E. B. pagal BK 25 str. 3 d., 199² str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-230-489/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00021-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.10.1; 1.2.17.3; 2.1.7.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui (Sergejus Bekiš),

nuteistajam E. B.,

nuteistojo E. B. gynėjui advokatui Petrui Prijalgauskui,

nuteistajam A. S.,

nuteistojo A. S. gynėjui advokatui Gintarui Petukauskui,

nuteistajam A. A.,

nuteistojo K. J. gynėjui advokatui Sigitui Mikliušui,

nuteisto juridinio asmens UAB „R. T. G.“ atstovui advokatui Romualdui Mikliušui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Sergejaus Bekišo, nuteistųjų A. A., E. B., nuteisto juridinio asmens UAB „R. T. G.“ atstovo advokato Romualdo Mikliušo, nuteistojo K. J. gynėjo advokato Sigito Mikliušo, nuteistojo A. S. gynėjo advokato Gintaro Petukausko kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžio (toliau tekste – ir Nuosprendis) ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 28 d. nutarties (toliau tekste – ir Nutartis).

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu:

E. B. nuteistas:

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams;

– pagal BK 22 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 200 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 203 straipsnio 2 dalį (dėl neteisėtos UAB „G.“ veiklos) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 203 straipsnio 2 dalį (dėl neteisėtos UAB „R. T. G.“ veiklos) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 226 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl pakavimo sąrašo („packing list“) dėl cigarečių siuntimo Danijos Karalystės įmonei „K. A.“ pagaminimo ir panaudojimo) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2012 m. balandžio 6 d. UAB „V. P.“ sąskaitos (INVOICE) Nr. Serija VP Nr. 2012002 dėl 520 dėžių cigarečių „Red Virginija“ už 53 040 JAV dolerių pardavimo Rusijos Federacijos įmonei „O.“, Europos Bendrijos tranzito dokumento Nr. MRN12LTVR300012943794 ir tarptautinio krovinių gabenimo važtaraščio (CMR) pagaminimo ir pasikėsinimo panaudoti šiuos netikrus dokumentus) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų dokumentų UAB „A. A.“ pažymos dėl UAB „V. P.“ priklausančio automobilio „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gedimo ir 2012 m. balandžio 12 d. prašymo Vilniaus krovinių posto „Kirtimai“ viršininkui leisti užbaigti muitinės procedūrą pagaminimo ir panaudojimo) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikro 2012 m. rugpjūčio 18 d. dokumento, patvirtinančio vairuotojo veiklos laikotarpius pagal reglamentą (EB) Nr. 561 arba Europos šalių susitarimą dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais (AETR), pagaminimo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 19 d. iki 2012 m. balandžio 19 d. vairuotojas L. K. nevairavo transporto priemonės, kuriai taikomas (EB) reglamentas Nr. 561/2006 arba AETR, ir panaudojimo) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikro 2012 m. rugpjūčio 18 d. dokumento, patvirtinančio vairuotojo veiklos laikotarpius pagal reglamentą (EB) Nr. 561 arba Europos šalių susitarimą dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais (AETR), pagaminimo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 19 d. iki 2012 m. balandžio 19 d. vairuotojas V. K. nevairavo transporto priemonės, kuriai taikomas (EB) reglamentas Nr. 561/2006 arba AETR, ir panaudojimo) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų dokumentų: 2012 m. balandžio (diena neįrašyta) sąskaitos faktūros, serija GES, Nr. 20120418/001, ir 2012 m. balandžio 18 d. pakrovimo sąrašo („packing list“), Europos Bendrijos supaprastinto administracinio lydraščio, kuriuose nurodyta, kad UAB „G.“ už 125 590 piniginių vienetų (lydraštyje nurodyti eurai, sąskaitoje faktūroje – litai) parduoda ir siunčia Danijos Karalystės įmonei „G. A.“ 1040 dėžių cigarečių „The King red“ ir „The King classic“, pagaminimo ir panaudojimo) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų dokumentų: Europos Bendrijos akcizinių prekių gabenimo dokumento (AAD), 2012 m. balandžio 19 d. sąskaitos faktūros, serija GES, Nr. 20120418/002, ir 2012 m. balandžio 19 d. pakrovimo specifikacijos („packing list“), kuriuose buvo nurodyta, kad UAB „G.“ už 112 700 (valiuta nenurodyta) parduoda ir siunčia Švedijos Karalystės įmonei „M.“ 980 dėžių cigarečių „Yesmoke“, pagaminimo ir panaudojimo) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų dokumentų: 2012 m. balandžio 12 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 12/04/12-01, kuria 100 procentų UAB „G.“ akcijų tariamai buvo parduotos Irano Islamo Respublikos piliečiui T. N. M. (T. N. M.), ir 2012 m. balandžio 18 d. „finansinių ir materialinių vertybių priėmimo–perdavimo akto“, kuriuo A. S. tariamai perdavė naujajam įmonės akcijų savininkui įmonės apskaitos bei veiklos dokumentus ir materialines vertybes, pagaminimo ir panaudojimo) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „G.“ apgaulingo apskaitos tvarkymo) laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams;

– pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir E. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu E. B. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, E. B. įskaitytas taikyto sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012 m. balandžio 27 d. iki 2012 m. rugpjūčio 28 d.

A. S. nuteistas:

– pagal BK 22 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 200 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams 6 šešiems mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikro 2012 m. rugpjūčio 18 d. dokumento, patvirtinančio vairuotojo veiklos laikotarpius pagal reglamentą (EB) Nr. 561 arba Europos šalių susitarimą dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais (AETR), pagaminimo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 19 d. iki 2012 m balandžio 19 d. vairuotojas L. K. nevairavo transporto priemonės, kuriai taikomas (EB) reglamentas Nr. 561/2006 arba AETR, ir panaudojimo) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų dokumentų: 2012 m. balandžio (diena neįrašyta) sąskaitos faktūros, serija GES, Nr. 20120418/001, ir 2012 m. balandžio 18 d. pakrovimo sąrašo („packing list“), Europos Bendrijos supaprastinto administracinio lydraščio (SAAD), kuriuose nurodyta, kad UAB „G.“ už 125 590 piniginių vienetų (SAAD lydraštyje nurodyti eurai, sąskaitoje faktūroje – litai) parduoda ir siunčia Danijos Karalystės įmonei „G. A.“ 1040 dėžių cigarečių „The King red“ ir „The King classic“, pagaminimo ir panaudojimo) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų dokumentų: 2012 m. balandžio 12 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 12/04/12-01, kuria 100 procentų UAB „G.“ akcijų tariamai buvo parduotos Irano Islamo Respublikos piliečiui T. N. M., ir 2012 m. balandžio 18 d. „finansinių ir materialinių vertybių priėmimo–perdavimo akto“, kuriuo A. S. tariamai perdavė naujajam įmonės akcijų savininkui įmonės apskaitos bei veiklos dokumentus ir materialines vertybes, pagaminimo ir panaudojimo) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „R. T. G.“ apgaulingo apskaitos tvarkymo) laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. S. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. S. įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012 m. balandžio 27 d. iki 2012 m. birželio 1 d.

