Civilinė byla Nr. 3K-3-380-690/2018
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19072-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.2.6.1; 3.4.2.6.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Andžej Maciejevski ir Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. T. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo; suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, O. K., antstolė Reda Stašenienė, antstolė Audronė Adomaitienė, antstolis Virginijus Kučinskas, antstolis Saulius Užkuraitis, antstolis Valdas Zubinas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bankroto bylos iškėlimą fiziniam asmeniui, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjas R. T. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratore paskirti UAB „Lideres“, patvirtinti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos 500 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti, bei 390 Eur per mėnesį jo būtiniesiems poreikiams tenkinti.
3. Pareiškėjas R. T. Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-348-2009 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMzQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-34/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-34/2012">1A-34/2012</a> pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – privalomas 1 437 800,10 Lt (416 415,69 Eur) vertės turto konfiskavimas. Pareiškėjas nurodė, kad, konfiskavus jo turėtą turtą, nepadengtą sumą sudaro 349 630,21 Eur. Pareiškėjas pažymėjo, kad nemokumą sukėlė tai, jog jo turtas buvo konfiskuotas arba parduotas priverstine tvarka, liko dideli, 25 minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) dydį viršijantys įsipareigojimai kreditoriams ir pareiškėjas jų negali įvykdyti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui R. T. bankroto bylą.
5. Teismas nustatė, kad R. T. bendra skolos suma kreditoriams yra 676 920,85 Eur, o pareiškėjo skolinių nenurašomų įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma neviršija 25 MMA. Didžioji R. T. pradelstos skolos (349 630,21 Eur + 144,81 Eur = 349 775,02 Eur) dalis susidarė pritaikius jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. įgyvendinant pareiškėjui skirtą baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikaltimą bei išieškant 144,81 Eur baudą valstybės naudai pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių priežiūros valdybos nutarimą. Teismas sprendė, kad šie kreditorių reikalavimai negali būti nurašyti fizinio asmens bankroto proceso metu kaip patenkantys į Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 29 straipsnio 7 dalyje nurodytų nenurašomų kreditorių reikalavimų sąrašą. Kiti 320 093,71 Eur, kuriuos sudaro nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis ir delspinigiai, apskaičiuoti dėl neteisėtos veikos, dėl kurios pareiškėjas buvo pripažintas kaltu, negali būti įskaitomi į kreditorių pradelstų reikalavimų sumą, nors jos mokėjimo terminas yra suėjęs. Teismas nurodė, kad valstybės reikalavimas pareiškėjui (320 093,71 Eur nesumokėto pajamų mokesčio) turi būti prilygintas ir laikytinas reikalavimu, kuris kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus arba nusikalstamas veikas, t. y. reikalavimu, kuris negali būti nurašytas FABĮ nustatyta tvarka (FABĮ 29 straipsnio 7 dalis). Teismas sprendė, kad R. T. 3640 Eur skola, kuri susidarė dėl vaikams nemokamo išlaikymo, taip pat negali būti nurašoma kaip patenkanti į FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą nenurašomų kreditorių reikalavimų sąrašą.
6. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėjęs nesąžiningas pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-516/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-516/2014">3K-3-516/2014</a>). Teismas sprendė, kad jeigu nebūtų pripažinta, jog 320 093,71 Eur skola valstybei yra kaip ekonominė sankcija nuteistajam už jo padarytą veiką ir yra prilyginama baudai, būtų sudarytos sąlygos nesąžiningiems asmenims piktnaudžiauti ir išvengti skolų mokėjimo valstybei už kriminalizuotas veikas. Pareiškėjo nesąžiningumą rodo pats nusikaltimo pobūdis – netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimas, laikymas arba realizavimas, todėl jis negali būti laikomas sąžiningu bankrutuojančiu fiziniu asmeniu.
7. Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 9500 Eur (25 MMA x 380 Eur). Asmens nemokumui konstatuoti turi būti įrodytos trys sąlygos: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; 3) nėra realių galimybių šias skolas padengti.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurie nustatant fizinio asmens būklę yra įskaitomi, suma yra 5963,20 Eur (3226,43 Eur + 2736,77 Eur). Juos sudaro vykdomas išieškojimas pagal Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-11287-191/2010, kreditorės UAB „Mokilizingas“ naudai, skolos bei vykdymo išlaidų likutis – 3226,43 Eur; ir pagal Kauno apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-891-375/2015, kreditoriaus AB SEB banko naudai, skolos bei vykdymo išlaidų likutis – 2736,77 Eur. Teismas sprendė, kad negali būti konstatuota būtinoji asmens nemokumo sąlyga, nes 5963,20 Eur pareiškėjo pradelstų skolų suma neviršija 25 MMA. Todėl teismas atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą.
9. Bylą pagal pareiškėjo R. T. atskirąjį skundą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį paliko nepakeistą.
10. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog nustatant fizinio asmens būklę nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti. FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad plane nurodyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties ir lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.
11. Sprendžiant dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo, turi būti vertinami pareiškėjo veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, t. y. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. Taigi, į šį laikotarpį nepatenka pirmosios instancijos teismo vertinti pareiškėjo veiksmai, nurodyti Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendyje. Todėl atskirojo skundo argumentai dėl netinkamai vertinamo pareiškėjo nesąžiningumo yra pagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas, konstatavęs pareiškėjo nesąžiningumą už šio veiksmus, atliktus prieš daugiau kaip trejus metus, netinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šios teisės normos aiškinimo bei taikymo praktikos.
12. Sprendžiant, ar asmuo yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, vertinami tik tie kreditorių reikalavimai, kurie nėra įtraukti į nenurašomų reikalavimų sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzM3LTkxNS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-337-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-337-915/2017">e3K-3-337-915/2017</a>).
13. Neišieškota skola, atsiradusi konfiskuojant 1 437 800,10 Lt vertės turtą, kurio likutis – 349 630,21 Eur, vertintina kaip bauda, kuri negali būti nurašoma FABĮ prasme atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. R. T. gavo pajamas iš neteisėtos veikos, šios pajamos laikomos ir gyventojų pajamų mokesčio objektu Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) prasme (GPMĮ 22 straipsnio 3 dalis, 25 straipsnio 1 dalis). GPMĮ 36 straipsnio 2 dalis nustato, kad už šio įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 138 straipsnį, mokesčių įstatymų pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo yra pažeidžiami mokesčių įstatymų reikalavimai. Mokesčių administravimo įstatymo 140 straipsnis nurodo, kad asmenims, pažeidusiems mokesčių įstatymus, baudos skiriamos pagal pažeidimo padarymo metu galiojančius teisės aktus, išskyrus šio įstatymo 142 straipsnyje nurodytus atvejus. Taigi, remiantis minėtų įstatymų nuostatomis, konstatuotina, kad už nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį gali būti skiriama bauda.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 15 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį reikalavimai dėl tyčinėmis nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo gali būti nurašyti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas 2017 m. gegužės 19 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalis tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzM3LTkxNS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-337-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-337-915/2017">e3K-3-337-915/2017</a> nurodė, kad vertinant, ar pareiškėjas yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, nėra įskaitomi kreditorių – valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, ir VĮ Turto banko reikalavimai, kurie negali būti nurašyti, taigi pareiškėjo skolinių nenurašomų įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma neviršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų, t. y. jo turtinė būklė neatitinka pirmiau nurodytoje teisės normoje nustatyto nemokumo kriterijaus. Nenustačius vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, nėra pagrindo priimti nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).
16. Bylos duomenimis, nustatyta, kad didžiąją dalį pareiškėjo ginčytinų nenurašomų kreditorių reikalavimų sudaro valstybės reikalavimai, t. y. 349 630,21 Eur (neišieškotos skolos likutis pagal įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 1 437 800,10 Lt vertės privalomąjį turto konfiskavimą) ir 320 093,71 Eur skola (dėl neteisėtos veiklos priskaičiuotas pajamų mokestis).
17. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota praktika ir Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu, sprendžia, kad reikalavimas atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą (dėl neteisėtos veiklos priskaičiuotą pajamų mokestį), kuris pagal ginčijamą FABĮ 29 straipsnio 7 dalį pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui nurašomas kartu su kitais nepatenkintais kreditorių reikalavimais, iš esmės skiriasi nuo kitų kreditorių reikalavimų, kylančių iš sutartinių civilinių teisinių santykių tuo, kad kreditorius, turintis teisę reikalauti žalos atlyginimo, turi santykių su skolininku ne savo pasirinkimu. Nagrinėjamu atveju skola valstybei atsirado iš pareiškėjo tyčiniais veiksmais atliktos nusikalstamos veikos. Dėl šios priežasties 320 093,71 Eur skola valstybei teismo įvertinta kaip patirta žala, kuri negali būti nurašoma FABĮ nustatyta tvarka.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
18. Kasaciniu skundu pareiškėjas R. T. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis bei bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo principus. Pažymėtina, kad vertinant asmens sąžiningumą FABI prasme privalu laikytis šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto trejų metų laikotarpio. Būtent šis terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sąžiningumą. Jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Ny03MDEvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-87-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-87-701/2016">3K-3-87-701/2016</a>).
18.2. Priežastys, nulėmusios pareiškėjo R. T. nemokumą, atsirado gerokai anksčiau nei prieš trejus metus iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo. Nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2004 m., R. T. net negalėjo tikėtis ar planuoti išvengti finansinių pasekmių pasinaudodamas fizinio asmens bankroto institutu, nes tuo metu toks teisinis reguliavimas ne tik neegzistavo – net nebuvo parengti teisės aktų projektai.
18.3. Dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą FABĮ 29 straipsnio 7 dalies pagrindu – apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas gavo pajamas iš neteisėtos veikos, šios pajamos laikomos ir gyventojų pajamų mokesčio objektu GPMĮ prasme (GPMĮ 22 straipsnio 3 dalis, 25 straipsnio 1 dalis). GPMĮ 36 straipsnio 2 dalis nustato, kad už šio įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, apeliacinės instancijos teismo, remiantis minėtų įstatymų nuostatomis, buvo konstatuota, kad už nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį gali būti skiriama bauda. Tačiau, priešingai nei teigiama apeliacinės instancijos teismo nutartyje, byloje nėra faktinių duomenų apie tai, kad pareiškėjui faktiškai būtų buvusi paskirta bauda. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skolą valstybės biudžetui dėl nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio ir delspinigių, konstatavo, kad skolos mokėjimo terminas yra suėjęs, tačiau, nenurodydamas jokio teisinio pagrindo, kartu konstatavo, jog „ši priteista suma negali būti įskaitoma į pradelstų kreditorių reikalavimų sumą ir yra vertinama kaip ekonominė sankcija už pareiškėjo padarytą teisės pažeidimą“, ir ją teismas savo iniciatyva, be teisinio pagrindo prilygino baudai (nors faktiškai baudų už padarytą pažeidimą nebuvo skirta). Skirtingai nei apeliacinės instancijos teismo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzM3LTkxNS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-337-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-337-915/2017">e3K-3-337-915/2017</a>, nurodytu atveju mokestinių prievolių (bylos atveju nesumokėtų gyventojo pajamų mokesčio ir delspinigių suma yra 320 093,71 Eur) terminai šioje byloje jau suėję ir dėl to laikytini pradelstais FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme. Dėl to teismai, atsisakydami iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą šiuo pagrindu, nukrypo nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
18.4. Tokie teismų sprendimai diskriminuoja pareiškėją tų fizinių asmenų atžvilgiu, kuriems fizinio asmens bankroto bylos buvo iškeltos dėl to, kad jie nesumokėjo mokesčių valstybės biudžetui (tarp jų priskaičiuotų už tai, kad vykdė veiklą neįregistravę individualios veiklos ar ne pagal verslo liudijimą, nes tokiais atvejais situacija analogiška – mokesčiai priskaičiuoti dėl neteisėto neveikimo, t. y. veiklos neįregistravimo). FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pasibaigus bankroto procesui likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai nurašomi, išskyrus „reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas“, t. y. įstatymų leidėjas vienodai interpretuoja tiek administracinius nusižengimus, tiek nusikalstamas veikas. Šios bylos atveju mokestinę prievolę teismai prilygino baudai, nors faktiškai pareiškėjui baudos nebuvo skirtos (nei administracine tvarka, nei baudžiamojoje byloje). Teismai nepagrįstai konstatavo, kad minėta suma negali būti priskirta prie pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, ir tai buvo vienas iš teisinių pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą.
