J. K. pagal BK 182 str., 294 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-477/2013

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.12.1;

2.3.2.2.11(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Simonui Minkevičiui,

nukentėjusiosioms Z. A. ir V. A.,

išteisintosios gynėjui advokatui Andriui Neverai,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų Z. A. ir V. A. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 25 d. nuosprendžio.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nuosprendžiu A. J. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 25 d. nuosprendžiu panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nuosprendis ir A. J. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Gutausko pranešimą, nukentėjusiųjų, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro ir išteisintosios gynėjo, prašiusių nukentėjusiųjų skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

A. J. K. išteisinta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimų tuo, kad 2002 m. gruodžio 11 d. sudariusi su V. A. sutartį, pagal kurią paskolino jai 35 000 Lt, įkeičiant V. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 0,2889 ha ploto žemės sklypą su jame esančiais gyvenamuoju namu ir kitais statiniais bei priklausiniais, bet sutartyje įrašant kitas, nei žodžiu su V. A. motina Z. A. aptartos, sąlygas dėl skolos grąžinimo termino ir delspinigių; 2003 m. kovo 4 d. sudariusi su Z. A. paskolos sutartį, pagal kurią tariamai paskolino jai 3500 Lt (nors realiai tai buvo palūkanų pagal 2002 m. gruodžio 11 d. paskolos sutartį užskaitymas), nurodant grąžinimo terminą, delspinigius ir įkeičiant Z. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 1,25 ha ploto žemės sklypą; 2004 m. birželio 5 d. sudariusi su Z. A. paskolos sutartį, pagal kurią tariamai paskolino jai 33 000 Lt (nors realiai tai buvo delspinigių pagal 2002 m. gruodžio 11 d. ir 2003 m. kovo 4 d. paskolų sutartis užskaitymas), nurodant grąžinimo terminą, delspinigius ir įkeičiant Z. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 1,7889 ha žemės sklypą; 2004 m. rugsėjo 9 d. sudariusi su Z. A. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią Z. A. jai pardavė 1,7889 ha žemės sklypą už 33 000 Lt, bet pinigų realiai nesumokėjusi, nes ši suma užskaityta kaip paskolos pagal 2004 m. birželio 5 d. sutartį grąžinimas; tada, pasinaudodama Z. A. ir V. A. kaip skolininkių dėl 2002 m. gruodžio 11 d. ir 2003 m. kovo 4 d. paskolos sutarčių sudarymo ir nemokumo nepalankia joms situacija, žinodama, jog teismo keliu už šių paskolos sutarčių įsipareigojimų nevykdymą gali išsireikalauti tik 73 710 Lt (t. y. paskolintas sumas bei sutartyse nurodytus delspinigius už šešis mėnesius), piktnaudžiaudama Z. A. ir V. A. pasitikėjimu, melagingai nurodžiusi joms daug didesnę mokėtiną paskolų, palūkanų bei delspinigių sumą ir pažadėjusi, kad kaip papildomą paskolų grąžinimo garantą savo vardu turėdama įgaliojimus parduoti pagal šiuos sandorius įkeistą nekilnojamąjį turtą ji iki 2008 metų nebereikalautų delspinigių už paskolintus pinigus, 2005 m. sausio 20 d. Kauno miesto 8-ajame notarų biure išgavo iš jų sau įgaliojimą parduoti už sutartą kainą ir sąlygas V. A. 0,2889 ha ploto žemės sklypą su jame esančiais gyvenamuoju namu ir kitais statiniais bei priklausiniais ir įgaliojimą R. L. parduoti Z. A. 1,25 ha ploto žemės sklypą, 2005 m. kovo 17 d. įvertintą 20 000 Lt, pagal kuriuos ji V. A. turtą 2005 m. kovo 3 d. pardavė L. J. už 70 000 Lt, o Z. A. sklypą 2005 m. kovo 17 d. nusipirko iš R. L. ir 2005 m. lapkričio 23 d. pardavė V. B., bet už 90 000 Lt vertės turtą gautų pinigų V. A. ir Z. A. neperdavė, taip įgijo svetimą bendros 16 290 Lt vertės turtą.

Kasaciniu skundu nukentėjusiosios Z. A. ir V. A. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 25 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nukentėjusiosios nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui ši byla dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305, 331 straipsnių reikalavimų pažeidimų, kurie yra esminiai, nes sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, buvo perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 2 d. nutartimi. Kasacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad šioje byloje teismai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, svarbių atskiriant civilinį deliktą nuo BK 182 straipsnyje numatyto sukčiavimo. Be to, šis teismas, sutikdamas su A. J. K. skundo argumentu, nurodė, kad byloje iš esmės liko neįvertinta, ar nuteistosios veiksmai gaunant iš nukentėjusiųjų įgaliojimą parduoti jų turtą, šio turto pardavimas ir gautų pinigų pasisavinimas nesudaro tikros ar tariamos teisės į šį turtą realizavimo nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ir ar jos veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnyje, t. y. savavaldžiavimo, sudėties. Kasatorės pažymi, kad ir A. J. K. apeliaciniame skunde, pagal kurį byla iš naujo buvo nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, nurodytas argumentas, jog jos elgesys galėtų būti kvalifikuojamas pagal BK 294 straipsnį, kuris numato atsakomybę tam, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, jeigu būtų pagrindo manyti, kad nurodytais veiksmais galėjo padaryti didelę žalą Z. A. ir V. A. teisėms ar teisėtiems interesams. Tačiau, nagrinėdamas bylą iš naujo apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu argumentų nepateikė, tik, atkartodamas kasacinės instancijos teismo nutartį, formaliai konstatavo, kad to nepadarė pirmosios instancijos teismas. Pagal BPK 386 straipsnio nuostatas kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą. Dėl nurodytų aplinkybių kasatorės daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas A. J. K. bylą apeliacine tvarka, neįvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 2 d. nutarties privalomo nurodymo įrodymų vertinimą šioje byloje pagrįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių, reikšmingų nuteistosios veikos kvalifikavimui, išnagrinėjimu, nes, esant atitinkamiems požymiams, nevertino ir nepasisakė, ar A. J. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnyje, sudėties. Taip buvo padaryti 20 straipsnio 5 dalyje, 305, 33¹, 38⁶ straipsniuose įtvirtintų reikalavimų pažeidimai, kurie yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti šią bylą ir priimti joje teisingą sprendimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas kaip neteisėtas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 382 straipsnio 5 punktas, 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK pažeidimų ir procesinių galimybių perkvalifikuoti veiką

