Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI3-11554-979/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02880-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.2; 55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,

sekretoriaujant Giedrei Katinaitei,

dalyvaujant pareiškėjai N. F.,

pareiškėjo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

atsakovo atstovui Kristupui Baubliui,

vertėjui Ruslanui Skrobačui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą „Zoom“) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. F. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. Pareiškėja N. F. kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydama:

1.1. Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 24S129799 (toliau – Sprendimas), kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmens gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui.

1.2. Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) išnagrinėti pareiškėjos prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėja skundo reikalavimus grindžia tuo, kad:

2.1. Departamentas 2023 m. priėmė keturis tarpusavyje neatsiejamai susijusius sprendimus, grindžiamus tapačiais teisiniais bei faktiniais pagrindais, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui: 2023 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 23S104179 panaikinti pareiškėjos leidimą nuolat gyventi; 2023 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 23S106311, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus; 2023 m. liepos 12 d. sprendimą nutraukti pareiškėjos prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą; 2023 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 23S109986, kuriuo nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, (toliau kartu – 2023 m. Sprendimai).

2.2. Nesutikdama su 2023 m. Sprendimais pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama juos panaikinti bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2024 m. vasario 28 d. sprendimu, administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTA0OS01NzUvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1049-575/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1049-575/2024">eA-1049-575/2024</a> (toliau – LVAT Sprendimas) pareiškėjos apeliacinis skundas patenkintas ir panaikinti visi 2023 m. Sprendimai bei atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

2.3. Sprendimas grindžiamas ankstesniu Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2023 m. birželio 29 d. raštu Nr. 18-7108 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – VSD išvada), kurioje konstatuota pareiškėjos grėsmė nacionaliniam saugumui tuo, kad pareiškėja klausimyne nurodė, jog dirbo Rusijos kariuomenėje iki 2019 m., tačiau LVAT Sprendimu jau buvo konstatuota, kad atsakovas neatliko kompleksinio pareiškėjos vertinimo. Atsakovas nepagrįstai konstatavo pareiškėjos neva tai keliamą grėsmę nacionaliniam Lietuvos Respublikos saugumui, nepaisant Sprendime konstatuotų aplinkybių, kad karinio laipsnio neturėjo; 2011 m. įsidarbino telefoniste (civiliu darbuotoju) kariniame dalinyje, kuris Ukrainos teritorijų okupacijos veiksmuose 2014 m. ir vėliau nedalyvavo; į komandiruotes kituose miestuose ar valstybėse darbo reikalais niekada nevyko dirbo iki 2019 m.; nuo 2019 m. yra pensininkė, su buvusiais kolegomis, nebendrauja, ryšių nepalaiko; nepalaiko karo, kariniams veiksmams nepritaria; nėra užfiksuota, kad asmuo būtų veikęs prieš Lietuvą; nuo 2003 m. gyvenamąją vietą deklaruoja Lietuvos Respublikoje, o nuo 2004 m. yra išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje.

2.4. Pareiškėja dirbo telefoniste, valytoja, pardavėjo padėjėja, elektrike, t. y., pareiškėjos pareigybės nebuvo susijusios su įslaptinta informacija ir su kitokiomis svarbios reikšmės žvalgybinėmis pareigybėmis, karinio laipsnio neturėjo, darbinę veiklą nutraukė 2019 m., būdama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pablogėjus motinos (gimusios (duomenys neskelbtini).) sveikatai, pareiškėja ja rūpinasi, prižiūri ir kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėja išreiškė aiškią poziciją dėl Rusijos vykdomos karinės agresijos Ukrainos atžvilgiu, išreikšdama aiškų nepritarimą bei nuomonę, kad Krymas priklauso Ukrainai, tačiau ši pozicija liko neįvertinta, nors ir paneigia lojalumą Rusijos rėžimui.

3. Departamentas atsiliepime nurodo nesutinkantis su pareiškėjos skundu ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, argumentuodamas, kad:

3.1. Nagrinėjant iš naujo pareiškėjos prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi ir siekiant įvertinti pareiškėjos socialinius ryšius Lietuvoje, ryšius su kilmės valstybe bei jos požiūrį ir poziciją Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje klausimu, buvo atliktos trys pareiškėjos apklausos (2024 m. kovo 21 d., 2024 m. kovo 27 d. ir 2024 m. balandžio 19 d.), o 2024 m. gegužės 22 d. per Lietuvos migracijos informacinės sistemą (MIGRIS) komunikacijos priemonę gautas pareiškėjos paaiškinimas raštu, atsakant į pateiktus papildomus klausimus.

3.2. Nors pareiškėja nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir nepritaria Ukrainos teritorijų aneksijai, nepaneigia svarbios aplinkybės, kad pareiškėja 2011 m. – 2019 m. Rusijos Federacijos kariuomenėje dirbo telefoniste – elektromechanike, todėl yra potencialus verbavimo taikinys Rusijos režimo jėgos struktūroms.

3.3. Departamentas 2024 m. gegužės 21 d. gavo kompetentingos institucijos informaciją, kad nuo 2015 m. liepos 5 d. iki 2023 m. balandžio 14 d. pareiškėja 10 kartų vyko iš Europos Sąjungos teritorijos (per Estijos Respubliką) į Rusijos Federaciją ir 10 kartų grįžo iš Rusijos Federacijos į Europos Sąjungos teritoriją (per Estijos Respubliką).

3.4. Sprendime konstatuota, kad pareiškėja yra pažeidžiama, nes manipuliuojant jos ryšiu su Rusijoje gyvenančiais artimais giminaičiais bei pareiškėjos ekonominiu ryšiu su šia valstybe, ji gali būti panaudota kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant rinkti informaciją ar pasitelkiant jį Rusijos Federacijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais.