K. J. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu K. J. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A. A. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant A. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

UAB „R. T. G.“ nuteista:

– pagal BK 199² straipsnio 1 ir 2 dalį juridinio asmens UAB „R. T. G.“ likvidavimu;

– pagal BK 22 straipsnį, 200 straipsnio 1 ir 2 dalį juridinio asmens UAB „R. T. G.“ likvidavimu;

– pagal BK 226 straipsnio 3 ir 7 dalį juridinio asmens UAB „R. T. G.“ likvidavimu;

– pagal BK 300 straipsnio 1 ir 4 dalį (dėl pakavimo sąrašo („packing list“) dėl cigarečių siuntimo Danijos Karalystės įmonei „K. A.“ pagaminimo ir panaudojimo) juridinio asmens UAB „R. T. G.“ likvidavimu;

– pagal BK 300 straipsnio 1 ir 4 dalį (dėl 2012 m. balandžio 6 d. UAB „V. P.“ sąskaitos (INVOICE) Nr. Serija VP Nr. 2012002 dėl 520 dėžių cigarečių „Red Virginija“ už 53 040,00 JAV dolerių pardavimo Rusijos Federacijos įmonei „O.“, Europos Bendrijos tranzito dokumento Nr. MRN12LTVR300012943794 ir tarptautinio krovinių gabenimo važtaraščio (CMR) pagaminimo ir pasikėsinimo panaudoti šiuos netikrus dokumentus) juridinio asmens UAB „R. T. G.“ likvidavimu;

– pagal BK 222 straipsnio 1 ir 2 dalį juridinio asmens UAB „R. T. G.“ likvidavimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir UAB „R. T. G.“ paskirta galutinė subendrinta bausmė – juridinio asmens UAB „R. T. G.“ likvidavimas, įpareigojant per šešis mėnesius nutraukti veiklą.

Baudžiamojo proceso bylinėjimosi išlaidos – 77 862,89 Eur už konfiskuoto turto saugojimą, pervežimą ir sunaikinimą pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš E. B., A. S., L. K., V. K., A. A., K. J., UAB „G.“ ir UAB „R. T. G.“.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti V. K., L. K., R. R., UAB „G.“, tačiau dėl jo šis nuosprendis kasacine tvarka neapskųstas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 28 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendis pakeistas.

Iš nustatytų nuteistųjų E. B., A. S., K. J., A. A. nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių šalinti aplinkybę, kad į organizuotos grupės, darant nusikalstamas veikas, sudėtį buvo įtraukti V. K. ir L. K..

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nutarta iš V. K., L. K., E. B., A. S., A. A., K. J., UAB „G.“ ir UAB „R. T. G.“ priteisti 77 862,89 Eur baudžiamojo proceso bylinėjimosi išlaidas už konfiskuoto turto saugojimą, pervežimą ir sunaikinimą.

Priteista Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš E. B., A. S., A. A., K. J., UAB „G.“ ir UAB „R. T. G.“ po 9732,85 Eur proceso išlaidų.

Patikslinta nuosprendžio dalis, nurodant, kad BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu kaip nusikalstamos veikos priemonė konfiskuojamos UAB „R. T. G.“ priklausančios cigaretės, saugomos UAB „V. T.“ muitinės ir akciziniame sandėliuose.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistųjų, byloje dalyvaujančių gynėjų, prašiusių jų kasacinius skundus tenkinti, o prokuroro kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų ir jų gynėjų kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė (teismų įrodytomis pripažintos bylos aplinkybės išdėstytos sutrumpintai)

1. E. B. ir A. S. nuteisti už tai, kad ne vėliau kaip 2011 m. antroje pusėje kartu su A. S. sutiko su Švedijos Karalystės piliečio, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, ir pastarojo bendrininko, taip pat Švedijos piliečio, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, pasiūlymu susiburti į organizuotą grupę, o K. J. ir A. A. – už tai, kad ne vėliau kaip 2012 m. balandžio mėn. pradžioje sutiko su A. S. pasiūlymu ir į šią organizuotą grupę įsitraukė, turėdami tikslą pasinaudojant 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančios Direktyvą 92/12/EEB, ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 684/2009, kuriuo įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2008/118/EB nuostatos, susijusios su akcizais apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo kompiuterinėmis procedūromis bei šį reglamentą įgyvendinančių valstybių narių nacionalinės teisės aktų nustatytomis galimybėmis akcizais apmokestinamoms prekėms taikyti akcizų mokėjimo atidėjimo režimą (AMLAR), gabenti Europos Sąjungos valstybėse akcizais apmokestintas prekes – cigaretes, kurioms būtų taikomas akcizų mokėjimo atidėjimo režimas, taip pat įvežti į Europos Sąjungos valstybes tos pačios kategorijos prekes (cigaretes) iš trečiųjų šalių, joms taip pat taikant mokesčių atidėjimo režimą (muitinės procedūra T1), imituoti šių prekių išgabenimą iš Europos Sąjungos bendros ekonominės erdvės arba jų pristatymą faktiškai veiklos nevykdantiems bei turto neturintiems registruotiems gavėjams, o faktiškai, pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką bei teikiant melagingus duomenis elektroninei akcizų informacinei sistemai (AIS), neteisėtai gabenti šias cigaretes į Vakarų Europos valstybes ir neteisėtai realizuoti jas juodojoje rinkoje, nesumokant nustatytų akcizų, muitų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM), į šią grupę vėliau skirtingais laikotarpiais kartu su A. S. įtraukiant asmenį, kurio byla išskirta į atskirą, R. Č. (asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta), K. J. ir A. A..

2. Skirtingose nusikalstamos veiklos stadijose organizuotos grupės nariai apsiėmė vykdyti specifines užduotis bei atlikti skirtingus vaidmenis, t. y.: E. B. – organizuoti nusikalstamų veikų darymą Lietuvos Respublikoje, tam gaunamų lėšų paskirstymą, Lietuvos muitinės pareigūnų papirkimą, klastoti dokumentus ir įrašus elektroninėje akcizų informacinėje sistemoje (AIS), A. S. – kartu su E. B. vadovauti nusikalstamai veikai naudojamiems juridiniams asmenims, klastoti jų dokumentus, organizuoti tariamai registruotam gavėjui pristatytų, o faktiškai toliau neteisėtai gabenamų ir laikomų cigarečių apsaugą, tarp jų ir nuo teisėsaugos pareigūnų kontrolės, sandėliavimą, perkrovimą; K. J. – organizuoti, o A. A. – vykdyti, jau imitavus šių prekių išgabenimą iš Europos Sąjungos bendros ekonominės erdvės arba pateikus melagingus duomenis elektroninei akcizų informacinei sistemai (AIS) apie jų pristatymą registruotam gavėjui, neteisėtai gabenamų į Vakarų Europos valstybes cigarečių palydą ir stebėjimą, ar krovinio vykimo maršrute nėra muitinės patikrinimų, taip pat radijo bei kitokio ryšio slopinimo sistemų įdiegimą ir galimo sekimo priemonių aptikimą nusikalstamai veikai naudojamuose automobiliuose.

