Administracinė byla Nr. I1-14782-473/2024
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01264-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1;
55.1.1
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 25 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas A. J. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovės atstovė, Tarnyba), 100 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų Tarnybos pareigūnų veiksmų, 2024 m. liepos 22 d. konvojavimu metu.
Skunde pareiškėjas žalą kildina iš netinkamo konvojavimo, neužtikrinant saugių ir sveikatai nekenksmingų sąlygų.
Dėl Tarnybos nežmoniškų konvojavimo sąlygų nurodo, kad Tarnyba, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, o būtent pareiškėjas 2024 m. liepos 22 d. buvo konvojuojamas iš Šiaulių kalėjimo į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo padalinį, o 2024 m. liepos 24 d. pareiškėjas buvo konvojuojamas iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo į Šiaulių kalėjimą. Pervežimą vykdė viešojo saugumo tarnyba. Pareiškėjas nurodo, kad 2024 m. liepos 22 d. iš Šiaulių kalėjimo buvo vežamas vienoje patalpoje su tuberkulioze sergančiu žmogumi, pareiškėjui prašant juos atskirti, į prašymą nebuvo atsižvelgta.
Dėl konvojavimo metu neužtikrintų saugių sąlygų nurodo, kad konvojavimas yra laisvės atėmimo dalis, todėl mano, kad konvojavimo metu buvo pažeistos jo teisės į orias, saugias ir sveikas kalinimo sąlygas. Pareiškėjas dėl tokių konvojavimo sąlygų jautėsi nesaugiai, nes nežinojo ar jo imunitetas yra pakankamai atsparus, ar jis neužsikrės tuberkulioze. Pareiškėjas dėl tokių konvojavimo sąlygų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė pažeminimu, baimės jausmu ir psichologinės būsenos pablogėjimu.
Dėl patirtos neturtinės žalos nurodė, kad nors ir pažeidimas truko neilgai, tačiau pareiškėjui sukėlė didelius išgyvenimus, ko pasėkoje neturtinę žalą vertina 100 Eur.
Atsakovės atstovė atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, nes jame išdėstyti argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės, prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Dėl Tarnybos veiksmų teisėtumo konvojavimo metu nurodo, kad sprendimus dėl asmens konvojavimo planiniu konvojumi priima bei konvojavimo dokumentus rengia ir įformina asmenų įkalinimą administruojančios įstaigos, atsižvelgdamos į asmens sveikatos priežiūros specialisto išvadas. Sprendimus susijusius su asmenų konvojavimu, perdavimo planiniam konvojui pagal kompetenciją priima minėtos įstaigos. Tarnyba tokių funkcijų nevykdo. Vadovaudamasi paraiškose pateikta informacija apie konvojavimo poreikius, Tarnyba pasitelkia konvojavimui organizuoti reikalingus išteklius. Planinis konvojus yra konvojus, kuris konvojuoja konvojuojamuosius iš anksto nustatytu maršrutu ir laiku. Planinis konvojus konvojuoja asmenis bendrąja tvarka, jeigu asmens konvojavimui reikalingos specifinės išskirtinės sąlygos, aukščiau paminėtos institucijos priima kitokius sprendimus arba nurodo paraiškoje kokios specifinės išskirtinės sąlygos. Jeigu Tarnyba negali išpildyti nurodytų specifinių sąlygų konvojuojant asmenų, apie tai informuoja minėtas įstaigas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo Tarnyba nurodo, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos (100 Eur) priteisimo nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjui atsiradusios neturtinės žalos faktą, jos dydį, tokiu būdu apribodamas atsakovės atstovei galimybę tinkamai atsikirsti į skunde nurodytas aplinkybes. Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nepateikė duomenų jog patyrė neigiamus padarinius.
Atsakovė pažymi, kad neturtinė žala yra tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, ilgai trunkantys, pasireiškiantys sunkiomis pasekmėmis. Neturtinę žalą darantys veiksmai gali būti įvertinti pinigais atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Todėl nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala. turėtų būti vertinamos ne žmonių reakcijos į išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus ir kita, o patys padariniai, pasireiškiantys išgyvenimais, sukrėtimais ir kita, taip pat jų sukeltas sunkumo laipsnis bei galimi atsiliepimai (pasekmės) ateityje. Pažymėtina, kad pareiškėjas neįrodinėjo galimai neteisėtų veiksmų kilusių padarinių, neakcentavo pasireiškiančių išgyvenimų ar sukrėtimų, taip pat nepateikė įrodymų dėl jų sukelto sunkumo laipsnio bei galimų atsiliepimų (pasekmių) ateityje.
