Civilinė byla Nr. e3K-3-57-313/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00533-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.2.1.10; 2.1.1.3.11; 2.11
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
sekretoriaujant posėdžių sekretorei Vilmai Aidukaitei,
dalyvaujant ieškovui advokatui M. N.,
atsakovės Lietuvos advokatūros atstovei advokatei Beatai Vilienei,
teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo advokato M. N. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. N. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teisę laikinai išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo, kai advokatas yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė panaikinti atsakovės Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos (toliau – ir Advokatų taryba, Taryba) 2021 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 422 ir 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. 420 ir palikti galioti Lietuvos advokatūros šiuo klausimu 2020 m. lapkričio 18 d. posėdžio metu priimtą sprendimą netaikyti ieškovui (advokatui) laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo ir (siekiant išvengti galimo interesų konflikto grėsmės) rekomendavimą nepriimti pavedimų, dėl kurių reikėtų atstovauti klientų interesams Panevėžio apygardos teisme.
3. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. lapkričio 18 d. posėdyje Advokatų taryba priėmė sprendimą netaikyti ieškovui laikino išbraukimo ir (siekiant išvengti galimo interesų konflikto grėsmės) rekomendavo nepriimti pavedimų, dėl kurių reikėtų atstovauti klientų interesams Panevėžio apygardos teisme.
4. Taryba 2021 m. vasario 9 d. posėdyje nusprendė kitame posėdyje pakartotinai svarstyti klausimą dėl advokato laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, pasikeitus aplinkybėms. Taryba 2021 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 422 laikinai nuo 2021 m. birželio 1 d. išbraukė ieškovą iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Termino atidėjimas nustatytas byloms užbaigti ir (ar) joms perduoti. 2021 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. 420 apsvarsčius ieškovo prašymą atidėti jo laikiną išbraukimą iš praktikuojančių advokatų sąrašo, nuspręsta ankstesnio sprendimo nekeisti.
5. Advokatų tarybos sprendimai yra neteisėti ir naikintini, nes, priimdama sprendimą, Taryba turėtų įvertinti tiek proceso stadiją, tiek inkriminuojamos veikos pobūdį ir sunkumo laipsnį, tiek kitas individualiai reikšmingas aplinkybes, tačiau ji tokių aplinkybių nevertino.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad atsakovė 2019 m. vasario 21 d. gavo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros raštą, kuriuo buvo pranešta, jog ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, ieškovui įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 231 straipsnio 1 dalyje. Ieškovas baudžiamojoje byloje, kuri nagrinėjama teisme, kaltinamas tuo, kad:
7.1. būdamas advokatas, įtrauktas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos, sutiko už piniginį atlygį neteisėtai veikti V. V. interesais ir padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Žinodamas, kad A. G. yra nesusijęs su nurodytame ikiteisminiame tyrime tiriamu labai sunkiu nusikaltimu, M. N. sutiko už piniginį atlygį trukdyti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams vykdyti pareigas, susijusias su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-16409-16, piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, t. y. sudaryti su A. G. sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16409-16 įgyti A. G., kaip įtariamojo, gynėjo statusą, taikyti neteisėtas gynybos priemones, t. y. imituojant A. G. gynybą veikti ginant ne A. G., o V. V. interesus, užtikrinti, kad ikiteisminio tyrimo metu A. G., būdamas įtariamasis, įtariamojo apklausų metu ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams ir prokurorui teiktų minėtą tikrovės neatitinkančią informaciją apie kokaino atsiradimo V. V. namo garaže aplinkybes, neatskleistų, jog jis yra prisiėmęs ne savo kaltę, ir ateityje būtų nuteistas už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto labai sunkaus nusikaltimo padarymą – neteisėtą disponavimą 1033,28 g kokaino, žinodamas, kad už šią nusikalstamą veiką įstatymas nustato laisvės atėmimą nuo 10 iki 15 metų. M. N. pažadėjo nuolatos neteisėtai teikti ir teikė A. S., V. V., E. T. ir kitiems asmenims informaciją, sudarančią A. G., kaip jo kliento, paslaptį, susijusią su A. G. pozicija dėl jo kaltės bei ikiteisminiame tyrime duotais parodymais (kaltinamojo akto 26 lapo pirma pastraipa);
7.2. vykdydamas organizuotos grupės organizatorių, vadovų ir narių nurodymą, 2017 m. rugsėjo 11 d. A. G., dalyvaujant M. N., kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, esantį Klaipėdoje, Kauno g. 6, ir pateikė nuoširdų prisipažinimą, kuriuo melagingai prisiėmė kaltę dėl V. V. namuose rastos narkotinės medžiagos – kokaino – neteisėto įgijimo bei laikymo. Tą pačią dieną A. G. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proecso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka, o M. N. įgijo įtariamojo A. G. gynėjo statusą. 2017 m. rugsėjo 12 d. A. G. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, įtariant jį tuo, kad jis neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu – 1033,28 g kokaino. Tą pačią dieną įtariamojo apklausos metu, dalyvaujant gynėjui M. N., A. G. davė su organizuotos grupės nariais suderintus tikrovės neatitinkančius parodymus, prisiimdamas kaltę dėl neteisėto disponavimo narkotine medžiaga, rasta 2017 m. gegužės 4 d. kratos metu V. V. namuose, nurodydamas, kad jis, A. G., skardines su kokainu įgijo iš asmens, vardu Sergejus, gyvenančio Rygoje, šias skardines perdavė pasaugoti V. V. pastarojo namuose, kad V. V. apie kokainą nieko nežinojo ir neva manė, jog skardinėse yra anaboliniai steroidai, kad A. G. pažinojo V. V. dar iki kokaino paėmimo kratos metu. M. N. užtikrino, kad A. G. apklausos metu laikytųsi suderintų parodymų ir neatskleistų, jog duoda neteisingus parodymus apkalbėdamas save, po to 2017 m. rugsėjo 12 d. įtariamojo A. G. apklausos protokolą pasirašė A. G. bei M. N., kuris, veikdamas prieš A. G. interesus, pažeisdamas pastarojo teises į gynybą ir siekdamas padėti V. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės už labai sunkų nusikaltimą, suvokė, jog A. G. padarant nusikaltimą nedalyvavo, ir sąmoningai siekė, kad A. G. duotų būtent tokius tikrovės neatitinkančius parodymus;
7.3. tuo pačiu laikotarpiu Klaipėdoje ir Klaipėdos r. M. N. nuolatos per E. T. informuodavo A. S., V. V. apie A. G. poziciją bei duodamus parodymus ikiteisminiame tyrime.
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovas yra kaltinamas padaręs tyčinį sunkų korupcinį nusikaltimą teisingumo įgyvendinimo srityje, baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu yra perduota teismui. Dėl to Advokatų taryba 2021 m. kovo 16 d. sprendimu nusprendė, kad ieškovo tolesnis dalyvavimas teisiamojo statusu Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-334/2021 kenkia Lietuvos advokatūros, advokato klientų (esamų ir galimų) bei visuomenės interesams, ir taikė Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą laikiną priemonę – laikiną išbraukimą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo iki tol, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės.
9. Darydamas tokią išvadą, teismas rėmėsi teismų praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/1999, 2000 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1243/2000, dėl aukštų profesinės advokato etikos reikalavimų taikymo. Teismo nuomone, advokatų veikla yra priskiriama prie sričių, turinčių svarbą visuomenei, todėl asmeniui, besiverčiančiam advokato praktika, taikomi ypatingi reikalavimai, susiję su advokato profesinės veiklos ypatumu – dalyvavimu teisingumo vykdymo procese, teisinės pagalbos teikimu asmenims, kurių teisės yra pažeidžiamos, ir kt.
10. Teismas pritarė atsakovės argumentui, kad būtina apsaugoti ieškovo klientus nuo galimo negarbingo ir šališko, atsižvelgiant į susiklosčiusius asmeninius ir procesinius ieškovo kaip advokato santykius su baudžiamąjį persekiojimą vykdančiomis institucijomis ar atskirais jų pareigūnais, atstovavimo, o teisingumo sistemą ir teisingumo vykdymo valstybėje procesą – nuo integralumo pažeidimų.
11. Teismo vertinimu, atsakovė neturėjo vertinti ieškovo elgesio drausminės atsakomybės taikymo aspektu, ginčijamam 2021 m. kovo 16 d. sprendimui priimti pakako įvertinti nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas ieškovas, pobūdį, jo ryšį su advokato profesine veikla, baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadiją, taip pat tai, ar ieškovo tolesnis dalyvavimas teisiamojo statusu baudžiamojoje byloje kenkia Lietuvos advokatūros, advokato klientų (esamų ir galimų) bei visuomenės interesams.
