Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tėvystės, pripažintos pareiškimu, nuginčijimą, esant patikimiems įrodymams, kad asmuo nėra pilnamečio vaiko tėvas, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-236-916/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11107-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5; 3.4.1.4

(NS)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno, Dalios Vasarienės (pranešėja) ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo duomenys neskelbtini kasacinį skundą dėl duomenys neskelbtini nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo (ės) duomenys neskelbtini ieškinį atsakovui duomenys neskelbtini dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo bei pagal atsakovo duomenys neskelbtini priešieškinį ieškovui (ei) duomenys neskelbtini dėl tėvystės pilnamečiam vaikui nuginčijimo, trečiasis asmuo duomenys neskelbtini

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tėvystės, pripažintos pareiškimu, nuginčijimą, esant patikimiems įrodymams, kad asmuo nėra pilnamečio vaiko tėvas, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas (ė) kreipėsi į teismą prašydamas (a) priteisti iš atsakovo paramą periodinėmis įmokomis po 150 Eur per mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki mokslo baigimo duomenys neskelbtini, t. y. iki 2022 m. birželio 30 d.

3. Atsakovas teismui pateikė priešieškinį, prašydamas pripažinti, kad jis nėra ieškovo (ės) biologinis tėvas, bei panaikinti ieškovės (o) gimimo liudijime duomenis apie atsakovą.

4. Atsakovas nurodė, kad jis ir trečiasis asmuo, ieškovo (ės) motina, pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį, kai sužinojo apie duomenys neskelbtini nėštumą. Ieškovo (ės) gimimo liudijime jis ir trečiasis asmuo buvo įrašyti kaip tėvai. Atsakovo ir trečiojo asmens duomenys neskelbtini santuoka įregistruota duomenys neskelbtini, kai ieškovui (ei) sukako 6 metai. Atsakovui niekada nekilo jokių klausimų ar abejonių dėl ieškovo (ės) biologinės tėvystės. Atsakovas visada save laikė ieškovo (ės) tėvu, augino, rūpinosi, išlaikė. Atsakovas, 2018 m. gruodžio 17 d. gavęs iš teismo procesinius dokumentus, kad ieškovas (ė) kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl paramos priteisimo, paskambino trečiajam asmeniui duomenys neskelbtini ir apie tai pranešė, tačiau buvusi atsakovo (ės) sutuoktinė pareiškė, kad ieškovas (ė) galimai nėra jo biologinis vaikas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Duomenys neskelbtini apylinkės teismas duomenys neskelbtini sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad, duomenys neskelbtini nutraukus atsakovo ir trečiojo asmens santuoką, atsakovas iki šiol mokėjo vaikams, ieškovui (ei) iki jo (s) pilnametystės ir kitam vaikui duomenys neskelbtini, išlaikymą. Ieškovas (ė), duomenys neskelbtini pradėjęs (usi) studijuoti, pasirašė valstybės remiamos paskolos studentams sutartį, taip pat jį (ją) remia trečiasis asmuo, motina, kartais ieškovas (ė) gauna truputį pajamų. duomenys neskelbtini Teismas sprendė, kad ieškovo (ės) ieškinys ir reikalavimas priteisti iš atsakovo paramą yra nepagrįstas.

7. Spręsdamas dėl tėvystės nuginčijimo, teismas nustatė, kad iki kreipimosi į atsakovą dėl paramos studijuojant teikimo, jo ir ieškovo (ės) santykiai buvo geri, tačiau jau dvejus metus ieškovas (ė) nebendrauja su atsakovu. Atsakovui gavus ieškovo (ės) ieškinį ir paskambinus ieškovo (ės) motinai, ši užsiminė apie abejotiną jo biologinę tėvystę. Iki to laiko atsakovas neturėjo jokių abejonių dėl to, todėl teismas sprendė esant labiau tikėtina, kad ieškinio senaties terminas, kurį prašo taikyti ieškovas (ė), nebuvo praleistas. Atsakovas pateikė priešieškinį laiku, o atlikus genetinį testą pasitvirtino, kad jis nėra ieškovo (ės) biologinis tėvas.