Mano, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų veiksmų, atsiradusios neturtinės žalos, priežastinio ryšio tarp neva neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos dydžio, todėl nėra būtinų sąlygų atsirasti valstybės civilinei atsakomybei, dėl ko pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini.
k o n s t a t u o j a :
Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos, neteisėtų veiksmų 2024 m. liepos 22 d. konvojavimo metu, priteisimo.
Byloje yra šie rašytiniai įrodymai:
2024 m. liepos 22 d. Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno dalinio konvojavimo žiniaraščio, kuriame nurodytas išvykimo laikas – 2024 m. liepos 22 d. 8 val. ir atvykimo laikas – 16 val., taip pat nurodoma, kad konvojuojamieji nusiskundimų neturėjo.
Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugpjūčio 13 d. raštas Nr. 47SD-1104 dėl informacijos pateikimo, iš kurio matyti, kad konvojavimo metu Tarnybos pareigūnai neturėjo duomenų apie sergančius asmenis ar būtinybę konvojuoti asmenį atskirai nuo kitų, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.
Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo 2024 m. liepos 19 d. konvojavimo paraiška adresuota Viešojo saugumo tarnybos vadui ir Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininkui, iš kurios matyti, kad prašoma 2024 m. liepos 22 d. atsiųsti konvojų dėl 6 asmenų konvojavimo, į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą – dėl 3 nuteistųjų, į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą – dėl 3 nuteistųjų, matyti, kad buvo konvojuojami 6 asmenys, vienas iš jų pareiškėjas.
Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo 2024 m. liepos 22 d. Nr. SV-24-19008 klonuojamųjų sąrašas, iš kurio matyti, kad konvojavimo pagrindas – įsiteisėjęs teismo nuosprendis/ nutartis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą 315 straipsnio 2 dalį.
Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo 2024 m. liepos 22 d. Nr. SV-24-19010 klonuojamųjų sąrašas, iš kurio matyti, kad konvojavimo pagrindas – gydytojų nukreipimas, į šį sąrašą įtrauktas pareiškėjas.
Viešojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gruodžio 29 d. Įgaliojimas Nr.47SD-1471.
Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 1V-823 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Konvojavimo taisyklės):
6.5 papunktyje nustatyta, kad vienas iš konvojavimo dokumentų yra konvojavimo žiniaraštis (prireikus rengiamas konvojavimą vykdančios įstaigos vadovo ar jo įgalioto pareigūno sprendimu, pavyzdinė forma nustatyta 4 priede, kuriame numatyta eilutė „Konvojavimo eiga (konvojuojamųjų nusiskundimai, pretenzijos konvojavimo metu, priimti sprendimai, įvykiai konvojavimo metu ir kt.)“).
54 punkte nustatyta, kad asmenų konvojavimui naudojamos šios transporto priemonės: specialiai įrengtos transporto priemonės su įrengtomis atskiromis kameromis konvojuojamiems asmenims laikyti; specialiai įrengtos transporto priemonės, neturinčios atskirų kamerų, bet turinčios atskirtą zoną (skyrių) konvojuojamiems asmenims laikyti; kitos transporto priemonės.
36 punkte nustatyta, kad konvojuoti nepriimami asmenys, neturintys sezoninių drabužių; asmenys su negalia, kuriems pagal specialisto išvadą yra reikalingi, tačiau nepaskirti palydovai; asmenys, neaprūpinti maisto daviniu, jeigu jų numatomas konvojavimas truks ilgiau kaip 6 valandas;
jei kyla įtarimų, kad asmenys yra neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokius asmenis turi apžiūrėti medicinos darbuotojas, kuris įvertina, ar asmenis galima konvojuoti, apie tai nurodoma konvojavimo dokumentuose; jei išduodančioje asmenis konvojuoti įstaigoje netinkamai užpildyti konvojavimo dokumentai, asmens bylos pažyma ar nepateikta konvojuojamo asmens byla užklijuotame voke (pakete), kai asmuo iš bausmės atlikimo vietos išvyksta ilgiau kaip vienai parai; sergantys asmenys, kai tokius asmenis apžiūrėjęs medicinos darbuotojas konstatuoja, kad asmenų konvojavimas negalimas (išskyrus atvejus, kai asmenys konvojuojami į sveikatos priežiūros įstaigą), ir apie tai nurodoma konvojavimo dokumentuose; neaprūpinti asmens apsaugos priemonėmis, kai tai yra būtina.
