D. J. pagal BK 22 str., 178 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-488/2013

Teisminio proceso Nr. 1-62-1-00019-2012-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.10.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. gynėjos advokatės Jolantos Grigaliūnienės kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nuosprendžio.

Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendžiu D. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį 20 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies pridėta prie Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7, 10 punktus, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant pareigas: bausmės vykdymo atidėjimo metu neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pakeistas Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendis:

vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendžiu D. J. paskirta bausmė iš dalies pridėta prie Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams;

panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 10 punktais, D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant pareigas;

kita nuosprendžio dalis dėl D. J. palikta nepakeista.

Apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas ir N. G., tačiau dėl jo nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

D. J. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2012 m. sausio 5 d., apie 21.25 val., kartu su N. G., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, namo, esančio Joniškio r., (duomenys neskelbtini), kieme, apgadindami D. M. priklausančio automobilio „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojo pusės durelių rankenėlę, automobilio užvedimo spynelę ir automobilio vairą, pasikėsino pagrobti D. M. priklausantį automobilį „VW Golf“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nesugebėjo užvesti automobilio, taip šiais veiksmais pasikėsino padaryti nukentėjusiajai 1300 Lt ir padarė 140 Lt turtinę žalą.

Kasaciniu skundu nuteistojo D. J. gynėja advokatė J. Grigaliūnienė prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria atsisakyta atidėti nuteistajam D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą trejiems metams, nustatant įstatymo numatytus įpareigojimus.

Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria pagrįstai, motyvuotai ir teisėtai pritaikytas BK 75 straipsnis ir trejiems metams atidėtas D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Kasatorė mano, jog tiek šiuo metu, tiek ir abiejų nuosprendžių priėmimo metu egzistavo aplinkybės, kurios leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir kad BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas šiuo atveju yra leistinas ir būtinas. Tokios aplinkybės egzistuoja nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas BK 75 straipsnį D. J. taikė pakartotinai (Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal 178 straipsnio 2 dalį paskiriant dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad BK 75 straipsnyje nėra tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam pirmiau paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjkzLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-293/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-293/2012">2K-293/2012</a>, 2K-149/2011, 2K-9/2008). Šiose nutartyse pabrėžiama, kad sisteminis BK bendrosios dalies normų aiškinimas leidžia teigti, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo metu, naujai paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Kasatorė mano, kad egzistuoja išimtinės aplinkybės, leidžiančios pakartotinai D. J. taikyti BK 75 straipsnį. Vertinant, ar yra pagrindas pakartotinai taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, reikia atsižvelgti į padarytų veikų pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu D. J. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad kartu su N. G., veikdami bendrininkų grupe, įsibraudami į neužrakintą garažą pagrobė G. K. priklausantį 3000 Lt vertės automobilį. Teisiamajame posėdyje D. J. pripažino kaltę, nurodė, kad gailisi; nukentėjusysis G. K. patvirtino, jog automobiliui žala nepadaryta, ir jis civilinio ieškinio nereiškė. Akivaizdu, kad nusikalstamą veiką D. J. kartu su N. G. padarė iš anksto neplanavę, jų veiksmus ir sprendimus stipriai veikė alkoholis, jaunuoliai nesiekė pasipelnyti iš nusikalstamos veikos.