18.5. Dėl kitos pareiškėjo pradelstos skolos (349 775,02 Eur), kuri susidarė pareiškėjui įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, teismai taip pat pritaikė įstatymo analogiją ir šią kategoriją (t. y. turto konfiskavimo sumą) priskyrė prie FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatytų baudų, paskirtų už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas. Taip buvo pažeistas principas, draudžiantis taikyti įstatymo analogiją specialiosioms įstatymo normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.8 straipsnio 3 dalis); pažymėtina, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalis laikytina būtent specialiąja įstatymo norma. Vykdant teismo nuosprendį, iš pareiškėjo konfiskuotas visas jo turėtas ir konfiskuotinas turtas. BK 42 straipsnyje nustatytas baigtinis bausmių sąrašas, tarp jų ir bauda. Teismo nuosprendyje turi būti atskiriama ir bauda (jei tokia skiriama), ir turto konfiskavimas. Šios bylos atveju turto konfiskavimo suma nėra priskirta prie bausmių (baudų), o pareiškėjas buvo nubaustas kita BK 42 straipsnyje nustatyta bausme – realiu laisvės atėmimu ir šią bausmę jau yra atlikęs.
18.6. Dėl žalos, padarytos nusikaltimu, sampratos vertinimo (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktas) – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje išvardyti atvejai, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą; pagal šio straipsnio 8 dalies 4 punktą, kai paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 210, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl padarytų pažeidimų jis tapo nemokus. Pareiškėjas nebuvo nuteistas dėl minėtų nusikaltimų. Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu R. T. buvo pripažintas kaltu pagal BK 213 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 2 dalį, t. y. minėtos veikos neapima FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte nurodytų baudžiamosios atsakomybės pagrindų.
18.7. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu, kuriuo pripažinta, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalis tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Į Konstitucinį Teismą buvo kreiptasi dėl BK 182 straipsnio aiškinimo, t. y. pareiškėjai savo abejones dėl atitikties Konstitucijai iš esmės grindė BK 182 ir 207 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų panašumu. BK 213 straipsnyje nustatyta veika bei jos sąsajumas su FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte nurodytomis veikomis nebuvo tiriama. Konstitucinio Teismo nutarime pasisakyta dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Tačiau pareiškėjo atžvilgiu nei Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendyje, nei Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendyje civiliniai ieškiniai dėl žalos nebuvo nei pareikšti, nei priteisti.
