Civilinė byla Nr. 3K-3-462/2009 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
75.6.2; 75.8
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui D. B. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo bei turto padalijimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje keliamas dalies santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, priteisti ieškovei asmenine nuosavybės teise: 1) parduotuvę - kirpyklą, esančią (duomenys neskelbtini) (224 000 Lt vertės), ten esančią įrangą ir baldus (10 000 Lt vertės); 2) kirpyklą - parduotuvę su rūsiu, esančią (duomenys neskelbtini) (163 000 Lt vertės), su joje esančiais baldais bei soliariumo įranga (80 000 Lt vertės); 3) automobilį CHRYSLER NEON, (5000 Lt vertės); 4) R. B. individualią įmonę (1 Lt vertės); 5) ½ dalį fekalinės kanalizacijos vamzdyno, esančio (duomenys neskelbtini) (3070 Lt vertės); 6) 2006 m. birželio 19 d. išperkamosios nuomos sutartimi Nr. 2006/06-T175 įgytus likusius kreditoriaus įsipareigojimus (55 028 Lt dydžio); atsakovui asmeninės nuosavybės teise prašė priteisti: 1) butą, esantį (duomenys neskelbtini) (215 000 Lt vertės); 2) kirpyklą, esančią (duomenys neskelbtini) (150 000 Lt vertės); 3) 1/2 dalį fekalinės kanalizacijos vamzdyno, esančio (duomenys neskelbtini) (3070 Lt vertės); 4) pagal 2006 m. vasario 10 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. 720-06IL likusius kreditoriaus įsipareigojimus (86 493,57 Lt dydžio); nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 750 Lt išlaikymą, mokamą kas mėnesį iki jų pilnametystės, ir 6600 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovės nuomone, šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis naudojo psichinį bei fizinį smurtą, nevykdė sutuoktinio pareigų. Dėl susiformavusių vaikų tarpusavio ryšių su motina jų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove ir priteistinas iš atsakovo išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinantis vaikams būtinas vystytis sąlygas. Kadangi atsakovas vaikų išlaikymui skirdavo po 400 Lt per mėnesį, priteistinas 6505 Lt įsiskolinimas nuo 2007 m. spalio mėnesio. Dėl santuokoje įgyto turto ieškovė nurodė savo pageidaujamą turto padalijimo variantą.
Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove ir priteisti jiems išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį; padalyti santuokoje įgytą turtą, priteisiant atsakovui asmenine nuosavybės teise: 1) vyrų kirpyklą, esančią (duomenys neskelbtini), su joje esančiais baldais ir įranga (152 000 Lt vertės); 2) kirpyklą - parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) (163 000 Lt vertės), su soliariumo įranga (80 000 Lt vertės); 3) ½ dalį inžinerinių tinklų (fekalinės kanalizacijos vamzdyno), esančių (duomenys neskelbtini) (3070 Lt vertės); 4) 2006 m. vasario 10 d. kreditavimo sutartimi Nr. 720-06IL įgytų įsipareigojimų ½ dalį (43 191,47 Lt dydžio); 5) 2006 m. spalio 2 d. lizingo sutartimi Nr. 2006/0-T175 įgytus kreditoriaus įsipareigojimus (55 028,75 Lt dydžio). Atsakovo nuomone, ieškovė nepateikė įrodymų, kad santuoka iširo dėl jo kaltės; ieškovė pažeidė CK 3.27 straipsnio 1 dalyje numatytas sutuoktinio pareigas. Kadangi atsakovas tiesiogiai bendrauja su vaikais, vaikų poreikiams tenkinti skiria papildomų lėšų, jo manymu, priteistinas mažesnis nei ieškovės prašomas išlaikymas. Butas (duomenys neskelbtini) yra šeimos turtas ir turėtų būti priteistas ieškovei, nes su ja lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Visas kitas turtas skirtas ūkinei-komercinei veiklai. Atsižvelgiant į tai, kad jis vykdo komercinę veiklą vyrų kirpykloje bei kirpykloje- parduotuvėje, jo vardu yra išduoti visuomenės sveikatos centro leidimai - higienos pasai, o gaunamos pajamos iš šios komercinės veiklos yra vienintelis atsakovo pragyvenimo bei vaikų išlaikymo šaltinis, prašė soliariumo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ir vyrų kirpyklos patalpas priteisti jam.