8. Vis dėlto teismas sprendė, kad atsakovas, nuo pat gimimo auginęs ieškovą (ę) ir po santuokos su trečiuoju asmeniu nutraukimo toliau rūpinęsis juo (ja), išlaikė emocinį ryšį su ieškovu (e), ieškovas (ė) jį laikė savo tėvu. Vien ta aplinkybė, kad šiuo metu yra pašliję šalių santykiai, nėra pagrindas nuginčyti tėvystę. Atsakovas dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi tik tada, kai ieškovas (ė) pareiškė ieškinį dėl paramos jam (jai) priteisimo. Taigi, jeigu ieškovas (ė) nebūtų kreipęsis (usis) į teismą ir byloje nebūtų atlikta teismo ekspertizė, šalys nebūtų sužinojusios, kad nėra biologiniai tėvas ir vaikas. Teismas sprendė, kad susidariusios situacijos atveju didesnis gėris ir vertybė yra apginti daugybę metų natūraliai susiformavusius ir stabilius buvusius (esamus) tėvo ir vaiko santykius negu ginti objektyvios tiesos konstatavimą. Be to, iš atsakovo paaiškinimų galima daryti išvadą, kad jis tėvystę ginčija iš esmės ne dėl realiai pablogėjusių jo ir ieškovo (ės) tarpusavio santykių, o dėl pareikšto ieškinio priteisti paramą, nes atsakovas, laikydamas save ieškovo (ės) tėvu, vykdė šią savo pareigą jam (jai) būnant nepilnamečiu (te). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad šiuo atveju biologinė tėvystė praranda aktualumą, ir priešieškinį atmetė.

9. Duomenys neskelbtini apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, duomenys neskelbtini nutartimi duomenys neskelbtini apylinkės teismo duomenys neskelbtini sprendimą paliko nepakeistą.

10. Kolegija nurodė, kad ieškovas (ė) ieškinį dėl paramos priteisimo pareiškė dar nežinodamas (a), kad atsakovas nėra jo (jos) biologinis tėvas, teismui atmetus ieškinį jis (ji) apeliacinio skundo neteikė. Iš atsakovo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nagrinėjamas ginčas kilo ne dėl vaiko noro bei teisės žinoti savo kilmę įgyvendinimo, bet dėl atsakovo siekio nutraukti socialinius ryšius su ieškovu (e) gavus DNR išvadas, kuriose nurodyta, kad jis nėra vaiko tėvas. Pats atsakovas nurodo, kad su ieškovu (e) jau beveik trejus metus nebepalaiko socialinių ryšių. Tuo tarpu iš bylos duomenų, kurie nepaneigti kitais įrodymais, matyti, kad faktiškai iki ieškinio pateikimo atsakovas rūpinosi ieškovu (e).

11. Kolegija sprendė, kad tarp ieškovo (ės) ir atsakovo nuo ieškovo (ės) gimimo buvo susiformavęs tėvo ir vaiko emocinis ryšys, kuris, manytina, yra svarbesnis nei kraujo ryšys; be to, nuginčijus tėvystę ieškovui (ei) kyla grėsmė likti be tėvo, nes biologinio tėvo nustatymas yra neaiškus. Atsižvelgiant į šios konkrečios bylos aplinkybes bei išimtinai į ieškovo (ės) interesus, į tai, kad jis (ji) nenori, jog būtų nuginčyta tėvystė, prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesams, siekiui išsaugoti ilgametį susiformavusį vaiko ryšį su tėvu, šių santykių stabilumui ir tęstinumui, vaiko teisinio statuso išsaugojimui. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad šiuo metu (jo teigimu, jau beveik trejus metus) šalių nesieja faktiniai, kaip tėvo ir vaiko, ryšiai, šalys neturi jokio suinteresuotumo plėtoti socialinius ryšius, nepaneigia ilgamečio vaiko ryšio su tėvu, nepaneigia vaikui galimybės turėti tėvą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti duomenys neskelbtini apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos duomenys neskelbtini nutartį ir duomenys neskelbtini apylinkės teismo duomenys neskelbtini sprendimo dalį, kuria buvo atmestas priešieškinis, ir priimti naują sprendimą tenkinti priešieškinį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Atsakovas ieškovo (ės) tėvystę pripažino savanoriškai, nes visą laiką tikėjo jį (ją) esant jo biologiniu vaiku. Tik šiam (šiai) tapus pilnamečiu ir jo (jos) motinai iškėlus abejonę, atsakovas sužinojo, kad ieškovas (ė) nėra jo biologinis vaikas. Teismai nėra pasisakę dėl tėvystės nuginčijimo pilnamečiam vaikui, kuriam jau nėra tiek svarbus finansinės paramos gavimas ar socialinis ryšys.

