Civilinė byla Nr. e3K-3-229-421/2020
Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00674-2019-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.11.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. S. ir M. S. pareiškimą dėl patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių tėvų teisę santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje susitarti dėl pilnametystės sulaukusio vaiko išlaikymo, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjai pateikė pareiškimą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-573-439/2012 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.
3. Pareiškėjai prašo pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-573-439/2012 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktą, išdėstant jį taip: „M. S. įsipareigoja teikti nepilnamečio sūnaus R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 130 Eurų kiekvieną mėnesį, pradedant 2020 m. sausio mėn. 1 d. iki R. S. sulauks pilnametystės arba, nors ir sulauks pilnametystės, tačiau mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą iki baigs vidurinės mokyklos kursą. M. S. įsipareigoja išlaikymo sumą pervesti į D. S. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą už einamąjį mėnesį iki 25 kalendorinės mėnesio dienos, o D. S. įsipareigoja šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečio sūnaus R. S. poreikiams tenkinti. Lėšų administratore uzufrukto teise paskiriama vaiko motina D. S.. Šios lėšos indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.“
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi pareiškėjams nustatė 10 dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.
5. Teismas pažymėjo, jog pagal bendrąjį principą tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina 18 metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas.
6. Teismas pažymėjo, jog toks vertinimas reiškia tai, kad nepilnametis vaikas, tapęs pilnametis, pats turės teisę kreiptis dėl išlaikymo, ir jis negali patvirtinti tokio pareiškėjų susitarimo, kur susitariama priteisti išlaikymą: „<...> arba, nors ir sulauks pilnametystės, tačiau mokysis pagal vidurinio ugdymo programą <...>“ Dėl šių priežasčių teismas nustatė terminą nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti.
7. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, 2020 m. sausio 23 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį paliko nepakeistą.
8. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Įstatyme yra aiškiai apibrėžta, kokie klausimai turi būti aptarti ir kas santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje turi būti nustatyta. Įstatymas neįtvirtina galimybės sudaryti susitarimą trečiojo asmens naudai, o iš pateiktos pareiškėjų sutarties matyti, kad kylanti materialinė teisė priklausys pilnamečiam pareiškėjų sūnui.
9. Įstatymas nenustato, kad sutuoktiniai, pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, joje įtvirtintų ir pilnamečių vaikų išlaikymo klausimus, kadangi tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, yra atskirai nurodyta CK 3.1921straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pilnametis tapęs pareiškėjų vaikas pats galės kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, nes jau bus įgijęs visišką civilinį veiksnumą.
10. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjams nustatė terminą santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje esantiems trūkumams ištaisyti, nes susitardamos dėl materialinės teisės, priklausančios trečiajam pilnamečiam asmeniui, šalys paneigia pilnametystės sampratą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
11. Pareiškėja kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį, Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų pareiškimą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-573439/2012 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo patvirtinimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.53 straipsnio 3 dalį. Iš šios normos konstrukcijos matyti, jog joje nėra nurodyta baigtinio sąlygų, kurios gali būti aptartos tokioje sutartyje ar jos pakeitime, sąrašo. Priešingai, ši teisės norma aiškiai nustato galimybę sutuoktiniams sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptarti ne tik savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, bet ir kitas savo turtines teises ir pareigas. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką, sulaukusį pilnametystės, pagal savo pobūdį yra turtinė pareiga. Tai reiškia, kad tokia pareiga gali būti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties ar jos pakeitimo dalyku.
11.2. Pagal CK 6.3 straipsnio 1 dalį prievolės dalyku gali būti bet kokie veiksmai, kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. CK 6.191 straipsnis nustato galimybę sudaryti sutartį trečiojo asmens naudai. Įsipareigojimas išlaikyti savo vaiką, jam sulaukus pilnametystės, kaip prievolės, kuri turi būti vykdoma trečiojo asmens naudai, dalykas nėra draudžiamas įstatymų ir neprieštarauja nei viešajai tvarkai, nei gerai moralei. CK 3.53 straipsnio 3 daliai įtvirtinant, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi šalys gali sutarti ir dėl kitų savo turtinių teisių ir pareigų, nesant CK 6.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, dėl kurių pilnamečio vaiko išlaikymas negalėtų būti prievolės dalyku, turi būti pripažinta, kad apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, jog CK 3.53 straipsnio 3 dalis nenustato galimybės santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje sudaryti susitarimo trečiojo asmens naudai, šią normą aiškino per siaurai.