3.5. Atlikus individualų pareiškėjos vertinimą nustatyta, kad pareiškėjai pirmasis leidimas laikinai gyventi buvo išduotas 2002 m., 2004 m. lapkričio 4 d. išduotas leidimas nuolat gyventi, kuris vėliau buvo keičiamas, pareiškėjos sūnūs yra (duomenys neskelbtini) piliečiai (nėra duomenų apie jų gyvenimą Lietuvoje) pareiškėjos motina yra (duomenys neskelbtini) pilietė, gyvena Lietuvoje, nėra duomenų, kad pareiškėja Lietuvos Respublikoje būtų dirbusi ar jai būtų mokamos draudžiamos pajamos, nuo 2019 m. pareiškėja yra pensijoje. Departamentas įvertino ginčijamo sprendimo proporcingumą ir ginčijamu sprendimu pareiškėjai leista pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, tačiau pareiškėja dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nesikreipė, todėl pareiškėjos motinai neigiamas pasekmes sukelia ne Sprendimas, bet pareiškėjos neveikimas.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – VSD) atsiliepime nurodo nesutinkantis su pareiškėjos skundu tuo pagrindu, kad:

4.1. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 4 dalis įpareigoja VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD išvada Departamentui pateiktas vertinimas, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja pildydama Departamento klausimyną, nurodė, kad 2011 m. – 2019 m. tarnavo Rusijos Federacijos kariuomenėje, todėl privalėjo būti lojali Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, ji gali būti išnaudota Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

4.2. Pareiškėja nepateikė į bylą jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų akivaizdų priešiškumą Rusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Pareiškėjo tarnybos (darbo) pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, kad asmuo gali būti vertinamas kaip Rusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis. Aplinkybė, kad pareiškėja pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė pildydama jai pateiktą privalomą Departamento klausimyną, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimo neteisėtu.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė skundą tenkinti. Atsakydama į klausimus paaiškino, kad 1990 m. išėjus į pensiją 2011 m. – 2019 m. armijoje nedirbo, dirbo kaip civilis asmuo aptarnavimo sferoje, telefoniste. Paskutinėje darbo vietoje įsidarbino tiesiog atėjusi į personalo skyrių ir pareiškėjos (kaip asmens) patikrinimas, prieš įdarbinimą, atliktas nebuvo, be to, buvo geras darbo užmokestis, o darbo pobūdis buvo žinomas. Paaiškino, kad dirbant pokalbių klausytis nebuvo galima, o darbo santykius 2019 m. nutraukė, nes susirgo motina. Atsakydama dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, nurodė, kad politika nesidomi, dirbo, reikėjo pajamų pragyvenimui, o visus karinius veiksmus smerkia. Nurodė, kad nedalyvauja Rusijos Federacijos rinkimuose, balsuoti neina, nes save laiko Lietuvos Respublikos piliete ir norėtų dalyvauti rinkimuose – balsuoti Lietuvos Respublikoje. Atsakydama į klausimą dėl Sprendime nurodytos galimybės, kad gali teikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, nurodė, kad apie tokią galimybę, informuota nebuvo. Atsakydama klausimus, paaiškino, kad darbo vieta 2011 m. – 2019 m. buvo (duomenys neskelbtini) miesto centre, nebuvo kariuomenės bazė, bet norint užeiti, reikėjo turėti leidimą. Replikavo Departamento atstovo pasisakymą, kad yra galimybė, jog bus užverbuota Rusijos valdžios, kadangi esanti (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir grėsmės nekelia.

6. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė prašė skundą tenkinti, akcentavo, kad pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalį, visais atvejais atsisakoma išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu asmens gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl rekomendacija Sprendime, kad pareiškėja kreiptųsi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šeimos susijungimo pagrindu, kelia pagrįstas abejones ir tikėtina, klaidina pareiškėją. Be to, esant priimtam sprendimui, kuriuo panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, yra draudžiama vienerius metus kreiptis dėl naujo leidimo išdavimo. Departamentas priimdamas Sprendimą rėmėsi Vikipedijos duomenimis, kad karinis dalinys, kuriame dirbo pareiškėja, dalyvavo kariniuose veiksmuose Sirijoje ir Ukrainoje, tačiau Vikipedijos informacijos turinio negalima laikyti patikimu. Nurodo, kad interneto paieškoje suvedus frazę „28916 karinis dalinys“ – randama informacija, jog 132 konstancijos signalinė brigada, karinis dalinys 28916 Agelatovo kaimas, tačiau pareiškėja tokiame kaime nedirbo, t. y. dirbo (duomenys neskelbtini), todėl Departamentas netinkamai įvertino šią informaciją, be to, randama informacija, kad minėtas dalinys yra likviduotas, be kita ko, iš pareiškėjos darbo knygelės matyti, jog po reformos, 60 vakarų karinės apygardos štabo skyrius nuo 2011 m. gruodžio 1 d. yra pertvarkytas į dalinį Nr. 28916-5, t. y. Departamentas padarė klaidingas išvadas. Nurodo, kad internete randama informacija, jog 132 karinė brigada turi savo numerį Nr. 28916-4, t. y. Departamento nurodyta informacija – karinis dalinys ir dalinys, kur dirbo pareiškėja yra visiškai skirtingi. Pažymi, kad pareiškėja Lietuvoje turi tvirtus socialinius ir ekonominius ryšius: Lietuvoje gyvena neįgali mama, kurią pareiškėja rūpinasi, įsigijusį butą, kuriame gyvena, be to, Lietuvoje gauna pensiją į Lietuvoje atidarytą banko sąskaitą. Nurodė, kad dokumentai apie pareiškėjos motinos neįgalumą yra perduoti Departamentui, tačiau Departamentas šių duomenų nevertino, o kitų asmenų, kurie galėtų prižiūrėti pareiškėjos motiną, nėra. Baigiamųjų kalbų metu kritiškai vertino atsakovo atstovo išsakytą poziciją, kad išduodant leidimą laikinai gyventi nustatomi švelnesni reikalavimai dėl grėsmės valstybės saugumui, kadangi LVAT praktikoje pasisakoma, jog išduodant leidimą laikinai gyventi užtenka minimalių duomenų vertinant užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui. Be to, kritiškai vertino Departamento ir VSD atsiliepimuose nurodytą LVAT praktiką, kuri nėra susijusi su šioje byloje nagrinėjama situacija.

7. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Akcentavo, kad nors pareiškėja apklausoje nurodė, jog karinio laipsnio neturėjo, tačiau iš pareiškėjos karinio bilieto matyti, kad pareiškėja 1985 m. spalio 6 d. davė karinę priesaiką ir pareiškėjai suteiktas seržanto laipsnis. Atkreipė dėmesį, kad prašymus išduoti leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, keliami aukštesni standartai, nei vertinant prašymus dėl leidimų laikinai gyventi, todėl buvo siūlymas pareiškėjai teikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Dėl pareiškėjo motinos medicininių dokumentų ir pareiškėjos Lietuvoje gaunamos pensijos (ne)vertinimo priimant Sprendimą, pasisakyti negalėjo. Baigiamųjų kalbų metu akcentavo, kad Sprendimas priimtas įvertinus ne tik darbą kariniame dalinyje, bet ir pareiškėjos darbo pobūdį baigus karinę tarnybą, o į Lietuvą iki motinos ligos, grįždavo tik tam, kad nebūtų panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje. Be to, pareiškėja yra pažeidžiama, nes ilgai dirbo karinėje struktūroje, turi daug draugų su kuriais bendrauja, todėl negalima paneigti, kad po 5 ar 10 metų gali būti užverbuota Rusijos valdžios.

konstatuoja:

8. Nagrinėjamos bylos dalykas – Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

9. Byloje nustatyta, kad pareiškėja, (duomenys neskelbtini) pilietė, turėjusi 2018 m. birželio 8 d. išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusį iki 2023 m. birželio 8 d. Pareiškėja Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi ir 2023 m. gegužės 19 d. užpildė Departamento klausimyną, kuriame, be kita ko, nurodė, kad 1976 m. baigė Klaipėdos politechnikumą, įgijo pramonės ir inžinerinių statinių statybos, statybininko – techniko specialybę, atitinkamais laikotarpiais Latvijos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje dirbo kariniuose daliniuose telefoniste, taip pat, Rygos valstybinėje elektrotechnikos gamykloje „VEF“, Rusijos Federacijoje – pardavėja, degalinės operatore, nuo 2011 m. – iki 2019 m dirbo Rusijos Federacijoje, kariniame dalinyje 28916, Vakarų karinės apygardos 60-ajame ryšių centre, elektromechanike, o nuo 2019 m. nedirba, gauna pensiją ir slaugo 91 metų amžiaus motiną.

10. VSD išvadoje nurodyta, kad Rusijos Federacijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr.?IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“, 14 punkte, Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose: 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ ir 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“. VSD vertinimu:

10.1. Pareiškėja 2011 m. – 2019 m. tarnaudama Rusijos Federacijos kariuomenėje privalėjo būti lojali Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose ir strategiškai svarbiose įmonėse dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose ir strateginės svarbos įmonėse nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

10.2. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ir strateginės svarbos įmonėse. VSD nustatė konkrečius tokią Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.

10.3. Rusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys Rusijos valstybės institucijose ar tarnaujantys šių šalių ginkluotose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Rusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui.

10.4. Rusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečia neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Rusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Rusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).

10.5. VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Rusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

10.6. Atsižvelgdamas į visą išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertina, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

11. LVAT Sprendimu panaikinti 2023 m. Sprendimai, be kita ko, konstatuojant, kad nėra galima vienareikšmiškai spręsti, jog buvo atliktas kompleksinis informacijos, susijusios su pareiškėja, vertinimas, be to, Departamentas neišsiaiškino pareiškėjos veiklos Rusijos Federacijoje, kiek tai yra susiję su Lietuvos Respublikos saugumu, nėra aišku, ar pareiškėja turėjo karinį laipsnį, ar atliko tarnybines ir (ar) darbines funkcijas Rusijos armijoje, nėra aišku, kur buvo dislokuoti daliniai, kuriuose pareiškėja tarnavo ar dirbo, nėra aišku, ar pareiškėjos daliniai, kuriuose pareiškėja tarnavo ar dirbo, nebuvo dislokuoti Ukrainos okupuotose teritorijose, ir ar pareiškėja tiesiogiai nedalyvavo Ukrainos okupacijoje.

12. Departamentas iš naujo nagrinėdamas pareiškėjos prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje 2024 m. kovo 21 d., 2024 m. kovo 27 d. ir 2024 m. balandžio 19 d. pareiškėjos apklausas:

12.1. Apklausoje, vykusioje 2024 m. kovo 21 d., pareiškėja pasakojo, kad tėvas buvo karininkas, ir baigus karinę tarnybą šeima gavo butą (duomenys neskelbtini), kur mokėsi ir įgijo išsilavinimą. Ištekėjo už Rusijos karininko ir išvyko į Rusiją, kur gimė vyresnysis sūnus ((duomenys neskelbtini)), o jaunesnysis sūnus gimė (duomenys neskelbtini). Dirbo įvairius darbus, kaip civilis asmuo, sutuoktinį perkėlus į (duomenys neskelbtini), gavo butą, kad įsidarbinti reikėjo būti karininku, todėl tarnavo armijoje ir būdama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus išėjo į pensiją. Išsituokusi gyveno (duomenys neskelbtini). Tėvui susirgus grįžo į Lietuvą, kad padėtų motinai ir gavo leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Tėvui mirus (duomenys neskelbtini) įsidarbino kariniame padalinyje telefoniste, kaip civilis asmuo, prieigos prie slaptų duomenų, neturėjo, o kad nepanaikintų leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje – grįždavo atostogų Lietuvą. Susigus motinai, darbo santykius nutraukė ir grįžo į Lietuvą, nes motinai nustatytas neįgalumas ir reikalinga nuolatinė priežiūra, taip pat reikalinga ir socialinio darbuotojo pagalba. Pasakojo, kad su kursiokais bendrauja retai, kai kurie draugai yra išvykę gyventi į Olandiją, Anglija, sūnūs gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad į politika nesigilina, karo veiksmams nepritaria, turi (duomenys neskelbtini) pilietybę, nes Rusijoje gyvena vaikai ir anūkai, atsakydama į klausimą, nurodė, kad Krymas priklauso Ukrainai.