18.8. Vienas iš Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarime nurodytų argumentų yra tai, kad kreditorius, reikalaujantis atlyginti tyčine nusikalstama veika padarytą žalą, nėra savanoriškas, pats nusprendęs turėti teisinių santykių su skolininku ir taip prisiėmęs atitinkamą riziką, ir jo reikalavimas dėl tokios žalos atlyginimo skiriasi nuo kitų kreditorių reikalavimų. Vienareikšmiškai aiškinama tokia nuostata užkirstų kelią bankrutuoti bet kuriems skolininkams, kurie yra skolingi valstybei dėl nesumokėtų į biudžetą mokesčių (nes valstybė tokiu atveju visais atvejais negali būti vertinama kaip savanoriškas kreditorius). Taikant Konstitucinio Teismo nustatytą teisės taikymo taisyklę, atsižvelgtina į atitinkamas bylos aplinkybes, iš kurių esminė – ar buvo priteistas žalos, kurią nusikaltimu padarė asmuo, atlyginimas. Civiliniai ieškiniai nebuvo pareikšti nei kartu su baudžiamąja byla, nei atskirai. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokiu pagrindu žalos sampratą priimto Konstitucinio Teismo nutarimo kontekste aiškino per plačiai. Teismai netyrė, ar civilinio ieškinio dėl žalos nepareiškimas gali būti reikšminga aplinkybė nagrinėjamos bylos atveju.
19. Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka nepateikta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl nenurašomų kreditorių reikalavimų pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį vertinant nemokumą kaip būtiną sąlygą iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui
20. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos nemokumo būklės. Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismui sprendžiant, ar asmuo yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, vertinami tik tie kreditorių reikalavimai, kurie nėra įtraukti į nenurašomų reikalavimų sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzM3LTkxNS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-337-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-337-915/2017">e3K-3-337-915/2017</a>, 32 punktas). Nustatant fizinio asmens nemokumą FABĮ prasme nenurašomų reikalavimų suma turi viršyti 25 MMA. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas asmens nemokumo sąvoką, yra pažymėjęs, kad pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo gali įvykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo perspektyvą atsižvelgdamas į asmens turimą turtą ir jo gaunamas pajamas, t. y. teismas turi nustatyti ne tik tai, kad skolų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir tai, ar asmuo objektyviai neturi galimybės šių skolų padengti nei šiuo metu, nei per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzktNzAxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-379-701/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-379-701/2015">3K-3-379-701/2015</a>).
22. Galiojančio FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje reglamentuojami nurašomi reikalavimai ir pateiktas nenurašomų reikalavimų sąrašas, šioje normoje nustatyta, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.
23. Nurodyta FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostata, kad nenurašomi reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, atsirado priėmus Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą, kuriuo pripažinta, jog anksčiau galiojusi FABĮ 29 straipsnio 7 dalis (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštaravo (prieštarauja) Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.
24. FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje išdėstytas reikalavimų, kurie turi būti vykdomi net ir pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, sąrašas yra išsamus, taigi negali būti aiškinamas per plačiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-378-915/2016, 34 punktas). Visi kiti fizinio asmens iš jo turėtų skolinių įsipareigojimų kylantys reikalavimai, pasibaigus bankroto procesui, nurašomi, t. y. nebeturi būti vykdomi. Teismui nustačius, kad asmuo turi tik tokių skolinių įsipareigojimų, iš kurių kylantys reikalavimai pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį pasibaigus bankroto bylai nenurašomi, arba jeigu ir yra nurašomų reikalavimų, bet jų suma neviršija 25 MMA, toks fizinis asmuo negali būti pripažintas nemokiu, ir tokiu atveju jam bankroto byla negali būti iškelta. Net ir teismui nustačius, kad nurašomų reikalavimų suma viršija 25 MMA, tokiu atveju dar vertintina, ar asmuo objektyviai neturi galimybės šių skolų padengti nei šiuo metu, nei per protingą terminą (nutarties 21 punktas).
25. Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarime, be kita ko, konstatuota, kad fizinio asmens bankroto procesu būtų neteisinga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo nusikalstama veika žalą padariusio asmens interesai, inter alia (be kita ko), jo siekis grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, būtų ginami labiau, negu tokią žalą patyrusio asmens teisės, t. y. jo teisė gauti teisingą patirtos žalos atlyginimą, kuriuo bent iš dalies būtų atkurta padėtis, buvusi iki nusikalstamos veikos padarymo. Tokiu teisiniu reguliavimu, kai, pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, likę nepatenkinti reikalavimai atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nurašomi, būtų sudaromos prielaidos žalą padariusiam asmeniui turėti naudos iš savo padarytos nusikalstamos veikos (32.1 punktas).
