Administracinė byla Nr. eI2-13633-1064/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03992-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 25 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. B. (N. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
nustatė :
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 24S160733 (toliau – ir Sprendimas), kuriame vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi, nes darbo sutartis su užsieniečiu buvo nutraukta. Sprendime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) darbo sutartį su pareiškėju nutraukė 2023 m. lapkričio 14 d. 2023 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas Migracijos departamentui buvo pateikęs prašymą leisti pakeisti darbdavį, ketindamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau 2024 m. birželio 20 d. Migracijos departamentas atsisakė leisti pakeisti darbdavį. Nuo 2023 m. kovo 16 d. asmuo vykdo individualią veiklą.
Administracinė byla Nr. eI2-13633-1064/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03992-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 25 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. B. (N. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
nustatė :
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 24S160733 (toliau – ir Sprendimas), kuriame vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi, nes darbo sutartis su užsieniečiu buvo nutraukta. Sprendime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) darbo sutartį su pareiškėju nutraukė 2023 m. lapkričio 14 d. 2023 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas Migracijos departamentui buvo pateikęs prašymą leisti pakeisti darbdavį, ketindamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau 2024 m. birželio 20 d. Migracijos departamentas atsisakė leisti pakeisti darbdavį. Nuo 2023 m. kovo 16 d. asmuo vykdo individualią veiklą.
Pareiškėjas teigimu, po to, kai jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi ir jis atvyko dirbti į Lietuvą, jis visą laiką dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį, ketindamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nenutraukinėjo ir apie darbo sutarties nutraukimą sužinojo tik iš Sprendimo. Pareiškėjas laiko, kad Migracijos departamentas neišsiaiškino visų faktinių aplinkybių, priimtas Sprendimas prieštarauja Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintoms teisės normoms ir turi būti panaikintas.
Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo vertinimu, Įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato Migracijos departamento pareigos priimant ginčijamą sprendimą aiškintis aplinkybes dėl pareiškėjo darbo sutarties nutraukimo. Leidimas gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, pareiškėjui buvo išduotas dėl darbo Bendrovėje, todėl Bendrovei nutraukus darbo sutartį su pareiškėju, išnyko ir teisinis pagrindas, dėl kurio pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir siekiant ateityje galimai išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėjas galėjo ir turėjo pareigą kreiptis į Migracijos departamentą informuodamas apie pasikeitusią jo teisinę padėtį ir prašydamas išduoti naują leidimą.
Atsakovas pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnyje nustatyti savarankiški leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, todėl nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Sprendimas priimtas įvertinus duomenų visumą, o surinkti duomenys iš kompetentingos institucijos vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami sprendimui priimti.
konstatuoja :
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. 24S160733 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas kaip užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Bendrovės tarpininkavimo rašte Nr. 20220727-108478 nurodyta, kad pareiškėjas dirbs (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartį su pareiškėju nutraukė 2023 m. lapkričio 14 d. Įvertinęs šias aplinkybes Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Nesutikdamas su Sprendimu pareiškėjas jį apskundė teismui.
Ginčo santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 50 straipsnio 1 dalis 6 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbo sutartis su užsieniečiu yra nutraukiama.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, jog darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nenutraukinėjo ir apie darbo sutarties nutraukimą jis sužinojo tik iš Sprendimo, todėl Migracijos departamentas neišsiaiškino visų faktinių aplinkybių, o priimtas Sprendimas prieštarauja Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintoms teisės normoms ir turi būti panaikintas.
Vertindama šiuos argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo dėstomą poziciją, jog apie darbo sutarties nutraukimą jis sužinojo tik iš Sprendimo; kita vertus, aplinkybės dėl atleidimo nėra teisiškai reikšmingos Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymui, nes yra aktualus pats darbo sutarties nutraukimo faktas, kuris suponuoja imperatyvią pareigą atsakovui panaikinti leidimą.
Teismas pažymi, kad iš byloje pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad pareiškėjo darbo santykiai su Bendrove pasibaigė 2023 m. lapkričio 14 d. ir nuo to laiko pareiškėjas negauna išmokų iš Bendrovės, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis apie darbo sutarties nutraukimą nežinojo, nors darbo užmokestis jam nebebuvo mokamas, vertintini kaip pareiškėjo gynybinė pozicija, kuri nepagrįsta nei objektyviais įrodymais, nei elementaria logika.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad darbo sutarties nutraukimo faktas pats savaime yra pakankamas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą, nepaisant to, ar buvo nustatyti kiti Įstatyme nurodyti pagrindai, todėl atsakovas, nustatęs, kad darbo sutartis su Bendrove yra nutraukta, turėjo teisę ir pareigą priimti sprendimą dėl leidimo panaikinimo. Pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė įrodymų, kurie paneigtų atsakovo nustatytą aplinkybę dėl darbo sutarties nutraukimo fakto.
Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatyme keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti Įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir (ar) pakeitimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTA5My00MTUvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1093-415/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1093-415/2024">eA-1093-415/2024</a>).
Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, jame nustatytos aplinkybės nepaneigtos, todėl pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo Sprendimo panaikinti. Teismas nenustatė kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų Sprendimo panaikinimo pagrindų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Atmetus pareiškėjo skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo N. B. (N. B.) skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Asta Adamonytė-Šipkauskienė
Sigita Fomičiova
Gediminas Užubalis