12. Ieškovas yra kaltinamas piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi dėl to, kad gynė asmenį, kurio pasirinkta pozicija bei parodymai neatitiko ikiteisminio tyrimo institucijų turimos informacijos, t. y. vykimas su savo ginamuoju į apklausą ir dalyvavimas tokioje apklausoje yra traktuojamas kaip piktnaudžiavimas tarnyba ir trukdymas teisingumui. Tai, kad advokatas šiame procese dalyvavo už piniginį atlygį (honorarą), traktuojama, jog advokatas veikė siekdamas asmeninės naudos.
13. Ieškovas advokato veiklą panaudojo nusikalstamoms veikoms vykdyti, trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams vykdyti pareigas, susijusias su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-16409-16, tretiesiems asmenims teikė kliento A. G. paslaptį sudarančią informaciją, dėl to nekaltas asmuo A. G. (ieškovo ginamasis) neteisėtai buvo sulaikytas ilgiau nei metus, jam grėsė įkalinimas iki 15 metų už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Kol nepaneigtas minėtas kaltinimo teisėtumas ir pagrįstumas, ieškovas laikinai turi būti pašalintas iš teisingumo įgyvendinimo proceso. Laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo laiką ieškovas turi (gali) panaudoti savo gynybai, kad paneigtų paminėtus sunkius kaltinimus, diskredituojančius gerą advokato vardą.
14. Atsižvelgdamas į tai, kad laikinas advokato išbraukimas iš praktikuojančių advokatų sąrašo yra advokatų veiklos kontrolės priemonė, tačiau ne galutinis sprendimas dėl advokato drausminės atsakomybės taikymo, teismas konstatavo, jog Advokatų taryba nesaistoma ankstesnio nagrinėjimo etape priimtų sprendimų. Advokatų taryba nėra apribota, kokioje stadijoje ir kiek kartų ji gali svarstyti tokios laikinos priemonės taikymo klausimą. Pripažinęs Advokatų tarybos 2021 m. kovo 16 d. sprendimą teisėtu ir pagrįstu, teismas nusprendė, kad nėra ir pagrindo naikinti Advokatų tarybos 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą.
15. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad dėl laikino išbraukimo iš advokatų sąrašo jis privalės atsisakyti klientų, o tai paveiks jo padėjėjų darbą. Ieškovui iš anksto buvo ar turėjo būti žinoma apie galimus materialinius sunkumus, todėl jis galėjo imtis priemonių šiems sunkumams išvengti arba bent sumažinti. Ieškovo interesas gauti pajamų iš vykdomos advokato veiklos negali būti laikomas svarbesniu interesu nei interesas, užtikrinamas Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalies reglamentavimu.
16. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2022 m. vasario 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.
17. Kolegija nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, nes ieškovo prašomi išreikalauti duomenys nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku ir neturi reikšmės šiai bylai. Duomenų apie kitus advokatus ir jiems pareikštus kaltinimus pateikimas pažeistų asmens duomenų apsaugos reikalavimus, įtvirtintus Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, taigi prašomi išsireikalauti duomenys dėl kitų advokatų atvejų negali būti panaudojami šioje byloje. Kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo išreikalauti įrodymus.
18. Kolegija nustatė, kad atsakovė 2019 m. vasario 22 d. ir 2019 m. kovo 6 d. raštais kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pateikti visą įstatymų leidžiamą informaciją (dokumentus) apie įtarimus, pateiktus advokatams, kartu ir ieškovui. Advokatų tarybos 2019 m. kovo 21 d. posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl ieškovo laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo, nes jis yra įtariamas padaręs BK 228 straipsnio 2 dalyje bei 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas. Kadangi Generalinė prokuratūra nepateikė atsakovei prašytos informacijos, atsakovė 2019 m. kovo 21 d. posėdyje nusprendė netaikyti advokatui M. N. laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Advokatų tarybos 2020 m. rugsėjo 16 d. posėdyje buvo atšauktas ieškovo laikino išbraukimo iš sąrašo svarstymas ir nutarta palaukti kaltinamojo akto, atsižvelgiant į 2020 m. rugsėjo 4 d. gautą ieškovo prašymą atidėti šio klausimo svarstymą, taip pat į Generalinės prokuratūros 2020 m. rugpjūčio 7 d. raštu pateiktą informaciją apie ikiteisminio tyrimo pabaigą. Advokatų tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. posėdžio metu buvo nuspręsta netaikyti ieškovui laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo ir, siekiant išvengti galimo interesų konflikto grėsmės, rekomenduota nesudarinėti susitarimų, dėl kurių reikėtų atstovauti klientų interesams Panevėžio apygardos teisme. Advokatų tarybos 2021 m. kovo 16 d. posėdyje buvo priimtas dėl ieškovo sprendimas pritaikyti laikiną išbraukimą iš praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2021 m. birželio 1 d.; išbraukimo terminas atidėtas dėl bylų užbaigimo ir galimo jų perdavimo.
19. Ieškovas 2021 m. kovo 30 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę su prašymu atidėti laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo klausimą iki 2021 m. gruodžio 31 d., be kita ko, remdamasis ir tuo, kad baudžiamojoje byloje nėra nė vieno proceso dalyvio, kuris duotų advokatui nepalankius ar kokiu nors būdu advokatą kompromituojančius parodymus, kad kaltinamajame akte yra užfiksuoti advokatą visiškai reabilituojantys duomenys; prašyme akcentuotas ir galimas kaltinimo neteisėtumas. Advokatų taryba 2021 m. balandžio 13 d. posėdyje nusprendė ankstesnio savo sprendimo nekeisti ir neatidėti ieškovo išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo iki 2021 m. gruodžio 31 d.
20. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų kolegija nustatė, kad Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-334/2022 (ankstesnis bylos Nr. 1-42-334/2021) M. N. kaltinamas padaręs korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, taip pat nusikalstamą veiką teisingumui pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 231 straipsnio 1 dalį. Pagal ieškovui reiškiamą kaltinimą, jis, veikdamas organizuota grupe kartu su kitais kaltinamaisiais ar darydamas pavienes nusikalstamas veikas, kartu su kitais kaltinamaisiais disponavo bei papirkti skirdavo pinigų sumas iš nusikalstamų veikų, tarpininkavo ir piktnaudžiavo; šių kaltinamajam inkriminuojamų veikų padarymas įrodinėjamas kaltinamajame akte nurodytais duomenimis (atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį įtariamųjų D. Z., G. C. parodymais, slapto sekimo, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir kitų procesinių veiksmų atlikimo protokolais bei kitais bylos duomenimis). Šiuo metu byla nėra išnagrinėta, paskirti posėdžiai iki 2022 m. gruodžio 14 d.
21. Kolegija nekonstatavo byloje esant absoliutų skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas sprendime panaudojo kai kuriuos atsakovės teiktų procesinių dokumentų argumentus (yra ieškovo nurodomų procesinių dokumento dalių sutapimų), negalima pripažinti, kad teismas neišnagrinėjo šios bylos ar tokia aplinkybė turėjo įtakos sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Byla iš esmės buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka; visi proceso dalyviai turėjo galimybę pasisakyti ir buvo išklausyti; teismas įvertino tiek faktinius, tiek teisinius ieškinio bei atsiliepimo į ieškinį argumentus ir padarė išvadas.
22. Advokatas laikomas teisingumo pagalbininku, kuris visiškai nepriklausomai ir vadovaudamasis viršesniais teisingumo interesais turi teikti klientui reikalingą teisinę pagalbą. Advokatams keliami ne tik itin aukšti profesionalumo, bet ir elgesio reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek ir profesinės etikos taisyklėse. Tik atitinkamus profesinius ir reputacijos kriterijus atitinkantys asmenys gali būti praktikuojančiais advokatais. Advokato elgesys dėl jam pareikštų įtarimų ar kaltinimų negali būti vertinamas kaip atitinkantis aukštesnius elgesio standartus.
23. Advokatų tarybos 2021 m. kovo 16 d. sprendimu nustatytas laikinas ieškovo teisių ribojimas yra įtvirtintas įstatyme, o tokiu apribojimu proporcingai siekiama teisėtų tikslų. Tokia priemonė taikyta iki tol, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės. Advokatų taryba, priimdama ginčo sprendimą, vertino ir svarstė tiek proceso stadiją, tiek inkriminuojamos veikos pobūdį ir sunkumo laipsnį, tiek kitas reikšmingas aplinkybes. Advokatūros įstatyme nedraudžiama grįžti prie advokato išbraukimo (laikino) iš praktikuojančių advokatų sąrašo klausimo svarstymo net ir esant iš esmės nepasikeitusioms aplinkybėms. Ieškovas kaltinamas padaręs korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką (sunkų nusikaltimą), o tai yra pakankamas pagrindas priimti ginčijamą sprendimą.