11.3. Apeliacinės instancijos teismas paneigė CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarties laisvės principą. Tėvų tarpusavio susitarimas dėl jų vaiko išlaikymo, kai jis sulauks pilnametystės, neprieštarauja įstatymams. Priešingai, CK trečiosios knygos IV dalies antrojo skirsnio teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad būtent tėvų susitarimu turėtų būti nustatoma vaiko, sulaukusio pilnametystės, bet vis dar reikalingo tėvų paramos, išlaikymo tvarka ir forma. Taigi pilnamečio vaiko išlaikymo atveju atitinkamai turi būti taikoma ir CK 3.192 straipsnio 1 dalis bei joje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymo tvarka ir forma nustatoma tėvų susitarimu. Tai, kad CK 3.53 ir 3.193 straipsniuose, nustatančiuose pareigą tėvams santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje aptarti jų nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus, atskirai nenurodyta, kad galima tartis ir dėl vaikų, sulaukusių pilnametystės išlaikymo, nereiškia, kad toks susitarimas yra draudžiamas.
11.4. Teismai, netvirtindami pareiškėjų pateikto susitarimo, o nustatydami terminą trūkumams pašalinti, nesilaikė CK 3.53 straipsnio 4 dalies. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ar jos pakeitimas gali būti netvirtinamas, jei teismas nustato, kad tokia sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju pareiškėjų susitarimas neprieštaravo viešajai tvarkai, iš esmės nepažeidė sutuoktinių nepilnamečio vaiko ar sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų. Toks susitarimas nesukūrė vaikui prievolių.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje susitarti dėl pilnametystės sulaukusio vaiko tolesnio išlaikymo
12. Santuokos nutraukimas bendru sutarimu yra vienas iš santuokos pasibaigimo pagrindų. Nutraukiant santuoką šia tvarka sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių abiejų sutuoktinių bendru sutarimu išsprendžiami klausimai, susiję su nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymu, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka bei kitomis savo turtinėmis teisėmis ir pareigomis (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.193 straipsnis).
13. Įstatymas įtvirtina pareigą teismui įvertinti pateikiamą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tuo atveju, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
14. Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).
15. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog toks teisinis reguliavimas lemia, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį – kai iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.) (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje nustatyta teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) taisyklės išimtis, todėl ji neturėtų būti aiškinama per plačiai ir minėtos nuostatos prasmė leidžia vertinti, jog įstatyme iš esmės kalbama apie trunkamuosius teisinius santykius (nepilnamečių vaikų, vieno iš sutuoktinių išlaikymas, vaikų gyvenamoji vieta ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-576/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-576/2008">3K-3-576/2008</a>).
16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašė pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-573-439/2012 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktą, jame nustatant, jog M. S. įsipareigoja teikti nepilnamečio sūnaus R. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 130 Eur kiekvieną mėnesį, pradedant nuo 2020 m. sausio mėn. 1 d., iki R. S. sulauks pilnametystės arba, nors ir sulauks pilnametystės, tačiau mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą, iki baigs vidurinės mokyklos kursą. Taigi, šiuo atveju siekiama ne tik susitarti dėl didesnio nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio, bet ir numatyti, kad toks išlaikymas bus mokamas ir vaikui sulaukus pilnametystės, esant pirmiau minėtoms sąlygoms (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismai vertino, jog pareiškėjai sąlygos dėl vaiko išlaikymo, sulaukus jam pilnametystės, teikiamoje sutartyje nustatyti negali, bei pabrėžė, jog pilnametis tapęs pareiškėjų vaikas pats galės kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.1921 straipsnio 1 dalis).
17. Vertindama nurodytus išaiškinimus ir galimybę tėvams susitarti dėl vaiko, sulaukusio pilnametystės, išlaikymo galimybės, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog teismai pagrįstai nurodė, kad pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.1921 straipsnio 1 dalyje. Nurodyta nuostata įtvirtina, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.1921 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.1921 straipsnio 3 dalis). CK 3.1921 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomas šio kodekso 3.193 straipsnis.
18. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas, todėl, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Tai lemia, jog nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios) (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimą).
19. Šios konstitucinės jurisprudencijos kontekste Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išskyrė sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: pirma, sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; antra, negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; trečia, paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNy8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-37/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-37/2010">3K-3-37/2010</a>; 2012 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-119/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-119/2012">3K-3-119/2012</a>; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).
20. Taigi, kaip matyti, šie teismų išaiškinimai yra skirti minimalios tėvų pareigos išlaikyti savo pilnamečius besimokančius vaikus kilimo sąlygoms apibrėžti, kilus ginčui tarp tėvų ir vaikų dėl tokio išlaikymo poreikio ir (ar) jo dydžio, kai, be kita ko, konkrečiu atveju yra nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti bei sprendžiama dėl konkretaus išlaikymo dydžio priteisimo. Tai kartu reiškia, jog tėvai visais atvejais savo valia gali susitarti dėl kitokių pareigos remti pilnametystės sulaukusį vaiką vykdymo sąlygų. Tokiais atvejais tėvai patys įvertina savo turtinę padėtį, galimybes, pilnamečio vaiko poreikius ir sprendžia dėl išlaikymo skyrimo ir (ar) skirtino išlaikymo dydžio (CK 3.1921 straipsnis).
