Dėl santuokos nutraukimo įrašo pripažinimo negaliojančiu (suinteresuotas asmuo - D. Z.), peržiūrėjimo

Civilinė byla Nr. e3K-3-267-969/2020

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00105-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.3.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka rengdamasi nagrinėti civilinę bylą pagal pareiškėjos M. Z. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl Lietuvos Respublikoje atlikto civilinės būklės akto dėl santuokos nutraukimo įrašo pripažinimo negaliojančiu (suinteresuotas asmuo – D. Z.), peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiu civilinės būklės akto įrašą dėl santuokos nutraukimo, atliktą Lietuvos Respublikoje užsienio teismo sprendimo pagrindu.

2. Pareiškėja nurodė, kad 1986 m. birželio 23 d. Leningrado miesto tarybos vykdomojo komiteto Santuokų rūmuose Nr. 3 buvo įregistruota jos ir suinteresuoto asmens D. Z. santuoka. 1989 m. sutuoktiniai persikėlė gyventi į Lietuvos Respubliką, Klaipėdos miestą, čia įregistravo savo santuoką, vėliau įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę. Lietuvos Respublikoje pora gyveno iki 2016 m., vėliau abu išvyko nuolat gyventi į Jungtinius Arabų Emyratus. Po poros metų pareiškėja sužinojo, kad suinteresuotas asmuo yra nutraukęs šalių sudarytą santuoką Rusijos Federacijos teisme, t. y. Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo teismo skyriaus Nr. 5 taikos teisėjo 2017 m. gruodžio 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. duomenys neskelbtini pagal suinteresuoto asmens D. Z., kaip ieškovo, ieškinį pareiškėjai M. Z., kaip atsakovei, dėl santuokos nutraukimo, buvo nutraukta santuoka. Sprendimas įsiteisėjo 2018 m. sausio 26 d. Sankt Peterburgo miesto Centrinio rajono CMS 2018 m. gegužės 29 d. išdavė ištuokos liudijimą, šį suinteresuotas asmuo pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui kartu su prašymu įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą santuokos nutraukimą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus sudarytame 2018 m. gegužės 31 d. santuokos nutraukimo įraše Nr. 250 nurodyta, kad santuokos nutraukimo data ir vieta yra 2018 m. sausio 26 d., Rusija, Sankt Peterburgas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

3. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl Lietuvos Respublikoje atlikto civilinės būklės akto dėl santuokos nutraukimo įrašo pripažinimo negaliojančiu.

4. Teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius 2018 m. gegužės 31 d. santuokos nutraukimo įrašą sudarė Sankt Peterburgo miesto Centrinio rajono CMS 2018 m. gegužės 29 d. išduoto ištuokos liudijimo pagrindu, t. y. jis įtraukė į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą ir patvirtintą civilinės būklės aktą, tačiau šis įrašas sudarytas ne užsienio valstybės teismo sprendimo pagrindu ir ne registruojant civilinės būklės aktą. Todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 3 dalį Lietuvos apeliacinis teismas neturi kompetencijos nagrinėti tokio pobūdžio ginčą. Teismas nurodė, kad tai neužkerta kelio pareiškėjai kreiptis įstatymo nustatyta tvarka į civilinės metrikacijos įstaigą ar į teismą (kartu ir užsienio valstybės teismą) dėl ginčo įrašo (pagrindų) anuliavimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų (su pakeitimais) taisyklių „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ nuostatas, nes Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius įrašą atliko ne Rusijos Federacijoje išduoto ištuokos liudijimo, o teismo sprendimo, kuriam pagal CPK 809 straipsnio 3 dalį netaikoma pripažinimo procedūra, pagrindu. Santuoka pripažinta nutraukta, kai įsiteisėjo teismo sprendimas, o ne buvo išduotas ištuokos liudijimas, todėl pareiškėjai turi būti suteikta teisė ginčyti civilinės būklės akto įrašą.

5.2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nurodydamas, kad civilinės būklės akto įrašas atliktas ištuokos liudijimo, o ne teismo sprendimo pagrindu, todėl pareiškėja turėtų kreiptis dėl šio įrašo anuliavimo. Tačiau Civilinės būklės aktų registravimo įstatymas nustato baigtinį civilinės būklės aktų įrašų taisymo, keitimo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo pagrindų sąrašą ir šiuo atveju neegzistuoja nė vienas iš nurodytųjų pagrindų kreiptis į civilinės metrikacijos skyrių, nes Sankt Peterburgo miesto Centrinio rajono CMS Rusijos Federacijos išduotas 2018 m. gegužės 29 d. santuokos nutraukimo liudijimas įtvirtina užbaigtą santuokos nutraukimo procedūrą, o tai reiškia, jog ginčyti Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo teismo skyriaus Nr. 5 taikos teisėjo 2017 m. gruodžio 25 d. teismo sprendimo, kuris įsiteisėjo 2018 m. sausio 26 d., nebėra jokių teisinių galimybių, nors jis priimtas pareiškėjai nebuvus informuotai apie procesą ir jame nedalyvavus.

6. Atsiliepimas į kasacinį skundą nebuvo pateiktas.

7. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2020 m. rugsėjo 14 d. gautas pareiškėjos pareiškimas, kuriuo ji, remdamasi CPK 349 straipsniu, atsisako kasacinio skundo ir prašo teismo priimti šį kasacinio skundo atsisakymą bei nutraukti kasacinį procesą. Pateiktame pareiškime nurodyta, kad kasacinio skundo atsisakymo padariniai pareiškėjai yra žinomi (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl pareiškėjos teisės atsisakyti kasacinio skundo

8. Kiekvienas asmuo turi subjektinę teisę nuspręsti, ar jo teisės ir įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, ar reikalinga jų teisminė gynyba. Viena iš dispozityvumo principo, įtvirtinto CPK 13 straipsnyje, išraiškos formų yra CPK 349 straipsnyje įtvirtinta kasatoriaus teisė atsisakyti kasacinio skundo. Ši teisė rašytinio proceso metu gali būti įgyvendinama iki teismo posėdžio pradžios. Kasacinio skundo atsisakymas yra viena iš kasacinį procesą inicijavusio asmens procesinių teisių (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnio 5 dalis, 349 straipsnis). Šios teisės įgyvendinimas yra dispozityvumo principo (CPK 13 straipsnis) išraiška, nes kasacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (kasatoriaus) iniciatyva, kai šis įgyvendina procesinę teisę atsisakyti inicijuoto kasacinio proceso. Kasacinio skundo atsisakymas nėra besąlyginis pagrindas teismui nutraukti bylą. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima kasacinio skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 349 straipsnio 3 dalis).

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos pareiškimas dėl kasacinio skundo atsisakymo paduotas įstatyme nustatyta tvarka (CPK 349 straipsnio 1 dalis), iš pareiškimo turinio matyti, kad ji savo atsisakymą grindžia CPK 349 straipsniu, jai taip pat suprantami kasacinio skundo atsisakymo padariniai (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad šioje byloje pateiktas kasacinio skundo atsisakymas prieštarauja įstatymams ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 349 straipsnio 3 dalis).

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes bei atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad kasacinio skundo atsisakymas priimamas ir kasacinis procesas nutraukiamas (CPK 349 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

11. Kasacinis teismas patyrė 2,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Kasaciniame teisme patirtos su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią 5 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jų atlyginimas į valstybės biudžetą iš pareiškėjos nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 349 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Priimti pareiškėjos M. Z. kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarties peržiūrėjimo atsisakymą ir kasacinį procesą nutraukti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gediminas Sagatys

Donatas Šernas

Algirdas Taminskas