Baudžiamoji byla Nr. 1-34-309/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50739-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.8.; 1.2.4.1.2.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.1.8.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 27 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas,
sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,
dalyvaujant prokurorui Sauliui Kulikauskui,
nukentėjusiajam A. F.,
kaltinamajai I. L., jos gynėjai advokatei Dianai Oseckienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, dirbanti UAB,,S“ kepėja-pardavėja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą,
n u s t a t ė:
1. I. L. 2018 m. spalio 21 d., apie 15 valandą 48 minutės, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su savo šeimos nariu – sugyventiniu A. F. metu tyčia panaudojo prieš jį fizinį smurtą – peiliu du kartus smūgiavo jam į kūną ir padarė sužalojimus – dešinės plaštakos V piršto pjautinę žaizdą, taip padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir durtinę-pjautinę kiauryminę pilvo sienos žaizdą su didžiosios taukinės pažeidimu, sukėlusią 200 ml kraujo susikaupimą pilvo ertmėje, taip dėl pilvaplėvės ertmės kiauryminio sužalojimo su didžiosios taukinės pažeidimu, padarydama jam sunkų sveikatos sutrikdymą.
2. Kaltinamoji I. L. teismo posėdyje kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad su nukentėjusiuoju A. F. kartu gyvena devynerius metus. Su nukentėjusiuoju kartu veda bendrą ūkį, perka reikalingus daiktus. Iš pirmos santuokos turi keturiolikos metų sūnų, kurį auklėti padeda nukentėjusysis, smurto prieš sūnų nenaudoja. Su nukentėjusiuoju norėjo susituokti, tačiau santuokos negalėjo įregistruoti, nes jis yra Ukrainos pilietis. Jie sugyventiniai. Pasiėmusi paskolą, įsigijo būstą, kuriame kartu gyvena, paskolą moka ji, bet jų pinigai bendri. Tarp jos ir nukentėjusiojo kildavo žodiniai konfliktai, tačiau fizinis smurtas nebuvo naudojamas. Vieną kartą buvo apsipykę su nukentėjusiuoju ir dvi savaites gyveno atskirai. Po to susitaikė ir vėl kartu gyveno.
2.1. Jos brolis, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, grįžo į Šiaulius, todėl buvo nutarta šį įvykį atšvęsti. 2018 m. spalio 20 d. ji, nukentėjusysis, jos brolis L. Ž. ir brolio draugas M. T. nuvyko į „S“ viešbutį, ten visą naktį vartojo alkoholį. Kitą dieną visi grįžo pas ją į butą išsimiegoti. Ji buvo stipriai girta, nemiegojusi, todėl ne viską gerai prisimena. Pamena, kad nukentėjusysis turėjo nuvežti buto, kuriame gyveno, kada buvo jie susipykę, raktus. Konfliktas galėjo kilti dėl to, kad ji nenorėjo, jog nukentėjusysis išeitų. Lyg pamena, kad mėtė daiktus, galėjo mesti ir peilį, tačiau nepamena, kaip buvo sužalotas nukentėjusysis. Pamena, kad buvo nuvykusi į ligoninę, kai brolis pasakė, kad nukentėjusysis bus operuojamas. Ji buvo labai susijaudinusi, verkė, prašė nukentėjusiojo atleisti. Nukentėjusysis nesakė, ką ji padarė, sakė, kad ji „prisidirbo“, tačiau tikino, kad viskas bus gerai. Nukentėjusysis tris dienas gulėjo ligoninėje, ji jam atlygino padarytą žalą, taip pat atlygino žalą ir ligonių kasai. Šiuo metu alkoholio nevartoja, nes suprato, kokias neigiamas pasekmes tai sukelia. Sūnumi biologinis tėvas nesirūpina, ji viena jį augina, tėvams reikalinga priežiūra. Nori toliau gyventi su nukentėjusiuoju, tam ir jis neprieštarauja, tačiau jiems uždrausta bendrauti.
3. Nukentėjusysis A. F. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamąja I. L. gyveno devynerius metus kaip vyras ir žmona, viskas buvo bendra, bendravo intymiai. Pinigus naudojo bendrai. Jie ne kartą kreipėsi į civilinės metrikacijos skyrių, kad užregistruotų santuoką. Santuokos neįregistravo, nes jis Ukrainos pilietis ir turi iš Ukrainos gauti leidimą. Per tuos metus konfliktų būdavo, tačiau tik žodiniai, rankos prieš kaltinamąją nėra kėlęs.