12.2. Apklausoje, vykusioje 2024 m. kovo 27 d., pareiškėja pasakojo, kad į karinę tarnybą eidavo dauguma karininkų sutuoktinių, nes taip buvo lengviau įsidarbinti, 1985 m. rugsėjo 19 d. pradėjo tarnybą ryšio mazge, telefoniste, darbo pobūdis – užtikrinti telefono ryšį, t. y sena aparatūra, kai reikia sujungti laidus, kiekvienas skambutis kaip telefono stotyje – priimdavo ir sujungdavo. Tarnaudama karinėje tarnyboje laipsnio neturėjo, tarnavo iki (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir išėjo į pensiją 1990 m. kovo 10 d., vėliau dirbo įvairius darbus, kaip pardavėja. Tėvai įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę, tėvui susirgus atvyko į (duomenys neskelbtini) – gavo laikiną leidimą laikinai gyventi, vėliau gavo leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Po tėvo mirties buvo sunku įsidarbinti, nes nemokėjo lietuvių kalbos, todėl išvyko į Rusiją, kur įsidarbino didelėje statybinių prekių parduotuvėje pardavėja ir važinėdavo į Lietuvą, kadangi turint leidimą nuolat gyventi buvo galima išvykti ne ilgiau kaip pusei metų. Pažįstamas asmuo pasiūlė įsidarbinti kariniame padalinyje civilinėse pareigose – kur dirbo nuo 2011 m. ir važinėdavo į Lietuvą du – tris kartus per metus. Darbo pobūdis kaip ir dirbant armijoje operatorė – telefoniste, tik aparatūra jau buvo naujesnė, dirbo kaip civilis asmuo su karine tarnyba nesant sąsajų. Pablogėjus motinos sveikatai, motinai suteiktas neįgalumas, reikalinga nuolatinė priežiūrą, socialinio darbuotojo pagalba. Nurodo, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus Lietuvoje gauna pensiją. Atsakydama į klausimus apie Rusijos Federacijos veiksmus prieš Ukrainą, nurodė, kad į politiką nesigilina, todėl nežinanti kokia tai situacija ir kodėl tai vyksta. Akcentuoja, kad save laiko Lietuvos Respublikos piliete, dirbo Rusijoje, nes reikėjo lėšų pragyvenimui, laikėsi įstatymų, esanti (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl nesupranta kokią gali kelti grėsmę šaliai, kurioje gyvena.

12.3. Apklausoje, vykusioje 2024 m. balandžio 19 d., pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) gyvena sūnūs su šeimomis, vyresnysis sūnus vystė savo verslą, susijusį su elektronika, jaunesnysis užsiima statybomis, tačiau vaikai apie savo reikalus nepasakoja. Vyresnysis sūnus išsiskyręs – buvusi sutuoktinė su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). Jaunesnysis vedęs, sutuoktinė vaikų priežiūros atostogose, dirbo pardavimų vadybininke. Sūnūs į Lietuvą neatvažiuoja, bendrauja dažnai telefonu. Nurodo, kad su draugais Lietuvoje bendrauja pagal galimybes, nes visą laiką skiria motinos priežiūrai. O su draugais ir bendradarbiais iš Rusijos iš esmės nebebendrauja, be to, artimiausia draugė yra mirusi.

13. Departamentui 2024 m. gegužės 22 d. teikdama papildomą raštišką paaiškinimą pareiškėja nurodo, kad nuolatinė karinio dalinio Nr. 28916 vieta – pareiškėjos darbo vieta buvo: (duomenys neskelbtini); tiesioginis viršininkas – vyresnysis leitenantas D. J. K.; darbo pobūdis – užtikrinti telefono ryšį tarp abonentų, į komandiruotes nevykdavo; nedalyvavo Ukrainos teritorijų, taip pat ir Krymo okupacijos procese; grįžusi į Lietuvą nebendrauja su buvusiais kolegomis iš karinio dalinio Nr. 28916.

14. Pareiškėjos darbo knygelės įrašai patvirtina, kad pareiškėja: 1985 m. rugsėjo 19 d. pašaukta į aktyviąją karo tarnybą kariniame dalinyje Nr. 26738 ir įrašyta į dalinių sąrašus kaip radijo telefonistė; 1997 m. rugsėjo 18 d. kariniame dalinyje Nr. 75752 įtraukta į 4-osios kuopos 1-ojo bataliono būrį kaip operatorė; 1999 m. kovo 10 d. išleista į atsargą (pasiekus karinės tarnybos amžiaus ribą). Nuo 2008 m. lapkričio 11 d. atitinkamai laikotarpiais iki 2011 m. vasario 19 d. Rusijos Federacijoje dirbo ribotos atsakomybės bendrovėse. Nuo 2011 m. rugsėjo 12 d. 60 Vakarų karinės apygardos štabo ryšių centre įdarbinta telefono centro tarptautinės telefono stoties telefonistės pareigose, 2011 m. rugsėjo 15 d. perkelta į telefonų centro automatinės telefonų stoties elektriko (ryšių) pareigas; 2011 m. gruodžio 1 d. 60 Vakarų karinės apygardos štabo ryšių skyrius nuo 2011 m. gruodžio 1 d. pertvarkytas į karinį dalinį Nr. 28916-5; nuo 2012 m. balandžio 2 d. perkelta į Skambučių centro Skambučių kanalų sistemų skyriaus elektromechaniko (ryšių) pareigas; 2019 m. balandžio 14 d. darbo sutartis nutraukta darbuotojo iniciatyva.

15. Rusijos Federacijos pareiškėjos karinio bilieto įrašai patvirtina, kad pareiškėja 1985 m. spalio 6 d. davė karinę priesaiką kariniame dalinyje Nr. 26738, pareiškėjai 1992 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 78 suteiktas seržanto laipsnis.