Nagrinėjamoje byloje Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendžiu nustatyta, kad D. J. pasikėsino pagrobti D. M. priklausantį automobilį, kurio vertė 1300 Lt, ir jį apgadindamas padarė 140 Lt turtinę žalą. Teisiamajame posėdyje D. J. dėl šių veikų visiškai prisipažino, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, atlygino žalą nukentėjusiajai ir jos atsiprašė; nukentėjusioji parodė, kad abu kaltinamieji jai padarytą žalą atlygino visiškai ir jos atsiprašė, kad kaltinamuosius ji pažįstanti nuo vaikystės ir mananti, kad juos galima pataisyti neizoliuojant nuo visuomenės; apie D. J. nukentėjusioji atsiliepė kaip apie darbštų jaunuolį, nebevartojantį alkoholio. Kasatorės manymu, alkoholio vartojimas buvo viena iš pagrindinių D. J. nusikaltimų priežasčių, todėl, išnykus šiai aplinkybei, labai tikėtina, kad išnyko jo pavojingumas visuomenei. Be to, nukentėjusioji D. M. 2013 m. balandžio 11 d. paaiškinime patvirtino, kad dėl jai padarytos žalos pretenzijų neturi, D. J. jos ne kartą atsiprašė. Jis nusikalstamas veikas padarė paveiktas alkoholio, iš anksto jų neplanavo, nesiekė iš jų pasipelnyti ar pagrobtą (pasikėsintą pagrobti) turtą visam laikui užvaldyti, veikomis nesukelta sunkių padarinių, o nedidelė žala, padaryta D. M., laiku savanoriškai atlyginta; abiem atvejais nukentėjusiųjų atsiprašyta, su jais susitaikyta, nukentėjusieji D. J. jokių turtinių ar neturtinių pretenzijų neturi. Kasatorės manymu, toks D. J. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir kitos nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kasatorė taip pat nurodo, kad nuteistojo D. J. asmenybę apibūdinantys bruožai, šeiminė padėtis, jaunas amžius leidžia konstatuoti, jog egzistuoja išimtinės sąlygos taikyti BK 75 straipsnį. Realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas pataisos namuose neatitinka bausmės tikslų ir gali tik pakenkti D. J. asmenybei, socializacijai, jo artimųjų, darbdavės interesams. D. J. iki sulaikymo dirbo ūkininkės A. N. ūkyje nuolatiniu darbuotoju, jam būdavo patikimi atsakingi ir sunkūs darbai. D. J. turi brolius R. J. (septynerių metų) ir V. B. (šešiolikos metų) bei penkiolikos metų seserį J. B.; motina J. J. dirba ūkininko M. S. ūkyje, jos vidutinės mėnesio pajamos nesiekia 850 Lt ir jai sunku išlaikyti vaikus. D. J. rėmė savo šeimą finansiškai, padėdavo ūkio darbuose, paruošdavo kuro žiemai. D. J. tėvas savo vaikams nepadeda, yra asocialus asmuo, ne kartą teistas. Be to, kartu su D. J. gyveno jo brolis V. B., ką tik baigęs Joniškio rajono (duomenys neskelbtini) 8 klasę. D. J. visiškai išlaikė brolį, padėdavo jam ruošti pamokas, stengėsi drausminti. Apie geresnius mokslo ir elgesio rezultatus patvirtina V. B. charakteristika. Gyvenimas su broliu labiau atitiko nepilnamečio V. B. interesus dar ir dėl to, kad jam nebereikėdavo toli važinėti į mokyklą – mokymo įstaiga nuo D. J. gyvenamosios vietos Joniškio r., (duomenys neskelbtini) tėra kelios minutės kelio, tuo tarpu motina J. J. gyvena Joniškio r., (duomenys neskelbtini), esančiame už 4 km nuo (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas atima iš D. J. galimybes dirbti, tobulėti, mokytis naujų amatų, remti brolius, seserį ir motiną, neleidžia išsaugoti sukurtų socialinių ryšių, nesuteikia galimybės kurti naujo gyvenimo kartu su artimaisiais.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į nuteistojo D. J. gynėjos advokatės J. Grigaliūnienės kasacinį skundą prašo jį atmesti.

Prokuroras nurodo, kad kasacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria D. J. buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos.

Bausmės vykdymo atidėjimas pilnamečiui asmeniui gali būti taikomas esant BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms, jei yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tai yra teismo vertinimo klausimas, kurio teisingam išsprendimui būtina atsižvelgti į nustatytų aplinkybių visetą: padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltininko asmenybę ir kitokias bylos aplinkybes. Bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą baudžiamajam įstatymui. Apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialią, bet ir bendrą prevenciją. Bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, kurią jis realizuoja, kai nustato, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausmės tikslai.