3. Byloje po apeliacinės instancijos teismo pakeitimų nustatyta, kad E. B. pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 4, 7, 9 ir 15 straipsnių nuostatas, įsteigęs įmones naudotas nusikalstamai veiklai nuslėpti, klastodamas ir panaudodamas suklastotus dokumentus, nuo 2011 m. antros pusės rengęsis, o 2012 m. vasario 28 d. – balandžio 24 d. laikotarpiu veikdamas, kartu su bendrininkais asmenimis, kurių byla išskirta į atskirą tyrimą, taip pat veikdamas organizuota grupe su A. S., K. J., A. A., įgijo, laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 29.400.000 vnt. (1.470.000 pakelių) cigarečių „Yesmoke“, iš viso 30.000.000 vnt. (1.500.000 pakelių) cigarečių „The King red“, „The King gold“, „The King classic“, „The King classic 100“ ir „The King menthol“ ir 5.200.000 vnt. (260.000 pakelių) cigarečių „Reds Virginia“, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL, bei įgijo, laikė ir rengėsi neteisėtai gabenti bei realizuoti dar 15.597.400 vnt. (779.870 pakelių) cigarečių „Reds Virginia“, 5.000.000 vnt. (250.000 pakelių) cigarečių „Gold Mount Full Flavour“, 4.995.600 vnt. (249.780 pakelių) cigarečių „Capital Filter Kings“, 1.999.980 vnt. (99.999 pakelių) cigarečių „Royal Club“ (raudona etiketė), 1.999.980 vnt. (99.999 pakelių) cigarečių „Royal Club“ (mėlyna etiketė); 1.999.920 vnt. (99.996 pakelių) cigarečių „Royal Club A Master Blend“, 800.000 vnt. (40.000 pakelių) cigarečių „L&B King size“, 450.000 vnt. (22.500 pakelių) cigarečių „L&B Gold“ ir 1.499.600 vnt. (74.980 pakelių) cigarečių „Sovereign classic“, 10.438.400 vnt. (521.920 pakelių) cigarečių „Gold Classic Virginia Blend“, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, taip pat viršijo 250 MGL.

4. Byloje taip pat nustatyta ir tai, kad E. B., veikdamas organizuota grupe, 2012 m. kovo mėn. pabaigoje pavedė R. Č., surasti muitinės pareigūnus arba asmenis, kurie už piniginį atlygį paveiktų muitinės pareigūnus, kad šie melagingai ir neteisėtai įformintų didelio kiekio cigarečių išvežimą per Europos Sąjungos išorinę sieną. R. Č., kurio atžvilgiu byla nutraukta, perdavė šį pasiūlymą R. R., o pastarasis 2012 m. balandžio mėn. pirmosiomis dienomis pažadėjo už piniginį atlygį paveikti tyrimo metu nenustatytus muitinės pareigūnus, kad šie įformintų didelio kiekio cigarečių išvežimą per išorinę Europos Sąjungos sieną. E. B. nurodė A. S. pateikti UAB „V. T.“ duomenis eksporto dokumentams parengti, tai šis ir padarė. UAB „V. T.“ pagal E. B. ir A. S. pateiktus dokumentus parengė Europos Bendrijos tranzito dokumentą Nr. MRN12LTVR300012943794, kuriame buvo nurodyta, kad iš UAB „V. T.“ muitinės sandėlio į Rusijos Federacijos įmonę „O.“ adresu: (duomenys neskelbtini), Rusija, krovininiu automobiliu „Renault“ su puspriekabe siunčia krovinį – 520 dėžių, arba 5 200 000 vienetų, cigarečių „Reds Virginija“, priklausančių UAB „R. T. G.“. E. B. nurodė vairuotojui L. K. UAB „V. T.“ muitinės sandėliuose pakrauti dokumentuose nurodytą kiekį cigarečių į vilkiką „Renault Premium“ su puspriekabe ir laukti tolesnių nurodymų šalia UAB „V. T.“ sandėlių, o vėliau – automobilių aikštelėje šalia Gariūnų. E. B. laikotarpiu iki balandžio 7 dienos bei balandžio 11 dieną kaip išankstinį atlygį už neteisėtus veiksmus per 2 kartus per R. Č., kurio atžvilgiu byla nutraukta, perdavė R. R. 25 000 Eur, kuriuos tam tikslui buvo gavęs iš asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, kaip kyšį. R. R. neįvykdžius savo pažado ir nesuorganizavus neteisėto akcizais, muitais ir PVM apmokestintinų prekių neišvežimo iš Lietuvos Respublikos, E. B. nusikalstamos veikos nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, bei slėpdamas nusikaltimo pėdsakus nurodė L. K. pargabenti cigaretes atgal į UAB „V. T.“ muitinės sandėlį, o neįvykusiai eksporto procedūrai melagingai pagrįsti žodžiu pateikė UAB „V. T.“ darbuotojai R. B. apie neva sugedusią klientų transporto priemonę. E. B. A. S. nurodė pateikti Vilniaus teritorinei muitinei suklastotą pažymą, kurioje buvo nurodyta, kad dėl stabdžių sistemos problemos automobilis „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB „V. P.“, buvo remontuojamas UAB „A. A.“ nuo balandžio 6-os iki 10-os dienos. Taip E. B. kartu su A. S. pasikėsino neteisėtai neišvežti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių – 5 200 000 vnt., arba 260 000 pakelių, cigarečių „Reds Virginija“, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL.

5. Šio E. B., A. S., K. J. ir A. A. organizuota grupe padaryto nusikaltimo, kvalifikuoto pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį; E. B. ir A. S. nusikaltimo, kvalifikuoto pagal 22 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 200 straipsnio 1 dalį; ir kitų byloje nustatytų E. B., A. S. nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal 203 straipsnio 2 dalį; 25 straipsnio 3 dalį ir 226 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, aplinkybės aprašytos Nuosprendžio 4–18, 20–33, 48–51, 52–56 lapuose ir Nutarties 1.2–1.26, 2.2–2.23, 5.2–5.6, 6.2–6.6 punktuose.