16. Departamentas Spendimu panaikino leidimą nuolat gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu (leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui). Sprendime, be VSD išvados motyvų, nurodyta, kad:

16.1. Pareiškėjai leidimas nuolat gyventi buvo išduotas 2018 m. birželio 8 d. Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, galiojantis iki 2023 m. birželio 8 d. Pareiškėja 2023 m. gegužės 19 d. Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Pildydama Departamento klausimyną, nurodė, kad 2011 m. – 2019 m. tarnavo Rusijos Federacijos kariuomenėje (dirbo telefoniste – elektromechanike kariniame dalinyje Nr. 28916).

16.2. Departamento duomenimis, pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, gimusi (duomenys neskelbtini). Gyvenamąją vietą nuo 2003 m. deklaruoja Lietuvos Respublikoje, paskutinė gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini). Pirmas leidimas laikinai gyventi buvo išduotas 2002 m., vėliau leidimas laikinai gyventi buvo keičiamas iki 2004 m. 2004 m. lapkričio 4 d. buvo išduotas pirmas leidimas nuolat gyventi, kuris buvo nuolat keičiamas. Nustatyta, kad asmens motina V. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra (duomenys neskelbtini) pilietė, kurios gyvenamoji vieta yra deklaruota Lietuvoje. Asmens sūnūs A. F. (gim. 1977 m. vasario 2 d. (duomenys neskelbtini)) ir S. F. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra (duomenys neskelbtini) piliečiai. Nėra duomenų apie A. F. ir S. F. kada nors išduotus leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje. Nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja Lietuvos Respublikoje būtų kada nors dirbusi ir jai būtų mokėtos draudžiamosios pajamos. Pildydama Departamento klausimyną nurodė, kad nuo 2019 m. yra pensijoje.

16.3. Nagrinėjant prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi iš naujo ir siekiant įvertinti socialinius ryšius Lietuvoje, ryšius su kilmės valstybe bei jo požiūrį ir poziciją Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje klausimu, buvo atliktos trys apklausos (2024 m. kovo 21 d., 2024 m. kovo 27 d. ir 2024 m. balandžio 19 d.), o 2024 m. gegužės 22 d. per MIGRIS komunikacijos priemonę gautas paaiškinimas raštu, atsakant į pateiktus papildomus klausimus. Apklausų metu nurodė, kad yra gimusi (duomenys neskelbtini), karininko šeimoje. 1972 m. tėvai gavo butą (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko asmuo gyveno, mokėsi ir studijavo Lietuvoje (baigė Klaipėdos politechnikumą). Ištekėjo už kariškio ir 1975 m. išvyko į Rusiją (Murmansko sr.). Kadangi sutuoktinis buvo kariškis, jų šeima dažnai keitė gyvenamąją vietą Rusijoje pagal sutuoktinio tarnybos vietą. Nuo 1984 m. apsigyveno (duomenys neskelbtini), kur 1985 m. stojo į karinę tarnybą kariniame dalinyje telefoninio ryšio skyriuje (dirbo telefonistu). Karinio laipsnio asmuo neturėjo, buvo eilinis darbuotojas iki 1999 m. Vėliau teko dirbti ir kitus darbus (prekyboje ir kt.). 2001 m. sunkiai susirgus tėvui, sugrįžo į Lietuvą jo slaugyti. Tėvui mirus, vėl grįžo gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini), tačiau dažnai grįždavo į Lietuvą lankyti čia gyvenančios motinos. 2011 m. įsidarbino telefoniste (civiliu darbuotoju) kariniame dalinyje, kur dirbo iki 2019 m., o nuo 2019 m. asmuo yra (duomenys neskelbtini) pensininkas (pensija yra pervedama ir jis ją gauna Lietuvoje). Šiuo metu asmens motinai yra (duomenys neskelbtini) m., o 2023 m. žiemą ją ištiko insultas, nustatytas invalidumas, motina yra gulintis ligonis, todėl turinti nuolat būti su motina ir jai padėti. Nurodė, kad du sūnūs ir šeši anūkai gyvena Rusijoje. Su sūnumis palaiko ryšį ir bendrauja nuotoliu. Į Rusijos Federaciją lankyti savo artimųjų buvo nuvykusi gana seniai. Nurodė, kad yra komunikabilus žmogus, turintis draugų ir pažįstamų ratą tiek Rusijos Federacijoje, tiek Lietuvoje. Paprašyta atskleisti savo požiūrį į Rusijos Federacijos veiksmus Ukrainoje, nurodė, kad nepalaiko karo, kariniams veiksmams nepritaria, o politika nesidomi ir neužsiima, nes vis tiek nieko pakeisti negali. Prašo išduoti leidimą nuolat gyventi, nes nori gyventi Lietuvoje ir privalo padėti savo motinai.

16.4. Per MIGRIS komunikacijos priemonę 2024 m. gegužės 20 d. paprašyta atsakyti į papildomus klausimus susijusius su darbu kariniame dalinyje 2011 m. – 2019 m. nurodė, kad dirbant kariniame dalinyje Nr. 28916 (telefoniste – elektromechanike) (duomenys neskelbtini), tiesioginis viršininkas buvo vyr. leitenanto laipsnį turintis kariškis K. D., kuris ėjo telefonų stoties viršininko pareigas. Nurodė, kad darbo vieta visada buvusi toje pačioje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini). Pareigos buvo užtikrinti savalaikį telefoninį ryšį tarp abonentų, o į komandiruotes kituose miestuose ar valstybėse darbo reikalais niekada nevyko. Nurodė, kad karinis dalinys Nr. 28916, kuriame dirbo, Ukrainos teritorijų okupacijos veiksmuose 2014 m. ir vėliau nedalyvavo. Patvirtino, kad išėjusi iš darbo kariniame dalinyje, su buvusiais kolegomis nebendrauja ir jokių ryšių su jais nepalaiko.

16.5. Pareiškėja VSD pripažinta keliančiu grėsmę valstybės saugumui ir nors pildydama Departamento klausimyną ir atsakydama į kitus Departamento klausimus nurodė, kad nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir nepritaria Ukrainos teritorijų aneksijai, tai nepaneigia svarbios aplinkybės, kad asmuo 2011 m. – 2019 m. Rusijos Federacijos kariuomenėje dirbo telefonistu – elektromechaniku, todėl yra potencialus verbavimo taikinys Rusijos režimo jėgos struktūroms.

