S. S. pagal BK 201 str., 253 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-14-511/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45043-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.22.1.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui,

nuteistajam S. S.,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Svajūno Kuizino kasacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalį areštu keturiasdešimčiai parų, BK 253 straipsnio 1 dalį areštu šešiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirta galutinė arešto aštuoniasdešimčiai parų bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 8 punktu, arešto bausmės vykdymas S. S. atidėtas šešiems mėnesiams, šiam laikotarpiui skyrus intensyvią priežiūrą, įpareigojus nuo 22 val. iki 6 val. būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje ir įpareigojus per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Taip pat skundžiamas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 24 d. nuosprendis, kuriuo panaikinta Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalis dėl S. S. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir priimtas naujas nuosprendis: S. S. išteisintas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 8 punktu, S. S. pagal BK 201 straipsnio 1 dalį paskirtos arešto keturiasdešimčiai parų bausmės vykdymas atidėtas šešiems mėnesiams, paskyrus šiam laikotarpiui intensyvią priežiūrą, įpareigojus nuo 22 val. iki 6 val. būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje ir įpareigojus per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Baudžiamosios bylos medžiagos kopija perduota Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui spręsti klausimui dėl administracinio nusižengimo bylos už šaudmenų laikymo tvarkos pažeidimą S. S. iškėlimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo, prašiusio tenkinti jo kasacinį skundą ir atmesti prokuroro kasacinį skundą, ir prokuroro, prašiusio tenkinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Svajūno Kuizino kasacinį skundą ir atmesti nuteistojo kasacinį skundą, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. S. S. nuteistas pagal BK 201 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai laikė aparatą namų gamybos stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti, t. y. tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2020 m. gegužės 25 d., iš nenustatyto asmens įgijo aparatą namų gamybos stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti ir šį aparatą laikė (duomenys neskelbtini) savo namuose iki 2020 m. gruodžio 16 d. 13.08 val. Taip pat S. S. neteisėtai gabeno ir laikė aparatą namų gamybos stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti šį 2020 m. lapkričio 13 d. įsigijęs, t. y. nusipirkdamas už 300 Eur, ir iš A. B. namų, (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 15 d. parsigabenęs į savo namus, (duomenys neskelbtini), kur laikė kieme esančiame šiltnamyje iki 2020 m. gruodžio 16 d. 13.08 val.

2. Taip pat S. S. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, disponavo šaudmenimis, t. y. neteisėtai savo namuose, (duomenys neskelbtini), laikė 22 vnt. pramoninės gamybos centrinio skėlimo 16-o kalibro tinkamų šaudyti medžioklinių šovinių, kurie skirti įvairiems 16-o kalibro B kategorijos lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, iki 2020 m. gruodžio 16 d. 13.08 val.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, pažymėjo, kad nors šiuo metu nuteistasis S. S. turi ne 16-o, o 12-o kalibro lygiavamzdį šautuvą, tačiau jis turi galiojantį leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pagal kurį turi teisę įsigyti, laikyti ginklus medžioklei (lygiavamzdžius, graižtvinius ir kombinuotus šaunamuosius ginklus), ir jam išduotas leidimas galioja iki 2024 m. birželio 3 d. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiame leidime medžioklinių šautuvų (lygiavamzdžių, graižtvinių ir pan. šaunamųjų ginklų) kalibras nenurodytas. Dėl to pagal tokį leidimą įsigyti, laikyti ginklus S. S. turi teisę įsigyti, laikyti ne tik šiuo metu jo turimam 12-o kalibro lygiavamzdžiam šautuvui tinkamus šovinius, bet ir kito kalibro lygiavamzdžiam šautuvui tinkamus šovinius, pvz., 16-o kalibro šovinius. Nors S. S. šiuo metu neturi 16-o kalibro lygiavamzdžio šautuvo, tačiau jis turi galiojantį leidimą įsigyti, laikyti ginklus, todėl bet kuriuo metu gali įsigyti 16-o kalibro lygiavamzdį šautuvą, kuriam tiktų jo laikyti ir kratos metu surasti 16-o kalibro šoviniai. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija pripažino, kad nuteistasis teisėtai laikė 22 vnt. 16-o kalibro šovinių, dėl to jo veiksmuose nėra BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių. Pirmosios instancijos teismas paminėtų aplinkybių neįvertino, todėl nepagrįstai S. S. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

4. Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad S. S. 22 vnt. 16-o kalibro šovinių laikė ne seife kartu su kitais turimais šoviniais ir registruotais šaunamaisiais ginklais, o antrame namo aukšte ant spintelės, ir tokiais veiksmais S. S. nesilaikė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 30 straipsnio 3 dalies nuostatų, Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 90–92 punktų, Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-180 patvirtintų Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimų 35.1 punkto nuostatų. Esant duomenų, kad minėtus šovinius nuteistasis laikė pažeisdamas įtvirtintą tvarką, o už tai yra nustatyta administracinė atsakomybė, baudžiamosios bylos medžiaga, susijusi su kratos metu pas S. S. gyvenamojoje patalpoje rastais netinkamai laikytais 22 vnt. 16-o kalibro šovinių, perduotina Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnams klausimui dėl administracinės atsakomybės spręsti.

III. Kasacinio skundo argumentai

5. Kasaciniu skundu nuteistasis S. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžius bei baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 4, 5 dalis, 44 straipsnio 6 dalį, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pirmosios instancijos teismas nurodė išgalvotas aplinkybes, kad neva per pokalbius telefonu, tariamai vykusius tarp nuteistojo ir M. B., Č. V., A. B., asmens vardu (duomenys neskelbtini), yra kalbama apie naminę degtinę ar jos gamybos aparatus. Tokio turinio pokalbių įrašų baudžiamojoje byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai nurodė garso įrašuose tariamai fiksuotų jo telefono pokalbių laiką ir datą – nurodyti tariamai nuteistojo pokalbių įrašai padaryti su įranga, neturinčia metrologinės patikros. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad 2021 m. balandžio 29 d. tarnybiniame pranešime buvo atsisakyta nurodyti apie kriminalinės žvalgybos subjektų veikloje naudojamas technines priemones. Nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad šioms apeliacinės instancijos teismui nežinomoms priemonėms matavimo priemonių įvertinimo ir patvirtinimo procedūra netaikoma. Visos apeliacinės instancijos teismo išvados pagrįstos datos ir laiko fiksavimu bei šių duomenų teisingumu, tuo siejant byloje esančius garso įrašus, mobiliojo ryšio telefone esančius duomenis su nuteistojo veiksmais, nors datos ir laiko duomenys yra užfiksuoti pažeidžiant Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

5.2. Teismai nepagrįstai pripažino įrodymu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2020 m. gruodžio 23 d. specialisto išvadą Nr. IBPS-V-3055778-20, 2020 m. gruodžio 22 d. specialisto išvadą Nr. IBPS-V-3051144-20, kurios yra neteisėtos.

5.3. Priešingai nei nustatė apeliacinės instancijos teismas, Č. V. nenurodė, kad talpyklas perdavė nuteistajam, taip pat byloje nėra duomenų, kad pas nuteistąjį žemės sklype paimtos talpyklos yra atvežtos iš A. B. sodybos. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų parodymai apie raugalo kvapą yra subjektyvūs. Teismo nurodytuose liudytojų R. B., I. K., V. B., Ž. A. parodymuose nėra jokių naujų duomenų, lyginant su minėtų pareigūnų įformintais proceso veiksmų protokolais, t. y. apeliacinės instancijos teismas neteisėtai pripažino liudytojų – ikiteisminio tyrimo pareigūnų nuomonę ir įvykių interpretaciją. Išvados apie kaltę nepatvirtina ir mobiliojo ryšio telefone esanti informacija – iš pačių fotonuotraukų turinio negalima daryti išvados nei kad fotonuotraukose užfiksuotas naminės degtinės gamybos aparatas, nei kad užfiksuotas yra gamybos procesas.

