Pareiškimo Nr. DOK-662/2026
Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00205-2022-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.2; 2.15.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Arūno Budrio (pranešėjas),
išnagrinėjo nuteistosios I. T. ir jos gynėjo advokato Gintauto Danišausko pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Byloje teismų priimti procesiniai sprendimai
1. Baudžiamojoje byloje, kurią prašoma atnaujinti, teismų priimti tokie procesiniai sprendimai:
1.1. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu I. T. išteisinta dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
1.2. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo I. T. pripažinta kalta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda.
1.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 23 d. nutartimi nuteistosios I. T. ir jos gynėjo advokato S. Urbonavičiaus kasacinis skundas atmestas.
1.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi nuteistosios I. T. ir jos gynėjo advokato G. Danišausko pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atsisakė priimti, kadangi praleistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 452 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas tokiam pareiškimui paduoti.
1.5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2026 m. vasario 12 d. nutarimu konstitucinės justicijos byloje, išnagrinėtoje pagal pareiškėjos I. T. prašymą, BPK 452 straipsnio 1 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) tiek, kiek joje, nustatant terminą pareiškimui dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo paduoti, neatsižvelgta į baudos bausmės vykdymo ypatumus, pripažino prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
II. Bylos esmė
2. I. T. nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, eidama Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos (toliau – ir Biblioteka) direktoriaus pareigas, siekdama turtinės naudos sau, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė didelę žalą juridiniam asmeniui – Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešajai bibliotekai. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžio 6 punkte):
2.1. I. T., pasinaudodama savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, nutarė trims jai pavaldžioms darbuotojoms paskirti didesnes premijas, nei buvo numatyta parengtame 2021 m. gruodžio 28 d. įsakymo „Dėl darbuotojų paskatinimo“ projekte, ir gauti iš to turtinės naudos įkalbėdama šias darbuotojas perduoti jai dalį joms išmokėtų premijų. Įgyvendindama šį sumanymą, I. T. ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 28 d. įkalbėjo Kultūrinės veiklos padalinio vadovę L. D. perduoti jai dalį numatytos paskirti premijos, taip pat surinkti ir perduoti jai dalis numatytų paskirti premijų iš vyriausiosios bibliotekininkės J. T. ir vyriausiosios buhalterės I. D..
2.2. Tęsdama piktnaudžiavimo veiksmus, I. T. 2021 m. gruodžio 28 d. įsakymu „Dėl darbuotojų paskatinimo“ Nr. P-33 paskyrė trims Bibliotekos darbuotojoms premijas, padidindama įsakymo projekte numatytus premijų dydžius: L. D. numatytą 878 Eur premiją padidino iki 1118 Eur, J. T. numatytą 808 Eur premiją padidino iki 1048 Eur, o I. D. numatytą 546 Eur premiją padidino iki 846 Eur. Nurodytoms darbuotojoms gavus numatyto dydžio premijas, I. T. laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 28 d. iki 2022 m. sausio 9 d. iš L. D. tiesiogiai gavo 150 Eur, kurie buvo I. D. išmokėtos premijos dalis.
III. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo turinys
3. Pareiškimu nuteistoji I. T. ir jos gynėjas advokatas G. Danišauskas prašo: atnaujinti Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtą baudžiamąją bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS05NS02MzUvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-95-635/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-95-635/2023">1-95-635/2023</a>; panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 23 d. nutartį bei palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendį, kuriuo I. T. buvo išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pareiškėjai nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas pripažino I. T. kalta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį pasisavinus iš bendradarbės premijos 150 Eur ir taip padarius didelę neturtinę žalą, nors šis baudžiamasis įstatymas tokios veikos nereglamentuoja ir tokių teisinių santykių nereguliuoja, taigi yra pritaikytas neteisėtai bei aiškiai netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad I. T. iš bendradarbės premijos pasisavino 150 Eur, padarydama šią turtinę žalą, turėjo remtis ne BK 228 straipsnio 2 dalimi, o tokius santykius reguliuojančiu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsniu, kuriame apskritai nėra įtvirtinamas koks nors imperatyvas dėl neturtinės žalos ir kvalifikuojant veiką remiamasi tik pinigine verte, lygia 150 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis BK 228 straipsnio 2 dalimi, o ne ANK 108 straipsniu, aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – be teisinio pagrindo priėmė apkaltinamąjį nuosprendį asmeniui už tariamą veiką, kuri nėra uždrausta baudžiamuoju įstatymu ir reguliuojama administracine tvarka.