24. Tai, kad atsakovės sprendimas galimai sukėlė ieškovui ar jo darbuotojams tam tikras neigiamas pasekmes, neleidžia kitaip vertinti Advokatų tarybos sprendimo. Įstatymų leidėjas tokią atsakovės teisę nustatė tiems atvejams, kai advokatas yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu. Toks ribojimas laikytinas adekvačia priemone siekiant užtikrinti, jog teisingumo įgyvendinimo procese dalyvautų tik nepriekaištingo profesinio elgesio teisininkai.
25. Dėl ieškovo argumento, kad kiti advokatai, kurie yra kaltinami analogiškų nusikalstamų veikų padarymu ir jų bylos perduotos teisminiam nagrinėjimui, nėra išbraukiami iš praktikuojančių advokatų sąrašo, kolegija pažymėjo, jog Advokatų taryba, priimdama sprendimus dėl konkrečių advokatų bei vertindama jų reputacijos klausimą, atlieka išimtinai individualų kiekvieno asmens veiksmų tyrimą individualių faktinių aplinkybių apimtimi. Dėl to ieškovo atvejis negali būti tapatinamas su atsakovės priimtais sprendimais dėl kitų advokatų.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
26. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
26.1. Pagal Advokatūros įstatymo normas advokatas gali ginčyti bet kurį Advokatų tarybos sprendimą pateikdamas ieškinį dėl tarybos priimtų sprendimų peržiūrėjimo. Įstatyme (Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalis) nėra išlygų, kokie advokato ir Advokatų tarybos ginčai gali būti sprendžiami teisme. Bylą nagrinėję teismai laikėsi pozicijos, kad tik Lietuvos advokatūra turi diskreciją savarankiškai spręsti laikino išbraukimo klausimą, teismas iš esmės vertina tik procedūrinius tokio sprendimo aspektus. Aiškaus teisinio reglamentavimo bei teismų praktikos nebuvimas sudaro sąlygas atsakovei, esant iš esmės tai pačiai situacijai, priimti kelis skirtingus sprendimus – leisti praktikuoti iki ikiteisminio tyrimo pabaigos ar po baudžiamosios bylos perdavimo teismui, o vėliau išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo, nenurodant tokio sprendimo motyvų. Teismai, konstatavę atsakovės teisę priimti bet kurį iš sprendimų, šių aplinkybių netyrė ir nevertino.
26.2. Ieškovas neginčija atsakovės teisės priimti sprendimą dėl advokato laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo, tačiau nesutinka su jos teise tuo pačiu klausimu priimti du priešingus sprendimus, kai iš esmės aplinkybės nėra pasikeitusios. 2020 m. lapkričio 18 d. vykusio posėdžio metu atsakovė priėmė sprendimą neišbraukti ieškovo iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Šis sprendimas priimtas ir taikytas tam tikrai konkrečiai teisminei baudžiamosios bylos stadijai (baudžiamoji byla perduota į teismą) iki bylos išnagrinėjimo ir procesinio sprendimo priėmimo. Nepasikeitus jokioms aplinkybėms, po keturių mėnesių buvo surengtas pakartotinis posėdis ir priimtas visiškai priešingas sprendimas – laikinai išbraukti ieškovą iš praktikuojančių advokatų sąrašą. Toks atsakovės sprendimas nesuderinamas su teisėtų lūkesčių apsauga, teisiniu tikrumu ir saugumu, nes ieškovas turėjo pagrindą tikėtis, kad toje pačioje proceso stadijoje yra teisiškai apsaugotas. Be to, šis sprendimas nėra pagrindžiamas kokiais nors motyvais. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Advokatūros įstatyme neįtvirtintas draudimas grįžti prie advokato išbraukimo (laikino) iš praktikuojančių advokatų sąrašo klausimo svarstymo net ir esant nepasikeitusioms aplinkybėms. Tačiau atsakovės teisė savo nuožiūra spręsti dėl tokio apribojimo advokatui (ne)taikymo neužtikrina, kad kiekvienas priimamas atsakovės sprendimas Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalies pagrindu būtų grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais) ir užkirstų kelią tinkamam konstitucinių teisingumo principo ir iš teisinės valstybės principo kylančių teisinio aiškumo, tikrumo reikalavimų įgyvendinimui, taip pat lemia lygybės prieš įstatymą, proporcingumo bei teisėtų lūkesčių principų galimus pažeidimus.
26.3. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tai reiškia, kad visi motyvai, kuriais yra grindžiamas advokato laikinas išbraukimas iš praktikuojančių advokatų sąrašo, bus įvertinti ir paaiškės tik išnagrinėjus ir priėmus teisme galutinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju aktualus tampa Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 41 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, nes jame išanalizuoti ir nurodyti visi kriterijai, kuriais būtina vadovautis sprendžiant nušalinimo nuo pareigų klausimą. Advokato veikla ir iš jos gaunamos pajamos buvo vienintelis ieškovo pragyvenimo šaltinis, todėl tiek motyvai, tiek pagrindai, jų proporcingumas, galimi šios priemonės taikymo terminai turėjo būti aptarti ir įvertinti teismų sprendimuose. Pažymėta, kad nors nušalinimas nuo pareigų šiuo atveju nebuvo taikytas, pagal savo pobūdį tai yra griežtesnė nei laikinas išbraukimas iš praktikuojančių advokatų sąrašo priemonė, tačiau pagal sukeliamas teisines pasekmes ji yra iš esmės identiška. Dėl to šie Konstitucinio Teismo išaiškinimai taikytini ir nagrinėjamu atveju.
26.4. Advokatų taryba turi teisę ir įgaliojimus, vadovaudamasi Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, laikinai išbraukti advokatą iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Tačiau analogiškiems atvejams tokią teisę taiko išimtinai skirtingai. Atsakovės sprendimai turi būti priimami skaidriai, vadovaujantis sąžiningumo, proporcingumo, protingumo ir visų advokatų lygybės prieš įstatymą principais bei suformuota praktika, pagal kurią asmenų laikinas išbraukimas iš praktikuojančių advokatų sąrašo buvo siejamas su konkretaus teisiškai reikšmingo sprendimo (dažniausiai pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio) priėmimu iki šio įsiteisėjimo. Sprendimo laikinai išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo, kai dar nėra priimta apskritai jokio teisiškai reikšmingo sprendimo, kasacinio teismo praktikoje iki šiol nebuvo suformuota. Tai, kad atsakovė galėjo piktnaudžiauti savo diskrecija, patvirtina akivaizdūs bylos nagrinėjimo teisme pateikti duomenys – to paties 2021 m. kovo 16 d. posėdžio metu dėl kitų advokatų, kuriems yra pareikšti kaltinimai dėl tokių pačių baudžiamojo įstatymo straipsnių ir bylos perduotos teisminiam nagrinėjimui, nebuvo priimtas sprendimas juos laikinai išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo.
26.5. Ieškovo teigimu, buvo pažeistas nediskriminavimo principas, nes teismams buvo pateikti duomenys apie tai, kad atsakovė analogiškose situacijose vienus advokatus vertino palankiau nei kitus. Teismai atsisakė priimti tokius įrodymus, nors jie nagrinėjamoje byloje turėjo svarbią reikšmę.
26.6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. birželio mėn. 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzYtNDIxLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-176-421/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-176-421/2020">3K-3-176-421/2020</a> yra pažymėjęs, kad negalimi atvejai, kai, palyginus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo ir atsakovo atsiliepimo į skundą turinį, matyti, jog skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iš esmės yra perrašyti atsakovo atsiliepime išdėstyti argumentai. Tai reiškia, kad teismas neatskleidė būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, tokie sprendimo turinio trūkumai yra esminiai ir sudaro pagrindą jį panaikinti. Nagrinėjamoje byloje susiklostė analogiška situacija – visas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmės pažodžiui perrašytas nuo atsakovės atsiliepimo ir tripliko. Tai reiškia, kad byla pirmosios instancijos teisme liko neišnagrinėta, ieškovo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išsakyti argumentai neišanalizuoti, net nepaminėti. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies patvirtino, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra nurodomų sutapimų, bet minėti sutapimai nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo šios bylos.
27. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
27.1. Advokatūros įstatymas neriboja Advokatų tarybos, kokioje stadijoje ir kiek kartų ji gali svarstyti Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės taikymą. Teismai pagrįstai nusprendė, kad Advokatų taryba turi teisę, net ir toje pačioje baudžiamosios bylos stadijoje, esant iš esmės nepasikeitusioms aplinkybėms, pakartotinai svarstyti advokato laikino išbraukimo klausimą. Priešingas Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalies aiškinimas užkirstų kelią atsakovei proporcingai taikyti nustatytą priemonę. Atsakovė paaiškino, kad perdavus teismui baudžiamąją bylą netaikė laikino išbraukimo, nes byla dėl pandemijos nebuvo tam tikrą laiką pradėta teisme nagrinėti, todėl atsakovė nusprendė pakartotinai šį kausimą nagrinėti 2021 m. pradžioje. Be to, didesnė žala advokato profesijos prestižui padaroma, kai byla jau nagrinėjama teisme, o ne atliekant ikiteisminį tyrimą. Iki baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti teismui nėra žinomos kokios nors aplinkybės. Dėl to atsakovė šį klausimą nagrinėjo ne 2020 m. lapkričio 18 d., o 2021 m. kovo 16 d. posėdyje.
27.2. Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata siekiama teisėtų tikslų. Teisėti tikslai susiję su specifine advokato padėtimi ir jos vaidmeniu valstybės teisinėje sistemoje. Advokato padėtis ir vaidmuo teisinėje sistemoje yra išsamiai aptarti teismų praktikoje. Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta priemonė yra nepriekaištingos reputacijos praradimo, nebeatitikimo advokatams keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo pasekmė, kurią lemia viešasis interesas užtikrinti, jog tik nepriekaištingo profesinio elgesio teisininkui būtų patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese.
27.3. Kiekvieno advokato laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo klausimas Advokatų taryboje yra nagrinėjamas individualiai, taip užtikrinant, kad įstatymo nuostata būtų taikoma vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei proporcingumo principais. Advokatui esant toje pačioje kaltinamojo padėtyje, baudžiamosios bylos eiga, konkrečiai teisiamojo posėdžio paskyrimas, gali būti reikšminga Advokatų tarybai sprendžiant, kad tolesnis advokato dalyvavimas teisiamojo statusu teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje gali kenkti Lietuvos advokatūros, advokato klientų (esamų ir galimų) bei visuomenės interesams. Šiuo atveju negali būti svarbesnis advokato teisėtas lūkestis nebūti laikinai išbrauktam. Būdamas kaltinamasis, ieškovas turėjo suvokti, kad nėra teisinio pagrindo tikėtis išlaikyti esamos padėties (galimybė neribotai praktikuoti visą baudžiamosios bylos nagrinėjimo laiką) nekintamumą. Ieškovas kaip profesionalus teisininkas turėjo suvokti ir priimti padėties, kurioje jis atsidūrė, galimas pasekmes.
27.4. Šios bylos atveju taikant Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalį nėra pagrindo vadovautis Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu, nes jame pateiktas aiškinimas nėra aktualus: Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatoje, lyginant ją su Valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, laikinas išbraukimas gali būti netaikomas įtariamam ar kaltinamam nusikalstamos veikos padarymu advokatui ir gali būti panaikintas nesibaigus baudžiamajam procesui, be to, nedraudžiama vertinti kiekvieną atvejį individualiai, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, tokiu būdu individualizuoti konkrečią situaciją; Advokatūros įstatyme, lyginant jį su Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nuostata, neužkertamas kelias advokatui, laikinai išbrauktam iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, laikino išbraukimo laikotarpiu dirbti teisinį ar kitą darbą ir gauti jo teisingą apmokėjimą; advokatas nėra valstybės tarnautojas ir valstybės tarnautojo statusas su individualia veikla besiverčiančio advokato statusu nėra ir negali būti tapatinamas, kaip negali būti sugretinamos ir valstybės tarnybos bei advokatūros veikla ir misija. Advokatų veiklos sąlygas ir tvarką reglamentuoja specialusis Advokatūros įstatymas. Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarime aiškiai nurodyta, jog iš esmės tapačios šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamoms Valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms nuostatoms normos, kuriomis reglamentuojamas tam tikras nusikalstamas veikas padariusių asmenų nušalinimas nuo pareigų ir nustatyta, kad už nušalinimo laikotarpį darbo užmokestis nemokamas, yra įtvirtintos ir kai kuriuose kituose teisės aktuose, kaip antai Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (2018 m. birželio 29 d. redakcija), Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme (2020 m. gruodžio 23 d. redakcija), Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme (2018 m. birželio 29 d. redakcija), tačiau juose nustatytas teisinis reguliavimas nėra šios konstitucinės justicijos bylos tyrimo dalykas.
27.5. Advokatų tarybai nesuteikti įgalinimai vertinti kaltinimo teisėtumo ir pagrįstumo. Laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo tikslai ir pagrindai yra kiti. Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta priemonė yra nepriekaištingos reputacijos praradimo, nebeatitikimo advokatams keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo pasekmė, kurią lemia viešasis interesas užtikrinti, jog tik nepriekaištingo profesinio elgesio teisininkui būtų patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese. Ginčijamiems sprendimams priimti atsakovei pakako įvertinti nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas ieškovas, pobūdį, jo ryšį su advokato profesine veikla, baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadiją, taip pat įvertinti, ar ieškovo tolimesnis dalyvavimas teisiamojo statusu baudžiamojoje byloje kenkia Lietuvos advokatūros, advokato klientų (esamų ir galimų) bei visuomenės interesams.
27.6. Ieškovo argumentai dėl asmenų lygybės principo pažeidimo yra nepagrįsti. Atsiliepimo parengimo dieną atsakovė yra pritaikiusi laikiną išbraukimą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo dešimčiai advokatų, kurie yra teisiami teismuose nagrinėjamose baudžiamosiose bylose, įskaitant ieškovą, ir tokios priemonės netaikiusi aštuoniems advokatams. Spręsdama, ar laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, atsakovė kiekvienu atveju labai atidžiai vertina visas bylos aplinkybes, visų pirma, ar advokato galima nusikalstama veikla buvo padaryta vykdant profesines pareigas. Šiuo atveju ieškovo galimai nusikalstama veikla padaryta tiesiogiai vykdant advokato profesines pareigas. Reikšmės turi ieškovo padarytų nusikaltimų pobūdis. Teismai šioje byloje neturėjo faktinio pagrindo vertinti kitų advokatų bylas ir tokio vertinimo neatliko.
27.7. Teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą išreikalauti duomenis, nes šie nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku. Kiekvienas Advokatų tarybos sprendimas dėl laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo yra individualus, priimamas įvertinus kiekvieno atvejo individualias aplinkybes. Duomenų apie kitus advokatus ir jiems pareikštus kaltinimus pateikimas pažeistų asmens duomenų apsaugos reikalavimus.
27.8. Ieškovas, aiškindamas Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atsakovės diskreciją, iškreipia jos prasmę. Diskrecija suteikia laisvę priimti sprendimus iš kelių galimų variantų atsižvelgiant į individualias aplinkybes. Esant individualioms aplinkybėms, priimami skirtingi sprendimai. Tai nėra diskriminacija. Nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista ieškovo teisė į teisingą teismą, nes buvo vertinami būtent dėl jo priimti Advokatų tarybos sprendimai. Kiti advokatai šioje byloje jokių reikalavimų nereiškė.
27.9. CPK nuostatos nedraudžia teismui pritarti vienos iš bylos šalių padarytoms išvadoms. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas to nedarė mechaniškai, todėl nėra pagrindo išvadai, jog teismas perrašė atsakovės procesinių dokumentų turinį. Ieškovo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzYtNDIxLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-176-421/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-176-421/2020">3K-3-176-421/2020</a> nėra išaiškinimo, jog „negalimi atvejai, kai palyginus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo ir atsakovo atsiliepimo į skundą turinį, matyti, jog skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje iš esmės yra perrašyti atsakovo atsiliepime išdėstyti argumentai“. Paminėti ieškovo teiginiai iš esmės pažodžiui, tik „adaptuojant“ teismo argumentus civiliniam procesui, perkelti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-500-968/2020. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovės faktinius, teisinius ieškinio bei atsiliepimo į ieškinį argumentus ir padarė galutines išvadas.
28. Ieškovas 2022 m. lapkričio 8 d. pateikė prašymą pridėti prie nagrinėjamos kasacine tvarka bylos profesoriaus habilituoto daktaro Vytauto Nekrošiaus 2022 m. lapkričio 7 d. mokslinę išvadą, kurioje pateikiamas atsakymas į mokslinio pobūdžio klausimą dėl Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalies aiškinimo.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl advokato padėties teisinėje sistemoje ir bendrųjų jo reputacijai taikytinų reikalavimų
29. Advokato paskirtis – teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus ir siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi aukštesni, reiklesni elgesio standartai. Pagal Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 3–6 punktuose nurodytus advokato veiklos principus advokatas turi veikti teisėtai, neatskleisti kliento paslapties, būti lojalus klientui, vengti interesų konflikto bei nepriekaištingai elgtis. Pagal Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalį advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai, savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų, saugoti advokato veiklos metu jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti.
30. Advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialūs reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek ir profesinės etikos taisyklėse. Profesinės etikos taisyklėse nustatyti reikalavimai advokato elgesiui yra objektyviai būtini: tik nepriekaištingo profesinio elgesio asmeniui gali būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese. Leidimas šiame procese dalyvauti bet kam, neatsižvelgiant į jo elgesį, diskredituotų teisingumo įgyvendinimo idėją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1243/2000; kt.).
31. Pagal Lietuvos advokatų etikos kodekso 5 straipsnio 3 dalį advokatas privalo vengti bet kokios neteisėtos pašalinės įtakos, kuri gali paveikti profesinių funkcijų atlikimą, netoleruoti neteisėto kišimosi į profesinę veiklą bei imtis priemonių tokiems veiksmams nutraukti ir pašalinti. Advokato profesinė garbė ir sąžiningumas yra tradicinės vertybės, kurių laikymasis yra advokato profesinė pareiga ir būtinoji sąlyga priklausyti advokatų korporacijai (Etikos kodekso 6 straipsnio 1 dalis). Advokato profesinės veiklos teisėtumas yra vienas svarbiausių principų, lemiančių advokato vaidmenį valstybės teisės sistemoje ir profesinės veiklos garantijas, todėl advokatas privalo siekti teisingumo ir teisėtumo idealų bei ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus tik teisėtais būdais ir priemonėmis, nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų draudimų, neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų bei gerbdamas kitų asmenų teises (Etikos kodekso 6 straipsnio 1 dalis).
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad advokatų veiklos principai, įtvirtinti Advokatūros įstatymo 5 straipsnyje, leidžia daryti išvadą, jog advokatas veikia ne tik kaip paslaugų teikėjas, bet ir kaip teisingumo įgyvendinimo proceso dalyvis, o tai sukuria jam specialius reikalavimus ir įpareigojimus siekti teisingumo, būti padoriam ir nepažeisti tam tikrų pamatinių reikalavimų, kurie šiuolaikinėse valstybėse keliami teisininkui, teisiniam proceso ir teisingumo įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-378/2021, 23 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad advokatai, būdami teisinės sistemos dalis, savo veikloje ne tik turi laikytis įstatymo, bet ir patys ginti įstatymo dvasią, teisingumo ir teisėtumo idealus. Įstatymo reikalavimų nepaisymas diskredituoja advokato profesiją ir žemina jos prestižą. Advokatas, pažeidęs imperatyviuosius įstatymo reikalavimus, negali teisintis nei įstatymo ar profesinės etikos taisyklių nežinojimu, nei nepakankamu įstatymo detalumu. Įstatymo ir profesinės etikos taisyklių nuostatas advokatas ar advokato padėjėjas privalo žinoti ex officio (pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/1999).
33. Ypatingas advokatų vaidmuo teisingumo sistemoje ir jiems keliami itin aukšti reikalavimai pabrėžiami ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje, be kita ko, bylose prieš Lietuvą. Antai 2017 m. birželio 27 d. sprendime, priimtame byloje Jankauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 50446/09, EŽTT priminė jo praktikoje akcentuojamą svarbiausią advokatų vaidmenį vykdant teisingumą; tam, kad visuomenės nariai galėtų pasitikėti teisingumo vykdymu, jie turi pasitikėti advokatų gebėjimu suteikti veiksmingą atstovavimą. Šis ypatingas advokatų, kaip nepriklausomų profesionalų, vaidmuo vykdant teisingumą apima daugelį pareigų ir apribojimų, ypač susijusių su jų profesiniu elgesiu, kuris turi būti diskretiškas, sąžiningas ir orus. Teismas, atkreipęs dėmesį į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. R (2000) 21 valstybėms narėms dėl vertimosi advokato profesija laisvės nuostatas, pažymėjo, kad advokato profesija turi būti įgyvendinama taip, kad stiprintų teisės viršenybę. Be to, advokato profesijos principuose yra tokios vertybės, kaip teisininko profesijos orumas ir garbė, konkretaus advokato sąžiningumas (angl. integrity) ir gera reputacija, pagarba kolegoms ir sąžiningam teisingumo vykdymui (pirmiau nurodytas sprendimas byloje Jankauskas prieš Lietuvą, 74–75, 77 punktai, taip pat žr. 2017 m. birželio 27 d. sprendimo byloje Lekavičienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 48427/09, 51–52, 54 punktus).
34. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad viena svarbiausių advokato teisinio statuso turėjimo ir advokato veiklos prielaidų yra nepriekaištingos asmens reputacijos (elgesio) principas. Nurodytos prielaidos išnykimas, t. y. profesinių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pažeidimas, yra pagrindas atimti asmeniui teisę verstis advokato praktika ir panaikinti advokato teisinį statusą. Kartu pažymėta, kad Advokatūros įstatymo normos turi būti aiškinamos vadovaujantis ir nepriekaištingos reputacijos principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2009).
35. Taigi tik tam tikrus profesinius ir reputacijos kriterijus atitinkantys asmenys gali būti praktikuojančiais advokatais. Tuo atveju, kai kyla rimtų abejonių dėl atitikties šiems reikalavimams, Advokatūros įstatymo 23 straipsnyje nustatytos tokio elgesio pasekmės – advokato veiklai taikomos priemonės, be kita ko, nagrinėjamoje civilinėje byloje svarstomas laikinas išbraukimas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo.
Dėl advokato teisių apsaugos reikalavimų ribojant jo teisę verstis advokato praktika
36. Pažymėtina, kad priemonių, ribojančių advokato teisę verstis advokato praktika, taikymas yra susijęs su žmogaus teisių apribojimais, taigi jas vertinant būtina vadovautis ne tik nacionaline teise, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatomis, aiškinamomis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje.
37. Nagrinėjamu klausimu aktualios Konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus gyvenimo gerbimą) bei Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio (teisės į nuosavybės apsaugą) nuostatos, todėl teisėjų kolegija dėl jų pasisakys. Pagal EŽTT praktiką dėl Konvencijos 8 straipsnio taikymo, privataus gyvenimo sąvoka apima daugelį asmens fizinės ir socialinės tapatybės aspektų; šis straipsnis kartu saugo ir teisę į asmens vystymąsi, ir teisę formuoti bei plėtoti santykius su kitais žmonėmis bei išorės pasauliu, tarp jų ir profesinio ar verslo pobūdžio santykius. Naujausioje EŽTT praktikoje laikomasi pozicijos, kad darbo ir panašaus pobūdžio bylose yra tam tikrų tipinių privataus gyvenimo aspektų, kuriems gali būti daromas poveikis atleidžiant, perkeliant į žemesnes pareigas, neleidžiant verstis tam tikra profesija ar taikant kitas nepalankias priemones (Didžiosios kolegijos 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Denisov prieš Ukrainą, peticijos Nr. 76639/11). Su darbu susijusiuose ginčuose privataus gyvenimo klausimas paprastai gali kilti dviem būdais: dėl to, kad ginčijamos priemonės taikymo priežastys susijusios su pareiškėjo privačiu gyvenimu (tokiu atveju EŽTT taiko „požiūrį, grindžiamą motyvais“) ar dėl priemonės padarinių privačiam gyvenimui („požiūris, grindžiamas padariniais“). Antruoju atveju esminę reikšmę įgyja poveikio minėtiems privataus gyvenimo aspektams sunkumas; pareiškėjas turi įtikinamai įrodyti, kad apribojimo sunkumo slenkstis, reikalingas Konvencijos 8 straipsniui taikyti, buvo pasiektas.