5.4. Teismai pažeidė BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nurodė, kad liudytojui Č. V. 2021 m. gegužės 6 d. prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas konstatuojant, jog Č. V. aparato naminei degtinei gaminti nepardavė, į A. B. sodybą nuvežė dvi tuščias statines, o ne aparatus, skirtus naminei degtinei gaminti, ir nežinojo, ar iš jų bus gaminami naminės degtinės aparatai. Atitinkamai dėl aparato naminei degtinei gaminti įsigijimo iš Č. V. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir nuteistajam, kadangi šis negalėjo įsigyti to, ko Č. V. nepardavė. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad aparatą naminei degtinei gaminti nuteistasis nusipirko už 300 Eur, nors ir nenurodydamas iš ko ir nenurodydamas, kokiais duomenimis remdamasis daro šią išvadą.

5.5. Teismai taip pat netinkamai pritaikė BK 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnį, 11 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 1 dalį, kadangi BK 201 straipsnio 1 dalyje nenustatyta atsakomybė už medžiagų ar dalių, tinkamų aparatų, skirtų namų gamybos stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti, laikymą. Baudžiamasis įstatymas nenustato aparato naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti sudedamųjų dalių ar kitaip jo neapibūdina. Abiejų instancijų teismai patikėjo aparato naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti sudėtį nustatyti specialistui ir vadovavosi šio specialisto išvada. Kadangi apeliacinės instancijos teismo nurodyti aparato naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti elementai nesiskiria nuo plačiai naudojamų namų apyvokos daiktų (talpyklos, kraneliai, žarnelės), tokio aparato požymiai gali būti nustatyti tik baudžiamuoju įstatymu, o ne teismo ar eksperto diskrecija.

6. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas S. Kuizinas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 24 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nuosprendį be pakeitimų. Skunde nurodo:

6.1. Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas S. S., neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, įrodymus vertino selektyviai, pirmenybę suteikė kaltinamojo gynybos pozicijai, padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas, todėl padarė neteisingas faktinių aplinkybių vertinimo bei įstatymo neatitinkančias išvadas, tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo (BK 253 straipsnio 1 dalies) taikymą bei nepagrįsto ir neteisėto procesinio sprendimo priėmimą.

6.2. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatos įtvirtina, kad leidimas nešiotis ginklus ar leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenų tik tam ginklui, kuris nurodytas šiame leidime ar ginklo pažymėjime, ir juos nešiotis ar laikyti. Pagal šias nuostatas, asmenys gali įsigyti ir laikyti šaudmenis tik ginklams, kuriuos jie turi teisę laikyti. Šaudmenų, netinkamų naudotis tokiais ginklais, įsigijimas ir laikymas vertintinas kaip neteisėtas ir už tokius veiksmus asmeniui turėtų kilti baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA1LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-405/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-405/2011">2K-405/2011</a>).

6.3. Apeliacinės instancijos teismas nevertino įrodymų, kad S. S. po 2006 m. balandžio 19 d., kai pardavė lygiavamzdį šautuvą „IZH 58“, 16 x 70 / 16 x 70, Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 16-o kalibro šaunamąjį ginklą, iki kratos jo gyvenamojoje vietoje 2020 m. gruodžio 16 d. gana ilgą laiką (daugiau nei 14 metų) laikė šaudmenis, žinodamas, kad juos laiko neturėdamas leidimo, tai S. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo ir vėliau teisminio nagrinėjimo tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme metu. Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad S. S. turi leidimą ir šiuo metu laiko ginklus, kuriuose nėra naudojami 16-o kalibro šoviniai, o jo turimas ir teisėtai laikomas lygiavamzdis šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini), gamintojas IZH, modelis 27, yra skirtas šaudyti 12 x 70 kalibro, o ne kratos metu rastais ir paimtais 16-o kalibro šoviniais. Nors apeliacinės instancijos teisme S. S. nurodė, kad jis 16-o ir 12-o kalibro šaudmenis laikė kartu, tačiau šis S. S. paaiškinimas neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių – šoviniai buvo rasti ne garaže esančiame seife, kuriame buvo laikomi kiti teisėtai įgyti ginklai ir šaudmenys, o antrame aukšte, sandėliuke, ant spintelės, buvo rastos 3 dėžutės su 22 vnt. 16-o kalibro šovinių.

