Civilinė byla Nr. 3K-3-291-313/2018
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01779-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.16.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 8 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Narėpų metaliniai garažai“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė Turto bankas, Š. S., J. S., L. G., Z. P., uždaroji akcinė bendrovė „Auto paslauga“, K. J. P., A. G., V. K. Š., K. D., V. T., viešoji įstaiga „Itokos“ lenktynių komanda, E. G., J. B., R. O. M., D. B., J. G., J. Ž., A. B., V. A., A. J., T. P., P. A. B., Ž. T. ir J. T.).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės išnuomojimą ne aukciono būdu, valstybinės žemės sklypo išformavimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė pareiškė teisme ieškinį, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išformavimo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo „Dėl Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo“ dalį, pagal kurią 14,1352 ha žemės plotas įtrauktas į Karmėlavos kadastro vietovės teritorijos laisvos valstybinės žemės sąrašą; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. rugpjūčio 12 d. raštą ir Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. lapkričio 7 d. raštą, kuriais įformintas atsisakymas išnuomoti ieškovei 14,1352 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo valstybinės žemės sklypas); 4) įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove ginčo valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį.
3. Ieškovė nurodė, kad ji yra nekilnojamojo turto objektų – pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė. Šiems statiniams eksploatuoti buvo suformuotas ginčo valstybinės žemės sklypas. Bylos šalys 2011 m. liepos 22 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią ieškovei trejiems metams išnuomotas ginčo valstybinės žemės sklypas. Baigiantis šios sutarties galiojimo terminui, ieškovė pateikė prašymą dėl naujos nuomos sutarties sudarymo. Atsakovės teritorinis padalinys 2014 m. rugpjūčio 12 d. raštu atsisakė sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį, paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu nuspręsta išformuoti ginčo valstybinės žemės sklypą ir kreiptis dėl šio sklypo išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, kad tos pačios dienos įsakymu nuspręsta patvirtinti Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, pagal kurį valstybinė žemė, sudariusi ginčo valstybinės žemės sklypą, įtraukta į laisvos valstybinės žemės fondą. Ieškovė nustatyta tvarka apskundė 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą atsisakyti sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį. Atsakovės direktoriaus pavaduotojas 2014 m. lapkričio 7 d. raštu pripažino pagrįstu atsisakymą išnuomoti ieškovei ginčo valstybinės žemės sklypą.
4. Ieškovė teigia, kad pirmiau įvardyti administraciniai aktai priimti, pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės įstatymą ir kitus teisės aktus. Atsakovė privalo išnuomoti ieškovei ginčo valstybinės žemės sklypą, nes šis sklypas yra užstatytas ieškovei priklausančiais statiniais. Ieškovė visą laiką naudojo, naudoja ir ateityje ketina naudoti ginčo valstybinės žemės sklypą savo statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Valstybinė žemė, sudaranti šį žemės sklypą, nėra laisva žemė, todėl negali būti įtraukta į laisvos valstybinės žemės fondą. Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo išformuoti žemės sklypą, ji nesilaikė Žemės įstatyme nustatytų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sąlygų bei tvarkos. Teisės aktai apskritai nesuteikia atsakovei galimybės administracine tvarka išformuoti žemės sklypą, tas gali būti padaryta tik teismine tvarka.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu atmetė ieškinį.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo valstybinės žemės sklype yra ieškovei priklausantys pamatai, tvoros ir kiemo aikštelės, šių objektų paskirtis atitinka žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį, tačiau, sprendžiant ginčą dėl teisės ne aukciono būdu nuomotis valstybinę žemę, esminę reikšmę turi ne sklype esančių statinių registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su statinių naudojimu.
7. Teismas pažymėjo, jog ieškovės pateiktos nuomos sutartys patvirtina, kad ji buvo išnuomojusi vietas automobilių stovėjimo aikštelėje, negyvenamąsias patalpas, tačiau dauguma nuomos sutarčių yra pasibaigusios. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad ji eksploatavo inžinerinius statinius – pamatus – ir kad šiems veiklos tikslams įgyvendinti buvo realiai naudojama esminė žemės sklypo dalis. Teismas nustatė, kad garažų pamatai yra išsidėstę visoje žemės sklypo teritorijoje, o buvo nuomojama tik dalis automobilių stovėjimo aikštelės (vietų). Teismas apibendrindamas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog žemės sklypas yra reikalingas statiniams eksploatuoti.