6. E. B. ir A. S. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad E. B. kartu su dviem asmenimis, kurių atžvilgiu bylos išskirtos į atskiras, suorganizavo, o A. S. įvykdė UAB „G.“ (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų paslėpimą, dėl to iš dalies nebegalima nustatyti tikrosios UAB „G.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

7. Taip pat A. S. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė UAB „R. T. G.“ (iki 2012 m. balandžio 3 d. – UAB „V. P.“), teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to tapo negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 28 d. uždarosios akcinės bendrovės „R. T. G.“ (buvusi UAB „V. P.“) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šios nusikalstamos veikos aplinkybės aprašytos Nuosprendžio 34–36 lapuose ir Nutarties 2.25–2.27 punktuose.

8. Be to, E. B. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2010 m. sausio 17 d., kai jam buvo panaikintas leidimas laikyti ginklą Nr. 516, iki 2012 m. gegužės 25 d., kai šie buvo rasti ir paimti kratos metu, neturėdamas leidimo, savo uošvio V. S. namuose Šilutėje, (duomenys neskelbtini), kambaryje esančioje drabužių spintoje, laikė 22 vnt. šaudmenų – 21 vnt. 12 kalibro ir 1 vnt. 16 kalibro pramoninės gamybos medžioklinių šovinių.

9. Juridinio asmens – UAB „R. T. G.“ – nustatytų nusikalstamų veikų, kurios siejamos su fizinių asmenų padarytomis veikomis, kvalifikuotų pagal BK 199² straipsnio 1 ir 2 dalį, 22 straipsnį, 200 straipsnio 1 ir 2 dalį, 226 straipsnio 3 ir 7 dalį, 300 straipsnio 1 ir 4 dalį, 222 straipsnio 1 ir 2 dalį, aplinkybės aprašytos Nuosprendžio 65–76 lapuose ir Nutarties 9.1–9.17 punktuose.

II. Kasacinių skundų argumentai

10. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Bekišas prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 28 d. nutartį dėl bausmių skyrimo bei BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistiesiems E. B. ir A. S.:

10.1. E. B. už veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, E. B. už BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu už pagal BK 22 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 200 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 203 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 226 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (aštuonios veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria E. B., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

10.2. A. S. už veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, A. S. už BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu už pagal BK 22 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 200 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 203 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (aštuonios veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) paskirtomis bausmėmis apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą ketverių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria A. S., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

11. Kasatorius skunde nurodo:

11.1. Lietuvos apeliacinis teismas, atsisakydamas patenkinti prokuroro apeliacinio skundo dalį dėl griežtesnių bausmių E. B. ir A. S. paskyrimo bei dėl bausmės vykdymo atidėjimo minėtiems asmenims panaikinimo ir dėl šios dalies palikęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies, 58 straipsnio, 61 straipsnio, 75 straipsnio 1 dalies nuostatas.

11.2. Teismai nepakankamai įvertino nuteistųjų E. B., A. S. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (ypač nusikaltimo, nustatyto BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje) bei šių nuteistųjų vaidmenį juose ir jų asmenybes, todėl šiems nuteistiesiems paskyrė neproporcingai švelnias bausmes ir taip neužtikrino bausmės paskirties bei pažeidė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus įtvirtinančias nuostatas.

11.3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes jų neįvertino sistemiškai kartu su BK 58 straipsnio ir 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Teismas motyvuotai parenka bausmės rūšį ir dydį tik įvertinęs visas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, todėl šiuo atveju nėra pagrindo BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatą aiškinti teigiant, kad ji nustato tik bausmės dydžio skaičiavimo metodiką.

11.4. Aplinkybė, kad nuteistųjų veikos buvo padarytos veikiant organizuota grupe, ne tik sunkina nuteistųjų E. B., A. S. atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bet ir neigiamai apibūdina jų asmenybes, nes atskleidžia jų, kaip bendrininkų, dalyvavimo darant nusikalstamas veikas pavojingesnę formą, į ką, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti teismas (BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Organizuotos grupės nariams už nusikaltimo padarymą paprastai skiriama griežtesnė bausmė negu bendrininkų grupės nariams (BK 58 straipsnio 2 dalis). Nors apeliacinės instancijos teismas nekvestionavo pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog E. B. ir A. S. veikė organizuota grupe kaip vieni iš jos lyderių ir organizatorių, tačiau šios aplinkybės nevertino jiems paskirtos bausmės (jos dydžio) pagrįstumo kontekste.

11.5. Teismai, spręsdami klausimą dėl skiriamos (paskirtos) laisvės atėmimo bausmės nuteistiesiems E. B., A. S. dydžio, neatsižvelgė ir į nuteistųjų įvykdytų nusikalstamų veikų apimtį ir mastą. E. B., A. S. nuteisti už tai, kad neteisėtai disponavo dideliais kiekiais akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių), kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, iš viso sudarė 38 461 289,92 Lt (11 139 159,50 Eur), t. y. daugiau nei tūkstantį kartų didesnę sumą, nei įstatyme nustatyta 250 MGL vertė. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos buvo didelės apimties ir masto, todėl turi didelį pavojingumo laipsnį. Be to, E. B. padarė 15 nusikaltimų, atitinkamai ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valdymo tvarkai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, iš kurių trys priskiriami sunkiems, du – apysunkiams, dešimt – nesunkiems nusikaltimams; A. S. – 14 nusikaltimų atitinkamai ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valdymo tvarkai, kurių du priskiriami sunkiems, du – apysunkiams, dešimt – nesunkiems nusikaltimams, nuteistųjų padaryti nusikaltimai yra tyčiniai.

11.6. Vertinant E. B. asmenybę atkreiptinas dėmesys į tai, kad Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį bei 222 straipsnio 1 dalį. Nors šis nuosprendis dar neįsiteisėjęs, tačiau ši aplinkybė taip pat yra svarbi (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Be to, E. B. ir A. S. bausti administracine tvarka (E. B. – ir už disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis).

11.7. Šias aplinkybes teismai nepagrįstai vertino atskirai, selektyviai, teigdami, kad kiekviena iš jų savaime nėra pakankamas pagrindas skirti nuteistiesiems griežtesnes bausmes, tačiau jos nebuvo įvertintos sistemiškai ir kaip visuma. Vertinant minėtų nuteistųjų asmenybes neigiamai apibūdinančius duomenis kartu su šioje baudžiamojoje byloje nustatytomis nuteistųjų padarytas veikas apibūdinančiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad E. B. ir A. S. už pavojingiausią iš jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, nurodytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, turi būti skiriamos didesnės, nei įstatymo nustatytas sankcijos vidurkis, laisvės atėmimo bausmės, dėl to ir galutinės subendrintos bausmės taip pat turi būti atitinkamai didinamos.