37 punkte numatyta, kad konvojavimo metu atskirai vieni nuo kitų turi būti laikomi asmenys, nurodyti Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatose dėl atskiro asmenų laikymo; sulaikyti asmenys, įtariami padarę nusikalstamą veiką, – atskirai nuo suimtųjų ir nuteistųjų; asmenys, dėl kurių konvojavimo paraiškoje nurodyta informacija apie izoliacijos būtinumą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina dėl nesaugaus konvojavimo sąlygų.
Konvojavimo taisyklių 36.6 punkte nustatyta, kad konvojuoti nepriimami sergantys asmenys, kai tokius asmenis apžiūrėjęs medicinos darbuotojas konstatuoja, kad asmenų konvojavimas negalimas (išskyrus atvejus, kai asmenys konvojuojami į sveikatos priežiūros įstaigą), ir apie tai nurodoma konvojavimo dokumentuose. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas, Tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, konvojavimo metu esant sergantiems asmenims, nenustatyta. 2024 m. liepos 22 d. konvojavimo žiniaraštyje pareiškėjo nusiskundimų dėl šių aplinkybių neužfiksuota.
Iš bylos medžiagos (konvojavimo žiniaraščių, konvojuojamųjų sąrašo, rašto) nustatyta, kad konvojavimo metu nebuvo sergančių asmenų. Taigi, pareiškėjo skundo argumentai, kad buvo kartu konvojuojamas su tuberkulioze sergančiu žmogumi atmestini kaip nepagrįsti. Pagal Konvojavimo taisyklių 36.6 sergantys asmenys nekonvojuojami. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad Tarnybos pareigūnai neturėjo duomenų apie sergančius asmenis ar būtinybę konvojuoti asmenį atskirai nuo kitų. Taip pat konvojavimo žiniaraščiuose pareiškėjo nusiskundimų dėl minėtos aplinkybės neužfiksuota. Taigi, pareiškėjo skundo argumentas, kad jis buvo konvojuojamas su tuberkulioze sergančiu žmogumi, atmestinas kaip nepagrįstas.
Iš byloje pateikto 2024 m. liepos 22 d. konvojavimo žiniaraščio matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 22 d. buvo konvojuojamas (duomenys neskelbtini) -(duomenys neskelbtini) -(duomenys neskelbtini) -(duomenys neskelbtini) -(duomenys neskelbtini) specialiuoju automobiliu Iveco valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (22 sėdimos vietos konvojuojamiems), maksimalus kiekis konvojuojamų pervežant pareiškėją buvo 6 asmenys. matyti, kad pareiškėjo konvojavimo metu transporto priemonės atitiko techninius reikalavimus. Pažymėtina, kad kelionės žiniaraštyje yra įrašai, kad specialaus automobilio būklę ir jo tinkamumą konvojavimui atlikti prieš pradedant konvojavimą patikrino konvojaus pareigūnas – pastabų neturėjo taip pat nėra įrašų apie gautus skundus ar prašymus. Taip pat pažymėtina, kad jokių įrašų paraiškoje ar konvojuojamų asmenų sąrašuose, kad asmuo turi būti pervežamas atskirai nuo kitų ar turi dėvėti asmens apsaugos priemonę – nebuvo.
Iš konvojavimo žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas nei prieš konvojavimą, nei po konvojavimo nepareiškė skundų, pretenzijų nei raštu, nei žodžiu. Byloje nėra objektyvių duomenų jog pareiškėjas buvo konvojuojamas su tuberkulioze sergančiu asmeniu.
Pareiškėjas nurodo, kad prašė Tarnybos pareigūnų jį atskirti nuo sergančio asmens konvojavimo metu, tačiau į prašymą nebuvo nereaguojama. Šis pareiškėjo argumentas atmestinas, nes paneigiamas bylos medžiaga, t. y. išsamiais konvojavimo žiniaraščiais, be to, teismas neturi pagrindo abejoti byloje surinktų duomenų apie pareiškėjo konvojavimą visuma. Pažymėtina, kad pareiškėjas dėl pažeistų teisių nesikreipė nedelsdamas, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamo konkretaus konvojavimo kreipėsi į kitus subjektus (įstaigą, į kurią jis buvo pristatytas, kt.).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos nustatytų aplinkybių visumą, kurias patvirtina bylos rašytiniai įrodymai, daro išvadą, kad atsakovės atstovė Tarnyba konvojavimo laikotarpiu nepažeidė pareiškėjo kaip konvojuojamojo teisių ir Konvojavimo taisyklių, pareiškėjo konvojavimą atliko tinkamai. Nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – negali kilti civilinė atsakomybė. Tuo remdamasis teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus nagrinėtais aspektais dėl neturtinės žalos atlyginimo ir plačiau dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
A. J. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėja Violeta Balčytienė