3.1. 2018 m. spalio mėnesį kaltinamosios brolis grįžo iš įkalinimo vietos, todėl buvo nuspręsta šį įvykį atšvęsti. 2018 m. spalio 20 d., apie 17 valandą, jis, kaltinamoji, kaltinamosios brolis L. Ž. ir L. Ž. draugas M. T. nuvyko į viešbutį „S“, ten visą naktį vartojo alkoholį. Išvyko kitos dienos ryte visi pas juos į namus pailsėti. Jam reikėjo atiduoti raktus nuo buto, kuriame gyveno, kai su kaltinamąja atskirai gyveno. Norėjo, paėmęs raktus, išeiti, tačiau kaltinamoji supyko, pradėjo mėtyti daiktus, pasakė: „Tik susitaikėme ir tu vėl išeini“. Pasakė, kad išeina raktus atiduoti. Tarp jo ir kaltinamosios nebuvo grumtynių, stumdymosi, tačiau praeidamas pro kaltinamąją, pajuto smūgį žemiau šonkaulių. Buvo apsivilkęs megztinį ir ploną striukę, rūbus pradūręs peilis nukrito ant grindų. Įsitikinęs, kad buvo peilio metimas, o ne dūris. Įvykio metu kaltinamosios brolis rūkė lauke, o M. T. miegojo. Grįžus kaltinamosios broliui, parodė žaizdą ir pasakė kviesti greitąją pagalbą. Kaltinamosios broliui iškvietus greitąją pagalbą, jie kartu išėjo prie namo laiptinės ir laukė grietosios pagalbos, kuriai atvykus buvo nuvežtas į ligoninę. Ligoninėje buvo operuotas ir joje praleido tris dienas, o po savaitės išėjo į darbą. Kaltinamoji jo atsiprašė, atlygino žalą, jis jai atleido, nori kartu gyventi, nes ją myli. Dabar jo sveikatos būklė gera, jokių pasekmių nėra. Kaltinamoji galėjo neatsiminti, kaip jį sužalojo, nes buvo girta.
4. Liudytojas R. Š. teismo posėdyje parodė, kad dirba vyriausiuoju tyrėju. 2018 m. spalio 21 d., nuvykus į darbą, buvo paaiškinta, kad buvo įvykis, kurio metu buvo sužalotas vyras, ir dėl durtinės žaizdos paguldytas (duomenys neskelbtini) respublikinėje ligoninėje, o sulaikyta moteris pristatyta į laikino sulaikymo patalpas. Matėsi, kad kaltinamoji buvo neblaivi, susijaudinusi, verkė, stresavo, nebuvo abejinga šiam įvykiui. Prieš vykstant į ligoninę, su įtariamąja bandė aiškintis įvykio aplinkybes, tačiau ji kategoriškai atsisakė aiškinti ir prašė greičiau ją paleisti. Nukentėjusysis vengė atsakyti į užduodamus klausimus, išsisukinėjo, kad nieko neįvyko, atleidžia, pretenzijų niekam neturi. Nukentėjusysis vėliau papasakojo, kad įvyko konfliktas su sugyventine ir jis buvo sužalotas peiliu. Dėl kokių priežasčių įvyko konfliktas, neminėjo. Aiškino, kad nežinia iš kur pas jo sugyventinę atsirado peilis ir sugyventinė tą peilį į jį metė. Grįžus pas įtariamąją, visų pirma nuramino, kad sugyventiniui viskas gerai, nieko jam baisaus nėra, pasveiks. Kaltinamoji nusiraminusi pradėjo aiškinti, kad įvyko konfliktas bute, tačiau dėl girtumo ir emocinės būsenos aplinkybių paaiškinti negalėjo, sakė, kad vartojo alkoholinius gėrimus antra para, kad buvo kažkokiam viešbutyje. Labai išgyveno dėl nukentėjusiojo būklės.