12.2. Ieškovas (ė) pats (pati) nutraukė socialinius ryšius su atsakovu, neturi ir nenori turėti jokių interesų, susijusių su atsakovu, todėl tėvystės nuginčijimas, biologinės tiesos nustatymas nepažeis pilnamečio vaiko interesų, nes šiuo metu pats (pati) ieškovas (ė) nelaiko atsakovo savo tėvu, tad jam (jai) negali kilti neigiamų psichologinių padarinių.

13. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas (ė) prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą duomenys neskelbtini apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos duomenys neskelbtini nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1. Teismas vertino tėvo ir vaiko socialinius, emocinius ryšius ir faktinius santykius ne vaiko amžiaus kontekste, o ieškovo (ės) ir atsakovo, kaip tėvo ir vaiko, kuris, nepriklausomai nuo amžiaus, liks to tėvo vaiku, kontekste. Todėl vaiko amžius negali turėti didesnės įtakos nustatant pusiausvyrą tarp asmens, šeimos ir visuomenės interesų.

13.2. Vien tai, kad šiuo metu šalių santykiai yra pašliję, nesudaro pagrindo nuginčyti tėvystę. Ieškovas (ė) laiko atsakovą savo tėvu, kito tėvo nežino ir net nesvarsto galimybės išsiaiškinti biologinį tėvą, todėl su atsakovo reikalavimu nesutinka. Be to, santykiai tarp šalių pašlijo ne dėl tėvystės fakto, o dėl to, kad ieškovas (ė) paprašė atsakovą prisidėti prie jo (jos) išlaikymo. Taip pat, ieškovo (ės) nuomone, atsakovas praleido ieškinio senaties terminą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl tėvystės pilnamečiam vaikui nuginčijimo

14. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjEtNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-321-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-321-687/2016">3K-3-321-687/2016</a>, 31 punktas).

15. Nors tėvystė pirmiausia siejama su atsakomybe už vaiko ugdymą ir jo parengimu savarankiškam gyvenimui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnis), įstatymas neatmeta galimybės nustatyti tėvystę ir pilnamečiam asmeniui, t. y. įstatymas nenustato termino, iki kokio vaiko amžiaus gali būti nustatyta tėvystė. Vis dėlto CK 3.144 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu dėl tėvystės pripažinimo nesutinka pilnametis vaikas, tėvystės pripažinimo pareiškimas negali būti registruojamas. Iš to darytina išvada, kad net ir tuo atveju, kai tėvystę pripažinti siekiama jau pilnamečiam vaikui, pirmiausia paisoma jo nuomonės.