16.6. Turėdama leidimą nuolat gyventi, dirbo Rusijos Federacijoje, o Lietuvoje lankydavosi keletą kartų per metus. Siekiant išsiaiškinti, ar ilgus metus dirbdama Rusijos Federacijoje neprarado teisės į ilgalaikio gyventojo statusą, bei nustatyti asmens išvykų iš Lietuvos Respublikos dažnumą ir nebuvimo Lietuvos Respublikoje trukmę, Departamentas atliko tyrimą. Remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) duomenimis, pareiškėja į Lietuvos Respubliką iš Rusijos Federacijos ir iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją vyko: atvyko 2015 m. vasario 18 d., išvyko 2015 m. kovo 7 d., atvyko 2018 m. vasario 7 d., išvyko 2018 m. kovo 2 d. Departamentas 2024 m. gegužės 21 d. gavo kompetentingos institucijos informaciją apie tai, kad nuo 2015 m. liepos 5 d. iki 2023 m. balandžio 14 d. asmuo 10 kartų vyko iš Europos Sąjungos teritorijos (per Estijos Respubliką) į Rusijos Federaciją ir 10 kartų grįžo iš Rusijos Federacijos į Europos Sąjungos teritoriją (per Estijos Respubliką), t. y.: atvyko 2015 m. liepos 5 d., išvyko 2015 m. rugpjūčio 2 d., atvyko 2016 m. vasario 14 d., išvyko 2016 m. kovo 6 d., atvyko 2016 m. rugpjūčio 4 d., išvyko 2016 m. rugsėjo 10 d., atvyko 2017 m. liepos 18 d., išvyko 2017 m. liepos 18 d., atvyko 2018 m. birželio 3 d., išvyko 2018 m. liepos 5 d., atvyko 2019 m. balandžio 17 d., išvyko 2019 m. spalio 28 d., atvyko 2020 m. birželio 7 d., išvyko 2021 m. spalio 7 d., atvyko 2021 m. gruodžio 21 d., išvyko 2022 m. sausio 10 d., atvyko 2022 m. balandžio 28 d., išvyko 2022 m. spalio 27 d., atvyko 2023 m. balandžio 14 d. Įvertinus 2015 m. – 2024 m. išvykų iš Europos Sąjungos teritorijos dažnumą ir nebuvimo Europos Sąjungos teritorijoje trukmę, galima daryti išvadą, kad asmuo nebuvo išvykęs ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės, todėl pagrindas panaikinti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nėra nustatytas. Nagrinėjant prašymus pakeisti leidimą nuolat gyventi 2008 m., 2013 m. ir 2018 m., pagrindas panaikinti leidimą nuolat gyventi taip pat nebuvo nustatytas. Nenustatyta, kad pareiškėja Lietuvos Respublikoje kada nors būtų įdarbinta. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjos motina, kuri yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Kiti asmens šeimos nariai (du sūnūs ir šeši anūkai) gyvena Rusijos Federacijoje, (duomenys neskelbtini).

16.7. Šeiminiai ryšiai Lietuvos Respublikoje yra nustatyti (Lietuvoje gyvena motina (duomenys neskelbtini) pilietė) ir jie vertintini kaip ilgalaikiai ir stiprūs. Ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje pareiškėja neturi ir niekada neturėjo. Apklausų metu nurodė, kad Rusijos Federacija pareiškėjai moka pensiją, kurią ji gauna Lietuvoje. Įvertinus tai, kad pareiškėja yra buvusi ilgametė Rusijos Federacijos karinės struktūros tarnautoja ir darbuotoja (1985 m. – 1999 m. tarnavo kariniame dalinyje eiliniu, o 2011 m. – 2019 m. dirbo karinio dalinio telefoninio ryšio centre), kad Rusijos Federacija už tarnybos ir darbo metus moka pensiją, tai, kad Rusijos Federacijoje tebegyvena asmeniui artimi žmonės (du sūnūs ir šeši anūkai) ir atsižvelgus į šiandieninę geopolitinę situaciją, darytina išvada, kad šia prasme asmuo yra pažeidžiamas, nes manipuliuojant jo ryšiu su Rusijoje gyvenančiais artimais giminaičiais bei asmens ekonominiu ryšiu su šia valstybe, jis gali būti panaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant rinkti informaciją ar pasitelkiant jį Rusijos Federacijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais.

16.8. Viešai prieinamuose šaltiniuose internete yra informacijos apie tai, kad Rusijos Federacijos ryšių kariuomenės padaliniai (tarp kurių yra minimas ir karinis dalinys Nr. 28916) be karinių operacijų Čečėnijoje ir Sirijoje, dalyvavo ir Rusijos Federacijos įsiveržime į Ukrainą. Departamentas neturi tiesioginių įrodymų, patvirtinančių tai, kad pareiškėja tiesiogiai yra prisidėjusi prie Rusijos Federacijos agresijos Ukrainoje, tačiau tas faktas, kad dirbo karinėje struktūroje ryšių padalinyje, suponuoja prielaidą, kad vykdydamas savo tiesiogines darbines funkcijas, t. y. užtikrindamas telefoninį ryšį tarp abonentų (pvz. ryšį su kitais Rusijos Federacijos kariniais padaliniais), netiesiogiai prisidėjo prie Rusijos Federacijos karinių struktūrų vykdomų veiksmų. Tai, kad anksčiau oficialiai nėra užfiksuota, jog asmuo būtų veikęs prieš Lietuvą, savaime nepaneigia nustatytų svarbių aplinkybių. Asmens keliama grėsmė valstybės saugumui vertinama atsižvelgus į aplinkybes, susijusias su asmens pasaulėžiūra, praeityje užimtomis pareigomis, patirtimis, taip pat įvertinus tikėtiną asmens elgesį ar asmeninę poziciją, nuostatas ateityje, t. y. vertinamos su asmeniu susijusios aplinkybės. Nustačius, kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, jo šeiminiai ir socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, taip pat laikotarpis pragyventas Lietuvos Respublikoje, šios grėsmės egzistavimo nepaneigia ir nesumažina. Dėl aptartų priežasčių, vien savo fiziniu buvimu Lietuvos Respublikoje asmuo keltų grėsmę valstybės saugumui tiek tuo atveju, kai jo pažinčių ir giminių ratas būtų Lietuvos Respublikoje, tiek tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikoje jis neturėtų jokių giminaičių ar draugų. Departamento vertinimu, nustatyti asmens ryšiai Lietuvos Respublikoje negali būti vertinami aukščiau už asmens keliamą grėsmę valstybės saugumui ir negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos valstybės saugumo užtikrinimas. Geopolitinė saugumo situacija po Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą (2022 m. vasario 24 d.) yra dramatiškai pasikeitusi, Rusijos agresyvūs veiksmai yra sunkiai prognozuojami, tad asmenys, kurie praeityje dirbo valstybinėse ir karinėse Rusijos Federacijos struktūrose, gali būti išnaudoti specialių tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokių asmenų gyvenimas Lietuvoje neabejotinai kelia grėsmę valstybės saugumui.

