Dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutarties, priimtų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos žuvys“ bankroto byloje, peržiūrėjimo, kuriomis patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos žuvys“ kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai

Civilinė byla Nr. 3K-3-630/2012

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01326-2010-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 126.5; 130.2.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno ir Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų UAB,,Nona mix“ ir A. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutarties, priimtų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės,,Baltijos žuvys“ bankroto byloje, peržiūrėjimo, kuriomis patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės,,Baltijos žuvys“ kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl vieno iš bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimo pagrįstumo ir jo patvirtinimo bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi.

Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „Baltijos žuvys“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas“. Atsakovo bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ įgaliotas asmuo prašė teismo patvirtinti UAB „Baltijos žuvys“ bankroto byloje kreditorius ir jų finansinius reikalavimus, tarp jų ir kreditoriaus UAB „Superija“ 1 512 210 Lt reikalavimą. Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartimi patvirtinti kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai. Trečiasis asmuo (BUAB,,Baltijos žuvys“ kreditorius) A. M. ir trečiasis asmuo UAB,,Nona mix“ ginčija Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas BUAB „Baltijos žuvys“ kreditoriaus UAB „Superija“ 1 512 210 Lt reikalavimas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 10 d. nutartimi patvirtino BUAB „Baltijos žuvys“ kreditorius ir jų įvertintus finansinius reikalavimus, dėl kurių pagrįstumo nekilo ginčo šiame teisme: UAB „Superija“ – 1 512 210,08 Lt; AB „Swedbank“ – 414 306,56 Lt; J. K. – 2776,64 Lt; A. P. – 3624,69 Lt; V. Š. – 3379,25 Lt; S. L. – 2326,16 Lt; A. P. – 2792,68 Lt; J. B. – 2637,82 Lt; M. L. – 4898,58 Lt; A. N. – 5256,05 Lt; E. R. – 3700,60 Lt; A. L. – 3417,73 Lt; A. M. – 3850,62 Lt; A. T. – 3465,56 Lt; Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija – 221 024,69 Lt; UAB „Perdanga“ – 26 193,52 Lt; Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos – 15 370,79 Lt; UAB „Baltvita“ – 10 077,20 Lt; R.Vilimo šaldytuvų remonto įmonė „Šalna“ – 919,60 Lt; LKAB „Klaipėdos Smeltė“ – 4925,17 Lt; UAB „Laivyno technikos priežiūros bazė“ – 698,58 Lt; antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė – 750 Lt; UAB „Omnitel“ – 674,84 Lt; UAB „Varitechna“ – 797,29 Lt; UAB „Jūros navigatorius“ – 546 Lt; VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija – 278 904,10 Lt; A.Anužio prekybos įmonė „Gindama“ – 12 407,76 Lt; UAB „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“ – 5366,95 Lt; UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ – 13 088, 38 Lt; SIA VERGI – 2667,63 Lt; UAB „Baltic Master“ – 2998,39 Lt; AB „Geonafta“ – 19 787,53 Lt; UAB „Šilingas“ – 1 405,50 Lt; SIA Pils Real – 2174,51 Lt; UAB „Klaipėdos komprojektas“ – 10 054,98 Lt; SIA Šote – 2913,32 Lt; AB „Palemono keramika“ – 17 232,80 Lt; UAB „Dextera“ -2 193,82 Lt; Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas – 494,69 Lt.

Apeliacine tvarka pagal trečiojo asmens (kreditoriaus) A. M. atskirąjį skundą bylą išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 25 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti BUAB „Baltijos žuvys“ kreditoriai AB „Swedbank“, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir jų finansinių reikalavimų dydžiai, bei perdavė klausimą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui; Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas BUAB „Baltijos žuvys“ kreditoriaus UAB „Superija“ 1 512 210 Lt reikalavimas, taip pat kitą šios nutarties dalį paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad kartu su AB „Swedbank“ prašymu patvirtinti jo finansinį reikalavimą nepateikta visų reikiamų patvirtinančių reikalavimo dydį dokumentų, kuriuos AB „Swedbank“ turėjo pateikti bankroto administratoriui. Dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos finansinio reikalavimo teismas pažymėjo, kad neaišku, už kurį laikotarpį atsirado reikalaujamas atlyginti įsiskolinimas, ir todėl nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti reikalaujamą atlyginti mokestinę nepriemoką ir delspinigius. Dėl VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos finansinių reikalavimų teismas taip pat įvertino, kad šių asmenų finansiniai reikalavimai nepatvirtinti dokumentais, kurie nurodyti prašymuose patvirtinti reikalavimus, bet kurie nepridėti bankroto byloje.