Prokuroras nurodo, kad kasaciniame skunde teisingai pažymėta, jog pakartotinis minėto instituto taikymas galimas tik esant išimtinėms aplinkybėms. Priešingai, nei teigiama skunde, nagrinėjamu atveju spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nuodugniai išnagrinėjo visas aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe. Skirtingai nei apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų susijusių su nuteistojo padarytomis nusikalstamomis veikomis ir jo asmenybe aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam BK 75 straipsnio taikymui. Vertindamas padarytas nusikalstamas veikas apygardos teismas atsižvelgė į visas aplinkybes, susijusias su padarytomis nusikalstamomis veikomis (jų pavojingumo laipsnį, pobūdį, padarymo aplinkybes ir tikslus). Šis teismas, aptardamas nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, taip pat vertino jų visumą: tiek teigiamas ir neigiamas asmenybės savybes, jo elgesį visuomenėje, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ankstesnius teistumus.

Atsiliepime teigiama, kad byloje nustatyta, jog nuteistasis aktyviais, tyčiniais (tiesioginė tyčia) veiksmais, veikdamas kartu su bendrininku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą (pagrobti svetimą turtą – automobilį) ir padarė baudžiamąjį nusižengimą. Be dviejų lengvinančių atsakomybę aplinkybių, yra nustatytos dvi sunkinančios atsakomybę aplinkybės: apsvaigimas nuo alkoholio akivaizdžiai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Prokuroras pažymi, kad skunde ir apylinkės teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės, jog D. J. nusikalstamų veikų padarymo iš anksto neplanavo, kėsindamasis pagrobti automobilį nesiekė jį užvaldyti visam laikui, o tik pasivažinėti, šiuo atveju nešvelnina nuteistojo padėties, priešingai, asmens, turinčio teistumą už panašaus pobūdžio nusikaltimo padarymą, spontaniškas sumanymas pagrobti automobilį ne dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių (pvz., sunkios turtinės padėties ir pan.) parodo, kad kaltininkas negerbia įstatymo saugomų vertybių. Be to, pirmosios instancijos teismo liko nepakankamai įvertinta aplinkybė, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą (recidyvas) ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, praėjus vos devyniems mėnesiams po apkaltinamojo nuosprendžio už analogiško nusikaltimo (automobilio pagrobimas) padarymą. Toks nuteistojo elgesys parodo jo pavojingumą, kad nepadarė tinkamų išvadų iš ankstesnio teistumo ir nėra vertas teismo pasitikėjimo. Šios aplinkybės leido apeliacinės instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad nustatytų aplinkybių visetas nesuteikia pagrindo manyti, jog egzistuoja išimtinės aplinkybės, kurios neabejotinai rodytų, kad nuteistasis, kuriam ankstesniu nuosprendžiu jau buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, ir šį kartą yra vertas teismo pasitikėjimo. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, pagal baudžiamojoje byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nėra pagrindo išskirtinę, dominuojančią reikšmę suteikti nuteistojo asmenybę apibūdinantiems duomenims (dirba, jaunas amžiaus, darbdavio apibūdinamas teigiamai, nukentėjusiosios palanki pozicija, padeda motinai išlaikyti nepilnametį brolį), nes individualizuojant bausmę visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė.

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu panaikinti D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą argumentuodama tuo, kad byloje egzistuoja išimtinės aplinkybės, leidžiančios pakartotinai D. J. taikyti BK 75 straipsnį.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija nuo 2012 m. liepos 1 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) nusikaltimo pobūdis (tyčinis ar neatsargus) ir tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnis (nesunkus ar apysunkis); 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius.

Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011).

Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas savo sprendimą atidėti D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nurodė, kad nors D. J. nusikalstamas veikas padarė paskirtos (2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu) laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą (apysunkis tyčinis nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nebuvo planuojamas iš anksto, ir baudžiamasis nusižengimas, abi veikos padarytos esant idealiai sutapčiai), neatsirado sunkių padarinių (nesiekta užvaldyti automobilį visam laikui, o tik norėta pasivažinėti). D. J. kritiškai vertino savo elgesį, pripažino savo kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, yra jauno amžiaus, neseniai sulaukęs pilnametystės, dirba, apibūdinamas kaip geras darbuotojas, savanoriškai atlygino nukentėjusiajai visą nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą, jos atsiprašė; nukentėjusioji neturi pretenzijų, apibūdina D. J. teigiamai, nurodo, kad pažįsta jį nuo vaikystės, ir mano, jog jį galima pataisyti neizoliavus nuo visuomenės; nėra duomenų, jog jis būtų padaręs daugiau naujų nusikalstamų veikų; nors padarė nusikalstamas veikas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau po to D. J. nebevartoja alkoholio, teigia supratęs alkoholio žalą; dėl šių aplinkybių bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą, nusprendė panaikinti BK 75 straipsnio taikymą. Toks sprendimas motyvuotas iš esmės tuo, kad D. J., būdamas du kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, dvi naujas nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir tai neduoda pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti realiai neatliekant laisvės atėmimo bausmės. Šio teismo manymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės (nuteistasis yra jauno amžiaus, dirba, apibūdinamas teigiamai, atlygino padarytą žalą, atsiprašė, nėra duomenų, kad būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, abi veikos padarytos idealia sutaptimi, po nusikaltimo padarymo nebevartoja alkoholio) neduoda pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ir taikyti BK 75 straipsnį.

Apeliacinės instancijos teismo pateikti lakoniški motyvai, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad D. J. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, yra nepakankami, nepagrįsti išsamiu reikšmingų bylos aplinkybių įvertinimu ir negali paneigti pirmosios instancijos teismo išvadų dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas netinkamą BK 75 straipsnio taikymą pagrindė vien D. J. teistumu ir tuo, kad veikos buvo padarytos bendrininkų grupe. Tačiau sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinama aplinkybių visuma, nė viena atskirai paimta aplinkybė negali lemti teismo sprendimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar neatidėjimo. Pažymėtina, kad nors D. J. anksčiau buvo du kartus teistas, tačiau apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad jis pirmą kartą buvo teistas Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (šešios nusikalstamos veikos) laisvės apribojimu vieneriems metams trims mėnesiams paskiriant įpareigojimus, t. y. jis buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė būdamas nepilnametis (jis gimęs (duomenys neskelbtini)); antrą kartą D. J. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už nusikalstamą veiką, kurią padarė 2011 m. sausio 16 d. būdamas pilnametis. Apeliacinės instancijos teismas vien formaliai, tinkamai nepagrįsdamas, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, susijusios su padarytų nusikalstamų veikų pavojingumu ir D. J. asmenybe, negali būti laikomos išimtinėmis. Priešingai, pirmosios instancijos teismas motyvuotai, įvertinęs reikšmingų aplinkybių visetą, padarė išvadą dėl bausmės vykdymo atidėjimo galimybės. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nukentėjusiosios D. M. poziciją bausmės skyrimo klausimu. Proceso metu nukentėjusiųjų reiškiama pozicija dėl patrauktam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui skirtinos bausmės laikytina vienu iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEyLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-312/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-312/2009">2K-312/2009</a>).

Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę, pagrįstai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas iš esmės vertino tik tai, kad nusikalstamos veikos padarytos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nenurodė kitų motyvų, kodėl bausmės tikslai atidėjus bausmės vykdymą negali būti pasiekti. Apeliacinės instancijos teismas, ištaisydamas pirmosios instancijos teismo klaidą subendrinant bausmes, teisingai sumažino D. J. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bet be pagrindo pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, panaikindamas bausmės vykdymo atidėjimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nuosprendį pakeisti:

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7, 10 punktus, laisvės atėmimo bausmės vykdymą D. J. atidėti trejiems metams, paskiriant pareigas: bausmės vykdymo atidėjimo metu neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kitą Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Vytautas Greičius

Albinas Sirvydis