26. Pareiškėjas R. T. nuteistas pagal įsiteisėjusį Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendį pagal BK 213 straipsnio 2 dalį (dėl didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 50 nominalo JAV dolerių ir 100 nominalo eurų banknotų gaminimo, laikymo ir realizavimo) laisvės atėmimo bausme ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – privalomas turto konfiskavimas, konfiskuojant turto ir išieškant konfiskuotino turto vertę, atitinkančią 1 437 800,10 Lt (416 415,69 Eur) sumą.
27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo R. T. bendra skolos suma kreditoriams yra 676 920,85 Eur, iš jų valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, reikalavimai yra 349 630,21 Eur (vykdančio išieškojimą antstolio V. Zubino 2017 m. birželio 8 d. duomenimis, neišieškotos skolos likutis pagal įsiteisėjusius teismų nuosprendžius skirtą 1 437 800,10 Lt (416 415,69 Eur) vertės turto konfiskavimą) ir 320 093,71 Eur neišieškota skola (Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. gegužės 25 d., 2016 m. balandžio 28 d. ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimais dėl neteisėtos veiklos apskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis, išieškojimą vykdo antstolis S. Užkuraitis). Iš bendros skolos sumos atėmus nurodytus valstybės reikalavimus, likusi suma neviršija 25 MMA ribos, būtinos asmens nemokumui konstatuoti.
28. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendime ir nutartyje teisiškai kvalifikavo kaip nenurašomus pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį valstybės reikalavimus dėl 349 630,21 Eur neišieškotos skolos likučio teismų nuosprendžiais pritaikius pareiškėjui turto konfiskavimą ir 320 093,71 Eur skolą kaip dėl neteisėtos veiklos apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį. Todėl teismai, nustatę, kad nurašomi reikalavimai neviršija 25 MMA, nekonstatavo pareiškėjo nemokumo ir neiškėlė bankroto bylos.
29. Mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 6 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Ni0zMDMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-86-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-86-303/2018">2K-7-86-303/2018</a> 20, 23 punktuose išaiškinta, kad pareiga vykdyti mokestinę prievolę (pareiga mokėti mokestį) savo esme reiškia pareigą įvykdyti prievolę natūra, o ne žalos atlyginimo prievolę, todėl ji negali būti sutapatinama su civilinės atsakomybės prievole. Neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės ją įvykdyti mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais. Tokia situacija gali susiklostyti, kai mokesčių administratorius negalės apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokesčių nepažeisdamas Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nustatytų mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminų dėl neteisėtų mokesčių mokėtojo veiksmų konstatavimo ir nesumokėtų mokesčių apskaičiavimo tiesioginio priklausymo nuo baudžiamosios bylos baigties bei joje teismo konstatuotų faktų, dėl nusikalstamos veikos trukmės, jos tęstinio pobūdžio.
30. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalį, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu 1 dalyje nurodytas terminas galima tik tuo atveju, jei baudžiamojoje byloje būtina nustatyti padarytą žalą valstybei ir nėra pasibaigę BK nustatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai.
31. Pagal įsiteisėjusius teismų nuosprendžius baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos iš R. T. valstybei atlyginimo ir teismai nesprendė šio klausimo, o taikė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Klaipėdos apskrities VMI 2015 m. sausio 16 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodyta, kad Klaipėdos apskrities VMI patikrino R. T. GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo į biudžetą teisingumą už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d., atsižvelgdama į Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžius. Patikrinimo akte nustatyta, kad R. T. per 2003 ir 2004 m. gavo pajamų iš nusikalstamos veiklos ir apskaičiuota per šį laikotarpį susidariusi R. T. nesumokėto 136 842 Eur GPM ir 175 397 Eur delspinigių suma.