Dėl kreditoriaus UAB „Superija“ 1 512 210 Lt reikalavimo teismas nustatė, kad UAB „Superija“ finansinis reikalavimas kilo perėmus pradinio ieškovo AB „Senoji Baltija“ civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo teises į UAB „Baltijos žuvys“ skolą (T. 2, b. l. 62). Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 11 d. nutartimi nustatyta, kad UAB „Superija“ pagal 2008 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 8, iš AB „Senoji Baltija“ perėmė kreditoriaus reikalavimą į UAB „Baltijos žuvys“ 1 512 210,08 Lt skolą (T. 2, b. l. 65). Kadangi ši teismo nutartis nebuvo apskųsta, tai laikytina, kad ji yra teisėta ir pagrįsta, o ja patvirtintos aplinkybės yra visiškai įrodytos. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi reikalavimo perleidimo sutartimi dėl 1 512 210,08 Lt reikalavimo perleidimo ir šį faktą patvirtinusia Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 11 d. nutartimi. Taip apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad UAB „Superija“ įgijo reikalavimo teisę tik į 1 006 518 Lt skolą pagal taikos sutartį, patvirtintą įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3-106/2002.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu tretieji asmenys UAB,,Nona mix“ ir A. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutarčių dalį, kuria patvirtintas BUAB,,Baltijos žuvys“ kreditoriaus UAB,,Superija“ 1 512 210 Lt finansinis reikalavimas, ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

Teismai patvirtino UAB,,Superija“ 1 512 210 Lt reikalavimą, nors pagal įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį BUAB,,Baltijos žuvys“ įsipareigojimas kreditoriui UAB,,Superija“, perėmusiam reikalavimo teisę iš ankstesnio kreditoriaus AB,,Senoji Baltija“, yra 1 006 518 Lt. Dėl to teismai netinkamai taikė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10 punktą ir 26 straipsnį, nes patvirtino kreditoriaus UAB,,Superija“ reikalavimą dėl 505 692,08 Lt dalies nenustatę aplinkybių ir neištyrę įrodymų, kuriais dėl šios dalies grindžiamas kreditoriaus reikalavimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Įmonių bankroto įstatymo normas dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra konstatavęs, kad kreditoriaus reikalavimo patikrinimui būdingos dvi stadijos: pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius pagal kreditoriaus ir įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba ginčija teisme; nepaisant administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB,,Autokausta“ v. AB,,Norekso nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-188/2011).

BUAB,,Baltijos žuvys“ bankroto administratorius nepatikrino UAB,,Superija“ 1 512 210 Lt reikalavimo pagal bankrutuojančios įmonės apskaitos dokumentus, taip nesilaikyta Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte išdėstytos administratoriaus pareigos. Skundžiamoje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartyje nepagrįstai nutarta, kad kreditoriaus UAB,,Superija“ 1 512 210,08 Lt reikalavimas yra pagrįstas byloje Nr. B2-144-436/2008 priimta Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 11 d. nutartimi, kurioje nustatytas kreditoriaus UAB,,Superija“ 1 512 210,08 Lt reikalavimo perleidimas iš AB,,Senoji Baltija“ ir kurios rezoliucinėje dalyje nutarta pakeisti pradinį ieškovą jo teisių perėmėju UAB,,Superija“, tačiau nenurodant reikalavimo perėmimo sumos. Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 11 d. nutarties priėmimo byloje Nr. B2-144-436/2008 metu bankroto byla UAB,,Baltijos žuvys“ dar nebuvo iškelta, tik buvo priimtas AB,,Senoji Baltija“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. BUAB,,Vaiba“, bylos Nr. 3K-3-369/2009, išaiškinta, kad bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštus ieškinio reikalavimus ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Esamą bylą nagrinėję teismai UAB,,Superija“ reikalavimo dalies dėl 505 692,08 Lt pagrįstumo neišnagrinėjo pagal ginčo teisenos taisykles, neįvertino, kad šis kreditorius reikalavimui pagrįsti nepateikė CPK 177 straipsnyje nustatytų įrodymų, patvirtinančių jo reikalavimo teisę: sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų, mokėjimo dokumentų. Ankstesnis kreditorius AB,,Senoji Baltija“ nereiškė reikalavimo į UAB,,Baltijos žuvys“ dėl 505 692,08 Lt įsiskolinimo, pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo byloje Nr. B2-144-436/2008 nurodė, kad turi 1 006 518 Lt reikalavimo teisę į UAB,,Baltijos žuvys“.