Kasatorės Z. A. ir V. A. skundžia tai, jog byloje iš esmės liko neįvertinta, ar išteisintosios A. J. K. veiksmai gaunat iš nukentėjusiųjų įgaliojimą parduoti jų turtą, šio turto pardavimas ir gautų pinigų pasisavinimas nesudaro tikros ar tariamos teisės į šį turtą realizavimo nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ir ar jos veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnyje, t. y. savavaldžiavimo, sudėties.

Vertinant A. J. K. padarytus veiksmus kaip ginčijamos ar pripažįstamos savo teisės realizavimą, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, pažymėtina, jog tokios veikos padarymu šioje baudžiamojoje byloje ji kaltinama nebuvo. Kaltinimas išimtinai buvo grindžiamas tik BK 182 straipsnio požymių nustatymu A. J. K. veikoje. Todėl nėra teisinio pagrindo kelti klausimą dėl A. J. K. padarytų veiksmų vertinimo pagal BK 294 straipsnį.

Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnis). Konkrečias bylos nagrinėjimo ribas teisme nustato prokuroro kaltinamasis aktas ir teisėjo nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjimo teisme ribos yra tam tikri teisiniai rėmai, kurių teismas turi paisyti nagrinėdamas bylą.

Apeliacinės instancijos teismas turi įgaliojimus kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis tik tuo atveju, kai to prašoma BPK 256 straipsnio 1 dalyje nurodyto proceso dalyvio apeliaciniame skunde (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkwLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-190/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-190/2012">2K-190/2012</a>). Be to, BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su 256 straipsnio 1 dalyje nustatytu reguliavimu, pažymėtina, kad baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjančiam teismui nesuteikiami įgaliojimai pakeisti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, kai paduotuose apeliaciniuose skunduose to nėra prašoma. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tokių prašymų nei A. J. K., nei prokuroras savo apeliaciniuose skunduose nepateikė.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnio 2 dalis (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) tiek, kiek joje nenustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau yra įtvirtinta pozicija, jog esminių veikos faktinių aplinkybių skirtingomis nuo kaltinamajame akte nurodytų ir kvalifikavimo keitimas teisme negali tapti staigmena proceso šalims (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7–228/2008).

BPK 386 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad, kasacinės instancijos teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, teisme iš naujo nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi. Kasatorės ir skundžia tai, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, iš naujo nagrinėdama A. J. K. bylą apeliacine tvarka, neįvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 2 d. nutarties nurodymų, kvalifikuojant A. J. K. veiksmus pagal BK 294 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį A. J. K., nors nuosprendyje kategoriškai nepasisakė dėl A. J. K. tikros ar tariamos teisės į turtą realizavimo, tačiau laikėsi vieningos pozicijos išdėstydamas argumentus, kodėl tarp V. A. bei A. J. K. (nuo 2012 m. gruodžio 11 d.) ir tarp Z. A. bei A. J. K. (nuo 2003 m. kovo 4 d.) sudarius notarines paskolos sutartis, susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Apskritai, teismas nagrinėjamos bylos kontekste pažymėjo, kad visi ginčai, kylantys sandorių vykdymo, inter alia ginčai, susiję su paskolos dydžiu, palūkanų, delspinigių skaičiavimu, paprastai turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie civilinę išteisintosios A. J. K. ir nukentėjusiųjų Z. A. bei V. A. konflikto prigimtį.

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl A. J. K. padarytų veiksmų vertinimo pagal BK 294 straipsnį yra nepagrįstas ir dėl to, jog yra suėję BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. A. J. K. nusikalstamas veikas (pagal tuo metu pareikštus įtarimus pagal BK 182 straipsnį) padarė laikotarpiu nuo 2005 m. nuo sausio 20 d. iki lapkričio 23 d. Išteisinamasis nuosprendis A. J. K. priimtas 2013 m. kovo 25 d. Kartu pažymėtina, jog įstatymo nustatytas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas buvo penkeri metai už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 3 d.). Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad veika, kuria būtų kaltinama A. J. K., padaryta 2005 m. nuo sausio 20 d. iki lapkričio 23 d. Nuo šio laiko ir turėtų būti skaičiuojama apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis. Vadinasi, remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apkaltinamasis nuosprendis nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje negalėtų būti priimtas. Apeliacinės instancijos teismas jau negalėtų to padaryti, netgi esant nukentėjusiųjų ar prokuroro prašymui.

Taigi darytina išvada, kad kasacine tvarka skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys neduoda pagrindo įžvelgti esminių BPK nuostatų pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių A. J. K. bylą reikėtų grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nukentėjusiųjų Z. A. ir V. A. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Greičius

Albinas Sirvydis

Aurelijus Gutauskas