Kasacinio skundo Nr. DOK-3145/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44471-2018-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. rugsėjo 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininko), Sigitos Jokimaitės ir Rimos Ažubalytės, susipažinusi su nuteistojo Š. G. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžio, prašymu sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendžio vykdymą ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurias jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pakeisti taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Kasatorius skunde teigia, kad teismai be pagrindo netaikė jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, formaliai vertino jo padarytos veikos pavojingumą bei asmenybę ir dėl to skyrė realią laisvės atėmimo bausmę, artimą BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos minimumui.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio skundo Nr. DOK-3145/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44471-2018-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. rugsėjo 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininko), Sigitos Jokimaitės ir Rimos Ažubalytės, susipažinusi su nuteistojo Š. G. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžio, prašymu sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendžio vykdymą ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurias jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pakeisti taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Kasatorius skunde teigia, kad teismai be pagrindo netaikė jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, formaliai vertino jo padarytos veikos pavojingumą bei asmenybę ir dėl to skyrė realią laisvės atėmimo bausmę, artimą BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos minimumui.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasatorius, kaip matyti, skundžia žemesnės instancijos teismų sprendimus netaikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir tai grindžia bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių netinkamu vertinimu, teisingumo principo pažeidimu. Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas skirtinų bausmių dydžių klausimą pirmiausiai nagrinėja netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 376 straipsnio 3 dalies) požiūriu, pvz., ar nepažeistos sankcijos ribos, kitos bausmių skyrimo nuostatos, ar pritaikyta tinkama BK straipsnio redakcija ir pan. Bausmių dydžio klausimas gali būti nagrinėjamas ir esminio baudžiamojo proceso pažeidimo požiūriu, pvz., ar apeliacinės instancijos teismas, keisdamas bausmę, neperžengė skundo nagrinėjimo ribų. Tačiau bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-165/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-165/2013">2K-165/2013</a>, 2K-39-895/2016). Taigi kasacinės instancijos teismas nesprendžia išimtinai tik dėl teismų paskirtos bausmės rūšies ir dydžio.
Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo Š. G. apeliacinio skundo argumentus dėl per griežtos bausmės, nuosprendyje išdėstė motyvus, kodėl paskirta bausmė negali būti švelninama. Kasacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo šiuos argumentus nagrinėti iš naujo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nuteistojo Š. G. kasacinį skundą kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, atsisakytina priimti. Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą paliktinas nenagrinėtas.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo Š. G. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Sigita Jokimaitė
Rima Ažubalytė