38. EŽTT įvairiuose kontekstuose yra nustatęs kriterijus tariamų pažeidimų rimtumui vertinti: pareiškėjo kentėjimai, lyginant jo gyvenimą prieš ir po svarstomos priemonės; padarinių sunkumas įvertintinas per subjektyvų pareiškėjo nurodomą supratimą atsižvelgiant į objektyvias konkrečios bylos aplinkybes. EŽTT praktika dėl advokatų veiklai taikomų ribojančių priemonių leidžia padaryti išvadą, kad iš esmės Konvencijos 8 straipsnis taikomas pakankamai ilgalaikiam teisės verstis advokato praktika ribojimui, jeigu advokatas tinkamai pagrindžia neigiamus jo padarinius savo privačiam gyvenimui (pvz., 2020 m. birželio 25 d. sprendimas byloje Bagirov prieš Azerbaidžaną, peticijos Nr. 81024/12 ir 28198/15; 2000 m. vasario 8 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Fontanesi prieš Austriją, peticijos Nr. 30192/96; su atitinkamais pakeitimais 2017 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Jankauskas (Nr. 2) prieš Lietuvą, peticijos Nr. 50446/09, dėl išbraukimo iš advokatų padėjėjų sąrašo, pritaikyto kaip nuobauda už drausminį nusižengimą – informacijos apie buvusį teistumą už apysunkį nusikaltimą, reikšmingą vertinant reputacijos reikalavimą, nepateikimą prieš tampant advokato padėjėju; sprendimas byloje Lekavičienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 48427/09, – dėl sprendimo negrąžinti pareiškėjos į advokatų sąrašą dėl buvusio nuteisimo už su profesine veikla susijusias nusikalstamas veikas; taip pat, priešingai, žr. 2022 m. spalio 4 d. sprendimą byloje Angerjärv ir Greinoman prieš Estiją, peticijos Nr. 16358/18 ir 34964/18). EŽTT praktikoje šiuo aspektu, pavyzdžiui, pažymėta, kad pakankamai ilgas advokato teisės verstis advokato praktika ribojimas gali turėti rimtų padarinių (pirmiau nurodytas sprendimas byloje Bagirov prieš Azerbaidžaną). Vertinant šias nuostatas nagrinėjamos civilinės bylos kontekste pažymėtina, kad panašaus rimtumo padarinių gali kilti ir tik dėl laikino pobūdžio teisės verstis advokato praktika ribojimo, kuris tęstųsi ilgą laiką (pavyzdžiui, tokia situacija gali susidaryti dėl ilgos susijusio baudžiamojo proceso trukmės).
39. EŽTT praktikoje konstatuota ir tai, kad Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio taikymas apima advokato praktiką, vardą, reputaciją, klientus ir pan. (angl. goodwill, pranc. client?le), nes tai tam tikrą vertę turintys dalykai, kurie daugeliu aspektų yra privačių teisių pobūdžio ir sudaro turtą bei yra nuosavybė šios nuostatos pirmo sakinio prasme (pvz., 2005 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Buzescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 61302/00). Tad teisės verstis advokato praktika ribojimas ar atėmimas, priklausomai nuo, be kita ko, konkrečių jo padarinių ir trukmės, gali sukelti jo teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe apribojimą (pvz., pirmiau nurodytas sprendimas byloje Buzescu prieš Rumuniją; 2014 m. liepos 8 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Biagioli prieš San Mariną, peticijos Nr. 8162/13; 2013 m. gegužės 14 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Hinov prieš Bulgariją, peticijos 23603/05; su atitinkamais pakeitimais 2022 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Mickovski prieš Šiaurės Makedoniją, peticijų Nr. 39107/18 ir 39726/18).
40. Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų teisių apribojimas turi būti nustatytas įstatyme, juo siekiama teisėto tikslo ir jis būtinas demokratinėje visuomenėje. Asmens teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, nustatytos Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, apribojimas turi būti teisėtas, t. y. vykdomas pagal įstatymą, ir atitikti teisingą pusiausvyrą tarp bendrojo visuomenės intereso poreikių ir asmens pagrindinės teisės apsaugos reikalavimų; turi būti pagrįstas proporcingumo santykis tarp panaudojamų priemonių ir siekiamo tikslo (pvz., minėtas sprendimas byloje Buzescu prieš Rumuniją).
41. Nagrinėjamos civilinės bylos kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal EŽTT praktiką sąvoka „nustatytas įstatyme“ arba „pagal įstatymą“ reikalauja ne tik kad svarstoma priemonė turėtų tam tikrą teisinį pagrindą nacionalinėje teisėje, bet ir tam tikros įstatymo kokybės, t. y. įstatymas turi būti tiek tinkamai prieinamas, tiek numatomas – išdėstytas pakankamai tiksliai, kad įgalintų asmenį prireikus, pasinaudojus atitinkama konsultacija, reguliuoti savo elgesį (pvz., 2014 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Mateescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 1944/10; 2016 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Milojević ir kiti prieš Serbiją, peticijos Nr. 43519/07; pirmiau nurodytas sprendimas byloje Buzescu prieš Rumuniją). Tam, kad nacionalinis įstatymas atitiktų šiuos reikalavimus, jis turi suteikti teisinę apsaugą nuo savavališko viešųjų institucijų (angl. public authorities) vykdomo pagal Konvenciją garantuojamų teisių ribojimo. Taigi įstatyme turi būti pakankamai aiškiai nurodyta bet kokios diskrecijos, suteiktos kompetentingoms institucijoms ribojant asmens pagrindines teises, apimtis ir įgyvendinimo būdas. Netiksli įstatymo formuluotė gali būti ištaisyta, jeigu įtvirtintos tinkamos procesinės garantijos, tokios kaip rungtyniškas procesas nepriklausomoje institucijoje, kuri gali patikrinti diskrecinių įgaliojimų taikymą ir užtikrinti, kad jie nebūtų įgyvendinami savavališkai. Nepakanka, kad diskreciniams įgaliojimams, išdėstytiems nenustatant apribojimų, tik formaliai būtų taikoma teisminė kontrolė. Kontrolę atliekanti institucija turi būti kompetentinga nagrinėti, ar pritaikytomis priemonėmis siekiama teisėto tikslo ir ar jos yra proporcingos (pvz., su atitinkamais pakeitimais minėtas sprendimas byloje Milojević ir kiti prieš Serbiją; 2022 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Juszczyszyn prieš Lenkiją, peticijos Nr. 35599/20, 261–264 punktai). Pažymėtina, kad tam tikri reikalavimai įgyvendinant teisminę kontrolę dėl vadovaujantis plačia diskrecija priimtų sprendimų, kuriais daromas poveikis asmens civilinėms teisėms ir pareigoms, kyla ir iš Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, iš kurios kyla ir teismo pareiga motyvuoti savo sprendimą.
42. EŽTT praktikoje pripažįstamas neigiamas aplinkybės, kad advokatas padarė nusikalstamą veiką, ypač susijusią su jo, kaip advokato, profesine veikla ar nukreiptą prieš teisingumo sistemos tinkamą veikimą, poveikis advokato reputacijai, taip pat galimybė, laikantis atitinkamo įstatymo, laikinai riboti tokia veika įtariamo ar kaltinamo advokato teisę verstis advokato praktika (pvz., Konvencijos 8 straipsnio kontekste žr. sprendimus bylose Jankauskas (Nr. 2) prieš Lietuvą; Lekavičienė prieš Lietuvą; 2000 m. vasario 8 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Fontanesi prieš Austriją, peticijos Nr. 30192/96; 2013 m. gegužės 14 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Hinov prieš Bulgariją, peticijos 23603/05; 2014 m. liepos 8 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Biagioli prieš San Mariną, peticijos Nr. 8162/13; Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio kontekste žr. sprendimą byloje Hinov prieš Bulgariją; su atitinkamais pakeitimais sprendimą byloje Mickovski prieš Šiaurės Makedoniją). Tokio pobūdžio ribojimais siekiama teisėtų tikslų – apsaugoti kitų asmenų, būtent advokatų klientų, interesus, teisingumo sistemos tinkamą veikimą, lūkesčius dėl advokato profesijos ir jos reputaciją. Kita vertus, EŽTT sprendimų analizė rodo ir tai, kad advokato įtarimas ar kaltinimas padarius nusikalstamą veiką netraktuojamas kaip savaime pateisinantis bet kokio pobūdžio trukmės ir apimties jo teisės verstis advokato praktika apribojimą. Nustatant, ar priemonė buvo būtina demokratinėje visuomenėje pagal Konvencijos 8 straipsnį, reikšminga tai, ar, atsižvelgiant į bylos aplinkybes kaip į visumą, motyvai, nurodyti jai pateisinti, buvo reikšmingi ir pakankami bei proporcingi siekiamiems teisėtiems tikslams; įtarimo (kaltinimo) sunkumas ir pobūdis, potenciali žala klientams advokatui tęsiant praktiką; žala advokato profesijos reputacijai advokatui dalyvaujant tuose pačiuose teismuose ir institucijose, kuriuose vykdomas ir baudžiamasis procesas prieš jį patį; advokato profesinės veiklos ribojimo apimtis ir trukmė; kt. (pvz., pirmiau nurodyti sprendimai bylose Fontanesi prieš Austriją; Hinov prieš Bulgariją; su atitinkamais pakeitimais pirmiau minėti sprendimai bylose Jankauskas (Nr. 2) prieš Lietuvą; Lekavičienė prieš Lietuvą). Daugelis nurodytų aplinkybių svarbios ir vertinant apribojimo proporcingumą nuosavybės apsaugos požiūriu; šiame kontekste taip pat reikšmingas konkretus apribojimo poveikis advokato praktikai, jo padariniai klientų praradimo požiūriu ir kt. (pvz., pirmiau nurodytas sprendimas byloje Hinov prieš Bulgariją; su atitinkamais pakeitimais sprendimas byloje Mickovski prieš Šiaurės Makedoniją).