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. sausio 6 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priešieškinio: nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatė vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo vaikų išlaikymui po 750 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės; priteisė ieškovei nuosavybės teises į butą, saloną (parduotuvę - kirpyklą), automobilį, ieškovės vardu registruotą individualią įmonę; ½ dalį inžinerinių tinklų (fekalinės kanalizacijos vamzdyno); atsakovui asmeninės nuosavybės teise vyrų kirpyklą, soliariumą (kirpyklą - parduotuvę), su soliariumo įranga; ½ dalį inžinerinių tinklų (fekalinės kanalizacijos vamzdyno); kreditinius įsipareigojimus pagal 2006 m. birželio 19 d. išperkamosios nuomos sutartį ir pagal 2006 m. vasario 10 d. kredito sutartį paliko solidariosiomis šalių prievolėmis iki jų visiško įvykdymo. Teismas, priteisdamas išlaikymą, nurodė, kad priteisiamas jo dydis užtikrins būtinas vaikams vystytis sąlygas ir yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai. Kadangi byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad atsakovas rūpinosi vaikais, rėmė juos materialiai, reikalavimą priteisti iš jo išlaikymo įsiskolinimą pripažino nepagrįstu. Teismas vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, todėl, dalydamas santuokoje įgytą turtą, šeimos butą priteisė ieškovei. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas plėtoja komercinę veiklą, kuri užtikrina galimybę gauti pajamas gyvenimui ir vaikų išlaikymui, vyrų kirpykloje ir soliariume, jo vardu yra išduoti visuomenės sveikatos centro leidimai keleriems metams, teismas priteisė atsakovui jo faktiškai naudojamas patalpas. Teismas pažymėjo, kad už santuokos metu prisiimtus įsipareigojimus atsako abu sutuoktiniai solidariai, todėl, nesant kreditoriaus pritarimo, skolininkai negali vienašališkai pakeisti sutarties sąlygų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 14 d. nutartimi tenkino ieškovės apeliacinį skundą ir Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 6 d. sprendimą pakeitė dėl dalies santuokoje įgyto turto priteisimo – ieškovei priteistą butą priteisė atsakovui, o atsakovui priteistą soliariumą su joje esančia įranga priteisė ieškovei; taip pat priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 50 000 Lt kompensaciją už jam tenkančią mažesnę santuokoje įgyto turto dalį; nustatė, kad išlaikymas vaikams priteisiamas nuo sprendimo priėmimo dienos; atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už vaikų išlaikymą. Kolegija nutartyje kitaip vertino byloje esančius įrodymus dėl būtinybės kita tvarka dalyti santuokoje įgytą turtą. Kadangi soliariumo patalpa funkciškai susijusi su ieškovei priteista parduotuve kirpykla, be to, ieškovei nuosavybės teise priklauso kitas butas, tai kolegija laikė, kad tikslinga soliariumo patalpą priteisti ieškovės naudai. Kolegija pažymėjo, kad atsakovas neturi gyvenamosios vietos, todėl butą tikslingiau, jos manymu, skirti atsakovui. Kolegija rėmėsi ieškovės apeliaciniam teismui pateiktu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriuo užfiksuota, kad šioje patalpoje atsakovas nevykdo jokios komercinės veiklos. Nors už didesnę ieškovei tenkančio turto dalį atsakovui turėtų būti sumokėta 73 233 Lt kompensacijos, kolegija priteisiamą sumą sumažino iki 50 000 Lt dėl to, kad su ieškove lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai. Kolegija, atmesdama reikalavimą priteisti įsiskolinimą vaikų išlaikymui, vadovavosi pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad atsakovas skyrė lėšų ne tik vaikams išlaikyti, bet ir bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Su likusiais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais kolegija sutiko.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 6 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 14 d. nutarties dalį dėl patalpų (soliariumo) (duomenys neskelbtini) priteisimo, pripažinti atsakovui teisę į ½ dalį šios patalpos ir priteisti atsakovui ½ dalį šios patalpos iš ieškovės; priteisti atsakovui teisę naudotis soliariumo įranga lizingo sutarties pagrindu; panaikinti apeliacinės nutarties dalį dėl buto (duomenys neskelbtini) priteisimo atsakovo naudai ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl šio buto priteisimo ieškovei. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl sutuoktinių turto teisinio režimo. Pirmosios instancijos teismas visam santuokoje įgytam turtui taikė CK 3.87 straipsnio 1 dalies nuostatas ir neatsižvelgė, kad dalis turto, t. y. soliariumo patalpos, šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Dėl to teismas turėjo išeiti už ieškinio ir priešieškinio ribų ir spręsti dėl ½ dalies soliariumo priteisimo ieškovei ir atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat netaikė CK 3.87 straipsnio 2 dalies nuostatų šioms patalpoms. Kasatorius pažymi, kad analogiškai šiai situacijai šalims dalinės nuosavybės teise priklausantys inžineriniai tinklai teismų buvo padalyti po ½ dalį.