6.4. Šaudmenys – 16-o kalibro šoviniai, neturint reikiamo leidimo, buvo laikomi gana ilgą laiko tarpą, jie buvo slepiami, t. y. laikomi kitoje vietoje, nei teisėtai (turint leidimą) buvo laikomi jo turimi ginklai ir šaudmenys, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas šios veikos nelaikė mažareikšme.

6.5. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo nurodytais argumentais, kadangi jais formuojama ydinga BK 253 straipsnio 1 dalies taikymo praktika. Šiuo metu, kai nėra įsigijęs 16-o kalibro lygiavamzdžio šautuvo, S. S. iš subjekto, prekiaujančio ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis ir jų dalimis, negalėtų įsigyti 16-o kalibro šovinių, nes jo dabar turimo ginklo pažymėjime, t. y. lygiavamzdžio šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini), gamintojas IZH, modelis 2, šovinio tipas yra kitoks – 12 x 70. Taigi, S. S. 16-o kalibro šovinius laikė neteisėtai.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo S. S. kasacinis skundas atmestinas, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. Kuizino kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl nenagrinėtinų nuteistojo kasacinio skundo argumentų

8. Nors S. S. savo kasaciniame skunde ir kelia abiejų instancijų teismų atlikto įrodymų pripažinimo ir vertinimo atitikties BPK 20 straipsnio reikalavimams klausimą, tačiau teisinių argumentų, kaip konkrečiai ir kuriuo būdu pasireiškė reikalavimo išsamiai nustatyti bylos aplinkybes pažeidimas, nenurodė. Iš nuteistojo kasacinio skundo turinio matyti, kad jame minėti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimai grindžiami iš esmės paties nuteistojo subjektyviu įrodymų vertinimu. Kasatorius neigia buvus pokalbius tarp jo ir kitų asmenų, kurie yra užfiksuoti 2020 m. gruodžio 15 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole ir suvestinėje, ginčija ir šių pokalbių turinį, neigia juose užfiksuotas datas ir laiką, taip pat jam priklausančiame mobiliojo ryšio telefone rastų nuotraukų buvimą, ginčijamas faktas dėl aparatų naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti radimo šio namuose, nesutinkama su pareigūnų R. B., I. K., V. B., Ž. A. parodymų vertinimu. Kasaciniame skunde kaip neteisėtos įvardijamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2020 m. gruodžio 23 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-3055778-20 bei 2020 m. gruodžio 22 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-3051144-20 dėl esą policijos pareigūnų saviveiklos patiems sumontuojant alkoholinių gėrimų gamybos aparatus, keičiant kratos metu rastose talpyklose buvusio skysčio turinį. Taip pat kasatorius pakartotinai kelia versijas dėl aparatų ir jų dalių priklausymo ankstesniems sklypo savininkams, policijos pareigūnų veiklos keičiant telefono duomenų turinį. Šie kasacinio skundo teiginiai nėra paremti objektyviomis bylos aplinkybėmis, apsiribojama nuosprendžiuose pateiktų išvadų įvardijimu nelogiškomis, neatskleidžiant BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimų pažeidimo pobūdžio.

9. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės nagrinėti fakto klausimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis) ir nustatyti įrodytomis pripažintų ar nepripažintų bylos aplinkybių. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Mi02OTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-82-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-82-699/2018">2K-7-82-699/2018</a>, 2K-214-303/2019 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016). Tai šioje baudžiamojoje byloje ir buvo padaryta – nuteistojo kasaciniame skunde keliamos versijos bei argumentai dėl įrodymų vertinimo išsamiai įvertinti ir į juos atsakyta skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (8.2–8.9 punktai). Savo ruožtu kasaciniame skunde nuteistojo perteikiamas įrodymų vertinimo rezultatas ir to pagrindu grindžiama teismų sprendimų atitiktis ar neatitiktis faktinėms bylos aplinkybėms yra fakto, bet ne teisės klausimas. Dėl šios priežasties nuteistojo S. S. kasacinio skundo argumentai dėl BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimų nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

10. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad S. S. argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BK 201 straipsnio 1 dalis) yra tokio paties pobūdžio, – teigdamas, kad įstatymas nenustato baudžiamosios atsakomybės už namų apyvokos daiktų laikymą, kasatorius neigia laikęs aparatą, tinkamą naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti. Byloje nekyla abejonių dėl BK 201 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyko įrodytumo, t. y. aparatų naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti radimas nuteistojo namuose įrodytas policijos pareigūnų parodymais, 2020 m. gruodžio 16 d. kratos protokolo, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2020 m. gruodžio 23 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-3055778-20 bei 2020 m. gruodžio 28 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-3078576-20 duomenimis. Taigi, baudžiamojo įstatymo taikymo neginčijant teisės taikymo aspektu, tokie teiginiai taip pat nenagrinėjami.

Dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimų

11. S. S. kasaciniame skunde nurodo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, nes nuosprendžiuose nepašalino nusikalstamos veikos aplinkybių, kad naminės degtinės gamybos aparatą nuteistasis atsivežė iš A. B. sodybos ir kad jį įsigijo už 300 Eur iš Č. V., nors 2021 m. gegužės 6 d. prokurorės nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas nustačius, kad Č. V. aparato naminei degtinei gaminti nepardavė.

12. Nors kasatorius nurodo BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimo pažeidimus, tačiau iš dėstomų argumentų matyti, jog skundžiamas teismų sprendimų turiniui keliamas reikalavimas dėl įrodyta pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių išdėstymo (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atitinkamai pagal BPK 305 straipsnio 1 dalį apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės (jos padarymo vieta, laikas, būdas ir kitos svarbios aplinkybės). Taigi, iš apkaltinamojo nuosprendžio turi būti aišku, už kokias veikas tiksliai asmuo yra nuteistas, teismai privalo tiksliai ir išsamiai išdėstyti nustatytas tų veikų padarymo aplinkybes.

13. Priešingai nei nurodo kasatorius kasaciniame skunde, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas laikėsi aptarto nuosprendžio turinio surašymui keliamo reikalavimo. Teismų skundžiamų nuosprendžių aprašomosiose dalyse aiškiai ir tiksliai nurodytos byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į faktą, jog Č. V. yra nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nesurinkus jo kaltės dėl aparato, skirto naminei degtinei gaminti, realizavimo įrodymų, iš kaltinimo S. S. pašalino aplinkybę, kad vieną aparatą jis įgijo iš Č. V., kadangi byloje nebuvo surinkta abejonių nekeliančių įrodymų dėl šios aplinkybės. Be to, šį inkriminuotų S. S. faktinių aplinkybių klausimą įrodymų vertinimo kontekste pakartotinai įvertino ir apeliacinės instancijos teismas, kuris pirmosios instancijos teismo trūkumų nenustatė.

14. Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, darytina išvada, kad nuteistojo argumentai dėl nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų nesilaikymo yra nepagrįsti.

Dėl BK 253 straipsnio 1 dalies taikymo

15. BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo dalykas – tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – GŠKĮ).

16. GŠKĮ 1 straipsnis nustato, kad šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą.

17. GŠKĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta, kad leidimas nešiotis ginklus ar leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenų tik tam ginklui, kuris nurodytas šiame leidime ar ginklo pažymėjime, ir juos nešiotis ar laikyti (2020 m. liepos 1 d. redakcija).

18. Pažymėtina, kad GŠKĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog visi teisėtai Lietuvos Respublikoje esantys A, B, C kategorijų ginklai Ginklų registro nuostatų nustatyta tvarka registruojami Ginklų registre.

19. GŠKĮ 32 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad civilinėje apyvartoje esančių ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (2020 m. liepos 1 d. redakcija). Atitinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą“ 1.1 papunkčiu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. Nr. V-362 įsakymu patvirtintas Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašas (2020 m. liepos 4 d. redakcija) (toliau – Tvarkos aprašas). Be kita ko, šio aprašo VII skyriuje nustatyta A ir B kategorijų ginklų registravimo tvarka. Ginklo savininkui išduodamas ginklo teisėtą turėjimą patvirtinantis pažymėjimas, kuriame nurodomas asmens vardas, pavardė, asmens kodas, ginklo rūšis, markė, modelis, šovinio tipas, ginklo identifikacinis numeris, ginklo pažymėjimą išdavęs asmuo, ginklo pažymėjimo numeris ir išdavimo data. Šie duomenys įtraukiami į Policijos licencijuojamos veiklos informacinę sistemą.