Dėl Lietuvos advokatūros diskrecijos spręsti dėl laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo įgyvendinimo
43. Pagal Advokatūros įstatymo 8 straipsnio nuostatas, pareiškėjas nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali būti pripažintas advokatu, be kita ko, jeigu jis yra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip ketverius metus nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos; yra teistas už kitą, negu nurodyta šio straipsnio 1 punkte, tyčinį nusikaltimą, kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip trejus metus nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos; yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo dveji metai (žr., atitinkamai, šio straipsnio 1–3 punktus). Pagal šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą Lietuvos advokatūros sprendimu advokatas išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jeigu, be kita ko, jis neatitinka sąlygų, suteikiančių teisę verstis advokato veikla.
44. Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad advokatas Advokatų tarybos sprendimu gali būti laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jei jis yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, taip pat pritaikius Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą poveikio priemonę. Šiais atvejais advokatas yra išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės.
45. Sisteminė Advokatūros įstatymo nuostatų (8 straipsnio, 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 2 dalies) analizė leidžia daryti išvadą, kad, skirtingai negu galima būtų suprasti iš skundžiamų civilinėje byloje priimtų teismų sprendimų motyvų, aplinkybė, jog advokatas yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, savaime nereiškia jo nepriekaištingos reputacijos praradimo; be to, galimybė taikyti laikiną išbraukimą nustatyta tiek įtariamajam, tiek kaltinamajam, vadinasi, jo taikymui gali būti reikšmingas ne tik įtarimo lygis, paprastai stiprėjantis procesui judant į priekį, ar savaime tam tikros proceso stadijos pradžia, bet ir kitos aplinkybės. Teisė ir pareiga spręsti, ar konkrečiu atveju advokato įtarimas (kaltinimas) nusikalstamos veikos padarymu yra pagrindas tokioms rimtoms abejonėms dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimui, kad reikėtų laikinai išbraukti jį iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, pagal įstatymą suteikta Advokatų tarybai. Šiam sprendimą dėl laikino išbraukimo iš advokatų sąrašo priimančiam subjektui suteikta diskrecija vertinti tokios priemonės taikymo būtinybę. Įstatyme, minėta, nedetalizuojamas jos įgyvendinimas, t. y. analizuojamoje jo nuostatoje tiesiogiai nenurodoma, kokioje baudžiamojo proceso stadijoje ir kiek kartų Advokatų taryba gali svarstyti šios priemonės taikymą, ar įmanomas jos panaikinimas procesui dar nepasibaigus; nėra pateikiami jos taikymo kriterijai, aplinkybės, kurias toks subjektas privalo vertinti, jų reikšmė vienokio ar kitokio sprendimo priėmimui.
46. Advokatūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis. Šioje įstatymo normoje, garantuojant advokatų nepriklausomybę, kartu nustatomos jų nepriklausomybės ribos. Jos įtvirtintos ne tik Advokatūros įstatyme tiesiogiai, bet ir kituose teisės aktuose, kurių taip pat turi laikytis Lietuvos advokatūra, įgyvendindama Advokatūros įstatymą bei advokatūros organų priimtus aktus, pvz., Advokatūros įstatus, Etikos kodeksą ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNi8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-26/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-26/2007">3K-3-26/2007</a>; 2015 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Mi05NjkvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-42-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-42-969/2015">3K-3-42-969/2015</a>).
47. Lietuvos advokatūra įgyvendina advokatų savivaldą ir vienija visus advokatus (Advokatūros įstatymo 56 straipsnis), atitinkamai jai kyla pareiga užtikrinti, kad praktikuojantys advokatai, advokatų padėjėjai atitiktų jų profesijos atstovams keliamus aukštus standartus, ir nepriekaištinga reputacija yra to sudedamoji dalis. Pirmiau nurodytame sprendime byloje Jankauskas (Nr. 2) prieš Lietuvą atkreiptas dėmesys į tai, kad profesinės advokatų asociacijos vaidina esminį vaidmenį užtikrinant žmogaus teisių apsaugą, taigi turi turėti galimybę veikti nepriklausomai, ir kad pagarba kolegos ir teisininkų (advokatų) profesijos savireguliacijai yra pagrindiniai dalykai.
48. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą praktiką (nutarties 32–33 punktai), pažymi, kad visuotinai pripažinta advokato profesijos reikšmė teisingumo vykdymui, teisingumo sistemai ir visuomenei leidžia teigti, jog iš esmės svarstomas Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytos teisės verstis advokato praktika apribojimas yra galimas ir reikalingas, nes juo siekiama teisėtų tikslų. Advokato, įtariamo ar kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, teisės praktikuoti sustabdymas bendriausia prasme gali atitikti teisėtus advokato profesijos prestižo, teisingumo sistemos tinkamo veikimo, klientų interesus, o šio ribojimo įgyvendinimas įstatymo nuosekliai patikėtas būtent advokatų savivaldos, atsakingos už advokatų atitiktį jiems keliamiems reikalavimams, institucijai. Kita vertus, advokatas, įtariamas ar kaltinamas nusikalstama veika, dėl tokio statuso, taip pat dėl taikomos teisę verstis advokato praktika ribojančios priemonės savaime nepraranda pirmiau nurodytų savo teisių, nustatytų Konvencijos 8 straipsnyje, jos Protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, apsaugos garantijų. Vadinasi, nekvestionuojant aptariamo ribojimo būtinybės tam tikrais atvejais, tokio įstatyme nustatyto kompetentingo subjekto diskrecijos įgyvendinimas priimant sprendimus dėl šio apribojimo taikymo turi derėti su esminiais principais ir atitikti minėtų Konvencijos nuostatų, aiškinamų EŽTT praktikoje, reikalavimus. Svarbią reikšmę užtikrinant jų laikymąsi pirmiausiai turi nuosekli pačios Advokatų tarybos sprendimų priėmimo praktika analogiškose situacijose.
49. Reikšminga ir Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, kad Advokatų tarybos sprendimas dėl laikino advokato išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo yra skundžiamas teismui. Taigi advokatas turi įstatyme įtvirtintą galimybę, kad tokias Advokatų tarybos išvadas peržiūrėtų nepriklausoma ir nešališka teisminė institucija. EŽTT savo praktikoje yra nurodęs, kad asmuo turi turėti galimybę įrodyti savo skundus pagal Konvencijos 8 straipsnį ir (ar) kad sprendimo priėmimo procesas, lemiantis priemones, ribojančias Konvencijos 8 straipsnio teises, buvo neteisingas (žr. minėtą sprendimą byloje Jankauskas (Nr. 2) prieš Lietuvą).
50. Remiantis šios nutarties 41–42 punktuose nurodyta EŽTT praktika, Konvencijoje įtvirtintas advokato teises ribojantis įstatymas, taikomas konkrečiu atveju, turi atitikti pagal Konvenciją keliamus kokybės reikalavimus, be kita ko, būti pakankamai aiškus ir tikslus, numatomas, t. y. leisti įtariamajam ar kaltinamajam advokatui, kiek pagrįstai įmanoma, numatyti laikino išbraukimo taikymą. Šiame kontekste teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo poziciją, kuria vadovaujantis advokatas, įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nepriklausomai nuo kitų aplinkybių, negali turėti pagrįsto lūkesčio būti neišbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo, o dėl tokio (ne)išbraukimo turi pasikliauti iš esmės nevaržoma Advokatų tarybos diskrecija. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir atsižvelgus į nurodytą advokatūros nepriklausomumo principą ir pripažįstant (tam tikrą) advokatūros diskreciją priimti sprendimus nurodytais klausimais, abstrakčiai suformuluota Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata „gali būti laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jei jis yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu“ neturi būti aiškinama kaip reiškianti neribotą šio subjekto diskreciją priimti tokius sprendimus bet kuriuo proceso metu, nepriklausomai nuo susijusių aplinkybių pasikeitimo. Taip aiškinama nuostata nesuteiktų suinteresuotam advokatui (potencialiai gana ilgą laiką) vykstančio baudžiamojo proceso situacijoje pagrįsta apimtimi numatyti įstatymo nuostatos taikymo, nors apribojimas, minėta, gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį jo Konvencijoje įtvirtintoms teisėms.
