Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tėvystės, pripažintos pareiškimu, nuginčijimą, esant patikimiems įrodymams, kad asmuo nėra vaiko tėvas, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-387-916/2020

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04821-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5; 3.4.1.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. Š. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. Š. ieškinį atsakovei G. M., trečiasis asmuo A. G., dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tėvystės, pripažintos pareiškimu, nuginčijimą, esant patikimiems įrodymams, kad asmuo nėra vaiko tėvas, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti, kad jis nėra biologinis atsakovės vaiko E. Š., gimusios duomenys neskelbtini, tėvas, pripažinti negaliojančiu ir panaikinti gimimo akto įrašą grafoje „Duomenys apie tėvą“, kur nurodyta, kad E. Š. tėvas yra L. Š.

3. Ieškovas nurodė, kad su atsakove jis nebuvo susituokęs, tėvystę pripažino pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, dukterį priėmė kaip savo nuo pat gimimo momento, daugiau nei metus vaiką augino kartu su atsakove. Tačiau nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio šalys gyvena atskirai. Šalims išsiskyrus, mergaitė liko gyventi su atsakove, ši 2017 m. spalio mėn. prisiteisė iš ieškovo išlaikymą dukteriai. Šalims gyvenant skyrium, ieškovas teikė vaikui išlaikymą, su dukterimi susitikdavo, kai leisdavo motina. Susitikimų metu mergaitė į jį reaguodavo kaip į tėtį. 2018 m. balandžio 24 d. mergaitė buvo perduota jam, nes motina jos neprižiūrėjo, duktė buvo palikta svetimam asmeniui, kuris nebegalėjo susisiekti su vaiko motina. Pasiėmęs mergaitę, ieškovas ją prižiūrėjo, ja rūpinosi, mergaitė jį vadindavo tėčiu, tuo metu tarp jų buvo emocinis ryšys. Kai išvykęs dirbti į užsienį dviem mėnesiams vaiką išvežė pas savo motiną, ši pasidarė DNR testą (močiutė-anūkė) ir giminystės tikimybė buvo nustatyta labai maža – indeksas 0,0042. Grįžęs ieškovas taip pat kreipėsi į teismo medicinos specialistus ir gavo išvadą, kad jis nėra biologinis E. Š. tėvas. Nuo tada, t. y. 2019 m. vasario mėnesio, jis visiškai nebendrauja su mergaite, jos nelanko, nepalaiko su ja jokio ryšio, nesidomi jos pomėgiais, poreikiais, nedalyvauja ją auklėjant, nebeteikia išlaikymo, tarp jų nėra susiformavę tėvo ir dukters santykiai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad ieškovas nebuvo sudaręs santuokos su atsakove, bet pripažino, kad yra atsakovės dukters E. Š. tėvas, ir išreiškė valią būti įrašytas kaip E. tėvas gimimo įraše. Nuo vaiko gimimo duomenys neskelbtini iki 2017 m. rugsėjo mėnesio šalys gyveno kaip šeima ir augino vaiką kartu. Šalims išsiskyrus, duktė liko gyventi su atsakove. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad 2017 m. spalio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo įsakymu priteistas iš ieškovo išlaikymas vaikui. 2018 m. balandžio 24 d. E. Š. buvo perduota ieškovui, nes motina nesirūpino dukterimi. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi leista paimti nepilnametę E. Š. iš vaiko motinos G. M. ir vaiko tėvo L. Š., nes jis atsisakė rūpintis mergaite, teigdamas, kad jis nėra jos biologinis tėvas. Nuo 2019 m. kovo 1 d. mergaitei nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskiriant motinos tėvą A. G.

6. Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad ieškovas pripažino tėvystę ir ilgą laiką rūpinosi mergaite kaip tėvas, tarp jo ir mergaitės užsimezgė emocinis ryšys, mergaitė ieškovą vadino tėčiu. Tai, kad šiuo metu vaikas auga globojamas senelių, kurie sutinka su ieškovo reikalavimu, nereiškia, kad neturi būti atsižvelgta į susiformavusius socialinius tėvo ir vaiko ryšius.

