Dėl netesybų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-170/2013

Proceso Nr. 2-05-3-10614-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 36.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (pranešėjas), Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Karolana“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Karolana“ dėl netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas M. K. teismo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Karolana“ 30 000 Lt delspinigių.

Byloje nustatyta, kad 2010 m. balandžio 30 d. pasirašyta sutartimi (toliau – ir Sutartis) atsakovas UAB „Karolana“ įsipareigojo ieškovui M. K. per 38 darbo dienas savo medžiagomis ir darbo priemonėmis pagaminti duris, garažo vartus bei 30 langų, gaminius pristatyti ir sumontuoti. Bendra sutarties kaina – 50 200 Lt. Sutartyje nustatyta, kad jei gamintojas vėluoja pagaminti gaminius daugiau kaip penkias darbo dienas, tai užsakovas turi teisę skaičiuoti 1 proc. delspinigius nuo likusios neatliktų darbų sumos už kiekvieną uždelstą darbo dieną, pradedant nuo 6-osios uždelstos darbo dienos. Kadangi atsakovas sutartį įvykdė tik 2010 m. gruodžio 22 d., ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 30 000 Lt delspinigių sumą. Atsakovas su ieškovo reikalavimu nesutiko, teigdamas, kad sutartis negalėjo būti pradėta vykdyti dėl paties ieškovo kaltės, nes užsakovas iki 2010 m. lapkričio 2 d. neindividualizavo užsakomų gaminių, nesumokėjo pirmosios įmokos, nebendradarbiavo su juo, delsė priimti gaminius. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo teisės reikalauti delspinigių ir jų dydžio.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo UAB „Karolana“ ieškovui M. K. 30 000 Lt delspinigių.

Teismas nurodė, kad sutarties objektas – plastikiniai langai su montavimo darbais – aiškiai individualizuotas sutarties 1.1 punkte. Sutartyje nėra nustatyta, kad jos vykdymui turėtų būti pateiktas atskiras užsakymas. Teismas, įvertinęs sutarties teksto visumą, sprendė, kad ieškovas siekė ne tik langų, durų ir garažo vartų pagaminimo, bet ir jų sumontavimo per sutartyje nustatytą terminą - 38 darbo dienas, t. y. iki 2010 m. birželio 23 d. Teismas nustatė, kad ieškovas pirmąją 4900 Lt įmoką sumokėjo atsakovui sutarties pasirašymo dieną. Teiginių, kad ieškovas vilkino sutarties vykdymą, nebendradarbiaudamas su atsakovu ir vengdamas priimti gaminius, atsakovas neįrodė. Liudytojo – atsakovo darbuotojo R. S. – parodymais teismas nesirėmė, juos vertindamas kaip nepatikimus ir prieštaringus atsakovo atstovo aplinkybių aiškinimui. Kadangi atsakovas netinkamai įvykdė savo prievolę, vėluodamas pagaminti sutartyje nurodytą produkciją, tai teismas ieškovo reikalavimą priteisti sutartines netesybas laikė pagrįstu. Netesybų skaičiavimo pradžia – 2010 m. liepos 5 d., sutartis įvykdyta nuo šios datos praėjus 121 darbo dienai, todėl netesybos už visą pradelstą laiką sudaro 60 742 Lt. Ieškovas prašomų priteisti netesybų dydį sumažino daugiau kaip 50 proc. – iki 30 000 Lt. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo dar daugiau mažinti sutartines netesybas, atsižvelgdamas į šias bylos aplinkybes: šalys laisva valia nustatė prievoles, kurias jos privalo vykdyti; sutartį rengė atsakovas, kuris yra verslo subjektas, o ieškovas kaip fizinis asmuo šiuo atveju yra silpnesnioji sutarties šalis; atsakovas, rengdamas sutartį, nustatė vienodo dydžio netesybas abiejų šalių prievolių nevykdymo atveju; byloje nėra duomenų, kad atsakovas iki sutarties pasirašymo būtų derinęs su ieškovu netesybų dydį. Teismas pažymėjo, kad, dėl atsakovo kaltės užsitęsus langų, durų ir garažo vartų pagaminimui bei sumontavimui, ieškovas su šeima patyrė didelius nepatogumus, nes negalėjo įsikelti į namą, vasarą atlikti namo vidaus apdailos, taip buvo pažeisti ieškovo teisėti lūkesčiai.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 11 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais ir papildomai nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog langų vėlesnį nei numatyta sutartyje sudėjimą lėmė ieškovo leidimo atlikti darbus nebuvimas. Atsakovas kaip verslo subjektas, prisiimdamas įsipareigojimus, turėjo įvertinti savo galimybes įvykdyti sutartį tinkamai ir laiku, tinkamai įforminti rašytinėje sutartyje užsakytos produkcijos charakteristikas ir atskirus terminus atskirų rūšių produkcijai pagaminti bei sumontuoti. Byloje neįrodyta, kad atsakovas būtų pakankamai stengęsis sureguliuoti susidariusią situaciją ir kad tai būtų nepavykę dėl ieškovo nepakankamo bendradarbiavimo. Kolegija pažymėjo, kad šalys sutartyje sulygo dėl prievolės mokėti delspinigius atsiradimo momento – 6-osios uždelstos pagaminti gaminius dienos. Sutarties 5.4 punkte nustatyta ieškovo diskrecijos teisė skaičiuoti delspinigius, o sąlygos, kad šalies pareiga mokėti netesybas atsiranda tik tuo atveju, jeigu kita šalis to pareikalauja, nėra.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Karolana“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 11 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pagal CK 6.193 straipsnį sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, tačiau plečiamai aiškinant sutartį negalima sukurti naujų nuostatų, o aiškinimo rezultatas neturi reikšti nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Ginčo sutartimi užsakyta pagaminti keturių skirtingų rūšių produkciją: plastikinius langus, aliumines lauko duris, PVC lauko duris, garažo vartus. Sutartyje individualizuotas tik vienas gaminys – plastikiniai langai, terminas jiems sumontuoti nenurodytas. Kitus gaminius ieškovas individualizavo (nurodė spalvas, faktūras, medžiagas) ir įmokėjo dalinę įmoką galutiniam užsakymui patvirtinti tik 2011 m. lapkričio 2 d. Nuo šio momento, o ne nuo sutarties pasirašymo dienos, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais, turi būti pradedamas skaičiuoti 38 darbo dienų terminas produkcijai pagaminti. Šis terminas neapima montavimo darbų termino, nes šių darbų pradžia priklauso nuo užsakovo leidimo juos vykdyti.