CK 6.985 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią. Taikos sutartis, pagal kurią UAB,,Baltijos žuvys“ įsipareigojo sumokėti AB,,Senoji Baltija“ 1 006 518 Lt, patvirtinta Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartimi, kuri yra nenuginčyta ir galiojanti. Nagrinėjamoje byloje teismas, tvirtindamas kreditoriaus UAB,,Superija“ reikalavimo dydį, turėjo remtis nurodyta teismo patvirtinta taikos sutartimi.

Kasatoriai taip pat pažymi, kad bylą nagrinėję teismai padarė proceso teisės pažeidimą, pažeisdami CPK 113 straipsnio 3 dalį, nes neužtikrino, kad bankroto byloje nebūtų pažeidžiamos kreditorių teisės į teisingą teismą, laikantis proceso kalbos taisyklių. Skundžiamomis nutartimis buvo sprendžiamas kreditorių reikalavimų pagrįstumo klausimas, tarp kreditorių yra Latvijos Respublikos piliečių ir juridinių asmenų, kurie neturėjo galimybės pateikti savo pozicijos dėl skundžiamų teismų nutarčių, nes šioje byloje teismo ir šalių procesiniai dokumentai nebuvo verčiami į latvių kalbą ir siunčiami Latvijoje reziduojantiems kreditoriams, nors tai turėjo būti atlikta pagal ES Ministrų Tarybos 2000 m. gegužės 29 d. reglamento (EB),,Dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse“ Nr. 1348/2000 8 straipsnį.

Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka nepateikta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos procesinių dokumentų siuntimo užsienio asmenims

Kasaciniame skunde tretieji asmenys – BUAB,,Baltijos žuvys“ kreditoriai Lietuvos UAB,,Nona mix“ ir Latvijoje reziduojantis A. M. – nurodo, kad BUAB,,Baltijos žuvys“ bankroto byloje, sprendžiant kitų kreditorių reikalavimų dydžių ir jų patvirtinimo klausimą priimtomis ir kasacine tvarka skundžiamomis teismų nutartimis, kreditoriams (Latvijos asmenims) nebuvo siunčiami teismo ir šalių procesiniai dokumentai, išversti į latvių kalbą ir taip nesilaikyta 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse Nr. 1348/2000 8 straipsnio nuostatos, kad perduodami procesiniai dokumentai turi būti valstybės narės, į kurią kreipiamasi, valstybine kalba.