7. Teismo vertinimu, nors ieškovas ir nėra vaiko biologinis tėvas, tačiau, egzistuojant ieškovo ir vaiko socialiniam ryšiui, nesant aiškios perspektyvos nustatyti biologinį vaiko tėvą, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko interesai. Nuginčijus ieškovo tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo. Tai traumuotų vaiką psichologiškai, o esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti susiklosčiusį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, teisinio statuso aiškumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis). Todėl vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principu, įvertinęs tai, kad vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus, teismas sprendė, kad esamos tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų turėti tėvą bei neužtikrintų vaiko turtinių ir neturtinių teisių, sukeltų vaikui grėsmę netekti teisės į išlaikymą.

8. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2020 m. kovo 24 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.

9. Kolegija atmetė ieškovo argumentus, jog vaikas yra per mažas ir ieškovo bendravimo trukmė su juo buvo per trumpa, kad tarp jų susiformuotų itin svarbus vaikui emocinis ryšys. Kolegija nurodė, kad būtent tokio amžiaus vaikai labiausiai prisiriša prie tėvų, nes šie jiems asocijuojasi su saugumo šaltiniu. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių nustatydamas ieškovo ir vaiko emocinį ryšį. Be to, kolegija nurodė, kad staiga pasikeitęs ieškovo požiūris į vaiką, kurį jis augino nuo gimimo kartu su atsakove, o vėliau rūpinosi pats, po DNR testo atlikimo neleidžia spręsti, kad tarp ieškovo ir mergaitės nebuvo faktiškai susiformavę tėvystės santykiai.

10. Kolegija nurodė, kad šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, jog biologinis vaiko ir tėvo ryšys nėra vienintelis tėvystės pagrindas. Be to, teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-304/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-304/2010">3K-3-304/2010</a>; 2016 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTItNzA2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-92-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-92-706/2016">e3K-3-92-706/2016</a>).

11. Atsižvelgdama į teismų praktiką, nustatytą ieškovo ir vaiko ryšį, į tai, kad kito asmens, galinčio būti mergaitės tėvu, nėra galimybės nustatyti, kolegija sprendė, kad ieškinys atmestas pagrįstai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 24 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. De facto (faktiškai) ir de jure (teisiškai) tėvystės santykio problema negali būti analizuojama tik vienpusiškai, t. y. tik iš vaiko teisių pozicijų. Be to, vaikas turi teisę žinoti savo biologinius tėvus. Manipuliavimas vaikui svarbia informacija, taip pat ir apie jo kilmę, yra vaiko teisių pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas suformulavo neteisingą taisyklę, kad tėvystės nuginčyti negalima, jei nėra galimybės nustatyti vaiko biologinio tėvo. Apeliacinio teismo nurodytose kasacinio teismo nutartyse tarp vaiko ir tėvo buvo susiformavęs socialinis ryšys per dešimt metų, be to, tėvystę nuginčyti siekęs asmuo žinojo, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas. Šiuo atveju ieškovas pripažindamas tėvystę nežinojo ir negalėjo įtarti, kad jis nėra biologinis mergaitės tėvas, o sužinojęs, nepraleisdamas ieškinio senaties termino, pateikė prašymą teismui dėl tėvystės nuginčijimo, kol vaiko amžius dar yra pakankamai mažas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad mergaitė laikytų ieškovą tėvu, tuo labiau kad jau nuo 2019 m. vasario mergaitė auga su seneliais ir ieškovas su ja nepalaiko jokių ryšių. Mergaitės seneliais su ieškiniu sutinka.

12.2. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikos matyti, kad vaiko interesų pirmumas vyravo neleidžiant nuginčyti tėvystės situacijose, kai pareiškėjai nesiėmė laiku inicijuoti atitinkamą procesą, aiškiai žinodami ar turėdami pagrindo abejoti tėvyste nuo vaiko gimimo. Turi būti siekiama išlaikyti sąžiningą interesų pusiausvyrą tarp vaiko potencialios galimybės būti tėvystę ginčijančio asmens socialiniu vaiku ir pareiškėjo teisės nuginčyti biologinės tiesos neatitinkančią tėvystę.