2. Teismai nepagristai nesirėmė atsakovo vadybininko R. S. parodymais, kad ieškovas prašė neatlikti montavimo darbų pagaminus langus, nurodęs, jog neturi lėšų atsiskaityti. Šiuos parodymus patvirtina faktas, kad ieškovas su atsakovu atsiskaitė tik 2011 m. vasario 15 d., t. y. praėjus dviem mėnesiams po sutarties įvykdymo. Kadangi ieškovas nevykdė pareigos bendradarbiauti, savo veiksmais sudarė prielaidas, kad gaminiai nebūtų laiku pagaminti, tai jis prarado teisę į galimų nuostolių atlyginimą.

3. Teismai nustatė nepagrįstą ir neprotingą netesybų dydį. Jeigu yra pagrindas netesybas mažinti, tai, kad jos nustatytos šalių sutarimu, abiem šalims vienodo dydžio, nepašalina šio pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007, nustatė kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama apie pagrindą mažinti netesybas: konkrečios bylos aplinkybės, šalių sutartinių santykių pobūdis, prievolės vertė, prievolės pažeidimo aplinkybės, kreditoriaus patirtų nuostolių dydis, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai, šalių interesų pusiausvyra ir kt. 30 000 Lt netesybos, sudarančios 58 proc. sutarties sumos, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra aiškiai neprotingos. Teismai nenustatinėjo ieškovo ir atsakovo kaltės, kaip šalių civilinės teisinės atsakomybės pagrindo, masto, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nuostolių nepatyrė.

4. Sutarties 5.4 punkte nurodyta, kad užsakovas turi teisę delspinigius apskaičiuoti nuo likusios neatliktų darbų sumos. Ieškovas ieškinį grindžia aplinkybe, kad netinkamai įvykdyta tik dalis sutarties, nurodydamas tik dalį neįvykdytų prievolių – plastikiniai langai pagaminti ir sumontuoti nesilaikant sutartyje nustatyto termino. Teismai nepagrįstai priteisė delspinigius, apskaičiuotus nuo visos sutarties sumos, t. y. 1 proc. nuo 50 200 Lt.