8. Teismas nustatė, kad ginčo valstybinės žemės sklype esantys statiniai – pamatai – yra neprižiūrimi, nenaudojami, sklypas apaugęs žolėmis ir krūmais, t. y., teismo vertinimu, ginčo valstybinės žemės sklype nėra vykdoma ūkinė veikla. Teismas, remdamasis šiomis aplinkybėmis, priėjo prie išvados, kad ieškovė nenaudojo ginčo valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį, įregistruotą naudojimo būdą ir pobūdį, neeksploatavo jo naudingųjų savybių. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog egzistuoja statiniai, nuosavybės teise priklausantys atitinkamam asmeniui, savaime nesuteikia teisės į žemės nuomą. Žemės sklypo nuoma tiesiogiai susieta su jame esančių statinių ir įrenginių eksploatavimu, o tokia veikla turėjo būti vykdoma nuo pat sutarties sudarymo ir sklypo perdavimo ieškovei pradžios ir tęsiama, pretenduojant į naujos sutarties sudarymą.
9. Teismas, apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus, konstatavo, kad atsakovė pagrįstai atsisakė sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį.
10. Teismas konstatavo, kad, priėmus sprendimą nebenuomoti ginčo valstybinės žemės sklypo, atsakovė, kaip valstybinės žemės patikėtinė, buvo kompetentinga teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimus dėl valstybinės žemės sklypo tolesnio tvarkymo ar išformavimo. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl ginčo administracinių aktų netinkamo motyvavimo, pažymėjo, kad šiuose aktuose nurodyti faktinis ir teisinis pagrindai bei išsamūs motyvai, o tas patvirtina aptariamų aktų teisėtumą.
11. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. sausio 8 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – tenkino ieškinį iš dalies: 1) panaikino Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išformavimo“; 2) panaikino Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo „Dėl Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo“ dalį, pagal kurią 14,1352 ha žemės plotas įtrauktas į Karmėlavos kadastro vietovės teritorijos laisvos valstybinės žemės sąrašą; 3) panaikino Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. rugpjūčio 12 d. raštą ir Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. lapkričio 7 d. raštą, kuriais įformintas atsisakymas išnuomoti ieškovei ginčo valstybinės žemės sklypą; 4) įpareigojo atsakovę sudaryti su ieškove 14,0422 ha valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį.
12. Kolegija pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kilus ginčui, ar asmeniui turi būti išnuomotas valstybinės žemės sklypas, reikia įvertinti, ar tokiam asmeniui priklausantys statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Būtina sąlyga yra ta, kad valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui eksploatuoti ir naudoti pagal jo paskirtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02ODQvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-684/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-684/2006">3K-3-684/2006</a>; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05Ni8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-96/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-96/2008">3K-3-96/2008</a>; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-247/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-247/2010">3K-3-247/2010</a>).
13. Kolegija nurodė, kad kitos būtinos sąlygos egzistavimas siejamas su tuo, ar savininkas elgėsi su statiniais kaip su savo nuosavybe, t. y. ar jais naudojosi, ar jų naudojimas ir turėjimas atitiko savininko interesus. Kolegija nustatė, kad ieškovės veikla yra susijusi su nekilnojamojo turto nuoma, be to, ji vykdo ir kitą įstatymais nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą. Ieškovei priklausantys ir jos valdomi statiniai (tvoros, vartai, asfaltuoti keliai, aikštelės, metalinių garažų pamatai) yra skirti vienai komercinei veiklai vykdyti, t. y. paslaugoms, skirtoms garažų vietų nuomai, teikti. Garažų pamatai yra išsidėstę visoje žemės sklypo teritorijoje, todėl egzistuoja pagrindas spręsti, kad tvoros ir vartai skirti statiniams apsaugoti, keliai ir aikštelės – patekti prie statinių, garažų pamatai – garažų vietoms nuomoti. Kolegijos vertinimu, šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovei priklausantys statiniai turi apibrėžto naudojimo ir ūkinės veiklos pobūdį.
14. Kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar ginčo valstybinės žemės sklypas yra naudojamas statiniams eksploatuoti, be pagrindo išskyrė ir vertino tik vieną ieškovei priklausančių statinių grupę, t. y. garažų pamatus. Kolegija šiame kontekste dar kartą paminėjo, kad visi ieškovei priklausantys statiniai yra funkciškai susiję, be to, pažymėjo, jog nėra paneigtos ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, kad ji ginčo teritorijoje vykdo komercinę veiklą, t. y. nuomoja automobilių stovėjimo vietas, todėl egzistuoja pagrindas spręsti, jog ieškovė elgėsi su ginčo valstybinės žemės sklype esančiais statiniais kaip su savo nuosavybe, t. y. juos prižiūrėjo, jais rūpinosi pagal savo poreikį ir galimybes tiek, kiek tai atitiko jos interesus.
15. Kolegija pažymėjo, kad, priešingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, esminę reikšmę turi ne ta aplinkybė, ar žemės sklypas buvo naudojamas pagal paskirtį, o ta aplinkybė, ar savininkas elgėsi su statiniais, esančiais ginčo žemės sklype, kaip su savo nuosavybe.