12.3. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atmestas tik pagal įstatymą, tačiau nepagrindė, kuo remiantis buvo atmestas ieškovo reikalavimas. CK ir kituose galiojančiuose įstatymuose nėra įtvirtinta sąlyga nurodyti biologiniu tėvu esantį asmenį ar nekylančią vaikui grėsmę likti be tėvo, ar kad tėvystę nuginčyti galima tik jeigu nėra socialinis ryšys tarp vaiko ir tėvystę nuginčyti siekiančio asmens. Tėvystės nuginčijimo bylose visada bus susiformavęs tam tikras socialinis ryšys, nes asmuo laikė save vaiko tėvu, tačiau tai nereiškia, kad tas ryšys yra nenutrūkstamas. Teismai nepagrįstai vertino aplinkybę, kiek laiko ieškovas praleido su mergaite, kaip visa lemiančią, neatsižvelgdami į neilgą laiko trukmę ir mažą vaiko amžių, taip pat ieškovo požiūrį į vaiką, sužinojus, kad jis nėra mergaitės biologinis tėvas. Šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku. Ieškovas kategoriškai nelaiko mergaitės savo vaiku ir nėra jokių prielaidų, kad šis požiūris pasikeistų.

13. Atsiliepimas į kasacinį skundą nepateiktas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl vaiko kilmės nustatymo sąlygų ir teisinių padarinių

14. Vaiko kilmės nustatymas yra teisinio santykio tarp tėvų ir vaiko atsiradimo pagrindimo nustatymas. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis įtvirtina vaiko teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus. 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno asmens, taip pat ir vaiko, teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Konvencijos 8 straipsnyje (žr., pvz., EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).

15. Valstybė, pasirinkdama vaiko kilmės iš motinos ir tėvo nustatymo būdus ir sąlygas, įtvirtina tam tikras jos ginamas vertybes, pavyzdžiui, Lietuvos teisinėje sistemoje nustatyta biologinė motinystė (žr. CK 3.139 straipsnį), tačiau tėvystė yra preziumuojama tėvui ir motinai esant santuokoje (žr. CK 3.140 straipsnio 1–3 dalis, 3.143 straipsnio 3 dalį, 3.150 straipsnio 1 dalį), taip ginant ne tiek biologinę tikrovę (biologinę tėvystę), kiek šeimos santykių, kuriamų santuokos pagrindu, stabilumą. Tais atvejais, kai vaikas gimsta ne santuokoje, valstybė įtvirtina kitus būdus galimai tėvystei nustatyti, t. y. tėvystės pripažinimo ir nustatymo institutus (CK 3.140 straipsnio 4 dalis).

16. Tėvystės pripažinimui yra būtinos šios sąlygos: 1) vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą dėl to, kad vaikas gimė ne santuokoje arba buvo nuginčyta vaiko motinos sutuoktinio tėvystė (CK 3.141 straipsnio 1–2 dalys); 2) vaiko motinos sutikimas (CK 3.142 straipsnio 1 dalis, 3.143 straipsnio 1, 4 dalys nustato, kad pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo vyras, laikantis save vaiko tėvu, paduoda kartu su vaiko motina, o CK 3.144 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai vaiko motina negali kartu paduoti pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo, šį turi patvirtinti teismas); 3) asmens, laikančio save vaiko tėvu, savanoriškas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 straipsnio 1 dalis, 3.143 straipsnio 1, 4 dalys); 4) nepilnamečio asmens, laikančio save vaiko tėvu, tėvų, globėjų, rūpintojų ar neveiksnaus ar ribotai veiksnaus šioje srityje asmens, laikančio save vaiko tėvu, globėjų sutikimas, o jiems nesutinkant teismo leidimas, patvirtinimas pripažinti tėvystę (CK 3.142 straipsnio 3 dalis, 3.144 straipsnio 1 dalis); 5) vyresnio nei dešimties metų vaiko sutikimas (CK 3.142 straipsnio 2 dalis), o jam nesutinkant, išskyrus pilnametį vaiką (CK 3.144 straipsnio 3 dalis), pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo turi patvirtinti teismas (CK 3.144 straipsnio 1 dalis).

17. Iš šios teisės normų tekstinės analizės matyti, kad biologinės tiesos kriterijus (vaiko ir tėvo kraujo ryšys) tėvystei pripažinti nėra tiesiogiai įtvirtintas kaip būtina to sąlyga, tačiau iš sisteminės teisės normų, reglamentuojančių tėvystės pripažinimo institutą, analizės galima daryti išvadą, kad asmuo, laikantis save vaiko tėvu, pirmiausiai siekia nustatyti biologinę tėvystę, pavyzdžiui, CK 3.143 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vyras, laikantis save pradėto, bet dar negimusio vaiko tėvu, kartu su būsima motina gali paduoti pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, 3.144 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo be motinos sutikimo, turi pareikalauti iš vyro, laikančio save vaiko tėvu, įrodymų, patvirtinančių tėvystę, 3.150 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nuginčyti tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko tėvas nėra biologinis.