11.8. Nors šioje baudžiamojoje byloje nuteistiesiems E. B., A. S. pirmosios instancijos teismo paskirtos ir apeliacinės instancijos teismo paliktos galioti galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės neviršija ketverių metų ir dėl to yra formalus pagrindas jiems taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis), tačiau byloje nustatytos ir šiame kasaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti esant vienai iš imperatyvių BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų – pakankamam pagrindui manyti, kad bausmių, paskirtų nuteistiesiems E. B., A. S., tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įvertinus nuteistųjų E. B., A. S. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų pobūdį, apimtį ir mastą, bendrininkavimo formą, bendrininkų rūšį, kaltės formą, nuteistųjų asmenybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistųjų resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, o pritaikius bausmės vykdymo atidėjimą būtų pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas. E. B., A. S. už pavojingiausią iš jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų paskyrus griežtesnes bausmes ir atitinkamai – galutines subendrintas bausmes, viršijančias ketverius metus laisvės atėmimo, atsižvelgiant į BK 75 straipsnyje nurodytą teisinį reguliavimą, nebeliktų ir kito imperatyvaus įstatyme nustatyto bausmės vykdymo atidėjimo pagrindo.

12. Kasaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 28 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

12.1. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK pažeidimus. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad nebuvo analizuoti subjektyvieji kasatoriaus veikos požymiai, dėl to jis buvo neteisėtai apkaltintas bei nuteistas. Pirmosios instancijos teismas netyrė jokių įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą organizuotoje grupėje, ir neanalizavo visų būtinųjų nusikalstamos veikos požymių, o pažodžiui perrašė į nuosprendį kaltinamąjį aktą.

12.2. Iš kaltinimo matyti, kad kasatoriui inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu jam buvo tik 20 metų, buvo įstojęs mokytis į Šiaulių valstybinę kolegiją, statinių konstrukcijų inžinerijos specialybę, neturėjo jokios gyvenimo patirties ir nebuvo niekaip susijęs su įmonių komercine veikla, dėl to nežinojo ir neturėjo žinoti nuosprendyje išvardytų įstatymų bei kitų norminių aktų (Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo, Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančios Direktyvą 92/12/EEB, ir Komisijos Reglamento (EB) Nr. 684/2009, kuriuo įgyvendinamos minėtos direktyvos nuostatos) ir jų taikymo įmonių veikloje. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nesurinko jokių įrodymų apie jo dalyvavimą kaltinime nurodytų įmonių veikloje. Jis niekada nebuvo susijęs ir neturėjo darbo santykių su tomis įmonėmis, dėl to nežinojo ir negalėjo žinoti apie jų veiklos pobūdį, vadovus, jų tarpusavio santykius. Jis nebuvo susijęs su akcizinių prekių išgabenimo imitavimu, nepildė ir nesiuntė jokių dokumentų, susijusių su akcizinių prekių gabenimu elektroninėje akcizų informacinėje sistemoje (AIS), neturėjo teisių, galimybių ir supratimo apie tokių veiksmų atlikimą, negalėjo žinoti, kad cigaretės yra skirtos neteisėtai gabenti į Vakarų Europos valstybes ir ten realizuoti nelegaliose rinkose. Jis taip pat specialiu prietaisu netikrino vilkiko su puspriekabe, pakrauta 980 dėžių cigarečių „Yesmoke“, ar juose nėra įdegta speciali sekimo ar klausymosi įranga, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad krovinys neteisėtas, jo net nebuvo šalia. Jis nemėgino ir negalėjo mėginti nuosprendyje nurodytame krovininiame automobilyje įdiegti radijo ryšiui trukdyti skirtą įrenginį, nes jų niekada neturėjo, net nežino, kas tai yra ir kaip jais naudotis. Jis negalėjo žinoti ir nežinojo, kad automobilyje „Mitsubishi Carisma“, kurį lydėjo iki Lenkijos Respublikos valstybės teritorijos, buvo didelis kiekis akcizais neapmokestintų prekių, skirtų neteisėtai gabenti į Vakarų Europos valstybes ir ten realizuoti nelegaliose rinkose, nesiekė užtikrinti, kad muitinės ir kitos teisėsaugos įstaigos neužkardytų daromo nusikaltimo. Nebuvo jokių jo pokalbių telefonu apie automobilių palydą nei su E. B., nei su A. S., jis negavo iš jų jokių nurodymų, važiavo tik iš draugiškumo, dėl to neturi atsakyti už kitų asmenų ketinimus bei veiksmus, nes su jais neturėjo nieko bendra.

12.3. Kasatoriaus pozicija nepaneigta jokiais įrodymais, byloje nėra jokių pokalbių telefonu įrašų, kitų rašytinių įrodymų, liudijančių, kad jam apie nuosprendyje nurodytas aplinkybes buvo žinoma. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad buvo analizuoti tik A. S. ir K. J. bei E. B. pokalbiai telefonu, kuriuose kasatorius nedalyvavo. Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo išvados ir atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįsti.

13. Kasaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 28 d. nutartį ir jį išteisinti. Kasatorius skunde nurodo:

13.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėti, priimti netinkamai taikant ir aiškinant baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, nesilaikydamas šio kodekso 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų padarė išvadas, nepagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, pažodžiui perrašė kaltinamąjį aktą ir vadovavosi atskirai iš konteksto interpretuotais dokumentais, aplinkybėmis ir jų pagrindu padarytais spėjimais bei nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotos praktikos užtikrinant asmens teisę į gynybą.

13.2. Teismai netinkamai aiškino bei taikė BK 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalies, 200 straipsnio nuostatas, neįsigilino į nagrinėjamos bylos esmę, visiškai nesuprato faktinių aplinkybių ir Akcizų įstatymo leidžiamų bei privalomų atlikti procedūrų sekos, neskaitė pridėtų dokumentų ir nevertino liudytojų parodymų, faktines bylos aplinkybes nagrinėjo paviršutiniškai bei vienašališkai. Kasatorius dėsto byloje nustatytas aplinkybes ir teigia, kad iš jų matyti, jog cigarečių įgijimas, laikymas, gabenimas buvo atliekami nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų, nustatančių akcizinių prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo tvarką, UAB „R. T. G.“ cigaretes iš Europos Sąjungos valstybių ir trečiųjų šalių teisėtai įgijo ir jas atsivežė į UAB „V. T.“ akcizo bei muitinės sandėlius, prekės buvo gabenamos teisėtai ir su visais reikalingais dokumentais tiek į Danijos įmonę „G. A.“, „K. A.“, tiek ir į kitas įmones.