16. Vaiko kilmė apima ne tik tėvystės nustatymą, bet ir jos nuginčijimą. Sprendžiant pilnamečio vaiko tėvystės klausimą, taikytina 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija), kurios 8 straipsnis vaiko ir tėvų ryšį įtvirtina kaip saugotiną vertybę (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90). Konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus gyvenimo gerbimą) aspektu tokio pobūdžio bylose susiduria kelios svarbios – vaiko, tėvystės nustatymo ar nuginčijimo siekiančio asmens, vaiko motinos – teisių ir interesų grupės, tarp kurių būtina nustatyti teisingą pusiausvyrą. EŽTT pabrėžia vaiko geriausių interesų svarbą ir kad priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo jie gali nusverti tėvų interesus (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, par. 65), tačiau vaiko interesams prioritetas suteikiamas tuomet, kai tėvystės nustatymas ar išsaugojimas yra itin svarbus vaiko kaip sveikos ir harmoningos asmenybės vystymuisi. Visais kitais atvejais turi būti siekiama nustatyti tinkamą interesų pusiausvyrą, įvertinant kiekvieno šio santykio dalyvio padėtį.

17. Įstatymas nustato draudimą tėvui ir motinai atsisakyti teisių ir pareigų tik savo nepilnamečiams vaikams (CK 3.159 straipsnio 1 dalis), nes vaikai yra tėvų prižiūrimi iki pilnametystės ar emancipacijos (CK 3.155 straipsnio 1 dalis), todėl už netinkamą tėvų valdžios vykdymą tėvams gali būti taikoma atsakomybė (CK 3.180 straipsnis). Tačiau pilnamečiai vaikai tampa lygiaverčiais teisinių santykių dalyviais, pavyzdžiui, įstatymas nustato tik esant galimybei tėvų pareigą išlaikyti savo pilnamečius besimokančius vaikus (CK 3.1921 straipsnis) ir pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis (CK 3.205 straipsnis). Visos kitos tėvų ir jų pilnamečių vaikų teisės ir pareigos įstatymu nereguliuojamos, tai paliekant asmenų tarpusavio susitarimui. Vadinasi, sprendžiant pilnamečio vaiko tėvystės klausimą, vaiko, suaugusio asmens, interesai prioriteto prieš tėvų interesus neturi, nors jo nuomonės ir paisoma.

18. Įstatymas nedetalizuoja tėvystės nuginčijimo sąlygų, tačiau, kaip minėta, vaiko kilmės nustatymas patenka į Konvencijos 8 straipsniu nustatyto privataus ir šeimos gyvenimo apsaugos sritį, todėl aiškinant tėvystės nuginčijimo institutą yra svarbūs EŽTT suformuluoti tėvystės nuginčijimo kriterijai. EŽTT praktikoje tėvystę nuginčyti galima esant trims sąlygoms: 1) tik pagal įstatymą, t. y. nacionaliniuose įstatymuose, pvz., CK 3.150 straipsnyje, turi būti nustatytas pagrindas tėvystei nuginčyti; 2) siekiant teisėto tikslo (pvz., užtikrinti teisinį tikrumą (apibrėžtumą), šeiminių santykių saugumą ar pan.), 3) kai tai būtina demokratinėje visuomenėje (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08).

19. Įstatymas senaties terminą ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti sieja su aplinkybe, kada asmuo, siekiantis nuginčyti tėvystę, sužinojo galimai nesąs vaiko tėvas, tačiau ne su vaiko amžiumi (CK 3.152 straipsnio 1 dalis), todėl tėvystės nuginčijimo klausimas gali būti sprendžiamas ir pilnamečiam vaikui. Vis dėlto tėvystės nuginčijimas galimas tik išimtiniais atvejais įrodžius, kad vaiko tėvas nėra biologinis arba, jei tai buvo motinos sutuoktinis, kad jis negali būti vaiko tėvu (CK 3.150 straipsnis). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas tėvystės nuginčijimo klausimus, biologinės tiesos kriterijaus nelaiko pagrindiniu, leidžiančiu nuginčyti tėvystę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjItOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-362-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-362-969/2018">3K-3-362-969/2018</a> 47 punktą). Teismų praktikoje pabrėžiama tokių kriterijų kaip tėvo pareigos vaikui, susiklostęs tėvo ir vaiko ryšys svarba, dėl to yra vengiama nuginčyti tėvystę tais atvejais, kai nėra galimybės nustatyti biologinio tėvo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTItNzA2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-92-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-92-706/2016">e3K-3-92-706/2016</a> 14 punktą) ar vaikas yra prisirišęs prie jį auginusio tėvystę nuginčyti siekiančio asmens (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-304/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-304/2010">3K-3-304/2010</a>). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant pilnamečio vaiko tėvystės klausimą tokie kriterijai kaip pareigos vaikui, vaiko psichologinis saugumas ir pan. praranda aktualumą, nes šiuo atveju yra svarbu rasti pusiausvyrą tarp dviejų suaugusių asmenų interesų ir nuspręsti, ar vieno iš jų teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimas (tęsiant teisinį tėvystės santykį ar jį nutraukiant), tenkinant kito interesus, yra proporcinga priemonė tikslui pasiekti.