18. Vis dėlto tai nepaneigia galimybės vyrui, laikančiam save vaiko tėvu, tačiau nesančiam tikram dėl egzistuojančio genetinio ryšio su vaiku ar net ir žinančiam, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas, pripažinti tėvystę pareiškimu, esant šios nutarties 16 punkte nustatytoms sąlygoms. Tokiu būdu įtvirtinama galimybė pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo pripažinti ketinimą būti tėvu, prisiimti tėvo vaidmenį ir atlikti tėvo funkcijas, t. y. plėtoti socialinę, psichologinę tėvystę, tačiau asmuo, kuris žinojo nesantis vaiko biologiniu tėvu, bet pripažinęs tėvystę, iš esmės praranda galimybę vėliau ją nuginčyti, taip ginant šeimos santykių, tėvo ir vaiko santykių stabilumą, nepriklausomai nuo biologinės tiesos (žr. CK 3.152 straipsnio 1 dalį).

19. Tuo atveju, kai vaiko tėvas atsisako pripažinti tėvystę pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnis). Tačiau šiuo atveju pagrindinis kriterijus yra biologinė tiesa, grindžiama moksliniais įrodymais, ir tik šalims atsisakius ekspertizės pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnis).

20. Idealiu atveju tėvystė turėtų apimti visus ją sudarančius komponentus, t. y. ketinimą tapti tėvu (tyčinė tėvystė), genetinį ryšį (biologinė tėvystė), emocinį kontaktą (psichologinė tėvystė) ir socialinius santykius (funkcinė, socialinė tėvystė, pasireiškianti tėvo pareigų atlikimu). Tačiau ne visada tėvystės pagrindą sudaro visi šie komponentai. Teisinė tėvystė, t. y. kai vaiko gimimo įraše atitinkamas asmuo įrašomas kaip vaiko tėvas, paprastai visada atsiranda esant ketinimui ir (ar) genetiniam ryšiui, pavyzdžiui, vien ketinimo gali pakakti, jei tai santuokinės tėvystės prezumpcija ar tėvystės pripažinimas pareiškimu, lygiai kaip vien genetinio ryšio gali pakakti siekiant nustatyti tėvystę teismo sprendimu, jei vaikas neturi kito teisinio tėvo. Psichologinė ir socialinė tėvystė vystosi bėgant laikui, leidžiant jį kartu su vaiku, ir tai neabejotinai daro ne mažesnę nei biologinė tėvystė įtaką vaiko formavimuisi. Pažymėtina, kad tai, kas sudaro psichologinės ir socialinės tėvystės turinį, gali atlikti vaikui ne tik biologinis tėvas, motina, bet ir kiti jį supantys suaugę, todėl vis dažniau biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko prisirišimas, jausmai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-304/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-304/2010">3K-3-304/2010</a>), t. y. siekiant užtikrinti vaikui saugumą ir stabilumą yra vengiama be pakankamo tam pagrindo keisti psichologinio, socialinio tėvo funkcijas atliekančius asmenis.

21. Vaiko kilmės nustatymas svarbus ne tik siekiant užtikrinti vaiko prigimtinę teisę žinoti savo tėvus, kas sudaro dalį jo, kaip asmenybės, identiteto, bet ir siekiant nustatyti asmenis, su kuriais vaikui atsiranda tėvyste grindžiamos tarpusavio teisės ir pareigos (CK 3.137 straipsnio 2 dalis). Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). O vaikai, be kitų teisių, turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjami ir aprūpinami savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia jų interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis), ir turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas (CK 3.162 straipsnis).

22. Būtent dėl šių tėvų ir vaikų tarpusavio teisių ir pareigų turinio yra svarbus vaiko kilmės nustatymas ir atitinkamai tėvystės nuginčijimo sąlygos, nes vaikas, kaip savarankiška asmenybė, subręsti gali tik suaugusiųjų tinkamai prižiūrimas, mylimas ir vedamas. Pirmieji juo pasirūpinti turintys suaugę asmenys yra vaiko tėvai, kurių netekimas, pavyzdžiui, nuginčijus tėvystę, gali sudaryti kliūtis tolesniam vaiko vystymuisi.

23. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis), todėl tėvystės nuginčijimas galimas tik išimtiniais atvejais įrodžius, kad vaiko tėvas nėra biologinis arba, jei tai buvo motinos sutuoktinis, kad jis negali būti vaiko tėvu (CK 3.150 straipsnis). Įstatymas nedetalizuoja tėvystės nuginčijimo sąlygų, tačiau, kaip minėta, vaiko kilmės nustatymas patenka į Konvencijos 8 straipsniu nustatyto privataus ir šeimos gyvenimo apsaugos sritį, todėl aiškinant tėvystės nuginčijimo institutą yra svarbūs EŽTT ir kasacinio teismo suformuluoti tėvystės nuginčijimo kriterijai.

24. EŽTT praktikoje tėvystę nuginčyti galima esant trims sąlygoms: 1) tik pagal įstatymą, t. y. nacionaliniuose įstatymuose, pvz., CK 3.150 straipsnyje, turi būti nustatytas pagrindas tėvystei nuginčyti; 2) siekiant teisėto tikslo (pvz., užtikrinti teisinį tikrumą (apibrėžtumą), šeiminių santykių saugumą ar pan.), 3) kai tai būtina demokratinėje visuomenėje (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08).

25. Siekiant nustatyti, ar tėvystės nuginčijimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, turi būti nustatyta tinkama pusiausvyra tarp vaiko teisės žinoti biologinę kilmę, kas gali būti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę (žr. EŽTT 2016 m. sausio 14 d. sprendimą byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12), vaiko teisės išsaugoti stabilius šeimos ryšius (iš EŽTT jurisprudencijos pavyzdžių matyti, kad vaiko interesų pirmumas vyravo (neleista nuginčyti tėvystės) situacijose, kai pareiškėjai nesiėmė veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, aiškiai žinodami arba turėdami pagrindo abejoti dėl savo tėvystės nuo pat vaiko gimimo, vaikams grėsė materialinio išlaikymo netekimas, nebuvo aiški galimybė nustatyti biologinį tėvą ir pan. (žr., pvz., EŽTT 1999 m. spalio 19 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96; 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08; ir kt.) ir suaugusio asmens teisės pačiam nuspręsti būti ar ne tėvu (žr. 2007 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje E. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 6339/05). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą turi būti nustatyta tinkama vaiko teisės į jo privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ir asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, teisės į privataus gyvenimo gerbimą pusiausvyra.

26. EŽTT yra pabrėžęs, kad šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę; vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, par. 65). Todėl jei vaiko interesus labiau atitiktų ne biologinės tikrovės nustatymas, o socialinės tikrovės, t. y. susiformavusių ryšių, palaikymas, asmens, nesančio vaiko biologiniu tėvu, bet registruotu vaiko gimimo įraše kaip tėvo, privatus gyvenimas gali būti ribojamas, atsisakant nuginčyti jo tėvystę.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose, kuriose atsisakyta nuginčyti asmens, nesančio vaiko biologiniu tėvu, tėvystę, suformulavo tokius kriterijus:

1) susiformavęs emocinis, socialinis vaiko ir teisinio tėvo, siekiančio nuginčyti tėvystę, ryšys, paneigiantis biologinės tėvystės svarbą vaiko interesų kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-304/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-304/2010">3K-3-304/2010</a>; 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjItOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-362-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-362-969/2018">3K-3-362-969/2018</a> 47 punktą; 2019 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjctOTY5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-67-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-67-969/2019">e3K-3-67-969/2019</a> 36 punktą);

2) vaiko amžius, t. y. kuo vyresnis vaikas, tuo stipresnis tėvystės pagrindu susiformavęs ryšys (pvz., civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-304/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-304/2010">3K-3-304/2010</a>, Nr. 3K-3-321-687/2016 ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTUtNjg3LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-115-687/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-115-687/2019">3K-3-115-687/2019</a> vaikams buvo dešimt metų, civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDc1LTk2OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-475-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-475-969/2018">e3K-3-475-969/2018</a> vaikui buvo keturiolika metų, todėl net ir esant silpnam emociniam ryšiui su tėvu, kuriam jau buvo apribota tėvų valdžia šio vaiko atžvilgiu, teismas atsisakė nuginčyti tėvystę);

