegija sutinka su kasatorių argumentais, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių nuteistųjų susitarimą įgyti psichotropines medžiagas Vokietijoje bei Ispanijos Karalystėje ir šias medžiagas gabenti per Lietuvos Respublikos sieną. Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad teismo nuosprendis gali būti grindžiamas ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-14-895/2015, 2K-343-719/2018 ir kt.). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019). Kartu pripažintina, kad įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų išvadų tikrumo yra sudėtingesni ir reikalaujantys daugiau kruopštumo, nuoseklumo, tikslumo įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę seką, jeigu teismo išvados iš esmės grindžiamos netiesioginiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275-976/2017, 2K-264-976/2019, 2K-15-976/2021 ir kt.).

29. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai skyrė didelį dėmesį nuteistųjų telefoninių pokalbių, vykusių laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 4 d. 15.00 val. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. 15.43 val., turinio analizei, gretindami šiuos pokalbius su kitais įrodymais, įvertindami kiekvieną įrodymą atskirai bei jų visumą, ir padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad nuteistieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, veikdami bendrininkų grupėje. Teismų išvados dėl byloje surinktų įrodymų patikimumo ir visumos įvertinimo išsamios, pagrįstos ir abejonių nekelia, o kasatorių argumentai jų nepaneigia.

30. Nuteistojo A. B. gynėjo kasaciniame skunde didžiausia dalis argumentų skiriama paneigti teismų išvadoms dėl iš A. B. automobilio paimto įrenginio „Trezor One“ (aparatinės kriptovaliutų piniginės) panaudojimo galimam mokėjimui už psichotropines medžiagas. Iš dalies sutiktina su kasatoriaus argumentais, kad teismai nepakankamai pagrindė savo išvadas, jog ši priemonė buvo panaudota sumokėti už įgyjamas psichotropines medžiagas. Savo išvadas dėl šios dalies teismai iš esmės grindė liudytojo J. K. ir paties nuteistojo A. B. parodymais bei duomenimis apie A. B. kompiuteryje įdiegtą „Tor Browser“ programinę įrangą, užtikrinančią naudotojo anonimiškumą. Vien tai, kad liudytojas J. K., apklausiamas teisiamajame posėdyje, nurodė, kad, naudojantis „Tor Browser“ programine įranga, galima pasiekti tamsųjį internetą ir užsisakyti narkotinių medžiagų, o nuteistasis A. B. aiškino, kad šią programą ir kriptovaliutas naudojo žaisdamas kazino, nesuteikia pagrindo padaryti neginčytiną išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju įrenginys „Trezor One“ buvo panaudotas įsigyjant psichotropines medžiagas. Įrenginį apžiūrėjus nustatyta, kad yra įjungtas apsaugos PIN kodas, todėl nėra galimybės nustatyti, kokios vertės kriptovaliutos galbūt saugomos įrenginyje. Tačiau net ir konstatavus, kad byloje nebuvo nustatyta, kokiu būdu, kokią sumą ir kas konkrečiai sumokėjo už psichotropines medžiagas, tai niekaip nepakeičia teismų išvadų dėl nuteistųjų kaltės. Bylą nagrinėjanti kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nepašalintų abejonių ir (ar) neaiškumų dėl nuteistųjų kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios, vadovaujantis BPK 44 straipsnio 6 dalimi, turėtų būti vertinamos kaltinamo asmens naudai, byloje nenustatyta.

31. Kasaciniuose skunduose taip pat keliamas klausimas dėl to, kad byloje nebuvo nustatytas nuteistųjų K. P. ir A. B. bendrininkavimas.

32. Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu ar asmenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-648/2015). Kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nurodytos BK specialiojoje dalyje, požymius.

33. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 199 straipsnio 4 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų sudėtims taikyti. Iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad psichotropinės medžiagos buvo įgyjamos ir gabenamos per Lietuvos Respublikos sieną nuteistiesiems A. B. ir K. P. susitarus. Susitarimas nagrinėjamoje byloje iš esmės grindžiamas telefoninių pokalbių analize ir konstatuojamas iš kiekvieno iš bendrininkų veikos būdo. Bendrininkai pritarė vienas kito sumanymui, suprato, kad nusikalstamos veikos nebus įmanoma padaryti be kiekvieno iš jų sutelktų pastangų, siekė bendro rezultato – įgyti psichotropines medžiagas, turėdami tikslą jas platinti ir gabenti šias medžiagas per Lietuvos Respublikos sieną. Teismai nustatė, kad abu nuteistieji žinojo, jog siuntose siunčiamos psichotropinės medžiagos, ir abu to siekė. Byloje nustatyta, kad šios medžiagos iš užsienio buvo siunčiamos K. P. adresu, nurodant pastarojo telefono numerį. K. P. kurjeriui nurodė, kur tą siuntą pristatyti ir palikti, vėliau ją su dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – amfetamino abiejų nuteistųjų suderintais veiksmais paėmė ir savo automobiliu gabeno nuteistasis A. B., pastarasis, be kita ko, siuntą praplėšė, o siuntos pakuotę išmetė. Šios psichotropinės medžiagos buvo rastos automobilio apžiūros metu. Beje, nuteistasis K. P. parodė, kad dėl negalios (aklumo) jis pats internetu naudotis negali. Todėl pagrįsta teismų išvada, kad psichotropines medžiagas internetu užsakinėjo nuteistasis A. B.. Taigi nuteistieji pagrįstai buvo kaltinami ir nuteisti atlikę nurodytus veiksmus bendrininkų grupėje. Siunta, adresuota nuteistajam K. P. su 3,884 g psichotropinės medžiagos – DMT (dilmetiltriptamino), buvo paimta policijos pareigūnų pašto įstaigoje, tačiau nekyla abejonių, kad ir šią siuntą užsakė nuteistasis A. B.. Tokią išvadą teismai, be visų kitų įrodymų, padarė įvertinę nuteistojo A. B. interneto naršyklės įrašus, patvirtinančius, kad A. B. kompiuteryje buvo ieškoma informacijos, susijusios su DMT. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad abu nuteistieji veikė kaip bendrininkai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiami teismų sprendimai priimti laikantis iš BPK 20 straipsnio kylančių reikalavimų. Tai, kad bylos įrodymai įvertinti ne taip, kaip tikėjosi kasatoriai, savaime negali būti laikoma BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu.

Dėl BK 199 straipsnio 4 dalies taikymo

34. Nuteistojo K. P. gynėjo kasaciniame skunde teigiama, kad sisteminis Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalies ir 260 straipsnio taikymas bei aiškinimas suponuoja, jog disponavimo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis kvalifikavimas kaip sutaptis su kontrabanda pažeidžia dvigubo baudimo principą.

BK

Teismai konstatavo, kad nuteistųjų veikos, kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį bei 260 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, ir už šias veikas skirtas bausmes bendrino apėmimo būdu.

Kasacinio teismo praktikoje nagrinėjant non bis in idem problemą pažymima, kad tais atvejais, kai veikų tapatumo klausimai sprendžiami padarius skirtinguose BK straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas, svarbiu faktų tapatumo kriterijumi non bis in idem prasme laikytina tai, kad vertinamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Todėl kai inkriminuojama idealioji kelių skirtingų nusikalstamų veikų sutaptis ir kai kaltinimai dėl tokią sutaptį sudarančių veikų buvo pareikšti viename procese, šio principo pažeidimas paprastai nėra konstatuojamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-98-628/2022).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek iš kasacinės instancijos teismo praktikos matyti, jog spręsdami, ar nebuvo pažeistas non bis in idem principas, teismai nagrinėja tokius klausimus: 1) ar pirmoji sankcija buvo baudžiamojo pobūdžio; 2) ar pažeidimai, už kuriuos asmuo nubaustas (nuteistas), buvo tie patys (idem); 3) ar buvo priimtas galutinis sprendimas (res judicata); 4) ar procesas buvo kartojamas (bis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172-719/2022). Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistiesiems anksčiau nebuvo pradėtas procesas ir (ar) skiriama baudžiamojo pobūdžio sankcija dėl šioje byloje nagrinėjamų veikų, todėl kalbėti apie dvigubo baudimo draudimą šiuo atveju nėra teisinio pagrindo. Konstatavus, kad nuteistųjų K. P. ir A. B. teisei priešingi veiksmai sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį ir kaltinimai dėl abiejų tokią sutaptį sudarančių veikų buvo pareikšti viename baudžiamajame procese, o bausmės už veikas, padarytas esant idealiajai sutapčiai, buvo subendrintos taikant bausmių apėmimą (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas), nėra pagrindo daryti išvadą dėl non bis in idem principo pažeidimo nagrinėjamoje byloje.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal kasacinių skundų argumentus naikinti ar keisti skundžiamus žemesniųjų instancijų teismų sprendimus nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo K. P. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo ir nuteistojo A. B. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Sigita Jokimaitė

Artūras Ridikas