16. Kolegija, atsižvelgdama į Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žemės tikslinę paskirtį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalį, konstatavo, kad egzistuoja visos sąlygos, suteikiančios ieškovei teisę nuomotis žemę ne aukciono būdu: statiniai teisėtai yra žemės sklype, statiniai turi aiškiai apibrėžtą paskirtį, statinių savininkė naudojasi jais pagal savo poreikį ir galimybes, statinių naudojimas atitinka ieškovės įstatuose apibrėžtą veiklą, tai reiškia, kad žemės naudojimas pagal pirmiau nurodytą tikslinę paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti statinius.
17. Kolegija nustatė, jog atsakovės 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta išformuoti ginčo valstybinės žemės sklypą ir kreiptis dėl šio sklypo išregistravimo, buvo priimtas dėl tos priežasties, kad ieškovė nenaudoja sau priklausančių statinių pagal paskirtį. Kolegijos vertinimu, toks sprendimas dėl pirmiau įvardytų argumentų negali būti pripažintas pagrįstu. Be to, tokia aplinkybė kaip žemės sklypo nenaudojimas, naudojimas pastatams eksploatuoti mažesne apimtimi, naudojimas ne pagal paskirtį ir pan. tik sudaro prielaidas parengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo atitinkamai ir būtų pertvarkytas žemės sklypo naudojimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS00MzgtMTEyNC0xMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-438-1124-10')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-438-1124-10">A-438-1124-10</a>).
18. Kolegija nurodė, kad pagal Žemės įstatymo 37 straipsnio 1, 2 ir 6 dalių nuostatas tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų amalgamaciją, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje, turi būti rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Kolegijos vertinimu, šios bylos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė, norėdama pertvarkyti ginčo valstybinės žemės sklypą, tą turėjo padaryti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Tik galiojančio teritorijų planavimo dokumento pakeitimas nustatyta tvarka sudaro teisinį pagrindą atitinkamai pertvarkyti žemės sklypą. Kolegija, remdamasi šiais argumentais, priėjo prie išvados, kad atsakovės 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas, kuriuo buvo išformuotas žemės sklypas, yra neteisėtas. Pripažinus neteisėtu žemės sklypo išformavimą, egzistuoja pagrindas spręsti, kad valstybinė žemė, sudariusi ginčo valstybinės žemės sklypą, neteisėtai įtraukta į Karmėlavos kadastro vietovės teritorijos laisvos valstybinės žemės sąrašą.
19. Kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatavo, jog atsakovė be pagrindo apribojo ieškovės teisę naudotis žemės sklypu, reikalingu statiniams eksploatuoti. Kolegija panaikino visus aktus, kuriuos ginčija ieškovė, ir nurodė, kad atsakovė įpareigotina tęsti administracinę procedūrą, įvertindama trečiųjų asmenų (ginčo žemės sklypo teritorijoje yra šiems asmenims priklausantys statiniai – garažai, šiems statiniams eksploatuoti reikalingas 930 kv. m ploto žemės sklypas) statiniams eksploatuoti reikalingą žemę, t. y. atsakovė įpareigotina sudaryti su ieškove 14,0422 ha valstybinės žemės nuomos sutartį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
20. Atsakovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 8 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės išnuomojimą ne aukciono būdu (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, CK 6.551 straipsnio 2 dalis), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos aiškinant šias materialiosios teisės normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sistemiškai aiškindamas nurodytas materialiosios teisės normas, yra konstatavęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga (pvz., 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015). Ginčo valstybinės žemės sklype yra tik ieškovei priklausančių inžinerinių statinių pamatai, vadinasi, šiame sklype nėra statinių, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį. Inžinerinių statinių pamatai negali būti naudojami savininko poreikiams tenkinti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad inžinerinių statinių pamatai yra skirti vienai komercinei veiklai vykdyti, neturi teisinės reikšmės, nes, nesant statinio, kuris galėtų būti naudojamas pagal jo paskirtį, nėra pagrindinės valstybinės žemės, kuri nuomojama ne aukciono būdu, nuomos sąlygos. Ta aplinkybė, kad ginčo valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas ieškovei trejiems metams, nekeičia esmės ir nesukuria ieškovei teisės, nesant teisės aktuose nustatytų pagrindų, išsinuomoti valstybinę žemę be aukciono.
20.2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės priskyrimą laisvos valstybinės žemės fondui. Žemės įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė, kuri pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, negrąžintina natūra, priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžta, kokia žemė yra laikoma valstybės išperkama žeme. Ginčo valstybinės žemės sklypas nepatenka į pirmiau nurodytas valstybinės žemės grupes, todėl apeliacinės instancijos teismas be pagrindo netaikė Žemės įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų.