3) vaiko nuomonė, t. y. noras išsaugoti ryšį su teisiniu tėvu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDc1LTk2OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-475-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-475-969/2018">e3K-3-475-969/2018</a> 22 punktą), lygiai taip pat teismai turi vertinti vaiko nuomonę ir priešingu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-596/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-596/2013">3K-3-596/2013</a>, kurioje kasacinis teismas išaiškino, kad egzistuojanti socialinė, teisinė tėvystė, neatitinkanti biologinės tikrovės, negali būti paliekama patiems santykio dalyviams (teisiniam tėvui ir vaikui) to nenorint);

4) galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą (šis kriterijus kasacinio teismo yra itin sureikšmintas tėvystės nuginčijimo bylose, žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTItNzA2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-92-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-92-706/2016">e3K-3-92-706/2016</a> 14 punktą, kuriame pasakyta, kad teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo; taip pat žr. 2019 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTUtNjg3LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-115-687/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-115-687/2019">3K-3-115-687/2019</a> 22 punktą);

5) teisinio tėvo veiksmai, t. y. dėl kokių priežasčių buvo pripažinta tėvystė, ar jam buvo žinoma, kad jis galimai nėra vaiko tėvas ir pan., ar jis rūpinosi vaiku, kaip juo rūpinosi ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTUtNjg3LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-115-687/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-115-687/2019">3K-3-115-687/2019</a>, kurioje išaiškinta, kad sprendžiant teisių apribojimo proporcingumo klausimą, be kita ko, gali būti reikšminga tai, kokiu būdu buvo patvirtinta byloje ginčijama tėvystė (įstatyme įtvirtintos prezumpcijos pagrindu, savanorišku pripažinimu ar teismo sprendimu), ar ieškovas ėmėsi veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, kada jam tapo žinoma apie tai, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjItOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-362-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-362-969/2018">3K-3-362-969/2018</a>, kurioje buvo atsisakyta nuginčyti tėvystę penkerių metų vaikui motyvuojant tuo, kad ieškovas žinojo ar turėjo pakankamą pagrindą manyti nuo pat vaiko gimimo, kad vaikas nėra jo biologinis sūnus, tačiau dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi jau susiformavus glaudžiam emociniam ryšiui su vaiku, kuris nori bendrauti su ieškovu).

28. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tėvystė, pripažinta savanorišku pareiškimu, gali būti nuginčyta tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, dėl to, kad save tėvu laikęs asmuo buvo apgautas sukčiaujant, priverstas pripažinti tėvystę ar suklydo dėl fakto, kuris jam nebuvo žinomas tuo metu, kai pripažino tėvystę, ir dėl kurio, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo suklysti bet kuris vidutiniškai protingas žmogus. Kiekvienu atveju turi būti siekiama nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp šioje situacijoje susiduriančių (teisinio tėvo, galimo biologinio tėvo, motinos ir vaiko) interesų, ypatingą reikšmę suteikiant vaiko interesui turėti du lygiaverčius tėvus (tėvą ir motiną).