16.9. Sprendimas išduoti ar keisti leidimą nuolat gyventi iš esmės reiškia, kad Lietuvos Respublika leidžia užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje neterminuotai, suteikia jam išskirtinį statusą, itin priartinantį šį užsienietį prie Lietuvos Respublikos piliečio teisinio statuso, todėl išduodant leidimą nuolat gyventi užsieniečiui keliami aukštesni reikalavimai ir taikomos griežtesnės sąlygos nei išduodant leidimą laikinai gyventi. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo užsieniečiui nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

16.10. Departamentas vertina, kad leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei užkardyti galinčias kilti grėsmes, tačiau, įvertinus tai, kad Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjos motina, kuri yra (duomenys neskelbtini) pilietė, turinti rimtų sveikatos negalavimų ir tai, kad pareiškėja yra vienintelis jos vaikas, kuris gali ja pasirūpinti, Departamentas mano, kad asmuo galėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu šeimos susijungimo atvejo pagrindu.

17. Pareiškėja, nesutikdama su priimtu Sprendimu, kreipėsi į teismą nurodydama, kad LVAT Sprendimu buvo konstatuota, jog atsakovas neatliko kompleksinio pareiškėjos vertinimo, be to, priimant Sprendimą atsakovas nepagrindė pareiškėjos keliamos realios ir akivaizdžios grėsmės nacionaliniam Lietuvos saugumui.

18. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos arba VSAT. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad Departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.

19. LVAT Sprendime konstatavo, kad Įstatymo nuostatos, susijusios ilgalaikio gyventojo statuso panaikinimu, turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į atitinkamas 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvoje 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso nuostatas ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką (žr. šiuo klausimu LVAT 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjM5NS02MjQvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2395-624/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2395-624/2023">eA-2395-624/2023</a>). LVAT teisėjų kolegijos vertinimu, institucija, sprendžianti dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui (Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktas) panaikinimo pagrindų, numatytų Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, turi pareigą nustatyti, kad: 1) jis ar ji kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę valstybės saugumui, t. y. šiuo aspektu pažymėtina, kad apibrėžtis „reali ir pakankamai rimta grėsmė valstybės saugumui“, skirtingai nuo „grėsmės valstybės saugumui“, t. y. mažiau apibrėžto tiek pagal lygį, tiek pagal pasekmes situacijos, konteksto apibūdinimu, susijusi su situacijos, kurioje konkretus veiksmas arba įvykis kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę valstybės saugumui, apibūdinimu; 2) ar tokie veiksniai, kaip užsieniečio gyvenimo šalies teritorijoje trukmė, jo amžius, pasekmės jam ir jo šeimos nariams, ryšiai su Lietuvos Respublika ir ryšių su kilmės šalimi buvimas, nebuvimas, nedaro sprendimo, kuris yra pagrindas priimti sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiųsti jį iš šalies (Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 126 straipsnio 1 dalies 3 punktas), neproporcingu konkrečioje situacijoje.

20. LVAT praktikoje nurodoma, kad Departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTA0OS03NTYvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1049-756/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1049-756/2017">eA-1049-756/2017</a>; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzc3Ni04MjIvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3776-822/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3776-822/2017">eA-3776-822/2017</a>). LVAT pažymi, kad ESTT praktikoje, nors ir kitokio teisinio reguliavimo aiškinimo kontekste, pažymėta, jog sprendžiančioji institucija turi turėti visą reikšmingą informaciją ir, atsižvelgdama į ją, pati įvertinti faktus ir aplinkybes, kad būtų nustatyta jos sprendimo prasmė ir jis būtų išsamiai motyvuotas. Ši institucija turi savarankiškai įvertinti už nacionalinį saugumą atsakingos specializuotos institucijos pateiktos informacijos apimtį ir jos svarbą priimtinam sprendimui, todėl neprivalo remtis nemotyvuota nuomone, kurią pateikė tokios specializuotos institucijos, remdamosi vertinimu, kurio faktinis pagrindas sprendžiančiajai institucijai nebuvo pateiktas (žr. 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą byloje Orsz?gos Idegenrendészeti F?igazgatós?g ir kt., C-159/21, ECLI:EU:C:2022:708). Departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas proporcingumo principas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012)

21. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja tarnavo armijoje ir dirbo kariniuose daliniuose kaip radijo telefonistė ir operatorė, 1992 m. kovo 6 d. suteiktas seržanto laipsnis, 1999 m. kovo 10 d. išleista į atsargą. Pareiškėja jau turėdama leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, dirbo Rusijos Federacijoje – (duomenys neskelbtini), kariniame dalinyje skambučių centre, atitinkamai yra fiksuoti pareiškėjos išvykimai ir atvykimai iš ir į Lietuvos Respubliką. Paskutinis pareiškėjos atvykimas į Lietuvos Respubliką yra fiksuotas – 2023 m. balandžio 14 d.