5. Teismai netinkamai nustatė netesybų skaičiavimo pradžią, neatkreipė dėmesio į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis” v. UAB „Amiga”, bylos Nr. 3K-3-133/2004, formuojamą praktiką dėl sutartinių netesybų skaičiavimo pradžios. Netesybos yra akcesorinė prievolė, t. y. ne savarankiška, o priklausoma nuo pagrindinės prievolės. Prievoliniai santykiai pagal papildomą (užtikrinančiąją) prievolę atsiranda nuo tada, kada pagrindinė prievolė yra pažeidžiama, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Sutarties 5.4 punkte nustatyta, kad jei gamintojas vėluoja pagaminti gaminius daugiau kaip penkias darbo dienas, tai užsakovas turi teisę priskaičiuoti delspinigius. Esant tokiam šalių susitarimui, delspinigiai gali būti pradedami skaičiuoti tik užsakovui jų pareikalavus. Ieškovas, iki pagrindinės prievolės įvykdymo nereiškęs jokių reikalavimų, praėjus keliems mėnesiams po jos įvykdymo, neturėjo teisės pareikalauti vykdyti papildomą prievolę.

Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Byloje kilo šalių ginčas dėl jų sudarytoje sutartyje nustatytos pareigos sutartinę prievolę pažeidusiai šaliai mokėti netesybas. Atsakovas, kasaciniame skunde teigdamas, kad teismai nepagrįstai konstatavo prievolę mokėti ieškovo reikalaujamas netesybas, nesutinka su Sutarties aiškinimu, įrodymų vertinimu ir netesybas reglamentuojančių teisės normų aiškinimu.

Dėl Sutarties sąlygų aiškinimo ir įrodymų vertinimo

Kasatorius, nesutikdamas su teismų išdėstytu Sutarties sąlygų interpretavimu, pabrėžia būtinumą laikytis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių. Šiame straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, turi būti nagrinėjamas ne vien pažodinis sutarties tekstas, bet pirmiausia tikrieji sutarties šalių ketinimai, o jei šių negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; sutarties sąlygos aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jei abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; aiškinant sutartį, atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

Kasatorius, teigdamas, kad byloje netinkamai įvertinti Sutarties šalių tikrieji ketinimai, remiasi bylos aplinkybėmis, jas interpretuodamas pagal savo poziciją byloje. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą kasacine tvarka, faktinės bylos aplinkybės nenustatinėjamos, bet remiamasi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Šias aplinkybes teismai nustatė, įvertinę byloje surinktus įrodymus. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-98/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-98/2008">3K-3-98/2008</a>; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428/2010">3K-3-428/2010</a>; kt.).

Byloje nustatyta, kad ginčo sutartį šalys sudarė pasirašydamos kasatoriaus parengtą sutarties tekstą, t. y. ieškovas sutartį sudarė prisijungimo būdu. Kasatorius yra verslo subjektas, ginčo sutarties sąlygos yra susijusios su jo veiklos sritimi, taigi šių sąlygų ypatumai jam turi būti gerai žinomi. Dėl to, formuluodamas savo veikloje nuolat naudojamos sutarties tekstą, jis turėjo galimybes joje įtvirtinti visas būtinas sąlygas: užsakomų gaminių individualius požymius, atskirus terminus šiems gaminiams pagaminti ir sumontuoti, įvertinti, ar nustatomų netesybų dydis yra protingas ir kitas, jo nuomone, būtinas sąlygas, kad jos būtų tikslios, aiškios abiem sutarties šalims, taip užkertant kelią jas vėliau skirtingai interpretuoti ir atsirasti skirtingiems šalių lūkesčiams dėl sutarties vykdymo. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas sutarčių aiškinimo taisykles, kilus neaiškumų dėl ginčo Sutarties sąlygų, jos turi būti aiškinamos ieškovo naudai, nes šis yra vartotojas, priėmė atsakovo pasiūlytas sąlygas, sutartį sudarydamas prisijungimo būdu.

Atsižvelgiant į sutarčių laisvės ir privalomumo principus bylą nagrinėję teismai pagrįstai nurodė, kad šalys, prisiimdamos įsipareigojimus, turėjo įvertinti savo galimybes tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, o laisva valia sudariusios sutartį, privalo vykdyti sutartyje nustatytas prievoles.