20. Siekiant nustatyti teisėtą tikslą, kurio siekiama nuginčijant pilnamečio vaiko tėvystę, turi būti vertinama faktinė šeimos situacija, t. y. kas konkrečiu atveju yra svarbiau – teisinis apibrėžtumas, šeimos stabilumas ar pan. Nagrinėjamu atveju ieškovo (ės) motina ir atsakovas yra išsituokę, atsakovas kartu su ieškovo (ės) motina turi dar vieną nepilnametį vaiką, taip pat atsakovas yra sukūręs kitą šeimą, kurioje augina vaiką, o ieškovo (ės) tėvystės klausimą atsakovui iškėlė pati ieškovo (ės) motina. Šiuo atveju negali būti keliamas šeimos stabilumo išlaikymo klausimas, nes ieškovui (ei) jau yra sugriauta tiesa, kuria jis (ji) tikėjo, ir prie to prisidėjo ne tik atsakovas, bet ir ieškovo (ės) motina. Taip pat negali būti keliamas ir pareigų vaikui svarbos klausimas, nes pilnametis vaikas savimi rūpinasi pats, todėl svarbesnis dėmesys turėtų būti kreipiamas į pilnamečio vaiko santykį su asmeniu, siekiančiu nuginčyti tėvystę.

21. Tėvystės santykis yra valstybės ginama ir saugoma vertybė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis), todėl, vertinant tėvystės nuginčijimo būtinumą demokratinėje visuomenėje, turi būti atsižvelgiama į tai, kokiu pagrindu nustatyta tėvystė, ar buvo kilę abejonių dėl biologinės tėvystės atitikties faktiniam santykiui, kaip tėvas vykdė savo pareigas vaikui, koks yra pilnamečio vaiko santykis su tėvystės nuginčijimo siekiančiu asmeniu ir pan., t. y. turi būti siekiama įvertinti egzistuojantį tėvystės santykį ir jo svarbą ne tik šio santykio dalyviams, bet ir visuomenei bei valstybei, kurių pagrindas yra šeima (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalis).

22. EŽTT savo praktikoje yra nurodęs, kad siekiant nustatyti, ar tėvystės nuginčijimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, turi būti nustatyta tinkama pusiausvyra tarp vaiko teisės žinoti biologinę kilmę, kas gali būti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę (žr. EŽTT 2016 m. sausio 14 d. sprendimą byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12), vaiko teisės išsaugoti stabilius šeimos ryšius (iš EŽTT jurisprudencijos pavyzdžių matyti, kad vaiko interesų pirmumas vyravo (neleista nuginčyti tėvystės) situacijose, kai pareiškėjai nesiėmė veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, aiškiai žinodami arba turėdami pagrindo abejoti dėl savo tėvystės nuo pat vaiko gimimo, vaikams grėsė materialinio išlaikymo netekimas, nebuvo aiški galimybė nustatyti biologinį tėvą ir pan. (žr., pvz., EŽTT 1999 m. spalio 19 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96; 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08; ir kt.) ir suaugusio asmens teisės pačiam nuspręsti būti ar ne tėvu (žr. 2007 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje E. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 6339/05).