29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar yra pagrindas nuginčyti ieškovo tėvystę, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms: 1) ieškovas savo noru pripažino tėvystę; 2) ieškovas augino mažametę dukterį ir rūpinosi ja, iki sužinojo nesąs jos biologinis tėvas; 3) vaiko motina dukterimi ir jos ugdymu nesidomi; 4) mergaitė šiuo metu yra 4,5 metų amžiaus ir jau 1,5 metų nebendrauja su ieškovu, jai nustatyta globa senelio, motinos tėvo, šeimoje; 5) vaiko globėjas neprieštarauja dėl tėvystės nuginčijimo, o motina procese nedalyvauja; 6) duomenų apie kitą galimą vaiko biologinį tėvą šiuo metu nėra; 7) teisme yra iškelta byla dėl tėvų valdžios ieškovui apribojimo vaiko, dėl kurio tėvystės nuginčijimo jis kreipėsi pirmiau, atžvilgiu. Bylą nagrinėję teismai ieškinį atmetė motyvuodami tuo, kad, nesant galimybės nustatyti vaiko biologinį tėvą, turi būti išsaugomas tarp vaiko ir ieškovo susiformavęs emocinis ryšys. Teisėjų kolegija šiuos teismų argumentus laiko teisiškai nepagrįstais.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvystės pripažinimas yra savanoriškas asmens sprendimas tapti tėvu, kuris paprastai grindžiamas tikėjimu savo biologine tėvyste. Siekiant nustatyti tinkamą interesų pusiausvyrą, turi būti vertinama ne tik vaiko, bet ir asmens, pripažinusio tėvystę, padėtis. Šiuo atveju teismai nenustatė, kokie buvo ieškovo santykiai su atsakove iki susilaukiant vaiko, ar ieškovas turėjo pagrindo tikėti esąs mergaitės biologinis tėvas, ar kitas panašioje situacijoje buvęs jo amžiaus ir patyrimo asmuo būtų galėjęs manyti kitaip. Šių aplinkybių nustatymas yra svarbus siekiant išsiaiškinti, ar ieškovas turėjo pagrindo suklysti dėl faktinių aplinkybių vertinimo, ar jis išreiškė ketinimą tapti tėvu numanydamas apie savo abejotiną biologinę tėvystę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tėvystė yra ilgalaikis nuolat kuriamas abipusis tėvo (motinos) ir vaiko ryšys, todėl tuo atveju, jei asmuo dėl vienokių ar kitokių priežasčių ketino tapti tėvu, esant pakankamo pagrindo abejoti savo biologine tėvyste, teismai turi teisę riboti tokio asmens teisę nuginčyti tėvystę, siekdami išlaikyti vaikui saugų ir stabilų santykį. Priešingu atveju gali būti nepagrįstai ribojama asmens teisė į privataus gyvenimo ir jo sprendimo tapti tėvu gerbimą.

31. Tėvystės nuginčijimo bylose, kaip minėta pirmiau, prioritetas suteikiamas nepilnamečio vaiko interesams, tačiau jie turi būti vertinami visapusiškai atsižvelgiant į vaiko patyrimą praeityje ir vaiko galimą patyrimą ateityje. Nagrinėjamu atveju teismai nustatė, kad ieškovas rūpinosi mergaite, iki jai suėjo treji metai, ieškovą ir mergaitę siejo glaudus emocinis ryšys, tačiau, remdamiesi tuo, kad šiuo metu dėl savo amžiaus mergaitė negali išreikšti savo nuomonės dėl ieškovo, teismai nevertino dabar esamo ieškovo ir mergaitės emocinio ryšio, ar vaikas prisimena ieškovą, nori su juo bendrauti ir pan. Vaiko nuomonės išklausymas yra sudėtinga, bet itin svarbi proceso dalis tokio pobūdžio bylose, todėl esant būtinybei turi būti pasitelkiami vaiko psichologiją išmanantys specialistai, kurie, nežalodami vaiko, nesukeldami jam nepagrįstų vilčių dėl asmens, kuris nenori būti jo tėčiu, išsiaiškintų vaiko nuomonę apie šį asmenį. Atitinkamai toliau vertindami vaiko interesus iš ateities perspektyvos, teismai turėtų nustatyti, kokius vaiko interesus labiau atitiks teisinės tėvystės išsaugojimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog ieškovas būtų netinkamai vykdęs tėvo pareigas, tačiau šiuo metu jam siekiama taikyti atsakomybę – apriboti tėvų valdžią už tai, kad jis atsisako rūpintis vaiku, sužinojęs nesantis jo biologiniu tėvu, nepaisant to, kad iki tol jis mergaite rūpinosi tinkamai. Sutiktina, kad vertybiniu aspektu asmuo, tikėjęs, jog rūpinasi savo vaiku, neturėtų jo taip lengvai atsisakyti, tačiau šiuo atveju turi būti siekiama išlaikyti tinkamą interesų pusiausvyrą ir tėvystė neturėtų būti bausmė, greičiau dovana asmeniui vadintis tėčiu.

32. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tėvystės nuginčijimą, todėl yra naikinamas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, o byla grąžinama apeliacinės instancijos teismui, siekiant nustatyti šios nutarties 30–31 punktuose nurodytas aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Antanas Simniškis

Donatas Šernas

Dalia Vasarienė