22. Teisėjų kolegija pritaria pareiškėjos atstovės teismo posėdžio metu išsakytoms pastaboms dėl Sprendime konstatuoto Departamento vertinimo, kad karinis dalinys, kuriame pareiškėja dirbo 2011 m. – 2019 m. metais, be karinių operacijų Čečėnijoje ir Sirijoje, dalyvavo ir Rusijos Federacijos įsiveržime į Ukrainą, kadangi nors Vikipedija yra viešai prieinamas internetinis puslapis, tačiau čia skelbiamas turinys, teismo vertinimu, nelaikytinas oficialiu ir objektyviu. Teismas pažymi, kad Departamentas Sprendime nenurodė duomenų, patvirtintų kompetentingų institucijų, kad karinis dalinys Nr. 28916, kuriame dirbo pareiškėja, būtų susijęs su Ukrainos okupacija, ar būtų dislokuotas Ukrainos teritorijoje. Paminėtina ir tai, kad duomenų, jog pareiškėjos darbas Rusijos Federacijoje, kariniame dalinyje Nr. 28916, nors ir netiesiogiai, yra susijęs su Rusijos Federacijos kariniais veiksmais Ukrainoje nenurodė ir VSD.

23. Pareiškėja teismo posėdžio metu akcentavo, kad leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje yra reikalingas, kadangi motinai, dėl jos amžiaus ir sveikatos būklės reikalinga nuolatinė priežiūra. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad 2023 m. pablogėjus motinos sveikatai ((duomenys neskelbtini)) motinai yra reikalinga nuolatinė priežiūra patvirtina pareiškėjos atstovės teismo posėdžio metu pateiktas Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinio skyriaus 2024 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. STS-974 „Dėl dalyvumo lygio“, kuriuo pareiškėjos motinai nuo 2024 m. sausio 15 d. neterminuotai nustatomas 10 proc. dalyvumo lygis ir 90 proc. netekto dalyvumo lygis.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Sprendime yra konstatuota, jog Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjos motina, kuri yra (duomenys neskelbtini) pilietė, turinti rimtų sveikatos negalavimų ir tai, kad pareiškėja yra vienintelis jos vaikas, kuris gali ja pasirūpinti, tačiau atsakovo atstovas negalėjo paaiškinti, ar priimant Sprendimą buvo atsižvelgta į pareiškėjos pateiktus dokumentus apie pareiškėjos motinos sveikatos būklę.

25. Sprendime nurodyta, kad pareiškėja ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi ir niekada neturėjo, tačiau į bylą nėra pateikta dokumentų (išrašų) iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) informacinių sistemų, kurie šiuos Departamento teiginius patvirtintų. Be to, pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu akcentavo, kad Lietuvoje gauna pensiją į Lietuvoje atidarytą banko sąskaitą, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu negalėjo atsakyti, ar duomenys apie pareiškėją Sodros informacinėse sistemose buvo patikrinti.

26. Departamentas, vykdydamas administracines procedūras ir iš naujo nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, surinko duomenis apie pareiškėjos Lietuvos Respublikos sienos kirtimą ir faktinį jos buvimą Lietuvos Respublikoje, papildomų apklausų metu aiškinosi aplinkybes, susijusias su pareiškėjos darbo pobūdžiu, pareiškėjai suteiktais kariniais laipsniais, karinio dalininio, kuriame dirbo pareiškėja, (ne)dalyvavimu prasidėjus Ukrainos okupacijai, jų dislokavimu Ukrainos teritorijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, Departamentas tik iš dalies atliko pareiškėjos individualų vertinimą, kadangi nebuvo įvertinti surinkti (dėl motinos sveikatos būklės, globos galimybių ir kt.) bei galimi patikrinti duomenys (pvz. Sodros duomenys, susiję su pareiškėjos gaunamomis išmokomis Lietuvoje), juolab, remtasi tik Vikipedijoje rasta informacija, kuri nėra patvirtinta kompetentingų institucijų. Nors Sprendime pareiškėjai siūloma pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu šeimos susijungimo atvejo pagrindu, nėra pasisakyta ar kitaip (atskiru raštu ir pan.) pareiškėjai išaiškinta, ar vadovaujantis Įstatymo nuostatomis ir jau Departamento turima bei surinkta informacija apie pareiškėją, toks leidimas pareiškėjai bus išduotas.

27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, Departamentas nagrinėjamu atveju neatliko – neįvertinta visų duomenų visuma, todėl netinkamai įvertintas Sprendimo proporcingumo principas. Be to, būtina užtikrinti teisingą valstybės, visuomenės ir užsieniečio teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą, kurią suponuoja proporcingumo principo reikalavimai. Sprendimas panaikinti leidimą nuolat gyventi šalyje, kurioje gyvena užsieniečio šeima – nagrinėjamu atveju pareiškėjos motina, kuriai dėl amžiaus ir sveikatos sutrikimų yra reikalinga nuolatinė priežiūra, gali būti laikomas teisėtu tik tais atvejais, kai, įvertinus visuomenės saugumo ir teisės į šeimos gyvenimo gerbimą balansą, teisės į šeimos gyvenimą ribojimas yra proporcingas siekiamam tikslui, t. y. siekiant apsaugoti nacionalinius interesus.

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o pareiškėjos prašymas dėl pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nagrinėtinas iš naujo.

29. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

30. Patenkinus pareiškėjos skundą, sprendžiamas jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Pareiškėja prašo priteisti iš Departamento patirtas bylinėjimosi išlaidas – 930 Eur: sumokėtą žyminį mokestį – 22,50 Eur ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 907,50 Eur pagal 2024 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SPEC24-00364 bei 2024 m. birželio 7 d. mokėjimo nurodymą.

31. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004?m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 2.1–2.10 papunkčiuose nurodyta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žymių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu: advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus konstatuotina, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų ribų, todėl pareiškėjos naudai iš atsakovo priteistinos 930 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 140 straipsnio 4 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjos N. F. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 24S129799, kuriuo pareiškėjai N. F. panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos N. F. prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Priteisti pareiškėjai N. F. iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 930 Eur (devynis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

Agnė Stankevičienė

Fausta Vitkienė