23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas tėvystę pripažino savanoriškai pareiškimu, rūpinosi ieškovu (e), jį (ją) augino. Tiek ieškovas (ė), tiek atsakovas neturėjo abejonių dėl juos siejančio ryšio. Teisėjų kolegija pažymi, kad savanorišku pareiškimu pripažinta tėvystė gali būti nuginčyta tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, dėl to, kad save tėvu laikęs asmuo buvo apgautas sukčiaujant, priverstas pripažinti tėvystę ar suklydo dėl fakto, kuris jam nebuvo žinomas tuo metu, kai pripažino tėvystę, ir dėl kurio, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo suklysti bet kuris kitas vidutiniškai protingas žmogus. Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodinėjo, kad jam negalėjo būti žinoma, jog ieškovas (ė) yra ne jo vaikas, todėl jis juo (ja) rūpinosi ir jį (ją) augino kaip biologinį vaiką. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas turėjo ketinimą būti tėvu, tikėjo esąs biologinis ieškovo (ės) tėvas ir stengėsi vykdyti tėvo pareigas. Sutiktina, kad atsakovas, dvidešimt metų laikęs ieškovą (ę) vaiku ir juo (ja) rūpinęsis, imasi gana drastiškų priemonių teisiniam apibrėžtumui įtvirtinti, tačiau atsakovas, kaip ir ieškovas (ė), turi teisę į savo privataus gyvenimo gerbimą, o šiuo atveju būtent biologinės tiesos nustatymas tampa svarbiausiu klausimu atsakovui, kuris reikalauja nustatyti, kad jo ir ieškovo (ės), o tiksliau – jo (jos) motinos, nesieja jokie su ieškovu (e) susiję teisiniai saitai.

24. Nagrinėjamoje byloje kilus ginčui dėl paramos pilnamečiam vaikui teikimo, ieškovas (ė) nutraukė bendravimą su atsakovu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tėvyste grindžiami santykiai nėra statiški, jie nuolat kinta, priklausomai nuo vaiko amžiaus, tėvų ir vaiko požiūrių ir pan., todėl jie turi būti kuriami ir palaikomi. Įstatymas nenustato pareigų tėvams rūpintis pilnamečiais vaikais, su jais bendrauti, todėl jei bendravimas nutraukiamas, tėvyste grindžiami santykiai gali nutrūkti. Tokiu atveju sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą negali būti keliamas klausimas dėl šių santykių išsaugojimo ir jų svarbos, nes jų nėra.

25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, siekdama nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp ieškovo (ės) ir atsakovo interesų, konstatuoja, kad ieškovui (ei) biologinė tiesa jau yra žinoma, socialinis ryšys su atsakovu yra pašlijęs ir teisinės tėvystės išsaugojimas nepadės jo atkurti. Sprendžiant klausimą, ar atsakovas turėtų tęsti šį teisinį tėvystės santykį, prioritetas pilnamečio vaiko interesams negali būti suteikiamas be pagrindo. O šiuo atveju pagrindas nenustatytas.

26. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė tėvystės nuginčijimą reglamentuojančias teisės normas, todėl yra naikintina duomenys neskelbtini apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos duomenys neskelbtini nutartis ir duomenys neskelbtini apylinkės teismo duomenys neskelbtini sprendimo dalis, kuria buvo atmestas priešieškinis, ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – tenkinti priešieškinį ir nustatyti, kad duomenys neskelbtini nėra duomenys neskelbtini tėvas, o duomenys neskelbtini nėra duomenys neskelbtini vaikas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Kasacinis teismas patyrė 12,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus atsakovo kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš ieškovo (ės) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti duomenys neskelbtini apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos duomenys neskelbtini nutartį ir duomenys neskelbtini apylinkės teismo duomenys neskelbtini sprendimo dalį, kuria buvo atmestas priešieškinis, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti ir nustatyti, kad duomenys neskelbtini nėra duomenys neskelbtini tėvas, o duomenys neskelbtini nėra duomenys neskelbtini vaikas.

Priteisti valstybei iš ieškovo (ės) duomenys neskelbtini 12,97 Eur (dvylika Eur 97 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Donatas Šernas

Dalia Vasarienė

Vincas Verseckas