3.2. Vertindamas I. T. padarytą tariamą didelę neturtinę žalą, kurią neva patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo bei Biblioteka, be jokių tai pagrindžiančių argumentų, teismas tiesiog cituoja BK 228 straipsnio įstatymo normą, pažeisdamas kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, kad, kvalifikuojant valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimo veiką pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir vertinant tai kaip padarytą didelę neturtinę žalą, būtina ją sieti ir su didele turtine žala, kuri, pagal kasacinės instancijos teismo išaiškinimą, paprastai siejama su žala, viršijančia 250 MGL (12 500 Eur) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDctNjQ4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47-648/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47-648/2025">2K-47-648/2025</a>). Dėl to teigtina, kad apkaltinamasis nuosprendis I. T. yra teisiškai nepagrįstas, prieštaraujantis veikiančiai Lietuvoje teisei bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai ir dėl to turi būti panaikintas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priimant bei tenkinant šį pareiškimą dėl aiškiai netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, šalinant su I. T. neteisėtu nuosprendžiu atsiradusias neigiamas jai teisines pasekmes.
3.3. Atkreiptinas dėmesys ir į kitą kasacinės instancijos teismo išaiškinimą formuojant teisingumo vykdymo praktiką baudžiamosiose bylose, kad konstituciniai proporcingumo ir protingumo principai, taip pat baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės principas įgalina ginti visuomenę tik nuo socialiai pavojingų veikų ir nagrinėjant bylą reikia patikrinti joje nustatytos veikos pavojingumą, tinkamai nustatyti ir pagrįsti visus būtinus baudžiamajai atsakomybei kilti nusikalstamų veikų sudėties požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDctNjQ4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47-648/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47-648/2025">2K-47-648/2025</a>). Šios kasacinės instancijos teismo praktikos imperatyvių reikalavimų I. T. byloje nebuvo paisoma, nebuvo tikrinamas ir vertinamas I. T. realus veikos pavojingumas, nebuvo tinkamai nustatyti ir pagrįsti būtini baudžiamajai atsakomybei kilti nusikalstamų veikų sudėties požymiai ir dėl to ši I. T. baudžiamoji byla buvo išspręsta ne tik pažeidžiant teisingumo vykdymo principus, bet ir pažeidžiant teisėtumo principus.
3.4. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui tenkinus šį pareiškimą dėl aiškiai netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, prašoma priteisti iš valstybės biudžeto ir grąžinti I. T. jos sumokėtą 7500 Eur baudą, taip pat priteisti 11 876,46 Eur viso proceso metu advokato suteiktoms paslaugoms apmokėti.
IV. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistosios I. T. ir jos gynėjo advokato G. Danišausko pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.
Dėl BPK 456 straipsnio 2 punkto taikymo
5. Pareiškėjai, be kita ko, nurodo, kad, Konstituciniam Teismui konstatavus, jog BPK 452 straipsnio 1 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, nuteistoji I. T., vadovaujantis BPK 456 straipsnio 2 punktu, įgijo teisę į bylos atnaujinimą. Šie argumentai iš dalies yra pagrįsti.