13.3. Teismai nepagrindė kasatoriui inkriminuoto bendrininkavimo subjektyviųjų požymių. Iš nuosprendžio turinio galima spręsti, kad teismas bendrininkavimą – organizuotos grupės požymį inkriminavo vadovaudamasis liudytojo Muitinės kriminalinės tarnybos vyriausiojo tyrėjo D. Ž. (D. Ž.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Teismai, nurodę, kad E. B. turėjo bendrą tyčią su kitais nuteistaisiais, nepagrindė ne tik pačios tyčios turinio, bet ir tiesioginės tyčios su padaryta veika ir be jokio teisinio bei faktinio pagrindo nustatę, kad yra tariamai padarytos nusikalstamos veikos, sukūrė fiktyvų nusikaltimo dalyką ir inkriminavo bendrininkavimą. Teismai neįrodė, kad buvo padaryta nusikalstama veika, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistieji suvokė, jog dalyvauja nusikalstamoje veikoje, kėsinasi būtent į akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo bei realizavimo Lietuvos Respublikoje tvarką.

13.4. E. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 226 straipsnio 3 dalį tik vadovaujantis vienintelio liudytojo R. Č. – asmens, kuriam byla nutraukta, parodymais, kurie buvo paneigti E. B. ir R. R. parodymais. Teismas turėjo kritiškai vertinti liudytojo R. Č. parodymus, nes ikiteisminio tyrimo pradžioje jam buvo pareikšti įtarimai, o pradėjus bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais byla jam buvo nutraukta. Siekdamas išvengti, nors ir nepagrįsto, ikiteisminio tyrimo pareigūnų persekiojimo, R. Č. davė parodymus, nepalankius nuteistiesiems. Be to, vienintelis liudytojas R. Č. per visą laikotarpį disponavo tik minimalia ir ribotai iš konteksto turima informacija, nežinojo ir negalėjo žinoti, kas yra pareikštame kaltinime, būtent dėl Rusijos įmonės ar Europos Bendrijos tranzito dokumento. Apklausiamas teisme R. Č. davė nekonkrečius parodymus. Tiek jo liudijimas, tiek teismų išvados yra paremti tik prielaidomis. Nuosprendis ir nutartis iš esmės tik pakartoja kaltinamąjį aktą, priimti nesurinkus pakankamai įrodymų dėl E. B. kaltės, o esant prieštaringiems įrodymams E. B. veika buvo nepagrįstai kriminalizuota.

13.5. E. B. UAB „G.“ niekada nedirbo, nebuvo šios bendrovės vadovas, buhalteris ar kitas asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tinkamą vedimą ar dokumentų pateikimą. E. B. nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektas, dėl to jam negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą UAB „G.“ apskaitos tvarkymą.

13.6. Nors E. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį inkriminuoti dokumento pagaminimas ir panaudojimas, tačiau nenustatyta, kada, kur ir kokiu būdu nuosprendyje minimi dokumentai galėjo būti pagaminti ir juolab ar tai padarė būtent E. B.. Vien tai, kad pas jį kratos metu buvo rasta tik nepasirašyta 2012 m. balandžio 12 d. sutartis (2 egzemplioriai), nepasirašytas finansinių ir materialinių vertybių perdavimo–priėmimo aktas, nesant jokių kitų kaltės įrodymų, neįrodo kaltės dėl tokių dokumentų pagaminimo ir panaudojimo.

13.7. Teismai išvadas dėl tiesioginės tyčios buvimo nuteistojo veiksmuose, kvalifikuotuose pagal BK 253 straipsnį, grindė vien šaudmenų radimo name faktu ir prielaida, kad šoviniai priklauso nuteistajam. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką neteisėtas šaudmenų (šaudmens) laikymas negali būti preziumuojamas vien jų suradimo faktu, o tyčinė kaltės forma, kaip ir kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis, privalo būti įrodyta ne prielaidomis, o abejonių nekeliančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015), tačiau teismai šiuo išaiškinimu nesivadovavo. Priešingai nei teigiama nuosprendyje ir nutartyje, spinta, kurioje rasti šoviniai bei kiti asmeniniai daiktai, nėra specialiai pritaikyta vieta šaudmenims laikyti, todėl galima pagrįstai manyti, kad E. B. nesuvokė savo nusikalstamos veikos pobūdžio ir nenorėjo veikti nusikalstamai, taigi tyčios neturėjo. E. B. buvo nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį vien remiantis prielaida, kad jeigu E. B. yra medžiotojas ir turėjo šautuvą, tai labai tikėtina ir manytina, kad jam priklausė ir rasti šoviniai, nors jie laikyti namuose, kuriuose jis negyvena, ir ne jam priklausančiame seife. Teismų išvados yra paremtos spėjimais, o jais grįsti apkaltinamąjį nuosprendį įstatymo leidėjas draudžia (BPK 44 straipsnio 6 dalis, 301 straipsnio 1 dalis).

13.8. Kadangi teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius BPK pažeidimus, pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalių, 44 straipsnio 5–8 dalių, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, rungimosi principą, teisę į gynybą bei sąžiningą procesą. Visas kaltinamasis aktas paremtas liudytojo – Muitinės kriminalinės tarnybos vyriausiojo tyrėjo D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (teisme jis nebuvo apklaustas). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinio teismo nutartyje buvo tik pakartotos kaltinamojo akto tariamos išvados. Visi kiti liudytojai ir Valstybinė mokesčių inspekcija patvirtino, kad visi nuteistųjų veiksmai buvo teisėti, jokia žala nepadaryta, manipuliacijos akcizais nebuvo atliekamos, cigaretės buvo pervežamos iš akcizinio sandėlio į kitą akcizinį sandėlį įstatymų nustatyta tvarka ir su tinkamai įformintais dokumentais. Teismai neapklausė liudytojo D. Ž., tačiau jo parodymais lemiamai pagrindė nuosprendį nuteistajam E. B., taip pažeidė BPK 7 straipsnio ir 44 straipsnio 7 dalies nuostatas, suvaržydami nuteistojo galimybes gintis nuo pareikšto kaltinimo.

13.9. Teismai tendencingai vertino visas veikų padarymo aplinkybes ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatą. Nagrinėjamos bylos duomenys sudaro pagrindą manyti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo išankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo, buvo šališki.