32. Nurodyta Klaipėdos apskrities VMI apskaičiuota GPM ir delspinigių suma apskaičiuota už laikotarpį, viršijantį Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nustatytą mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties penkerių metų terminą. Tokiu atveju, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 6 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Ni0zMDMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-86-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-86-303/2018">2K-7-86-303/2018</a> 20, 23 punktuose išdėstytus išaiškinimus, neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, kai nustatoma, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (nutarties 29 punktas). Dėl to iš viso neišieškota 320 093,71 Eur skola kaip dėl neteisėtos veiklos apskaičiuotas GPM kartu su delspinigiais vertintina kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu. Pirmiau minėta, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nustatyta, jog nenurašomi reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Todėl 320 093,71 Eur skola neįtrauktina į pareiškėjo R. T. skolas vertinant šio asmens nemokumą FABĮ prasme, taigi ši nesumokėto mokesčio suma yra priskirtina nenurašomiems reikalavimams, kurie nelemia fizinio asmens nemokumo ir nesudaro teisinio pagrindo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktą.
33. Be to, Klaipėdos apskrities VMI 2015 m. sausio 16 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo pažymėta, kad R. T., neapskaičiavęs bei nesumokėjęs GPM nuo gautų iš neteisėtos veiklos pajamų, pažeidė GPMĮ 25 straipsnio 1 dalį. Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir turto konfiskavimo baudžiamojoje byloje ir atsižvelgdama į teisės principą non bis in idem (draudimas antrą kartą bausti už tą patį nusikaltimą) Klaipėdos apskrities VMI neskyrė Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnyje nustatytos baudos. Taip mokesčių administratorius patvirtino, kad paskirtas turto konfiskavimas sujungė baudos už mokesčių nesumokėjimą dydį.
34. Pirmiau minėta, kad pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį nenurašomi reikalavimai, kylantys iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas. BK 67, 72 straipsniuose nustatyta, kad turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, ji turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Turto konfiskavimą skiria ir panaikina teismas baudžiamojo proceso tvarka. Baudžiamojoje byloje teismo paskirtas turto konfiskavimas negali būti panaikinamas civilinėje byloje. Tiek bauda, tiek turto konfiskavimas skiriami už nusikalstamas veikas, dėl to negali būti nurašomi, nes bauda už nusikalstamas veikas pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį apima ir turto konfiskavimą kaip baudžiamojo poveikio priemonę. Todėl 349 630,21 Eur neišieškotas turto konfiskavimo sumos likutis priskirtinas nenurašomiems reikalavimams, kurie nelemia fizinio asmens nemokumo ir taip pat nesudaro teisinio pagrindo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktą.
35. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių jis neprivalėjo sudaryti, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę priimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-434-421/2017, 20 punktas; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOS0zMTMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-39-313/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-39-313/2017">3K-3-39-313/2017</a>, 43 punktas).
37. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo veiksmai, nurodyti Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžiuose, atlikti daugiau kaip prieš trejus metus iki 2017 m. rugsėjo 26 d. pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Dėl to pareiškėjo nesąžiningumas už jo atliktus daugiau kaip prieš trejus metus veiksmus, taip pat pareiškėjo nuteisimas už nusikaltimą, įvardytą BK 213 straipsnio 2 dalyje (šis nusikaltimas nepatenka į sąrašą nusikaltimų, išvardytų FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte, dėl kurių teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą), nėra kliūtis pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismui vertinti pareiškėjo nemokumą ir spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo.
38. Nustatę, kad pareiškėjo nurašomi reikalavimai neviršija 25 MMA, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nutartimis pagrįstai nekonstatavo pareiškėjo nemokumo ir neiškėlė bankroto bylos (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Kasaciniame teisme turėta 3,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš pareiškėjo, kurio kasacinis skundas netenkintas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo R. T. valstybei 3,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Laužikas
Andžej Maciejevski
Algis Norkūnas