20.3. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino materialiosios teisės normų, reglamentuojančių statinių klasifikavimą. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 13 punktą tiek tvoros, tiek kiemo aikštelės yra laikomos kitos paskirties inžineriniais statiniais, kurie neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas imperatyviai draudžia valstybinės žemės nuomą be aukciono, statiniams neturint aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo.
20.4. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tik galiojančio teritorijų planavimo dokumento pakeitimas nustatyta tvarka sudaro teisinį pagrindą atitinkamai pertvarkyti žemės sklypą, yra nepagrįsta. Šiuo atveju buvo parengtas supaprastintos apimties detalusis planas, jis buvo patvirtintas Kauno rajono valdybos 1998 m. birželio 10 d. sprendimu. Šis planas parengtas esant laikiniems statiniams, o ne statiniams, kurie registruoti Nekilnojamojo turto registre. Supaprastinta tvarka detalieji planai buvo rengiami, formuojant žemės sklypus trumpalaikei žemės sklypo nuomos sutarčiai sudaryti (be teisės statyti ar su teise statyti tik laikinus statinius). Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 1 punktui draudžiant išnuomoti valstybinę žemę be aukciono, nėra pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ginčo teritorijai galiojantis 1998 m. birželio 10 d. teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo nustatytas teritorinis reglamentas apima tik teritoriją naudoti laikinius statinius, buvo kliūtis priimti sprendimą dėl žemės sklypo išformavimo.
20.5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176–177, 185 straipsniai). Teismo sprendimas pagrįstas prielaida, kad ieškovė naudoja sau priklausančius inžinerinių statinių pamatus garažų vietų nuomai, nes ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino ieškovės pateiktų įrodymų sąsajumo, neatsižvelgė į tuos aspektus, kad nuomos sutartyse nėra duomenų, patvirtinančių, jog automobilių stovėjimo vietos yra būtent ginčo valstybinės žemės sklype, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai – administracinis pastatas ir remonto dirbtuvės – yra ne ginčo valstybinės žemės sklype, o žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Šie pažeidimai lėmė, jog apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė elgėsi su ginčo sklype esančiais statiniais kaip su savo nuosavybe. Be to, apeliacinės instancijos teismo sprendime yra prieštaringų argumentų: viena vertus, teismas nurodo, jog ieškovei priklausantys ir jos valdomi statiniai yra skirti vienai komercinei veiklai vykdyti, t. y. paslaugoms, skirtoms garažų vietų nuomai, teikti, kita vertus, teismas argumentuoja, kad nėra paneigtos ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, jog ieškovė ginčo valstybinės žemės sklype vykdo komercinę veiklą – nuomoja automobilių stovėjimo vietas.
20.6. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje pasisakyta, kad žemės sklype nebaigti statyti statiniai (inžineriniai) – stovėjimo aikštelės, padengtos asfalto danga, tvoros – priskirtini neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-370/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-370/2013">3K-3-370/2013</a>), kad, nustačius, jog statinys yra apleistas, apgriuvęs ir neprižiūrimas, iš buvusio statinio yra likę tik pamatai ir pan., yra akivaizdu, kad toks statinys nėra naudojamas ir nėra galimybės formuoti žemės sklypo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2004).
21. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 8 d. sprendimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad ginčo valstybinės žemės sklype nėra statinių, kurie atitiktų Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą statinio apibrėžimą. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad garažų pamatai yra klasifikuojami kaip inžineriniai statiniai, vadinasi, jie yra statiniai Statybos įstatymo 2 dalies 2 punkto prasme. Be to, nepagrįstas ir tas kasacinio skundo argumentas, jog ieškovei priklausantys statiniai neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo. Tiek statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003, tiek kituose teisės aktuose nėra nuorodų, kurios leistų daryti tokią išvadą. Vien ta aplinkybė, kad statinys priskiriamas inžineriniams statiniams, o ne pastatams, nesudaro pagrindo teigti, jog statinys neturi savo funkcijų ar paskirties.
21.2. Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės priskyrimą laisvos valstybinės žemės fondui, yra nepagrįstas. Valstybinė žemė, sudariusi ginčo valstybinės žemės sklypą, priešingai negu teigia atsakovė, yra valstybės išperkama žemė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Jeigu ginčo valstybinės žemės sklypas nebūtų priskirtinas valstybės išperkamai žemei, tai jis nebūtų buvęs suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
21.3. Atsakovė nesilaikė Žemės įstatyme nustatytų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sąlygų ir tvarkos, todėl apeliacinės instancijos teismas, priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, pagrįstai konstatavo, jog atsakovė neturėjo teisės išformuoti ginčo valstybinės žemės sklypą.