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistojo S. S. namuose, antrame aukšte esančiame sandėliuke, ant spintelės, rastos trys dėžutės, kuriose yra 22 vnt. 16-o kalibro šovinių. S. S. turi leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (lygiavamzdžiai, graižtviniai ir kombinuoti ginklai), savigynai (pistoletai, revolveriai) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2019 m. birželio3 d. ir galiojantį iki 2024 m. birželio 3 d. Pagal Policijos licencijuojamos veiklos informacinę sistemą, S. S. turi ginklo pažymėjimus, kuriuose nurodyti keturi šaunamieji ginklai: 1) lygiavamzdis šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini), gamintojas IZH, modelis 27, šovinio tipas 12 x 70; 2) graižtvinis šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini), gamintojas CZ, modelis 550 LUX, šovinio tipas.308 Winchester; 3) graižtvinis šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini), gamintojas „Remington“, modelis 597, šovinio tipas.22LR; 4) pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini), gamintojas „Margo“, modelis – kitas, šovinio tipas.22LR. Taip pat nustatyta, jog lygiavamzdį šautuvą „IZH 58“, 16 x 70 / 16 x 70, Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 1991 m. birželio 11 d., pardavė 2006 m. balandžio 19 d. Taigi S. S. vardu įregistruoti šie keturi šaunamieji ginklai, o joks ginklas, kuriam skirti nuteistojo namuose rasti 22 vienetai 16-o kalibro šovinių, jo vardu neregistruotas.

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad leidime laikyti (nešiotis) ginklus yra pateikiamas tik bendras ginklų kategorijų ir ginklų rūšių sąrašas, nenurodant konkretaus šaunamojo ginklo ir jo kalibro, priešingai nei išduodame ginklo pažymėjime, kuriame įrašyti asmens teisėtai turimo ginklo duomenys nustatyta tvarka įtraukti į Ginklų registrą. Šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, kad ginklo pažymėjimas – privalomas ginklų disponavimui ar apyvartai dokumentas, kai ginklo leidime nėra įrašyti ginklo identifikaciniai duomenys, pavyzdžiui, draudžiama A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkui, valdytojui, naudotojui ginklą nešiotis ir gabenti neturint su savimi leidimo nešiotis ginklus ir ginklo pažymėjimo, jeigu šiame leidime neįrašyti ginklo identifikaciniai duomenys (GŠKĮ 30 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Taigi, nors leidimais nešiotis ar laikyti ginklus patvirtinama asmens teisė laikyti ir nešiotis jame nurodytus ginklus (GŠKĮ 2 straipsnio 44, 45 punktai), turi būti vertinami ginklo pažymėjime nurodyti duomenys – konkretus fizinio asmens teisėtai disponuojamas ginklas, šio modelis, kalibras, identifikacinis numeris. Vertinant pirmiau aptartas GŠKĮ nuostatas sistemiškai, matyti, jog GŠKĮ 32 straipsnio 2 dalis suponuoja ginklo savininko ar naudotojo teisę įgyti šaudmenis, juos nešiotis ar laikyti tik konkrečiam ginklui, kuris nurodytas arba leidime nešiotis, laikyti ginklus, arba ginklo pažymėjime, bet ne jų rūšiai ar kategorijai. Priešingas aptariamos įstatymo normos aiškinimas neužtikrintų saugios ginklų ir jų šaudmenų apyvartos, kadangi sudarytų sąlygas asmenims įsigyti, nešiotis ir laikyti šaudmenis, kurie neskirti naudoti tų asmenų teisėtai įgytiems ir turimiems šaunamiesiems ginklams. Tai prieštarautų GŠKĮ keliamam tikslui (GŠKĮ 1 straipsnio 1 dalis).

22. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija, atsižvelgdama į GŠKĮ nuostatų visumą, daro išvadą, jog nuteistasis pažeidė disponavimo BK 253 straipsnyje išvardytais objektais, t. y. šaudmenimis, tvarką, kadangi neturėjo nustatyta tvarka įregistruoto teisėtai laikomo ginklo ir tai patvirtinančio ginklo pažymėjimo su jame konkrečiai nurodytu atitinkamu ginklu, kuris būtų tinkamas šaudyti 16 x 70 kalibro šaudmenimis. Pažymėtina, kad Tvarkos apraše yra išskiriamos išimtys, kurių kalibrų ginklų savininkas ar naudotojas gali įsigyti skirtingo kalibro šaudmenų, pavyzdžiui, turintis 357 Magnum kalibro revolverį gali įsigyti ir.38 Special tipo šovinių; turintis 22 LR tipo šoviniams pritaikytą ginklą gali įsigyti ir.22 Short tipo šovinių, ir kt. (31.1–31.6 papunkčiai). S. S. laikyti 16 x 70 kalibro šaudmenys šioms išimtims nepriskirtini. Atitinkamai negalima padaryti prielaidos dėl teisėto šaudmenų laikymo, kadangi nuteistojo teisėtai turimas lygiavamzdis šautuvas „IZH 27“ (šovinio tipas 12 x 70) nėra tinkamas 16 x 70 kalibro šaudmenims naudoti. Taigi byloje nustatyta nuteistojo S. S. veika atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymius, t. y. neteisėtą šaudmenų laikymą.

23. Be kita ko, pažymėtina, kad aptariamos nusikalstamos veikos būtinas subjektyvusis požymis yra tiesioginė tyčia, t. y. reikia nustatyti, kad asmuo suprato, jog neteisėtai laiko šaudmenis, ir norėjo taip veikti. Byloje nekilo abejonių, kad S. S. buvo susipažinęs su šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo taisyklėmis (lygiavamzdį šautuvą „IZH 58“ įsigijo dar 1991 m. birželio 11 d.), todėl suprato, kad jo namuose 16 x 70 kalibro šaudmenys yra laikomi neteisėtai. Tai matyti ir iš teismų nustatytų bylos aplinkybių dėl šaudmenų laikymo vietos ir paties nuteistojo paaiškinimo apie šaudmenų radimo aplinkybes policijos pareigūnui kratos metu – 16 x 70 kalibro šaudmenys aptikti kitoje vietoje (sandėliuke, bet ne tam skirtame seife) nei šio asmens teisėtai laikomi kiti šaunamieji ginklai bei šaudmenys, o liudytojo R. B. parodymais nustatyta, kad radus šovinius S. S. pripažino, jog šoviniai laikomi ne seife dėl to, jog neturi leidimo tokį ginklą laikyti. Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad S. S. suprato, jog laiko 16 x 70 kalibro šaudmenis neteisėtai, ir norėjo taip veikti, t. y. neteisėtai disponavo šaudmenimis veikdamas tiesiogine tyčia, žinodamas šiems laikymui keliamus reikalavimus, jų neketino laikytis.

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nustatyti tiek subjektyviosios, tiek objektyviosios pusės požymiai tinkamai atspindi ne tik formalų nusikalstamos veikos sampratos momentą, t. y. priešiškumą teisei, bet ir materialų – nusikalstama veika laikoma ne bet kokia, o pavojinga veika. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į S. S. paaiškinimus, jog šis šaudmenis laiko nuo „IZH 58“ 16 x 70 kalibro lygiavamzdžio šautuvo pardavimo, taigi šie neteisėtai laikomi apytikriai 14 metų, nesiekiant įsigyti atitinkamo kalibro šautuvo, tačiau juos nuslepiant. Taigi disponavimas BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytais objektais, šiuo atveju asmens elgesio neteisėtumas, siekia baudžiamajai atsakomybei taikyti būtiną pavojingumo laipsnį.

25. Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad S. S. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, nurodyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, požymių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis be pakeitimų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 24 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nuosprendį be pakeitimų.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Artūras Pažarskis

Eligijus Gladutis