Dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 12 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-1748

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14180-2024-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkės), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2026 m. gegužės 8 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Samogitia miestelis“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 12 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės,,KTD group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Samogitia miestelis“ dėl skolos, baudos ir procesinių palūkanų priteisimo bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Samogitia miestelis“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei,,KTD group“ dėl nuostolių atlyginimo. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas ir atmestas priešieškinys.

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus ir atsakovės priešieškinį tenkinti.

Atsakovės kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai padarė materialiosios teisės normų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnyje, pažeidimą, nes aiškino šalių sudarytą sutartį pažeisdami sutarčių aiškinimo taisykles. Nors skundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas nurodė teismų praktiką, suformuotą taikant ir aiškinant CK 6.193 straipsnio normas ir sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai šias normas taikė nagrinėjamam atvejui, tačiau, atsakovės įsitikinimu, teismai byloje esančius duomenis vertino ydingai, nes ignoravo reikšmingus duomenis, neatsižvelgė į tam tikrų duomenų/aplinkybių egzistavimo momentą ir dėl to, vertindami jų visumą, nepagrįstai suteikė vienoms iš jų perdėtą įrodomąją reikšmę ir taip nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, reikšmingų nagrinėjamam atvejui.

2. Teismai iš esmės savo išvadas dėl sutarties aiškinimo padarė remdamiesi šalių elgesiu, tačiau nevertino tokio šalių elgesio sutarties konkrečių nuostatų kontekste, t. y., esant visiškai priešingoms šalių pozicijoms ginčo klausimu, neteikė prioriteto sutarties teksto pažodiniam aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, neaptarė reikšmingų ginčo klausimu sutarties punktų, kaip tai turėjo būti daroma pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką. Be to, teismai šalių elgesio neaptarė ir nevertino pagal tikėtiną analogiškų šalims protingų asmenų elgesį tokioje pačioje situacijoje, kaip nustatyta CK 6.193 straipsnio 1 dalyje.

3. Teismai aiškindami sutartį nepagrįstai netaikė objektyviojo aiškinimo metodo – protingo asmens elgesio kriterijaus, todėl nustatinėdami tikrąjį susitarimo pagal sutartį turinį, pažeidė CK 6.193 straipsnio 1 dalies reikalavimą atsižvelgti į tai, kokią prasmę statybos rangos sutarties atveju analogiškoje situacijoje techninio projekto ne(pa)keitimui būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra savo veiklos srities profesionalas ir tuo pačiu neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu.

4. Teismai atsakovo tylėjimą vertino kaip sutikimą elgtis pagal ieškovo pageidavimą ir nepagrįstai netaikė contra spoliatorem (prieš pažeidėją) taisyklės. Teismai byloje nustatytą aplinkybę – atsakovės pozicijos dėl ieškovo pageidavimo nesandarinti fiktyviųjų siūlių nepateikimą iki sutarties sudarymo, atsakovės tylėjimą iš esmės prilygino sutikimui su tokiu pageidavimu. Kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys buvo susitarusios dėl tylėjimo/neveikimo laikymo sutikimu su siūlymu, arba jo egzistavimą galima būtų buvę konstatuoti pagal tarp šalių susiklosčiusią bendravimo praktiką, tokias išvadas padarę teismai pažeidė CK 1.64 straipsnio 3 dalies ir 6.173 straipsnio 1 dalies nuostatas, draudžiančias tylėjimą laikyti sutikimu, jei nėra tokia sąlyga nurodyta teikiant pasiūlymą ir neatsižvelgė į kasacinio praktiką tylėjimo/neveikimo vertinimo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjEtNjExLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-61-611/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-61-611/2025">e3K-3-61-611/2025</a>, 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDMtMTA3NS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-43-1075/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-43-1075/2022">e3K-3-43-1075/2022</a>).

5. Teismai akivaizdžiai pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, kadangi vietoj to, kad vadovautųsi aiškiomis ir šalių neginčijamomis sutarties 4.3 ir 4.4 punktų nuostatomis, ėmė jose tiksliai nurodytą šalių elgesį vertinti pagal bendrąsias CK 6.662 straipsnio nuostatas, kad užsakovas privalo apžiūrėti ir priimti atliktą darbą, pastebėjęs trūkumus nedelsdamas apie tai pranešti rangovui, trūkumų faktu gali remtis jeigu tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau, ir taip visiškai ignoravo šalių į Sutartį įrašytą ir neginčijamą susitarimą, kuriuo įtvirtino tarpinių aktų sudarymo ir priėmimo paskirties bei sukeliamų pasekmių išimtį iš bendrųjų CK nuostatų.

6. Teismai pažeidė ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl padarytos išvados nėra pagrįstos taip, kaip to reikalauja CPK 185 straipsnio nuostatos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Samogitia miestelis“ (j. a. k. 305668921) 2404 (du tūkstančius keturis šimtus keturis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. gegužės 8 d. AB Luminor banke, mokėjimo kodas ZP48292.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Agnė Tikniūtė

Eglė Zemlytė