21. Vertindama galimybę tokį susitarimą nustatyti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip minėta, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pobūdis savaime lemia, kad joje abiejų sutuoktinių bendru sutarimu išsprendžiami klausimai, be kita ko, susiję su jų vaikų išlaikymu bei kitomis turtinėmis teisėmis. Todėl atsižvelgiant į minėtos sutarties prigimtį bei pobūdį, pamatinį sutarties laisvės principą, leidžiantį privatinės teisės reguliuojamų santykių subjektams laisvai nustatyti savo tarpusavio teises ir pareigas, kiek tokios nuostatos nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų, CK 3.1921 straipsnio 4 dalį, nukreipiančią į CK 3.193 straipsnį, spręstina, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje tėvai savo valia gali susitarti dėl pareigos išlaikyti pilnamečius vaikus įgyvendinimo tvarkos ir (ar) apimties. Šeimos santykių egzistavimas ir vaikams sulaukus pilnametystės, minėtos tėvų pareigos išlaikyti pilnametystės sulaukusius vaikus pobūdis lemia, jog toks susitarimas traktuotinas kaip tęstinių santykių tarp tėvų ir vaikų tąsa, prisidedant prie vaiko, sulaukusio pilnametystės, gerovės. Tokiu tėvų susitarimu pilnametystės sulaukusiam vaikui nėra nustatomos prievolės, pareigos, o tik teisė gauti sutartą išlaikymą, taigi nėra pagrindo teigti, jog toks susitarimas prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Žinoma, konkrečių susitarimo sąlygų atitiktis minėtoms nuostatoms teismo turi būti įvertinama kiekvienu atveju (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
22. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog, patvirtinus tokį susitarimą ir pasikeitus aplinkybėms, tėvų ar pilnamečio vaiko faktinei situacijai, visada išlieka galimybė kreiptis į teismą dėl sudarytos sutarties sąlygų keitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).
23. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog teismai netinkamai aiškino ir taikė aktualų teisinį reguliavimą ir nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo negali susitarti dėl vaiko, sulaukusio pilnametystės, išlaikymo. Dėl šių priežasčių skundžiamos teismų nutartys naikinamos ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).
24. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į reikšmingas procesines aplinkybes, susiklosčiusias nagrinėjamu atveju.
25. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Tauragės apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi pareiškėjams buvo nustatytas 7 dienų terminas šioje byloje analizuojamiems nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti. Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2020 m. vasario 18 d., atsižvelgus į tai, jog pareiškėjai per nustatytą terminą nepašalino teismo nutartyje nurodytų trūkumų, pareiškimas buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjams.
26. Šie procesiniai veiksmai buvo atliekami tuo metu, kai kasaciniame teisme buvo sprendžiamas procesinis klausimas dėl kasacinio skundo priimtinumo. Teisėjų kolegija vertina, jog tokia situacija yra ydinga, šiuo atveju pareiškimo priėmimo klausimą sprendę teismai turėjo atsižvelgti į byloje vykstančius procesinius veiksmus bei priimti atitinkamus CPK numatytus sprendimus, užtikrinančius asmenims teisę į veiksmingą teisminę gynybą.
27. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nors Tauragės apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartis, kuria pareiškėjams nustatytas naujas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, ir 2020 m. vasario 10 d. nutartis dėl pareiškimo laikymo nepaduotu nėra kasacijos objektas, tačiau jos yra priimtos tais pačiais faktiniu ir teisiniu pagrindais, kuriais grindžiamos kasatorės skundžiamos ir šia kasacinio teismo nutartimi naikinamos nutartys, t. y. minėtos nutartys grindžiamos to paties pareiškimo trūkumo, kuris buvo nustatytas skundžiamomis nutartimis ir kuris yra paneigtas šia kasacinio teismo nutartimi, faktu, sprendžia, kad minėtos nutartys netenka faktinio ir teisinio pagrindo ir negali būti kliūtimi pirmosios instancijos teismui iš naujo svarstyti pareiškimo priėmimo klausimą, atsižvelgiant į šioje kasacinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus ir padarytas išvadas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Byloje nebuvo pateikta prašymų atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų sprendimo klausimas nekyla.
29. Kasacinis teismas patyrė 5,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nutarus pareiškimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 98 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį, Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Antanas Simniškis
Donatas Šernas
Dalia Vasarienė