14. Kasaciniu skundu nuteistojo K. J. gynėjas advokatas Sigitas Mikliušas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 28 d. nutartį ir K. J. išteisinti. Kasatorius skunde nurodo:

14.1. Šiaulių apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį), nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bei padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, dėl to priėmė nepagrįstus nuosprendį ir nutartį. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad nuteistieji būtų susiję su dalyvavimu organizuotos grupės veikloje, duomenų apie tvirtus, besitęsiančius jų nusikalstamus ryšius. Nors Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nurodė, kad K. J. tariamai dalyvavo organizuotoje grupėje, tačiau jokių motyvų ar argumentų dėl to nenurodė. Nenustačius kriterijų, apibūdinančių jo dalyvavimą nusikalstamoje veikloje, jo veiksmai negalėjo būti kvalifikuojami pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį. Teismai padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias ir joms prieštaraujančias išvadas, jas iš esmės pagrindė prielaidomis, netinkamai vertindami bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, savo sprendimus surašė šališkai ir neobjektyviai. Teismai pažeidė sprendimų surašymo taisykles, nustatytas BPK 305 straipsnio 1 dalyje. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas apsiribojo daugiausia kaltinamojo akto perrašymu, tačiau tinkamai neatliko įrodymų analizės ir nemotyvavo, kokių įrodymų pagrindu yra nustatoma kaltė. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas sprendime paminėjo apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, tačiau visapusiškai jų neanalizavo ir nepaneigė. Šis teismas tik sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pakartojo šio teismo išvadas.

14.2. K. J. niekada jokiais santykiais nebuvo susijęs su UAB „V. P.“ (UAB „R. T. G.“), nežinojo, kuo ši bendrovė užsiima, kas jos vadovai, taip pat niekada niekaip nebuvo susijęs su bendrovėmis „A.“ ar „G.“ ir nežinojo apie šių bendrovių veiklą. Be to, jis nieko nežinojo apie akcizinių prekių gabenimo tvarką, akcizų informacinę sistemą (AIS). Be A. S. ir A. A., K. J. nepažinojo nė vieno kito kaltinamojo byloje, nei iš A. S., nei iš jokio kito asmens niekada nebuvo gavęs pasiūlymo dalyvauti nusikalstamoje veikloje, pats niekam niekada neliepė vykdyti nusikalstamų veikų, nes niekada tokių veikų pats nedarė. Taip pat jis nėra gavęs pažado gauti atlygį (turtinę naudą) už tai, kad atliks kokius nors veiksmus, tokio atlygio nesiekė ir nesitikėjo; nediegė jokių ryšį slopinančių įrenginių, netikrino, ar kur nors yra sumontuota sekimo įranga. K. J., A. S. paprašytas, iš tiesų kartu su A. A. kelis kartus palydėjo vilkikus, tačiau šie jo veiksmai savaime negali būti pripažinti nusikalstamais. Iš A. S. jis žinojo, kad gabenami vertingi kroviniai, bet nėra pinigų policijai ar apsaugos bendrovių palydai samdyti. Niekas nedavė instrukcijų ar įpareigojimų, kaip krovinį saugoti, tik buvo paprašyta informuoti A. S., jeigu krovinį sustabdytų, tačiau tai nėra nieko nusikalstamo. Teismų sprendimai buvo surašyti šališkai ir neobjektyviai, nepagrįstai konstatuojant, kad K. J. lydėjo cigarečių krovinius, saugodamas juos nuo teisėsaugos pareigūnų. K. J. nepagrįstai pripažintas kaltu, kad tariamai įdiegė ryšius slopinančią įrangą, tačiau iš bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad tokios įrangos nediegė nei pats, nei padėjo tai daryti kitiems asmenims. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. galimai turėjo tokią įrangą, tačiau ir pats jos neįdiegė, nes nemokėjo ja naudotis, įrangos techniniai duomenys neatitiko vilkikuose esančios elektros srovės įtampos. Be to, nemotyvuotos teismų išvados apie tai, kad K. J. tariamai žinojo ar galėjo žinoti, kad UAB „G.“ vykdė neteisėtus prisijungimus prie AIS sistemos, nesumokėjo mokesčių prieš išgabenant cigaretes iš Lietuvos, kad gabenamos cigaretės yra nelegalios ir skirtos realizuoti Vakarų Europos valstybių juodojoje rinkoje ir pan. Tačiau byloje nebuvo paneigti nuoseklūs K. J. parodymai, kad jis nieko nežinojo apie krovinio turinį ir nežinojo apie kitų asmenų galimai nusikalstamus veiksmus.

15. Kasaciniu skundu nuteistojo A. S. gynėjas advokatas Gintaras Petukauskas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 28 d. nutartį ir baudžiamąją bylą A. S. nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

15.1. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, pažeidė nekaltumo prezumpcijos, kaltinamojo teisės į gynybą, rungimosi ir lygių teisių į teisingą bylos išnagrinėjimą principus, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika.

15.2. Teismų išvados, kad A. S. sutiko su tariamu N. D. (N. D.) ir L. H. H. J. (L. H. H. J.) pasiūlymu daryti nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, byloje nepagrįstos jokiais įrodymais. Iš Švedijos Karalystės įgaliotos institucijos atsakymo į tarptautinės teisinės pagalbos prašymą ir bylos duomenų matyti, kad kaltinime nurodytiems N. D. ir L. H. H. J. bet kokie baudžiamieji persekiojimai užsienio valstybėse yra nutraukti, o Lietuvoje byla dėl jų formaliai yra išskirta į atskirą tyrimą.

15.3. Ikiteisminis bylos tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme vyko pažeidžiant BPK 1 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas. Bylos duomenys patvirtina, kad neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis galimai būtų vykdomas užsienio valstybėse, kuriose N. D. ir L. H. H. J. galimai turėjo bendrininkų, valdančių akcizinius sandėlius, tačiau ne Lietuvos Respublikoje. Tikėtina, kad Lietuvos Respublika, akcizinis ir muitinės sandėlis UAB „V. T.“, UAB „V. P.“ (UAB „R. T. G.“) nusikalstamos veikos sumanytojų N. D. ir L. H. H. J. buvo pasirinkti kaip tarpiniai objektai, kuriuose veikiantys asmenys, taip pat ir A. S., apie nusikalstamos veikos organizatorių ketinimus nieko nežinojo ir negalėjo žinoti.

15.4. Priimdami skundžiamą nuosprendį ir nutartį teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytą pareigą įrodymus vertinti remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nors pagrindiniai kaltinimo liudytojai specialistai A. G. ir R. B. (B.) viso proceso metu tvirtino, kad A. S. vadovaujamos UAB „V. P.“ (UAB „R. T. G.“) vykdytas tabako gaminių įvežimas į Lietuvos Respubliką, laikymas ir gabenimas iš Lietuvos Respublikos buvo atliekami visiškai teisėtai, tačiau teismai sprendimus priėmė vadovaudamiesi ikiteisminio tyrimo pareigūnų spėjimais, kurie nebuvo ir nėra pagrįsti jokiais objektyviais bylos įrodymais.