21.4. Kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo yra nepagrįsti. Priešingai negu teigia atsakovė, byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė naudoja garažų pamatus savo veiklai vykdyti, t. y. juos nuomoja. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo sprendime yra prieštaringų argumentų. Kasaciniame skunde išdėstytų argumentų, kuriuos atsakovė laiko prieštaringais, esmė ir prasmė yra ta pati, tik jie pateikti skirtingais žodžiais.
21.5. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, reikšmingos šios bylos ginčui išspręsti. Atsakovės nurodytų kasacinio teismo išnagrinėtų bylų atvejais egzistavo visai kitos faktinės aplinkybės, negu yra nustatytos šios bylos procese.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl valstybinės žemės išnuomojimo ne aukciono būdu (lengvatine tvarka) sąlygų
22. Bendroji taisyklė yra ta, kad valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį (Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalis, CK 6.551 straipsnio 1 dalis), tačiau ši taisyklė nėra absoliuti. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6–9 dalys reglamentuoja išimtis iš pirmiau įvardytos taisyklės, t. y. valstybinės žemės išnuomojimo ne aukciono būdu atvejus.
23. Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu, inter alia (be kita ko), ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos nuostatos, reglamentuojančios valstybinės žemės išnuomojimą ne aukciono būdu, yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 28 punkte, o pats (šiame nutarties punkte aptariamas) valstybinės žemės išnuomojimo ne aukciono būdu pagrindas yra reglamentuotas (tik siauriau) ir CK 6.551 straipsnio 2 dalyje.
24. Pirminė valstybinės žemės išnuomojimo ne aukciono būdu (lengvatine tvarka) sąlyga, kuri tiesiogiai išplaukia iš pirmiau išdėstytų materialiosios teisės normų, – statinio ar įrenginio buvimo valstybinėje žemėje faktas. Pažymėtina, kad teisė į valstybinės žemės nuomą be aukciono gali būti pripažįstama tik tokiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie teisėtai (nuomos ar nuosavybės teise) valdo valstybinėje žemėje esančius statinius. Be to, šiame kontekste akcentuotinas ir tas aspektas, kad ne bet kokio statinio ar įrenginio buvimas valstybinėje žemėje sudaro pagrindą išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir Taisyklių 28 punkte yra išskirti statiniai, kurių buvimas valstybinėje žemėje nesuteikia jų savininkui ar nuomininkui teisės išsinuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu. Sprendžiant pagal išskirtųjų (kaip neatitinkančių pirmiau nurodytų materialiosios teisės normų taikymo sąlygų) statinių pobūdį, darytina išvada, kad tik tokių statinių, kurie turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, buvimas valstybinėje žemėje atitinka šiame nutarties punkte aptariamą valstybinės žemės išnuomojimo ne aukcionu būdu sąlygą. Vis dėlto statinio, jeigu jis ir atitinka pirmiau šiame nutarties punkte nurodytus reikalavimus, buvimo valstybinėje žemėje faktas per se (pats savaime) nėra pakankamas teisei į užstatytos valstybinės žemės nuomą lengvatine tvarka įgyti. Šios teisės įgijimas sietinas su būtinumu užtikrinti statinio savininko (nuomininko) galimybę įgyvendinti savo turimas teises į statinį, t. y. teisė nuomos pagrindu valdyti ir naudotis valstybine žeme turi būti reikalinga statinio savininko (nuomininko) teisėms į statinį įgyvendinti.
25. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji yra užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiu (jo nuomojamu) statiniu, kuris turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, ir yra būtina šio asmens, kaip savininko (nuomininko), turimoms teisėms į statinį įgyvendinti.
26. Pažymėtina, kad taip, kaip pirmiau išdėstyta, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatos yra aiškinamos kasacinio teismo praktikoje, kurioje būtent ir atkreiptas dėmesys į tuos aspektus, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio statinio savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-550/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-550/2013">3K-3-550/2013</a>; 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-232/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-232/2014">3K-3-232/2014</a>; 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzMtMjE5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-133-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-133-219/2018">3K-3-133-219/2018</a>, 21 punktas).