Sutartyje jos dalykas aiškiai nurodytas Sutarties 1 punkte, įvardytame „Sutarties objektas“: 1.1 punkte – plastikiniai langai; 1.2 punkte – aliuminės lauko durys, PVC lauko durys, garažo vartai su automatika, be griovelių. Dėl to, kad Sutartyje vienas gaminys – plastikiniai langai – individualizuotas detaliau išvardijant jo savybes, kiti (garažo vartai) – mažiau detalizuoti, o trečių nurodytas tik pavadinimas – atsakingas kasatorius, rengęs sutarties tekstą. Esant poreikiui Sutartyje detaliai apibūdinti visus užsakytus gaminius, jis ir privalėjo tai padaryti. Sutarties vykdymo terminas nustatytas jos 3.1 punkte, pažymint, kad gamintojas įsipareigoja pagaminti užsakyme nurodytą produkciją per 38 darbo dienas. Kasatorius nenurodė jokių kitų sutarties vykdymo terminų, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai jį traktavo kaip vieningą viso sutarties dalyko atžvilgiu.

Kasatorius laikosi pozicijos, kad visus gaminius ieškovas individualizavo ir sumokėjo dalinę įmoką galutiniam užsakymui patvirtinti tik 2011 m. lapkričio 2 d., todėl tik nuo šio momento turi būti pradedamas skaičiuoti 38 darbo dienų terminas produkcijai pagaminti. Be to, kasatoriaus nuomone, šis terminas neapima montavimo darbų termino, nes šių darbų pradžia priklauso nuo užsakovo leidimo juos vykdyti. Tokia kasatoriaus pozicija nepagrįsta.

Pirma, jis neįrodė savo teiginių dėl visų gaminių individualizavimo momento, nors CPK 178 straipsnyje šaliai, kuri teigia apie reikšmingas byloje aplinkybes, nustatyta pareiga jas įrodyti. Priešingai, byloje pateikti kasatoriaus išduoti ir jo atstovo pasirašyti pinigų priėmimo kvitai patvirtina ieškovo teiginį, kad jis pinigus sumokėjo laiku, nepažeidžiant Sutarties nuostatų: pirmąją 4900 Lt įmoką – Sutarties sudarymo metu – 2010 m. balandžio 30 d., antrąją – 5000 Lt – 2010 m. lapkričio 2 d., o likusią sumą – 2010 m. gruodžio 22 d., t. y. atlikus montavimo darbus. Šiais įrodymais buvo paneigtas kasatoriaus teiginys, kad 2011 m. vasario 15 d. surašytas kasos pajamų orderis patvirtina pavėluotą ieškovo atsiskaitymą ir prašymą neatlikti montavimo darbų. Pažymėtina, kad ieškovo sumokėtų pinigų perdavimo į įmonės kasą ir užfiksavimo kasos pajamų orderiu momentas yra atsakovo finansinės tvarkos klausimas.

Antra, kasatoriaus sutarties vykdymo termino susiejimas su būtinybe gauti papildomą ieškovo leidimą montuoti gaminius nepagrįstas nei sutarties nuostatomis, nei bylos aplinkybėmis. Sutarties 3.2 punkte įvardyta jos vykdymo vieta, nurodytas tikslus namo adresas. Kasatorius neįrodė, kad buvo kokios nors kliūtys pradėti montavimo darbus, namui esant be durų ir langų.

Trečia, kasatorius logiškai nepaaiškino savo teiginio, t. y. kodėl jis priėmė užsakymą pagaminti gaminius, įtraukdamas juos į Sutartį, taip nustatydamas savo įsipareigojimus pagaminti juos per apibrėžtą terminą, jei ieškovas nenurodė šių gaminių gamybai būtinų požymių.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai, nagrinėdami bylą, atsižvelgė į joje surinktų įrodymų visetą ir nustatytas aplinkybes bei jų pagrindu tinkamai įvertino Sutarties šalių tikruosius ketinimus.

Nustatę, kad liudytojo – atsakovo darbuotojo R. S., atsakovo vardu sudariusio Sutartį – parodymai prieštarauja bylos aplinkybių visetui, jo ir atsakovo vadovo aplinkybių aiškinimas yra prieštaringas, atsižvelgdami į jo suinteresuotumą bylos baigtimi dėl darbo santykių su atsakovu, teismai, darydami išvadas apie nustatytas aplinkybes, pagrįstai ir motyvuotai jais nesirėmė, liudytoją vertindami kaip šališką, o jo parodymus – nepatikimus.