6. BPK 456 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismų išnagrinėtos baudžiamosios bylos gali būti atnaujintos, kai Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašymą, pripažįsta, kad įstatymas ar kitas Seimo priimtas aktas, Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jų dalis), kuriuo (kuria) grindžiamas priimtas sprendimas nuteisti asmenį, prieštarauja Konstitucijai ir kyla pagrįstų abejonių dėl asmens nuteisimo, o besitęsiantys šio asmens teisių ir laisvių pažeidimai gali būti ištaisyti tik atnaujinus nuteistojo bylą. Nei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendis, kuriuo I. T. nuteista pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 23 d. nutartis, kuria nuteistosios I. T. ir jos gynėjo kasacinis skundas atmestas, BPK 452 straipsnio 1 dalimi (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) negrindžiami, todėl BPK 456 straipsnio 2 punkte nurodyto pagrindo atnaujinti I. T. baudžiamąją bylą nėra.
7. Pažymėtina, kad BPK 452 straipsnio 1 dalimi (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 23 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti nuteistosios I. T. ir jos gynėjo advokato G. Danišausko pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Nutartyje konstatuota, kad I. T. jai paskirtą baudą sumokėjo, todėl pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme paduotas nuteistajai atlikus jai paskirtą bausmę, t. y. praleidus BPK 452 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą tokiam pareiškimui paduoti. Taigi, minėta teisėjų kolegija sprendimą atsisakyti priimti pareiškimą dėl bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo grindė teisės norma (2011 m. gruodžio 22 d. BPK 452 straipsnio 1 dalies redakcija), kuri pagal pareiškėjos prašymą konstitucinės justicijos byloje Konstitucinio Teismo 2026 m. vasario 12 d. nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir nevertino, ar pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 451, 453 straipsniai), t. y. klausimo, ar reikia baudžiamąją bylą atnaujinti, nesprendė. Šiuo sprendimu buvo apribota nuteistosios I. T. teisė paduoti pareiškimą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir šis pažeidimas tęsiasi. Ši nuteistosios I. T. teisė atkuriama mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikant BPK 456 straipsnio 2 punktą ir sprendžiant, ar pagal nuteistosios I. T. bei jos gynėjo advokato G. Danišausko pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo reikia atnaujinti baudžiamąją bylą (BPK 453 straipsnio 3 dalis), pasisakant dėl BPK 451 straipsnyje nurodytų bylos atnaujinimo pagrindų.
Dėl pagrindo manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas
8. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindai nustatyti BPK 451 straipsnyje. Nuteistosios I. T. ir jos gynėjo pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo paduotas nenurodant konkretaus BPK 451 straipsnyje nurodyto pagrindo, tačiau iš suformuluoto prašymo (panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir paskesnę kasacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį) matyti, kad pareiškimas iš esmės paduotas BPK 451 straipsnio 1 punkto pagrindu. Pagal šio BPK straipsnio 1 punktą, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti.
9. Pabrėžtina, kad baudžiamojo proceso atnaujinimas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūros būdas. Nagrinėjant pareiškimą, kuriuo prašoma atnaujinti bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, byla nėra dar kartą patikrinama teisės taikymo aspektu, kaip daroma nagrinėjant bylą kasacine tvarka. Baudžiamoji byla, vadovaujantis BPK XXXIV skyriaus nuostatomis, gali būti atnaujinama ir nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme tik nustačius akivaizdžią baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. BPK 451 straipsnyje nurodytas akivaizdžiai netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas yra tada, kai be papildomo tyrimo ir vertinimo nustatoma aiški nuosprendyje ar nutartyje nustatytų faktinių bylos aplinkybių neatitiktis pritaikyto baudžiamojo įstatymo normoje nustatytoms sąlygoms; sprendžiant bylos atnaujinimo klausimus, nuosprendžiuose ir nutartyse nustatytos bylos aplinkybės nekvestionuojamos, preziumuojama, kad jos nustatytos teisingai, ir svarstomas tik jų atitikties pritaikyto baudžiamojo įstatymo normoje nustatytoms sąlygoms klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy0zLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-3/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-3/2011">2A-7-3/2011</a>, 2A-7-11-489/2019, 2A-15-697/2021). Sprendimas atnaujinti baudžiamąją bylą negali būti grindžiamas vien tik pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo pateikusio proceso dalyvio manymu, kad BK specialiosios dalies straipsnio dispozicija turi būti suprantama kitaip, nei buvo išaiškinta nagrinėjant bylą kasacine tvarka, taip pat ir teiginiais apie, proceso dalyvių manymu, padarytus proceso pažeidimus, neteisingai nustatytas aplinkybes ar teismo išvadų nepagrįstumą ir pan. Baudžiamosios bylos atnaujinimas galimas tik tada, kai įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose yra aiškiai apsirikta parenkant taikytiną baudžiamojo įstatymo nuostatą ar akivaizdžiai iškreipta taikytų nuostatų prasmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-40/2007, 2A-42/2007).