5. Liudytojas L. Ž. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamoji jo sesuo. 2018 m. spalio 20 d. buvo sutarta „S“ viešbutyje švęsti jo sugrįžimą iš laisvės atėmimo vietos. Šventė jis, kaltinamoji, nukentėjusysis, jo draugas M. T.. Pradėjo švęsti vakare, baigė švęsti kitos dienos rytą. Švenčiant jokių konfliktų nebuvo. Alkoholį vartojo visi. Kitą dieną visi grįžo pas kaltinamąją į butą. Tik grįžus, jo draugas nuėjo pamiegoti, o jis išėjo parūkyti. Konflikto nematė, o prieš išeinant jokio konflikto nebuvo. Grįžęs pamatė, kad nukentėjusysis sužalotas, bet jis nesakė, kas atsitiko. Supratęs, kad įvyko konfliktas, o nukentėjusysis sužalotas, iškvietė greitąją pagalbą. Kartu su nukentėjusiuoju lauke laukė greitosios pagalbos, nukentėjusysis niekuo nesiskundė. Į ligoninę nuvyko kartu su nukentėjusiuoju. Kaltinamoji ligoninėje pasirodė, kai nukentėjusįjį ruošėsi operuoti. Kaltinamoji į ligoninę atvažiavo su jo draugu M. T.. Jis su M. T. iš ligoninės pasišalino, nes buvo neblaivūs. Kas atsitiko, jam niekas neaiškino.
6. Liudytojas M. T. teismo posėdyje parodė, kad jo draugas L. Ž. buvo grįžęs iš laisvės atėmimo vietų, todėl buvo nuspręsta šį įvykį atšvęsti. 2018 m. spalio 20 d. po pietų jis, L. Ž., nukentėjusysis ir kaltinamoji viešbutyje „S“ šventė, vartojo alkoholį. Viešbutyje tarp nukentėjusiojo ir kaltinamosios jokio konflikto nebuvo. Kitą dieną kaltinamoji pasiūlė pas ją nuvažiuoti išsimiegoti. Pas kaltinamąją nuvyko po pietų, laiko gerai nepamena. Nuvykus pas kaltinamąją į namus, jį L. Ž. paguldė miegoti. Kas įvyko jam miegant, nežino. Kaltinamoji pažadino jį ir pasakė, kad reikia važiuoti į ligoninę. Dėl ko reikia važiuoti į ligoninę, kaltinamoji nieko negalėjo paaiškinti, nes labai verkė. Kaltinamoji išsikvietė taksi ir jie nuvyko į ligoninę. Važiuojant taksi kaltinamoji buvo susijaudinusi, verkė. Į palatą nebuvo užėjęs, ligoninėje kartu su L. Ž. atsigėrė kavos ir išvažiavo namo, nes abu buvo neblaivūs.
7. Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse prie jo (1 t., b. l. 10–22) užfiksuota, kad 2018-10-21 apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), tai yra butas. Apžiūros metu kambaryje ant spintelės rastas ir paimtas peilis ir koridoriuje ant spintelės buvęs popierinis rankšluostis su raudonos spalvos dėmėmis.
8. 2018-11-08 nukentėjusiojo A. F. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotolentelėse prie jo (1 t., b. l. 72–79) užfiksuota, kad nukentėjusysis A. F. parodė butą, kuriame buvo konfliktas, kurio metu jį sužalojo I. L., parodė vietą virtuvėje prie stalo, kur jie visi grįžę iš viešbučio sėdėjo, parodė, kur ant pufo buvo užmigęs draugas M. (M. T.), parodė, kur prie stalo ant kėdės sėdėjo I. L., kai jis pasiėmęs raktus buvo prieškambaryje, parodė, vietą prieškambaryje, kur pajuto dūrį į pilvą. Parodė vietą prie namo laiptinės, kur laukė atvykstančių medikų.
9. VšĮ (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stoties gauto 2018-10-21 iškvietimo pokalbio garso įraše (1 t., b. l. 134–136) užfiksuota, kad telefonu skambino vyras, kuris pranešė, kad sužalotojo draugė, paleido į jį peilį, kuriuo pataikė į pilvą ir padarė pilvo sužalojimą.
10. 2018-11-22 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 31–32) konstatuota, kad ant tirti pateikto peilio, paimto 2018-10-21 įvykio vietos apžiūros metu, adresu: (duomenys neskelbtini), išryškinti rankų pėdsakai asmeniui identifikuoti netinka. Nuo peilio paimti biologiniai pėdsakai (2 vokai).
11. 2018-11-22 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 35–36) konstatuota, kad tirti pateiktas peilis prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas, tai yra ūkinės buitinės paskirties, virtuvinis peilis pagamintas pramoniniu būdu.
12. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 92) konstatuota, kad: 1. A. F. padaryti kūno sužalojimai: durtinė-pjautinė kiauryminė pilvo sienos žaizda su didžiosios taukinės pažeidimu, sukėlusios 200 ml kraujo susikaupimą pilvo ertmėje, dešinės plaštakos V piršto pjautinė žaizda; 2. rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką; 3., 4. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūginių poveikių duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu; 5. A. F. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl pilvaplėvės ertmės kiauryminio sužalojimo su didžiosios taukinės pažeidimu, nustatyto chirurginės operacijos metu.
13. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 97–98) konstatuota, kad: 1. A. F. pjautinė žaizda dešinės plaštakos V piršto dorsalinėje srityje nėra būdinga traumai sugriebiant peilį už geležtės. A. F. pjautinė žaizda dešinės plaštakos V piršto dorsalinėje srityje galėjo būti padaryta kovos ir savigyvos metu dengiantis nuo smūgio peiliu. 2. A. F. pjautinė žaizda dešinės plaštakos V piršto dorsalinėje srityje padaryti reikėjo vieno smūgio į dešinę plaštaką duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu, durtinei-pjautinei kiauryminei pilvo sienos žaizdai su didžiosios taukinės pažeidimu reikėjo vieno smūgio duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu. A. F. rasti kūno sužalojimai yra vienodo senumo, todėl galėjo būti padaryti vienu metu. Pjautinės žaizdos lokalizacija dešinės plaštakos V piršto dorsalinėje srityje rodo, kad A. F. pjautinė žaizda dešinės plaštakos V piršte ir durtinė-pjautinė kiauryminė pilvo sienos žaizda su didžiosios taukinės pažeidimu padarytos atskirais smūgiais. 3. Vertinant A. F. kūne rastus sužalojimus atskirai, pjautinė žaizda dešinės plaštakos V piršte atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. 4. Iš turimų medicininių dokumentų nėra galimybės spręsti, ar A. F. durtinė-pjautinė kiauryminė pilvo sienos žaizda padaryta suduodant smūgį į pilvą rankoje laikomu peiliu, ar metant peilį į nukentėjusiojo pilvo sritį. 5. A. F., padarant vieną durtinę pjautinę kiauryminę žaizdą pilvo sienoje, didžioji taukinė galėjo būti perdurta keletą kartų dėl taukinės klostėtumo žaizdos kanalo srityje.
14. Alkoholio matuoklio parodymų šaknelėje (2 t., b. l. 5) užfiksuota, kad I. L. 2018-10-21 19 val. 32 min. nustatyta 1.41 promilės girtumas.
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.229 straipsnį, kuris yra kodekso VI dalies (Kitų šeimos narių teisės ir pareigos) XV skyriuje „Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos“, šio skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienus metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme apibrėžta smurto artimoje aplinkoje samprata. Artima aplinka įvardijama kaip aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti sutuoktiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį (2013 m. liepos 2 d. redakcija). Be to, BPK 38 straipsnis (Šeimos nariai) nustato, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo tas asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai (2010 m. spalio 1 d. redakcija). Pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje, kuriame reglamentuojami nusikaltimai teisingumui, ir Lietuvos teismų praktikoje egzistuoja tam tikros sąsajos, aiškinant šeimos nario sąvoką bylose dėl nusikaltimų teisingumui bei bylose dėl nusikaltimų asmeniui, kurie padaromi prieš šeimos narius. BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o antroje šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
15.1 Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji I. L. ir nukentėjusysis A. F. devyneri metai laiko gyvena kartu, veda bendrą ūkį, stengėsi savo šeiminius santykius įtvirtinti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau tai padaryti dėl objektyvių priežasčių nepavyko, todėl teismas konstatuoja, kad tarp jų susiklostę šeimos santykiai – partnerystė, ir jie laikytini sugyventiniais.
15.2. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.
15.3. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla už sunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą ar susargdinimą.
Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamosios I. L., nukentėjusiojo A. F., liudytojų R. Š., L. Ž., M. T. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis prie jo, 2018-11-08 nukentėjusiojo A. F. parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir fotolentelėmis prie jo, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) – nustatyta, kad 2018-10-20 kaltinamoji I. L., nukentėjusysis A. F., L. Ž. ir M. T. vakare pradeda girtauti viešbutyje „S“ ir girtauja visą naktį, ir tik kitą dieną grįžta į namus. Nukentėjusiajam norint nuvežti buto raktus, kaltinamoji ima jam priekaištauti, tarp jų kyla žodinis konfliktas. Kaltinamoji dėl savo girtumo nevisiškai suvokdama savo veiksmus, peiliu suduoda nukentėjusiajam ir taip padaro durtinę-pjautinę kiauryminę pilvo sienos žaizdą su didžiosios taukinės pažeidimu, sukėlusią 200 ml kraujo susikaupimą pilvo ertmėje, taip dėl pilvaplėvės ertmės kiauryminio sužalojimo su didžiosios taukinės pažeidimu, padarydama jam sunkų sveikatos sutrikdymą.
15.4. Byloje neginčytinai nustatyta, kad konfliktas kilo abiem sutuoktiniams esant neblaiviems, aiškinantis tarpusavio santykius. Byloje nenustatyta, kad kaltinamoji būtų tyčia siekusi nukentėjusiajam padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą.
15.5. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamosios I. L. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo A. F. sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo A. F. sunkus sveikatos sutrikdymas – tiesioginis kaltinamosios I. L. veikos rezultatas.
15.6. Teismas sutinka su kaltinamosios I. L. argumentu, kad ji neturėjo tyčios sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo A. F. sveikatos, tačiau byloje nustatytos aplinkybės ir kaltinamosios asmeninės savybės (jos amžius, gyvenimo patirtis) leidžia spręsti, kad kaltinamoji I. L., peiliu suduodama nukentėjusiajam A. F., suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių (nukentėjusiajam nuo sudavimo peiliu gali atsirasti sužalojimai), ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. sunkiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui, veikdama netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Kadangi kaltinamoji I. L. sunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sugyventiniui, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių
16. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pažymėtina, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir atskleidžia jo pažiūrų bei dorovinių nuostatų nepastovumą. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-49/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-49/2014">2K-49/2014</a>).
16.1. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-201/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-201/2007">2K-201/2007</a>, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276/2006">2K-276/2006</a>, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Pažymėtina, kad sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-21-942/2016). Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-479/2014, 2K-88-942/2015, 2K-372-942/2015,2K-194-942/2017).
16.2. Kaltinamoji I. L. tiek ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai, davė nuoseklius parodymus, ir nors ne visas įvykio aplinkybes (dėl girtumo) galėjo nuosekliai nurodyti, tai nelaikytina prieštaringų parodymų davimo. Kaltinamajai I. L. pripažintina atsakomybe lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
16.3. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustatyto, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUxLzIwMDU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-451/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-451/2005">2K-451/2005</a>, 2K-437/2007, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-7–287/2009, 2K-579/2010, 2K-534/2013, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014).
16.4. Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu pati ir per brolį atlygino padarytą turtinę žalą ligonių kasai ir neturtinę žalą nukentėjusiajam A. F., todėl tai laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
16.5. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena nustatoma pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
16.6. Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji I. L. iki nusikalstamos veikos padarymo girtavo. Teismo posėdyje parodė, kad nusikalstamos veikos motyvų paaiškinti negali, būdama blaivi smurto A. F. atžvilgiu nebūtų naudojusi, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, apsvaigimas paskatino kaltinamosios nusikalstamą elgesį (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Bausmės skyrimas
17. Nusikaltimas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Šio nusikaltimo sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dvylikos metų.
17.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-64-303/2018).
17.2. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kai nustatoma kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė formaliai atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-432/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-432/2014">2K-432/2014</a>, 2K-186-942/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA0LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-204-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-204-942/2015">2K-204-942/2015</a>, 2K-334-699/2017).
17.3. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY4LTk0Mi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-268-942/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-268-942/2017">2K-268-942/2017</a>). Kartu yra atkreipęs dėmesį į tai, jog kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Pažymėjo, kad atkreiptinas dėmesys ir į kaltinamojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA0LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-204-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-204-942/2015">2K-204-942/2015</a>, 2K-449-942/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY4LTk0Mi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-268-942/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-268-942/2017">2K-268-942/2017</a>, 2K-334-699/2017, 2K-64-303/2018).