Dėl netesybų instituto taikymo

Netesybos yra vienas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis) ir civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Šalys, susitardamos dėl netesybų prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju, įgyja poveikio priemonę, skatinančią skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus, taip pat apibrėžia civilinės atsakomybės apimtį, sąlygas tuo atveju, jei šie įsipareigojimai vis dėlto nebus tinkamai vykdomi. Sutartimi nustatyta netesybų suma laikoma iš anksto nustatytais kreditoriaus nuostoliais, todėl prievolės pažeidimo atveju skolininkas privalo sumokėti kreditoriui nustatytą netesybų sumą, jei šis neįrodo, jog faktiškai patirti nuostoliai yra didesni už netesybas. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas. Vis dėlto, jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą.

Ginčo sutarties atveju ieškovui buvo aktualu, kad Sutartis būtų įvykdyta laiku, t. y. vasarą, kai yra daug geresnės sąlygos namo vidaus įrengimo darbams atlikti. Termino pažeidimas lėmė šių geresnių sąlygų praradimą ir, tikėtina, su tuo susijusius tam tikrus ieškovo nuostolius, kurių įrodinėti šiuo atveju ieškovas neprivalo. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai pažymėjo, kad būtent atsakovas Sutartyje nustatė teisme ginčijamą netesybų dydį, t. y. tuo metu jis šį dydį vertino kaip tinkamą, šis dydis yra vienodas abiem sutarties šalims, todėl atsakovo teiginys, kad sutartyje jam nustatytos neprotingos ir aiškiai per didelės netesybos, yra nepagrįstas. Atsakovas neįrodė kad yra aplinkybės, atitinkančios pirmiau išvardytus ar kitus kriterijus, sudarančius pagrindą netesybas vertinti kaip aiškiai per dideles. Atsižvelgtina į tai, kad, pažeidęs pagrindinę prievolę, vengdamas vykdyti Sutarties sąlygas ir mokėti reikalaujamas netesybas, jis nesąžiningai interpretavo savo buhalterinius dokumentus, teigdamas, kad ieškovas netinkamai vykdė priešpriešinę prievolę atsiskaityti. Pažymėtina tai, kad ieškovas reikalavo tik pusės netesybų sumos, į kurią turėjo teisę pagal Sutartį. Byloje nenustatyta, kad atsakovas iki 2010 m. gruodžio 22 d. savo prievolę pagal Sutartį būtų įvykdęs bent iš dalies. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nėra įstatyme nustatyto pagrindo mažinti ginčo netesybų dydį (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis).

Pasisakydama dėl netesybų skaičiavimo pradžios momento, teisėjų kolegija pažymi, kad, šalims susitariant dėl netesybų, svarbu aiškiai ir tiksliai apibrėžti netesybų skaičiavimo pradžios momentą. Jis gali būti šalių nuožiūra susietas su įvairiais veiksmais ar įvykiais: sutarties pažeidimo ar vėlesniu momentu, taip pat su kreditoriaus pareikalavimu mokėti netesybas papildomu raginimu, kt. Ginčo Sutarties 5.4 punkte šalys sutarė, kad jei gamintojas vėluoja pagaminti gaminius daugiau kaip 5 darbo dienas, tai užsakovas turi teisę skaičiuoti 1 proc. delspinigius nuo visos sutarties sumos už kiekvieną uždelstą dieną, pradedant skaičiuoti nuo 6-osios uždelstos darbo dienos. Taigi šioje sutartyje nėra sąlygos dėl kreditoriaus pareigos papildomu raginimu pareikalauti netesybų mokėjimo, todėl, atsakovui praleidus sutarties įvykdymo terminą ir taip pažeidus pagrindinę prievolę, praėjus 5 darbo dienoms nuo šio pažeidimo momento, be papildomo kreditoriaus pareikalavimo, atsirado skolininko pareiga vykdyti išvestinę (akcesorišką) prievolę mokėti netesybas.

Išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą (CPK 346 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 26,55 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Karolana“ (kodas 135887253) 26,55 Lt (dvidešimt šešis litus 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Zigmas Levickis

Antanas Simniškis