2. Dėl santuokoje įgyto turto dalijimo būdo, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas santuokoje įgytą turtą iš esmės dalijo teisingai, nes atsižvelgė į šalių gaunamas pajamas iš verslui naudojamo turto bei nepilnamečių vaikų interesus. Apeliacinės instancijos teismas naujų faktinių aplinkybių nenustatė, tačiau turtą dalijo kitaip ir neatkreipė dėmesio į tai, kad kasatoriui beveik perpus buvo sumažintas verslo patalpų plotas, nors prievolė vaikų išlaikymui (pajamos skaičiuotos pagal verslui tenkantį patalpų plotą) palikta tokia pati. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas faktines aplinkybes, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
3. Dėl hipotekos. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nesprendė dėl hipotekos, kurioje bendraturtės yra abi ginčo šalys. Kadangi hipoteka, keičiantis savininkui, seka pagal daiktą, teismai turėjo pakeisti hipotekos teisinius santykius, įforminant hipoteką savininko vardu. Kasatorius mano, kad teismas netinkamai taikė CK 4.171 straipsnio 9 punktą, nes teismo sprendime turėjo būti nurodyta, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, hipoteka pereina vienai iš šalių.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodomi šie argumentai:
1. Teismai tinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl sutuoktinių turto teisinio režimo. Kasatorius nei atsiliepime į ieškinį, nei priešieškinyje nereiškė reikalavimo dėl soliariumo patalpų pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, todėl kasacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo juos analizuoti. Ieškovė nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad soliariumo patalpos buvo įgytos bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kadangi šis turtas įgytas po santuokos sudarymo, tai jis laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. Kasatorius neįrodė, kad yra šį turtą įgijęs asmeninės nuosavybės teise. Be to, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai soliariumo įrangą priteisė ieškovei, nes jos vardu sudaryta lizingo sutartis, ji naudojasi šiais daiktais.
2. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes ir teisingai padalijo santuokoje įgytą turtą. Ieškovė pateikia savo faktinių aplinkybių vertinimą, pagrindžiantį teismo taikytą turto padalijimą dėl buto ir soliariumo bei reikalingumą soliariumo patalpas priteisti ieškovei.
3. Kadangi ginčo atveju hipoteka išliko, nesikeitė ir nepasibaigė, perėjus daiktui kitam savininkui, hipoteka seka pagal savininką, tai teismai atskirai neprivalėjo pasisakyti apie hipotekos registro duomenų pasikeitimą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl sutuoktinių turto teisinio režimo
CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė.
Kasatorius nurodo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, dalydami santuokoje įgytą turtą, dėl viso turto taikė CK 3.87 straipsnio 1 dalies nuostatas ir neatsižvelgė į tai, kad dalis turto, t. y. soliariumo patalpos, šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl turėjo išeiti už ieškinio ribų ir dalyti šias patalpas dalyti po ½ dalį.