27. Teisėjų kolegija, plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, jog statinio savininko ketinimas naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir Taisyklių 28 punkto taikymo prasme būtent ir reiškia šio asmens ketinimą įgyvendinti savo, kaip statinio savininko, turimas teises į statinį. Statinio savininkas, siekiantis įgyti teisę į valstybinės žemės nuomą lengvatine tvarka, privalo pagrįsti, kad jis turi teisę ir galimybę įgyvendinti savo, kaip statinio savininko, teises. Pažymėtina, kad galimybės visapusiškai įgyvendinti nuosavybės teisę, kaip ji suprantama pagal CK 4.37 straipsnį, į statinį egzistavimas siejamas su statinio statybos teisėtumu – tik teisėtai pastatytas statinys (ar statomo statinio dalis) gali būti civilinės apyvartos objektas (CK 4.103 straipsnis), todėl statinio savininkas, pretenduojantis į valstybinės žemės nuomą be aukciono, turi įrodyti, kad jam nuosavybės teise priklausantis statinys yra pastatytas teisės aktų nustatyta tvarka arba kad, jeigu teisėtai vykdoma (vykdyta) statinio statyba nėra baigta, jis turi teisę vykdyti (tęsti) statybos darbus (turi statybą leidžiantį dokumentą, jeigu jis yra privalomas) ir taip, baigus statybą, įgyti galimybę visa apimtimi įgyvendinti nuosavybės teisę į statinį. Be to, statinio savininkas, pretenduojantis į valstybinės žemės nuomą ne aukciono būdu, taip pat privalo pagrįsti, kad jis ketina įgyvendinti savo nuosavybės teisę į statinį, t. y. ketina imtis atitinkamos veiklos, susijusios su statinio naudojimu, t. y. statinio naudingųjų savybių pritaikymu, ir kad nuosavybės teisei įgyvendinti yra būtina teisė į valstybinės žemės nuomą.
28. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ginčo valstybinės žemės sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys 131 buvusio metalinio garažo pamatai, 3 tvoros ir 5 kiemo aikštelės. Ieškovė ir valstybinės žemės patikėtinis 2011 m. liepos 22 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią ieškovei trejiems metams buvo išnuomotas ginčo valstybinės žemės sklypas. Baigiantis šios sutarties galiojimo terminui, ieškovė pateikė prašymą dėl naujos nuomos sutarties sudarymo, atsakovė savo ruožtu atsisakė sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį.
29. Taisyklių 46 punkte, be kita ko, nustatyta, kad, pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties terminui, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą žemės sklypo nenumatoma naudoti kitoms reikmėms ir buvęs nuomininkas tvarkingai vykdė pagal valstybinės žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, buvusio nuomininko prašymu pagal Taisykles gali būti sudaroma nauja valstybinės žemės nuomos sutartis. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias nuostatas, konstatuoja, kad ankstesnių valstybinės žemės nuomos teisinių santykių egzistavimo ir prašymo sudaryti naują sutartį pateikimo faktai savaime nėra pakankami naujiems valstybinės žemės nuomos teisiniams santykiams susiformuoti – valstybinė žemė gali būti iš naujo išnuomojama tik tam buvusiam nuomininkui, kuris tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, prisiimtus ankstesne valstybinės žemės nuomos sutartimi, inter alia, naudojosi valstybine žeme pagal tą paskirtį, kuriai užtikrinti ji buvo išnuomota lengvatine tvarka (žr. šios nutarties 24–27 punktus). Be to, Taisyklių 46 punkto nuostata, kad „buvusio nuomininko prašymu pagal Taisykles gali būti sudaroma nauja valstybinės žemės nuomos sutartis“, aiškiai patvirtina, kad naujai valstybinės žemės nuomos sutarčiai su buvusiu nuomininku sudaryti keliami tokie patys reikalavimai kaip ir sutartims, sudaromoms su bet kuriais kitais asmenimis, turinčiais teisę į valstybinės žemės nuomą ne aukciono būdu (šios nutarties 24–27 punktai). Vadinasi, tinkamo įsipareigojimų pagal ankstesnę valstybinės žemės nuomos sutartį vykdymo fakto taip pat gali nepakakti naujai sutarčiai sudaryti. Teisėjų kolegija nurodo, kad nauja valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti sudaryta su buvusiu nuomininku, jeigu (be pirmiau įvardytų teisiškai reikšmingų faktų egzistavimo) jis, pirmiausia turėdamas teisę ir galimybę tą daryti, ir toliau ketina (anksčiau vykdytos veiklos tęsimo, plėtojimo ar naujos leistinos veiklos forma) įgyvendinti savo, kaip savininko, nuosavybės teisę į statinį, esantį valstybinėje žemėje.
30. Bylą nagrinėjusių teismų nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto, esančio ginčo valstybinės žemės sklype, sudėtį iš esmės tesudaro buvusių statinių – metalinių garažų – dalys, t. y. pamatai (žr., pvz., aplinkos ministro 2016 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. D1-468 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.05.21:2016 „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai“ 7.16 punktą, kuriame yra atskleista pamato, kaip statinio dalies, sąvoka). Pažymėtina, kad ieškovė nepagrindė, jog ji turi teisę atstatyti pirmiau nurodytus statinius ir taip įgyti galimybę visapusiškai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į (atstatytuosius) statinius. Kaip pirmiau nurodyta, tokios galimybės egzistavimas yra būtinoji valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlyga (žr. šios nutarties 27 punktą), vadinasi, ieškovė neturi teisės į ginčo valstybinės žemės sklypo nuomą ne aukciono būdu.