Nagrinėjamoje byloje keliamas dokumentų įteikimo bankroto byloje klausimas, kai dokumentai įteikiami kitoje valstybėje narėje nuolatinę gyvenamąją vietą turinčiam asmeniui, kuris yra kreditorius bankroto byloje. Kai valstybėje narėje bankroto byloje procesas susijęs ir su kita valstybe nare, tai iškylantys klausimai reglamentuojami 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau – Reglamentas Nr. 1346/2000). Šio reglamento IV skyriuje nustatyta kreditorių informavimo ir jų reikalavimų pateikimo tvarka: 39 straipsnyje nustatyta, kad bet kuris kreditorius, įskaitant valstybių narių mokesčių ir socialinio draudimo institucijas, kurio gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra ne toje valstybėje narėje, kurioje iškelta byla, turi teisę raštu pateikti reikalavimus bankroto byloje; 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, iškėlus bankroto bylą valstybėje narėje, jurisdikciją turintis tos šalies teismas arba jo paskirtas likvidatorius nedelsdamas informuoja žinomus kreditorius, kurių gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra kitose valstybėse narėse. Šiame straipsnyje numatyta informacija pateikiama valstybės, kurioje iškeliama byla, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų – tam naudojama forma, kurios antraštė visomis valstybinėmis Europos Sąjungos institucijų kalbomis yra,,Kvietimas pateikti reikalavimą. Privalomieji terminai”; 41 straipsnyje nustatyti reikalavimai dokumentų, pateikiamų kartu su reikalavimu bankroto byloje, turiniui. Taigi Reglamente Nr. 1346/2000 nustatyta bankroto administratoriaus pareiga informuoti visus žinomus kreditorius apie bankroto bylos iškėlimą ir apie terminą, per kurį kreditoriai, esantys kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje iškelta bankroto byla, turi pateikti finansinius reikalavimus. Reglamente Nr. 1346/2000 nenustatyta specialios tvarkos, kurios laikantis turėtų būti įteikiami procesiniai dokumentai vykstančioje bankroto byloje, kai juos reikia įteikti kreditoriui, kurio gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra ne toje valstybėje narėje, kurioje iškelta bankroto byla. Teisminių ir neteisminių dokumentų įteikimo klausimai civilinėse ir komercinėse bylose Europos Sąjungoje reglamentuojami 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse („dokumentų įteikimas“), panaikinusiame Reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 (toliau – Reglamentas Nr. 1393/2007). Pagal Reglamento Nr. 1393/2007 1 straipsnio 1 dalį jis taikomas nagrinėjant civilines ar komercines bylas, kai teisminis arba neteisminis dokumentas turi būti perduodamas iš vienos valstybės į kitą, kad būtų joje įteiktas. Kadangi bankroto byloms, be pirmiau išvardytų Reglamento Nr. 1346/2000 ypatumų, specialiai nėra nustatyto kitokio teisminių arba neteisminių dokumentų teisinio reglamentavimo, tai dokumentų įteikimas kreditoriui, esančiam kitoje valstybėje narėje, turi būti vykdomas remiantis Reglamento Nr. 1393/2007 nuostatomis. Pagal Reglamento Nr. 1393/2007 4 straipsnio 1 dalį teisminiai dokumentai perduodami tarp valstybių narių paskirtų perduodančiųjų ir gaunančiųjų agentūrų. Dokumentas perduodamas parengtas ta kalba, kurią supranta adresatas arba viena iš gaunančiosios valstybės narės oficialių kalbų (Reglamento 8 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje Lietuvos ir užsienio kreditoriai informuoti apie bankroto bylos UAB,,Baltijos žuvys“ iškėlimą, bankroto administratoriaus teikimu jų reikalavimai yra patvirtinti bankroto bylą nagrinėjančio Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartimi. Taigi Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų prasme kreditoriai, tarp jų ir kitoje valstybėje narėje esantys, informuoti apie bankroto bylos procesą, jų finansiniai reikalavimai pateikti ir teismo patvirtinti. Apie prasidėjusį apeliacinį procesą dėl tam tikrų Lietuvoje reziduojančių kreditorių reikalavimų dydžių nuginčijimo BUAB,,Baltijos žuvys“ Lietuvos ir užsienio kreditoriai informuoti jiems išsiuntus lietuvių kalba pranešimą apie atskirojo skundo priėmimą (T. 9, b. l. 91) kartu su atskirojo skundo kopijomis. Šioje bankroto bylos proceso stadijoje priimta ir kasacine tvarka skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartimi spręstas tik tam tikrų kreditorių, kurie nėra Latvijos ar kitų užsienio valstybių rezidentai, finansinių reikalavimų pagrįstumo ir jų dydžių patvirtinimo klausimas. Teismo sprendžiamas klausimas dėl kitų kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nesusijęs su kasaciniame skunde nurodomų kreditorių (Latvijos subjektų) finansiniais reikalavimais, nes šie reikalavimai yra teismo patvirtinti ir byloje neginčijami. Kasaciniame skunde nurodoma tai, kad teisminiai dokumentai (pranešimas apie atskirojo skundo priėmimą) Latvijoje reziduojantiems kreditoriams buvo siųsti ne jiems suprantama latvių, o lietuvių kalba, taip pažeistos proceso kalbos taisyklės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodyti Latvijos kreditoriai neginčijo kitų kreditorių reikalavimų dydžių ir neskundė teismo nutarties, kuria patvirtinti šie reikalavimai, kiti Latvijos kreditoriai nepateikė skundo, kuriame teigtų apie savo teisių suvaržymą dėl proceso kalbos taisyklių nesilaikymo, kasatoriai neįgalioti veikti kitų kreditorių, įskaitant Latvijoje esančių, vardu, dėl to aptariamas proceso kalbos taisyklių nesilaikymas nepripažintinas absoliučiu skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Šiuo punktu teismo procesinis sprendimas pripažįstamas negaliojančiu tik jeigu pats asmuo, kurio teisės dėl proceso kalbos taisyklių nesilaikymo buvo pažeistos, šia aplinkybe remiasi savo paduodamame skunde dėl tokio teismo procesinio sprendimo panaikinimo. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Konstatuotina, kad aptariamų proceso kalbos taisyklių netinkamas įgyvendinimas apeliacinio proceso metu neturėjo įtakos apeliacinės instancijos teismo nutarties, kurioje išspręsti kai kurių kreditorių reikalavimo teisinio pagrįstumo klausimai, išvadų šiais klausimais priėmimui.

Dėl išdėstytų aplinkybių pripažįstamas nepagrįstu kasacinio skundo argumentas, kad vien užsienio kreditorių (Latvijos subjektų) informavimas ne latvių kalba apie teismo nutarties dalies, kuria patvirtinti kai kurių kitų kreditorių reikalavimai, ginčijimą atskiruoju skundu galėjo lemti neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimą.

Dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo dydžio nustatymo teisme ir šio reikalavimo patvirtinimo

Aiškinant Įmonių bankroto įstatymo nuostatas teismų praktikoje pripažįstama, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. BUAB,,Vaiba“, bylos Nr. 3K-3-369/2009).

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte nurodyta, kad bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, taip pat ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus kreditorių susirinkime ir teisme, o šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais – arbitraže.

Pagal nurodytų teisės normų prasmę kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Teismas neįpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus ir teismui tvirtinti pateiktus kreditorių finansinius reikalavimus. Įvertindamas prašomų tvirtinti finansinių reikalavimų pagrįstumą teismas gali patvirtinti administratoriaus teikiamus kreditorių pareikštus reikalavimus arba atsisakyti juos tvirtinti. Tais atvejais, kai administratorius nesutinka su visu kreditoriaus pareikštu reikalavimu ar jo dalimi, teismas taip pat sprendžia, ar kreditoriaus reikalavimas yra pagrįstas, pagal tai nustato kreditoriaus reikalavimo dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. BUAB,,Vaiba“, bylos Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. IĮ „Šakių agrocentras“, bylos Nr. 3K-3-160/2011; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB,,Autokausta“ v. AB,,Norekso nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-188/2011). Reikalavimo teisės įsigijimą patvirtinantis dokumentas savaime (arba vien tik jis) nepatvirtina reikalavimo pagrįstumo. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas patvirtinti BUAB „Baltijos žuvys“ kreditoriaus UAB „Superija“ 1 512 210 Lt reikalavimą, turėjo patikrinti šio reikalavimo dydžio teisinį pagrįstumą, t. y. įvertinti sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, esančius nurodyto dydžio finansinio reikalavimo į bankrutuojančią įmonę pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje įvertino kreditoriaus UAB „Superija“ reikalavimą įrodytu remdamasis Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 11 d. nutartimi, kurioje nurodyta, kad UAB „Superija“ pagal 2008 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutartį iš AB „Senoji Baltija“ perėmė reikalavimą į UAB „Baltijos žuvys“ 1 512 210,08 Lt skolą. Nagrinėjanti bylą kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi tai, kad pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą visiškai įrodytais, t. y. prejudiciniais, faktais laikomos aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje. Pirmiau nurodytoje Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 11 d. nutartyje netirtos ir nenagrinėtos, dėl to nenustatytos kreditoriaus reikalavimo pagrindą sudarančios aplinkybės, t. y. iš kurių sandorių ar kitų įstatyme nustatytų pagrindų atsirado 1 512 210,08 Lt reikalavimo teisė į UAB „Baltijos žuvys“. Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 11 d. nutartyje nenustatyta aptariamo reikalavimo kilmės, jo pagrindimo, dėl to ši nutartis neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje sprendžiant kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo klausimą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad 2008 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutartis pagrindžia ginčijamą kreditoriaus reikalavimą. Tačiau byloje netirtos ir nenustatytos aplinkybės apie tai, iš kur ir kokiu pagrindu atsirado sutartimi perleistas reikalavimas, ar sutartyje nurodytas reikalavimo dydis visiškai atitinka dokumentuose, iš kurių turėjo atsirasti šis reikalavimas, nurodytas sumas. 2008 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutarties 2.1 punkte įvardyta, kad perleisdamas reikalavimą kreditorius privalo perduoti naujajam kreditoriui visus dokumentus, pagrindžiančius reikalavimą į UAB,,Baltijos žuvys“ 1 512 210,08 Lt skolą. Nurodytų dokumentų egzistavimas, jų turinys ir įrodomoji reikšmė liko neištirti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu. Šiuos dokumentus pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles teismui reikia ištirti ir įvertinti, pagal juos išaiškinti faktines aplinkybes, kurios patvirtintų ar paneigtų tam tikras sumas, iš kurių susideda ginčijamas kreditoriaus reikalavimo dydis.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties išvada palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB,,Superija“ finansinis reikalavimas, negali būti vertinama teisiškai pagrįsta, teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus aplinkybių apie šio reikalavimo atsiradimo pagrindą. Dėl to nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis panaikintina ir byla perduotina nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas BUAB,,Baltijos žuvys“ kreditoriaus UAB,,Superija“ 1 512 210 Lt reikalavimas, panaikinti ir perduoti bylą dėl šio klausimo nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Gintaras Kryževičius

Algis Norkūnas

Sigita Rudėnaitė