Bylos šalys, tiek reikšdamos ieškinį, tiek priešieškinį ir prašydamos dalyti santuokoje įgytą turtą, tarp jų ir soliariumo patalpas, vertino jį kaip turtą, įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teismai, spręsdami ginčą, nustatė, kad ieškovė su atsakovu, įgydami patalpas verslui bei kitus nekilnojamojo turto objektus, kūrė bendrąją jungtinę nuosavybę – verslui patalpas įsigijo už santuokoje įgytas lėšas; aiškiai išreikštos šalių valios įsigyti soliariumo patalpas bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. šalių susitarimo nurodytas patalpas įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, teismai nenustatė. Kasatorius savo teiginius grindžia Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kad kiekvienai bylos šaliai priklauso po ½ dalį nuosavybės teisės į soliariumo patalpas, tačiau ši išlyga, kad nurodytas patalpas šalys pirko,,lygiomis dalimis”, pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes negalėjo būti aiškinama kaip reiškianti, kad butą sutuoktiniai įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nenustatę šalių susitarimo nurodytas patalpas įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, teismai pagrįstai vertino ir dalijo nurodomą turtą kaip įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai tinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl sutuoktinių turto teisinio režimo nustatymo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 347 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas remtis kasaciniame skunde naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ieškovė, reikšdama ieškinį ir prašydama dalyti santuokoje įgytą turtą pagal jos pageidaujamą variantą, tiek atsakovas, pateikdamas priešieškinį, kuriuo prašė santuokoje įgytą turtą dalyti pagal jo pageidaujamą variantą, visą santuokoje įgytą turtą prašė dalyti kaip turtą, įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t. y. nenurodė jokių aplinkybių, jog soliariumo patalpos joms priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Dėl to kasatorius negali remtis jo priešieškinyje išreikštą valią keičiančiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos žemesnės instancijos teismų.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo
Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo taikytu santuokoje įgyto turto padalijimo būdu, t. y. nesutinka dėl buto priteisimo kasatoriui, o soliariumo patalpos – ieškovei, ir nurodo, kad, ginant vaikų interesus, butas turėtų būti priteisiamas ieškovei, o verslo patalpos (soliariumo) – kasatoriui.
CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, parenkant turto dalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Esant ginčui dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo, teismas nėra suvaržytas konkrečių sutuoktinių reikalavimų ir turto padalijimą sprendžia tokiu būdu, jog laikantis įstatymų reikalavimų turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuoti galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-243/2009). Taigi, nustatydamas sutuoktiniams tenkančio turto dalis, teismas taiko CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgia tiek į subjektyvaus, tiek objektyvaus pobūdžio veiksnius, kiekvienu konkrečiu atveju vertina konkretaus turto savybes, jo paskirtį, galimybes turtu naudotis, jį išlaikyti ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs dėl kriterijų parenkant santuokoje įgyto turto padalijimo būdą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje R. Ž. v. Ž., bylos Nr. 3K-3-222/2009; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-523/2008; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008; 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-526/2006; kt.).
Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo parinktą turto dalijimo būdą ir soliariumo patalpas priteisdamas ieškovei, o butą – kasatoriui, atsižvelgė į turto panaudojimo tikslingumą, jo išdėstymą, objektų tarpusavio funkcinį ryšį (soliariumas su ieškovei priteista kirpykla yra sujungti atvira niša, bendra yra šildymo ir karšto vandens sistema, o butas yra virš kasatoriui priteistos vyrų kirpyklos), šalių galimybę naudotis turtu kiekvienam atskirai, nes šalių santykiai yra konfliktiški, vaikų interesus (vaikai gyvena kitame ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, turi po atskirą kambarį, lanko šalia esančias mokyklą ir darželį; šioms patalpoms nereikia papildomų lėšų, tuo tarpu kasatoriui priteistas butas nebaigtas įrengti). Kasatorius teigia, kad jam tenkanti nekilnojamojo turto dalis verslui plėtoti yra mažesnė nei priteista ieškovei, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog apeliacinės instancijos teismas nekilnojamąjį turtą natūra padalijo į dvi atskiras iš esmės proporcingas dalis: ieškovei 70,82 kv. m, kasatoriui – 72,91 kv. m; be to, kasatoriui iš ieškovės yra priteista kompensacija. Kasatorius taip pat nurodo, kad, negalint jam toliau plėtoti verslo soliariumo patalpose, sumažės jo pajamos, todėl teismas, mažindamas jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį verslui, neatsižvelgė į vaikams priteistą išlaikymą, kuris buvo skaičiuotas pagal kiekvienam sutuoktiniui tenkančio turto dalį. Šį argumentą teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą, nes apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nuo 2008 m. birželio mėn. (dar prieš priimant teismo sprendimą pirmosios instancijos teisme) šiose patalpose kasatorius veiklos nevykdė. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms, gali kisti vaiko išlaikymo prievolės turinys, todėl išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti sprendimą, nustačiusį išlaikymo dydį ir formą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Ž. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-77/2008; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-236/2006; 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. V. U., bylos Nr. 3K-3-628/2006; kt.) Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas santuokoje įgyto turto padalijimo būdą, atsižvelgė į CK 3.123 straipsnio 1 dalyje ir 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatytas aplinkybes ir nepažeidė teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.