31. Pažymėtina, kad statinys de jure (pagal teisę, teisiškai) negali būti naudojamas pagal paskirtį, t. y. statinio naudingosios savybės teisine prasme negali būti pritaikytos jo valdytojo poreikiams patenkinti, jeigu tokio statinio statyba nėra užbaigta teisės aktų nustatyta tvarka. Kaip minėta, metaliniai garažai nėra atstatyti, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovei priklausantys metalinių garažų pamatai yra skirti paslaugoms, susijusioms su garažų vietų nuoma, teikti, kitaip tariant, yra naudojami pagal tokių statinių paskirtį, yra teisiškai ydinga ir kartu nepagrįsta.
32. Šios nutarties 24 punkte atskleista, kad ne bet kokių statinių buvimas valstybinėje žemėje sudaro pagrindą išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu – tik tokie statiniai, kurie turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, atitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto taikymo sąlygas. Kaip minėta, ginčo valstybinės žemės sklypas užstatytas, inter alia, ir ieškovei priklausančiomis 3 tvoromis bei 5 kiemo aikštelėmis. Pagal aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (ginčui spręsti aktuali redakcija) 13 punktą kitos paskirties inžineriniams statiniams, be kitų šioje normoje išskirtų statinių, priskiriami statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, stoginės, pavėsinės, atraminės sienutės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai). Pažymėtina, kad iš esmės analogiškai kitos paskirties inžineriniai statiniai yra klasifikuojami ir aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punkte. Šios nuostatos expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) patvirtina, kad tiek tvoros, tiek kiemo aikštelės klasifikuojamos kaip statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, vadinasi, šių statinių buvimas ginčo valstybinės žemės sklype nesuteikia teisės į šio sklypo nuomą be aukciono.
33. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės išnuomojimo ne aukciono būdu sąlygas, ir kartu be pagrindo priėjo prie išvados, kad ieškovė turi teisę į ginčo valstybinės žemės sklypo nuomą be aukciono. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas aptartu aspektu yra teisėtas ir pagrįstas – ieškovė neturi teisės į ginčo valstybinės žemės sklypo nuomą lengvatine tvarka.
Dėl sprendimo išformuoti valstybinės žemės sklypą teisėtumo
34. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovė 2014 m. rugpjūčio 8 d. priėmė sprendimą išformuoti ginčo valstybinės žemės sklypą ir kreiptis dėl šio sklypo išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro.
35. Atsakovė yra valstybinės žemės patikėtinė (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl ji apskritai (pagal savo kompetenciją) turi teisę priimti sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo išformavimo (pertvarkymo) (Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktas). Kaip pirmiau konstatuota, atsakovė pagrįstai atsisakė išnuomoti ieškovei ginčo valstybinės žemės sklypą be aukciono, kita vertus, liko neišspręstas klausimas dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių (tvorų, kiemo aikštelių) ir statinių dalių (metalinių garažų pamatų) likimo jai nebeturint teisės naudotis ginčo valstybinės žemės sklypu (statinių (jų dalių) nukėlimo ar nugriovimo). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendimo išformuoti valstybinės žemės sklypą priėmimas ir įgyvendinimas (valstybinės žemės, sudariusios išformuotąjį sklypą, priskyrimas laisvos valstybinės žemės fondui), neišsprendus klausimo dėl ieškovei priklausančių statinių (jų dalių) likimo, sudaro prielaidas paneigti ieškovės nuosavybės teisę į šiuos statinius (jų dalis), todėl yra neteisėtas.
36. Be to, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tik galiojančio teritorijų planavimo dokumento pakeitimas nustatyta tvarka sudaro teisinį pagrindą atitinkamai pertvarkyti (išformuoti) žemės sklypą, kuris buvo nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (pvz., 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1124/2010). Atsakovės sprendimas išformuoti ginčo valstybinės žemės sklypą priimtas keleriais metais vėliau, negu buvo suformuota nurodyta administracinių teismų praktika, kita vertus, atsakovės sprendimo priėmimo dieną nebuvo pasikeitęs tas teisinis reguliavimas, kurio aiškinimo rezultatas yra pirmiau pateiktos išvados, todėl aptariamais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais remiamasi ir šios bylos kontekste.
