D. T. pagal ANK 422 str. 5 d.

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-35-648/2021

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00179-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.1.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės apskrities VPK) viršininko Elano Jablonsko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. D. T. Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2020 m. kovo 5 d. nutarimu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nubaustas 950 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu penkiolikai mėnesių už tai, kad jis 2020 m. vasario 29 d. 9.15 val. (duomenys neskelbtini), Kumelionių k., Marijampolės sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, vairavo automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,71 promilės neblaivumas).

2. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartimi D. T. skundas atmestas ir Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2020 m. kovo 5 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu D. T. apeliacinis skundas tenkintas – Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2020 m. kovo 5 d. nutarimas ir Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis panaikinti ir administracinio nusižengimo teisena D. T. nutraukta.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi Marijampolės apskrities VPK viršininko E. Jablonsko prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį bei Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2020 m. kovo 5 d. nutarimą. Prašyme nurodoma:

5.1. Kauno apygardos teismas netinkamai taikė ANK 569 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes skundžiamą nutarimą priėmė įvertinęs ne kiekvieną įrodymą ir jų visumą, o tik remdamasis D. T. ir I. L. parodymais, kurie laikytini subjektyviais, nes šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi. Tuo tarpu policijos pareigūnų E. K. ir A. P. parodymus, kurie yra aiškūs, nuoseklūs, neprieštaringi ir sutampa su įvykio aplinkybėmis, nurodytomis jų tarnybiniuose pranešimuose ir administracinio nusižengimo protokole, teismas nepagrįstai pripažino nepatikimais. Liudytojai policijos pareigūnai su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu nėra susiję asmeniniais ryšiais, parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima abejoti šių liudytojų tarnybiniais pranešimais ir juose užfiksuotas aplinkybes patvirtinančiais parodymais ar dėl kurių jie būtų suinteresuoti pakenkti patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, būtų šališki ir neobjektyvūs. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tai, kad bylos baigtimi suinteresuoto asmens versija nesutampa su policijos pareigūnų, kurie, kol nekonstatuota priešingai, laikytini nešališkais asmenimis, nesudaro pagrindo teigti, jog byloje yra nepašalintų prieštaravimų ar abejonių, kurios turėtų būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Be to, policijos pareigūnų nuoseklius parodymus patvirtina ir Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenys bei vaizdo įrašai, padaryti prie pareigūnų drabužių tvirtinamomis vaizdo kameromis.

5.2. Priešingai nei apeliacinės instancijos teismas, Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje priėmė remdamasis surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes šioje byloje, pirmosios instancijos teismas įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą, galimus jų prieštaravimus, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įrodymų šaltinių patikimumą. Visi bylos duomenys teismo buvo motyvuotai įvertinti, nurodant, kokias reikšmingas aplinkybes jie patvirtina ar paneigia. Pripažintos įrodytomis faktinės D. T. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus ir tiesiogiai teisme ištirtus duomenis, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, patikrinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus ir gynybos pateiktus argumentus visų bylos duomenų kontekste, todėl nėra pagrindo abejoti Marijampolės apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kaip įrodymų vertinimo rezultato, patikimumu.

6. D. T., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Marijampolės apskrities VPK viršininko E. Jablonsko prašymas atmestinas.

Dėl ANK 569 straipsnio 5 dalies taikymo

8. Pareiškime atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis bei pateikiamas kitoks, administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai palankus, įrodymų vertinimas.

9. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme, patikrina teisės taikymo aspektu ir yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali teismų nutarimuose (nutartyse) išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo ar patikimumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-489/2017). Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismų atliktu įrodymų vertinimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patikrina, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų ir ar tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Dėl to šioje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjo argumentus dėl apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisėjų kolegija nagrinėja tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje nustatytais atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais.

10. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tokie įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTU1LTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-55-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-55-648/2018">2AT-55-648/2018</a>, 2AT-3-1073/2019).

11. Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Asmens kaltė administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuota tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

12. Byloje nustatyta, kad 2020 m. vasario 29 d. apie 9.12 val. Marių g., Marijampolėje, vykdydami blaivumo patikrinimo priemonių planą, policijos pareigūnai pastebėjo atvažiuojantį automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris staiga apsisuko ir padidinęs greitį nuvažiavo, todėl tarnybiniu automobiliu ėmė jį vytis ir po kelių minučių rado automobilį stovintį namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kumelionių k., Marijampolės sav., kieme. Policijos pareigūnams įvažiavus į kiemą, šalia automobilio, išlipęs iš vairuotojo vietos, stovėjo D. T., o priekinėje keleiviui skirtoje vietoje sėdėjo I. L.. D. T. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,71 promilės neblaivumas. Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2020 m. kovo 5 d. nutarimu už automobilio vairavimą esant neblaiviam D. T. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nubaustas 950 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu penkiolikai mėnesių. Šio nutarimo pagrįstumas ir teisėtumas pagal D. T. skundus buvo tikrinamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, abiejų instancijų teismai priėmė skirtingus sprendimus dėl D. T. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

13. Pirmosios instancijos teismas atmetė D. T. skundą dėl Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2020 m. kovo 5 d. nutarimo, konstatavęs, kad D. T. versiją, jog automobilį vairavo ne jis, o I. L., kuri, išsigandusi jai gresiančios administracinės atsakomybės už vairavimą neblaiviai, paprašė jo prisiimti kaltę, paneigia policijos pareigūnų parodymai, kad jie matė, jog automobilį vairuoja vaikinas. Teismas taip pat pažymėjo, kad per trumpą laiką, kurį policijos vairuotojai nematė į namo kiemą įvažiavusio ir sustojusio automobilio, D. T. ir I. L. negalėjo spėti apsikeisti automobilio vairuotojo ir keleivio vietomis.

14. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas D. T. apeliacinį skundą tenkino – panaikino Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2020 m. kovo 5 d. nutarimą ir Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą dėl D. T. kaltės. Patikrinusi šį teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo atliktas įrodymų tyrimas ir jų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų šį sprendimą naikinti, neturi. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, motyvuotai pasisakęs dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės ir teisinio vertinimo.

15. Kaip ir pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas tyrė D. T. iškeltą versiją, kad automobilį vairavo ne jis, o I. L., ir, remdamasis įtikinamais bei logiškais argumentais, konstatavo, kad ši versija bylos duomenimis nėra patikimai paneigta. Visų pirma teismas pažymėjo, kad byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, jog policijos pareigūnams aiškinantis įvykio aplinkybes įvykio vietoje D. T. kategoriškai neigė vairavęs automobilį, o I. L. prisipažino, kad automobilį vairavo ji. Jos pozicija nepakito net ir tada, kai alkoholio kiekio matuokliu jai buvo nustatytas 0,29 promilės neblaivumas. I. L. buvo pradedančioji vairuotoja, neturinti dvejų metų vairavimo stažo, todėl už veiksmų, kuriuos ji prisipažino padariusi, padarymą jai grėsė administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 4 dalį. Šios pozicijos I. L. laikėsi tiek administracinio nusižengimo protokolą D. T. surašiusiai institucijai pateikdama rašytinius paaiškinimus, tiek ir apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad I. L. neturėjo pagrindo prisiimti atsakomybę už D. T. neteisėtus veiksmus. Tokios išvados nepaneigia aplinkybė, kad I. L. pagal ANK 422 straipsnio 4 dalį gresianti nuobauda yra kiek švelnesnė nei D. T. Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2020 m. kovo 5 d. nutarimu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirta nuobauda. Vidurinėje mokykloje besimokanti, teisinio išsilavinimo neturinti I. L. šio nuobaudų dydžių skirtumo galėjo nežinoti.

16. Nėra pagrindo nesutikti ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad policijos pareigūnų E. K. ir A. P. parodymai, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas pripažino D. T. gynybinę versiją paneigta, yra prieštaringi. Pirmosios instancijos teismo posėdyje policijos pareigūnai nurodė, kad automobilį „VW Golf“ jie pastebėjo 20–50 metrų atstumu, tada šis apsisuko ir nuvažiavo priešinga kryptimi. A. P. tvirtino matęs, kad automobilį vairavo tamsiai apsirengęs asmuo (bylos duomenimis nustatyta, kad D. T. įvykio metu buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, o kartu su juo automobilyje buvusi I. L. – šviesiais). Tačiau, ištyręs bylos medžiagoje esantį vaizdo įrašą, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atstumas nuo policijos pareigūnų iki automobilio buvo gerokai didesnis nei 20–50 metrų, esant tokiu atstumu nuo judančio automobilio, juo labiau jam išsukant į šalutinį kelią ir matant tik automobilio šoną, kurį, be kita ko, dengė krūmai, pamatyti jį vairavusį asmenį nebuvo jokios galimybės.

17. Remdamasis policijos pareigūnų nurodyta aplinkybe, kad automobilis iš jų akiračio buvo dingęs vos keletą sekundžių ir buvo dingęs tik tada, kai matomumą jiems užstojo namas, į kurio kiemą automobilis įsuko, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad per tokį trumpą laiką D. T. ir I. L. negalėjo spėti apsikeisti automobilio vairuotojo ir keleivio vietomis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas iš vaizdo įrašo nustatė, kad automobilis iš policijos pareigūnų matymo zonos dingo gerokai ilgesniam laikui, nei šie nurodė, jiems dar neišvažiavus iš savo buvimo vietos. Prieš pradėdami vytis automobilį, policijos pareigūnai turėjo atlikti tam tikrus laiko sąnaudų reikalaujančius veiksmus – įlipti į tarnybinį automobilį, jį užvesti ir apsisukti, todėl anksčiau už juos į namo kiemą įvažiavę D. T. ir I. L. turėjo pakankamai laiko savo sėdėjimo vietoms automobilyje pakeisti. Byloje nustatyta, kad įvykio išvakarėse I. L. vartojo alkoholinius gėrimus ir D. T. apie tai buvo žinoma, automobilis buvo vairuojamas ryte, todėl tiek D. T., tiek ir I. L. galėjo pagrįstai tikėtis, kad jai gali būti nustatytas neblaivumas, ir dėl šios priežasties bandyti suklaidinti policijos pareigūnus dėl asmens, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo transporto priemonę.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytas aplinkybes įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, apeliacinės instancijos teismas tinkamai laikėsi nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo principų ir pripažindamas, kad byloje esančių įrodymų visuma nėra pakankama D. T. padarytam administraciniam nusižengimui konstatuoti, įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nenustačius jokių esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarimą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį bei Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2020 m. kovo 5 d. nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą nepakeistą.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Alvydas Pikelis

Artūras Pažarskis