Dėl hipotekos registro duomenų pakeitimo
Kasatorius nurodo, kad, keičiantis savininkui, hipoteka seka pagal daiktą, todėl teismas turėjo pakeisti hipotekos teisinius santykius, įforminant hipoteką savininko vardu.
Nekilnojamojo turto įkeitimo, kuriuo užtikrinamas pagrindinės prievolės tinkamas įvykdymas, teisė įgyjama ją įregistravus hipotekoje (CK 4.170 straipsnis). Esant pasikeitimams pagrindinėje prievolėje ir įkeitimo santykiuose, atsiranda pagrindas pakeisti hipotekos registro duomenis. Hipotekos registro duomenys keičiami ta pačia tvarka kaip ir hipoteka (CK 4.185 straipsnio 4 dalis, CPK 554 straipsnio 1 dalis). Tačiau išimtiniais įstatymų nustatytais atvejais hipotekos registro duomenys gali būti keičiami remiantis ne hipotekos lakštu, bet kitų registrų duomenimis. Pagal Hipotekos registro nuostatų 86.3 punktą pasikeitimai Nekilnojamojo turto registre perduodami hipotekos įstaigai. Nurodytu nuostatų punktu įgyvendinamos CK 4.172, 4.173, 4.207 straipsnių nuostatos, kad, tiek padalijus įkeistą nekilnojamąjį turtą, tiek įkeistus daiktus sujungus, hipoteka išlieka. Taigi po nekilnojamojo turto padalijimo, sujungimo ar perleidimo kito asmens nuosavybėn visais atvejais hipoteka seka paskui turtą, nepriklausomai nuo sandorio šalių valios, o įkeitimo teisinio santykio dalyviai atleidžiami nuo pareigos reikšti prašymą dėl hipotekos registro duomenų pakeitimo – pakeitimai atliekami Nekilnojamojo turto registro duomenų pagrindu. Toks hipotekos registro duomenų pakeitimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimas yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB bankas,,Hansa-LTB“ v. 91-oji GNSB, bylos Nr. 3K-3-1195/2002. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, padalijus sutuoktinių turtą ir pasikeitus nekilnojamojo turto, kuriam registruota hipoteka, savininkui, teismas neturėjo pareigos pasisakyti apie hipotekos registro duomenų pasikeitimą, nes pagal CK 4.171 straipsnio 9 dalį, 4.172, 4.207 straipsnius įkeisto daikto nuosavybės teisei perėjus iš įkaito davėjo kitam asmeniui įkeitimo teisė lieka galioti, o hipoteka seka paskui daiktą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai taikė hipotekos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl ir šį kasacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
Kadangi kasacinis skundas atmetamas, tai ieškovei iš kasatoriaus priteistinos išlaidos advokato pagalbai kasacinėje instancijoje apmokėti (CPK 98 straipsnis). Įvertinus kriterijus, nurodytus Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 2 punkte bei remiantis 8.14 punktu, iš kasatoriaus ieškovei priteistina 500 Lt.
Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai) šioje byloje yra 58,45 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 58,45 Lt (penkiasdešimt aštuonis litus 45 centus) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, atlyginimo valstybei bei 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų ieškovės R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme apmokėti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Antanas Simniškis
Vincas Verseckas