51. Teisėjų kolegija pažymi, kad, siekiant užtikrinti aiškų ir numatomą bendro pobūdžio įstatymo normos taikymą, pirmiausia reikšminga nuosekli ir prieinama už jos įgyvendinimą atsakingo subjekto – Advokatų tarybos – praktika. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors Advokatūros įstatyme neįtvirtinta konkrečių reikalavimų sprendimo dėl laikino išbraukimo motyvams, tokių motyvų, konkrečiu atveju lemiančių Tarybos sprendimą, nurodymas jį priimant pasitarnautų stiprinant įstatymo taikymo numatomumą ir teisinį tikrumą ir taip prisidėtų prie suinteresuotų asmenų – be kita ko, pačių advokatų – teisių užtikrinimo. Be to, svarbi procesinė garantija užtikrinant įstatymo numatomumą yra tai, kad bendro pobūdžio įstatymo normos pagrindu priimti advokatūros sprendimai peržiūrimi nepriklausomos nešališkos institucijos (teismo), taip užtikrinant galimų įstatymo trūkumų (pernelyg bendro pobūdžio formuluočių) ištaisymą. Tai reiškia, kad teismai, taikydami įstatymą konkrečioms aplinkybėms, neturi apsiriboti formaliu jo aiškinimu. Teismai turi tokią įstatymo nuostatą aiškinti nustatydami, ar konkrečiu atveju yra reikšmingų ir pakankamų priežasčių riboti asmens teisę verstis advokato praktika, ar ribojimas proporcingas minėtiems teisėtiems tikslams, ar pateisinamas esamoje situacijoje, ar netrukdomo naudojimosi nuosavybe – advokato praktika – ribojimas neuždeda advokatui pernelyg didelės naštos, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, ar aiški šių diskrecinių įgaliojimų įgyvendinimo tvarka, ar įgaliojimai įgyvendinti tinkamu būdu.
52. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija Advokatų tarybos sprendimus, iš esmės teigdamas, kad atsakovė, nepasikeitus jokioms aplinkybėms (apie bylos perdavimą teismui jau buvo žinoma priimant 2020 m. lapkričio 18 d sprendimą), pakartotinio posėdžio metu priėmė sprendimą laikinai išbraukti jį iš praktikuojančių advokatų sąrašo, tokio sprendimo nepagrindė kokiais nors motyvais. Ieškovas teigė, kad jis informavo atsakovę apie jam pareikštą kaltinimą, 2020 m. spalio 23 d. pateikė savo paaiškinimą dėl kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių, o Advokatų tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. posėdyje buvo nuspręsta netaikyti jam laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo, rekomenduota jam nepriimti pavedimų, susijusių su atstovavimu Panevėžio apygardos teisme. Tačiau Advokatų tarybos 2021 m. vasario 9 d. posėdyje, svarstant dėl kitų advokatų, kuriems pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime Nr. 04-7-00007-18, nuspręsta kviesti į kitą posėdį ieškovą ir svarstyti jo laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo klausimą. Advokatų tarybos 2021 m. kovo 16 d. posėdyje nuspręsta laikinai išbraukti ieškovą iš praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2021 m. birželio 1 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiems sprendimams taikytinas bendro (abstraktaus) pobūdžio teisinis reglamentavimas bei atsakovės sprendimo motyvų nebuvimas sudaro pagrindą abejoti tinkamu advokatūros diskrecijos pagal Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalies normą įgyvendinimu, t. y. tuo, ar atsakovės sprendimas suderinamas su teisėtų lūkesčių apsauga, teisiniu tikrumu ir saugumu, ar atitinka Konvencijos 8 straipsnio 2 dalies ir Protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus.
53. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, nors ir nurodė kai kuriuos šiuo aspektu reikšmingus veiksnius (advokatui inkriminuojamos veiklos pobūdį bei sunkumo laipsnį, jos ryšį su advokato veikla, pajamų netekimą, negalėjimą vykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų), bet išsamiau jų nevertino bei neargumentavo ir Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą Advokatų tarybos diskreciją aiškino kaip absoliučią, iš esmės pripažindamas galimybę ją įgyvendinti nepriklausomai nuo situacijos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į pirmiau aptartą Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatų labai bendrą pobūdį, siekiant užtikrinti įstatymo numatomumo reikalavimų laikymąsi įstatymo nuostatą taikant konkrečiais atvejais, nepakanka tik formaliai įgyvendinti teisminę kontrolę. Vadovaujantis abstrakčia norma (nepateikiant jokių gairių dėl diskrecinių įgaliojimų įgyvendinimo) priimtas sprendimas, nepagrindžiamas kokiais nors motyvais, turėtų būti teismo patikrinamas įvertinant, ar pritaikyta priemone (laikinu advokato veiklos apribojimu) buvo siekiama teisėto tikslo, ar ji proporcinga ir pateisinama esamoje situacijoje (ar visuomenėje ir ikiteisminėje stadijoje gana plačiai aptarinėtos baudžiamosios bylos viešo teisminio nagrinėjimo pradžia (teismo posėdžio datos nustatymas) laikytina pateisinančia iš naujo nagrinėti klausimą dėl laikino išbraukimo ir priimti priešingą nei prieš tai sprendimą, kai apie bylos perdavimą nagrinėti teismui buvo žinoma ir priimant pirmesnį sprendimą, kuriuo toks apribojimas advokatui netaikytas). Minėta, kad tokią patikrą atlikus priimtas teismo sprendimas turi būti išsamiai motyvuotas, nurodant reikšmingus ir pakankamus ribojančios priemonės taikymo motyvus.
54. Pažymėtina ir tai, kad išsamių motyvų pateikimas svarbus ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies požiūriu užtikrinant asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, be kita ko, motyvuotą teismo sprendimą. Minėta, kad bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime nurodyti kai kurie argumentai dėl ribojimui įvertinti reikšmingų veiksnių – pavyzdžiui, atsižvelgta į veikos pobūdį, sąryšį su ieškovo kaip advokato veikla, nurodyta, kad byla buvo perduota teismui, kuriame procesas yra viešas. Tačiau Advokatų tarybos diskrecijos suabsoliutinimas, nepriekaištingos reputacijos reikalavimo iškėlimas nepaaiškinant, kodėl jis konkrečiu atveju tapo aktualus būtent pasiektoje proceso stadijoje, ar sprendimo neišbraukti ir praėjus neilgam laikotarpiui priimto sprendimo laikinai išbraukti ieškovą iš advokatų sąrašo priėmimo momentai proceso stadijos, kitų aplinkybių požiūriu reikšmingai skyrėsi tarpusavyje ir kaip būtent, nenurodant motyvų, kad pakartotinis klausimo svarstymas, nepasikeitus esminėms aplinkybėms (jeigu būtų padaryta išvada, kad aplinkybės išties nepasikeitė), ir laikinas išbraukimas atitinka ieškovo konvencinių teisių ribojimus, leidžia daryti išvadą, kad teismas netinkamai atliko diskrecinių įgaliojimų kontrolę ir nepaneigė ieškovo argumentų dėl galimo jam taikytos priemonės savavališkumo.
55. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas dėl atsakovės diskrecinių įgaliojimų laikinai išbraukti iš advokatų sąrašo taikymo ir bylai reikšmingų aplinkybių neįvertino šioje nutartyje nurodytais aspektais (žr., nutarties 51 punktą). Padarytas teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą šiam teismui nagrinėti pagal nutartyje nurodytus argumentus.
Dėl prašymo priimti mokslinę išvadą
56. Ieškovas po kasacinio skundo priėmimo pateikė teismui prašymą pridėti prie nagrinėjamos kasacine tvarka bylos profesoriaus habilituoto daktaro V. Nekrošiaus 2022 m. lapkričio 7 d. mokslinę išvadą, kurioje pateikiamas atsakymas į mokslinio pobūdžio klausimą dėl Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalies aiškinimo. Teisėjų kolegija nurodo, kad, išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, kasacinio skundo papildyti ar pakeisti negalima (CPK 350 straipsnio 8 dalis); kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir jų iš naujo nenustato (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl nauji įrodymai kasaciniame teisme nepriimami. Dėl šios priežasties pateikti papildomi įrodymai grąžintini ieškovui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
57. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti bylą nagrinėsiančiam apeliacinės instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Atsisakyti priimti ieškovo M. N. pateiktą mokslinę išvadą ir grąžinti ją pateikusiam asmeniui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Alė Bukavinienė
Gražina Davidonienė
Sigita Rudėnaitė