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai įsitikinę, kad nuteistosios I. T. veika – 150 Eur pasisavinimas iš bendradarbės premijos – atitinka ne BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, o ANK 108 straipsnyje („Smulki vagystė, sukčiavimas, svetimo turto pasisavinimas ar iššvaistymas“) nurodyto administracinio nusižengimo požymius, todėl ją nuteisiant pagal BK 228 straipsnio 2 dalį buvo aiškiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Toks pareiškėjų įsitikinimas visiškai nepagrįstas. Pareiškėjai, pasisakydami dėl ANK 108 straipsnio taikymo, akcentuoja tik vieną kaltinimo aspektą (150 Eur iš vienos iš Bibliotekos darbuotojų gavimą), o I. T. yra nuteista ne už tai, kad pasisavino iš bendradarbės 150 Eur premijos, o už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, eidama Bibliotekos direktoriaus pareigas, neturėdama teisinės galimybės savo, kaip įstaigos vadovės, įsakymu paskirti sau premijos, tyčia pasinaudodama savo einamomis pareigomis ir tarnybine padėtimi prieš tarnybos interesus, nutarė paskirti ir paskyrė trims jai pavaldžioms darbuotojoms didesnes premijas, taip siekdama gauti iš to turtinės naudos – įkalbėti jos pasirinktas darbuotojas perduoti jai dalį joms išmokėtų didesnių, nei buvo numatyta, premijų; darbuotojoms gavus numatyto dydžio premijas, ji iš L. D. tiesiogiai gavo 150 Eur, kurie buvo I. D. išmokėtos premijos dalis; tokiais savanaudiškais veiksmais, naudodamasi tarnybine padėtimi, I. T. diskreditavo ir sumenkino savo vykdytas savivaldybės institucijos – Bibliotekos – vadovo (direktoriaus) pareigas ir savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą Bibliotekai.
11. Pareiškime, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDctNjQ4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47-648/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47-648/2025">2K-47-648/2025</a>, taip pat kritikuojamas didelės neturtinės žalos Bibliotekai požymio nustatymas, taip iš esmės prašant dar kartą išnagrinėti bylą ir patikrinti, ar nuteistosios I. T. veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala Bibliotekai. Šioje byloje kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir patikrinęs ją teisės taikymo aspektu, į šį klausimą atsakė (kasacinės instancijos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutarties 16–17 punktai) ir teisės taikymo klaidų nenustatė. Paduotame pareiškime dėstomi prieštaravimai kasacinei nutarčiai, susiję su kitoje kasacinėje byloje pateiktu išaiškinimu, nesudaro BPK 451 straipsnio 1 punkte nustatyto pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą. Pažymėtina, kad tiek didelės neturtinės žalos nustatymo, tiek ir baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) taikymo klausimai yra vertinamojo pobūdžio, t. y. reikalauja papildomo tyrimo ir vertinimo, todėl iš esmės negali būti pagal BPK 451 straipsnį atnaujintos bylos nagrinėjimo dalykas.
12. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, darytina išvada, kad pagal pareiškėjų nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo manyti, jog pagal teismų nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas akivaizdžiai netinkamai ir dėl to reikėtų baudžiamąją bylą atnaujinti BPK 451 straipsnio 1 ar kitų punktų pagrindu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Nuteistosios I. T. ir jos gynėjo advokato Gintauto Danišausko pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmesti.
Teisėjai Darius Kantaravičius
Artūras Ridikas
Arūnas Budrys