17.4. I. L. teisiama pirmą kartą, administracine tvarka bausta už netinkamą sūnaus elgesį (2 t., b. l. 11–14), augina sūnų O. M., gimusį (duomenys neskelbtini) (2 t., 117 b. l.), jį išlaiko, dirba, charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 116, 120), išklausė kursus apie alkoholio žalą (2 t., 118 b. l.); rūpinasi ligota mama (2 t., 119 b. l.), priklausomybės ligų įskaitoje neįrašyta (2 t., b. l. 21), padarė labai sunkų nusikaltimą, sunkiai sutrikdė šeimos nario – sugyventinio – sveikatą. Nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kaltinamoji I. L. ir nukentėjusysis kaip sugyventiniai gyvena devynerius metus, byloje nenustatyta, kad anksčiau dėl kaltinamosios veiksmų šeimoje kiltų tarpusavio konfliktai, kurių metu būtų naudojamas fizinis smurtas. Smurtas prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas spontaniškai, norint nukentėjusiajam išeiti iš namų, o kaltinamoji tam prieštaravo. Teismas vertina, kad kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis negu galimas rūšinis tokios veikos pavojingumas (prieš nukentėjusįjį panaudotas smurtas nebuvo intensyvus – A. F. buvo sunkiai sužalotas, kaltinamajai, netiesiogine tyčia, nukentėjusiojo patirtas sužalojimas nesukėlė ilgalaikių ir nepataisomų padarinių jo sveikatai). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamosios elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. į tai, jog iš karto po padaryto sužalojimo nuvyko į ligoninę, nukentėjusiojo atsiprašė, labai išgyveno dėl padaryto nusikaltimo, savo kaltę pripažino. Po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamoji ir nukentėjusysis susitaikė, nukentėjusysis prašo kaltinamajai neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, nori kartu su ja gyventi. Kaltinamoji, supratusi, kad konflikto priežastis yra piktnaudžiavimas alkoholiu, nustojo vartoti alkoholį, išklausė kursus apie alkoholio žalą, atlygino tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, išlaiko nepilnametį sūnų. Teismas daro išvadą, jog esminį teigiamą poveikį I. L. elgesiui gali padaryti ne izoliavimas nuo visuomenės, o teisingumo įgyvendinimas, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir I. L. paskyrus švelnesnę, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bausmės rūšį – laisvės apribojimą su nusikalstamą veiką atitinkančiais įpareigojimais (pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nėra).
18. Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2018-10-21 įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai: peilis (1 vnt.) ir popierinis rankšluostis (1 vnt.) (1 t., b. l. 10-13); konteineris su DNR pėdsakais nuo peilio geležtės (voke) ir konteineris su DNR pėdsakais nuo peilio rankenos (voke), paimti peilio tyrimo metu (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 31–32); kaltinamosios I. L. daktiloskopinė kortelė, paimta 2018-11-14 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu (1 t., b. l. 27), perduoti kartu su baudžiamąja byla, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
18.1. Nukentėjusiojo A. F. striukė, džinsinės kelnės megztinis, pateikti pagal savanoriško daiktų pateikimo protokolą (1 t., b. l. 138–139), perduoti kartu su byla, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini A. F..
18.2. 2018-10-21 garso įrašas, kurį pateikė VšĮ (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stotis (1 t., b. l. 133) (CD laikmena perduodama su byla prisegta pirmo tomo viršelio gale), paliekami prie bylos.
19. Civiliniai ieškiniai nepateikti.
20. Proceso išlaidos: nėra.
21. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 299 straipsniais, 303 straipsniu, 307, 308 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
I. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. spalio 21 d. 19.25 val. iki 2018 m. spalio 23 d. 15.45 val., prilyginant vieną laikino sulaikymo dieną dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.
Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu daiktus: 2018-10-21 įvykio vietos apžiūros metu paimtus daiktus peilį ir popierinį rankšluostį (1 t., b. l. 10-13); konteinerį su DNR pėdsakais nuo peilio geležtės (voke) ir konteinerį su DNR pėdsakais nuo peilio rankenos (voke), paimtus peilio tyrimo metu (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 31–32); kaltinamosios I. L. daktiloskopinė kortelę, paimtą 2018-11-14 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu (1 t., b. l. 27), perduotus kartu su baudžiamąja byla, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu daiktus: nukentėjusiojo A. F. striukę, džinsines kelnes megztinį, pateiktus savanoriško daiktų pateikimo protokolu (perduodami kartu su byla) (1 t., b. l. 138–139), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. F..
2018-10-21 garso įrašą, kurį pateikė VšĮ (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stotis (CD laikmena perduodama su byla prisegta pirmo tomo viršelio gale), palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Teisėjas Zigmas Kavaliauskas