37. Pažymėtina, kad atsakovės sprendimas išformuoti ginčo valstybinės žemės sklypą priimtas, nesilaikant pirmiau įvardytos tvarkos, todėl jis yra neteisėtas ir šiuo aspektu. Neteisėtu (abiem – šios nutarties 35 ir 36 punktuose įvardytais – aspektais) pripažintinas ir išvestinis atsakovės sprendimas priskirti valstybinę žemę, sudariusią ginčo sklypą, laisvos valstybinės žemės fondui.
Dėl procesinės bylos baigties
38. Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais, pripažįsta pagrįstu ir tenkina iš dalies atsakovės kasacinį skundą – panaikina apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovės reikalavimai dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ir raštų, kuriais įformintas atsisakymas išnuomoti ieškovei ginčo valstybinės žemės sklypą, panaikinimo, ir palieka galioti atitinkamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti pirmiau nurodyti ieškinio reikalavimai. Kita apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, pripažinus atitinkamų kasacinio skundo argumentų nepagrįstumą, paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
40. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1452,81 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. 308 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 1144,81 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Atsakovė ir tretieji asmenys nepateikė faktinių duomenų, patvirtinančių, kad jie pirmosios instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas.
41. Ieškiniu pareikšti keturi materialieji subjektiniai reikalavimai, du reikalavimai yra patenkinti, du – atmesti. Vadinasi, a priori turėtų būti pripažinta ieškovės procesinė teisė gauti pusės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Vis dėlto, sprendžiant pagal faktinį ieškinio pagrindą ir ieškinio dalyką, ieškovės reikalavimai nėra lygiaverčiai ieškovės teisinio suinteresuotumo jų patenkinimo prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad pagrindinis teisinis interesas, kurio siekta šios civilinės bylos pradėjimu, – teisės į ginčo valstybinės žemės sklypo nuomą ne aukciono būdu pripažinimas. Šis ieškovės interesas nėra užtikrintas, todėl laikytina, kad ieškovė iš esmės pralaimėjo šią bylą. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, pripažįsta ieškovės teisę į 20 procentų pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir atitinkamai priteisia jai iš atsakovės 290,56 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
42. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 308,21 Eur bylinėjimosi – žyminio mokesčio – išlaidas. Atsakovė ir tretieji asmenys nepateikė faktinių duomenų, patvirtinančių, kad jie patyrė bylinėjimosi išlaidas.
43. Bylinėjimosi išlaidos, susidariusios apeliacinės instancijos teisme, paskirstytinos tokiomis pačiomis proporcijomis, kokiomis paskirstytos išlaidos, susidariusios pirmosios instancijos teisme, todėl ieškovei priteisiamas iš atsakovės 61,64 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
44. Atsakovė kasaciniame teisme patyrė 308,21 Eur bylinėjimosi – žyminio mokesčio – išlaidas, ieškovė ir tretieji asmenys nepateikė faktinių duomenų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų kasaciniame procese turėjimą. Remiantis šios nutarties 41 punkte nurodytomis proporcijomis, atsakovei priteisiamas iš ieškovės 246,57 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
45. Bylą nagrinėjant visų instancijų teismuose susidarė 204,02 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovei tenkanti šių išlaidų dalis sudaro 163,22 Eur, atsakovei tenkanti šių išlaidų dalis – 40,80 Eur. Valstybei priteisiami iš bylos šalių atitinkami aptariamų išlaidų atlyginimai (CPK 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 8 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti uždarosios akcinės bendrovės „Narėpų metaliniai garažai“ ieškinio reikalavimai dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. rugpjūčio 12 d. rašto Nr. 7SD-(14.7.104.)-4097 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. lapkričio 7 d. rašto Nr. 1SS-(8.5)-2832 panaikinimo bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojimo sudaryti su uždarąja akcine bendrove „Narėpų metaliniai garažai“ 14,0422 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, panaikinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmesti šie uždarosios akcinės bendrovės „Narėpų metaliniai garažai“ ieškinio reikalavimai.
Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias pirmosios instancijos teisme:
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Narėpų metaliniai garažai“ (j. a. k. 259906460) iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 188704927) 290,56 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimties Eur 56 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias apeliacinės instancijos teisme:
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Narėpų metaliniai garažai“ iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 61,64 Eur (šešiasdešimt vieno Eur 64 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos iš uždarosios akcinės bendrovės „Narėpų metaliniai garažai“ 246,57 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt šešių Eur 57 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą.
Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Narėpų metaliniai garažai“ 163,22 Eur (vieno šimto šešiasdešimt trijų Eur 22 ct) ir iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 40,80 Eur (keturiasdešimties Eur 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Šios valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Sigita Rudėnaitė
Algirdas Taminskas