15.5. Teismai A. S. pripažino kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo UAB „G.“ apskaitos tvarkymo, nors byloje nėra nė vieno dokumento, kurį A. S. būtų sudaręs, pasirašęs, patvirtinęs ar panaudojęs; taip pat dėl apgaulingo UAB „R. T. G.“ apskaitos tvarkymo, nors bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nerinko UAB „R. T. G.“ apskaitos dokumentų. Kaltinimas buvo paremtas specialisto A. N. išvadomis, kurios buvo parengtos remiantis tik dalimi jam pateiktų UAB „R. T. G.“ apskaitos dokumentų. Teisme specialistui pateikus papildomus dokumentus, kurie nedomino ikiteisminio tyrimo pareigūnų, specialistas pareiškė, kad jo duotos išvados būtų buvusios visiškai kitokios. Tačiau joks papildomas tyrimas dėl kaltinimų A. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „R. T. G.“ pagrįstumo nebuvo paskirtas.

15.6. Teismai, vadovaudamiesi prielaidomis, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir nutartį dėl veikų, kurios net pagal kaltinimo versiją nebuvo planuojamos padaryti ir nebuvo padarytos Lietuvos Respublikoje, taip pat dėl asmenų, kurie nesuvokė ir nesuprato, kad jų veiksmai gali būti priemonės kitų asmenų nusikalstamiems kėslams įgyvendinti.

16. Kasaciniu skundu nuteisto juridinio asmens UAB „R. T. G.“ atstovas advokatas Romualdas Mikliušas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 28 d. nutartį ir baudžiamąją bylą UAB „R. T. G.“ nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

16.1. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, nepagrįstai įvertino ir kvalifikavo UAB „R. T. G.“ veiksmus kaip nusikalstamus pagal BK 199², 200 ir 226 straipsnius.

16.2. UAB „R. T. G.“ neatliko jokių nusikalstamų veikų, cigarečių įgijimas iš gamintojų per tarpininkus ir iš tarpininkų, gabenimas per kelias pervežimo paslaugas teikiančias įmones savaime nėra nusikalstamas, tai – įprasta verslo praktika. UAB „R. T. G.“ cigaretes įgijo teisėtai iš Europoje registruotų akcizinių sandėlių – tai patvirtino liudytoja R. B.. Cigarečių siuntimo metu Danijos įmonės „K. A.“ ir „G. A.“ buvo teisėtai įsteigtos ir veikiančios įmonės su savo akciziniais sandėliais, kuriuos kontroliavo ne privatūs asmenys, o Danijos Karalystės valstybės institucijos. Minėtų įmonių akciziniai sandėliai buvo registruoti Europos bendroje akcizų informacinėje sistemoje (AIS). UAB „R. T. G.“ turėjo galimybę cigaretes iš UAB „V. T.“ akcizinio sandėlio gabenti tiesiogiai gavėjams, tačiau toks gabenimo būdas buvo ekonomiškai nenaudingas. Cigarečių gabenimas gavėjams per kitą Europoje registruotą akcizinį sandėlį – Rygos „S. M.“ ir Lietuvos registruotą gavėją UAB „G.“ ekonominiu požiūriu buvo žymiai priimtinesnis ir neprieštaravo jokiems įstatymams ar kitiems teisės aktams. Bylos nagrinėjimo metu akcizinio sandėlio UAB „V. T.“ atstovė R. B., Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai, kontroliavę UAB „R. T. G.“ veiklą, A. G. ir D. P. patvirtino, jog UAB „R. T. G.“ direktorius A. S. konsultavosi dėl kiekvieno bendrovės veiksmo įgyjant, laikant bei gabenant cigaretes, gaudavo iš šių pareigūnų patarimus bei instrukcijas ir nė karto jų nepažeidė. Be to, bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta, jog UAB „G.“, kaip registruota gavėja, turi teisę siųsti akcizais apmokestinamas prekes, kurioms akcizų mokėjimas yra atidėtas, kitų šalių registruotiems gavėjams.

16.3. Byloje nenustatyta, kad UAB „R. T. G.“ būtų klastojusi cigarečių įgijimo, laikymo ar gabenimo dokumentus, nors įmonė pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 300 straipsnį. Apskritai ši bendrovė negalėjo klastoti dokumentų, nes ji neturi teisės rengti tokius dokumentus ir jų nerengia, tik nurodo akciziniam sandėliui, iš kur cigaretės įvežamos ir kur bei kam išvežamos, o visus dokumentus rengia akcizinis sandėlis UAB „V. T.“. Be to, inkriminuojamu laikotarpiu UAB „R. T. G.“ vadovas A. S. taip pat nesuklastojo jokių bendrovės dokumentų bei nenustatyta, kad, A. S. žinant, kiti asmenys būtų suklastoję UAB „R. T. G.“ dokumentus. Teismų motyvai dėl UAB „R. T. G.“ atsakomybės pagal BK 300 straipsnį paremti faktinėmis aplinkybėmis, kad pas bendrovės direktorių buvo rasti popieriniai įvairių dokumentų ruošiniai ir dokumentų ruošiniai kompiuteryje, tačiau ruošiniai ar juodraščiai nėra dokumentai, juolab kad juose nebuvo nustatyta jokia tikrovės neatitinkanti informacija.

16.4. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad UAB „R. T. G.“ siekė neteisėtai cigaretes išgabenti į Vakarų Europos šalis, taip pat ir į Olandiją, ir jas realizuoti juodojoje rinkoje. Šiuo atveju UAB „R. T. G.“ priklausančios cigaretės jau buvo Olandijoje, tačiau jokioje juodojoje rinkoje nerealizuotos – UAB „R. T. G.“ savo iniciatyva cigarečių krovinį iškart grąžino į Lietuvą sužinojusi, kad panaikinta Danijos įmonės „K. A.“ licencija (šią aplinkybę sužinojo tik 2012 m. vasario 11 d.). Teismai taip pat nepagrįstai pripažino, kad cigaretės, kurias bendrovei „G. A.“ buvo bandoma persiųsti iš Lietuvos, neatitiko pakuočių ženklinimo akcizo ženklais (banderolėmis) ir įspėjamaisiais užrašais reikalavimų, todėl pardavinėti tokias cigaretes Danijoje būtų nelegalu. Šiuo atveju cigarečių siuntimas į Danijos bendrovės „G. A.“ akcizinį sandėlį visiškai nereiškia, kad cigaretės bus realizuojamos Danijoje ir kad UAB „R. T. G.“ nesirengė turimų cigarečių realizuoti Lietuvoje.

16.5. Teismai negalėjo padaryti išvados, jog disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis neteisėtumas kilo dėl UAB „G.“ veiksmų. Byloje nustatyta, kad cigarečių gabenimo į Vakarų Europą laiku nei A. S., nei E. B. nėjo jokių pareigų UAB „G.“, neturėjo teisės veikti šios bendrovės vardu ir neatliko jokių veiksmų kaip UAB „G.“ atstovai. UAB „R. T. G.“ negali būti atsakinga už kito juridinio asmens padarytus teisės pažeidimus ir būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn.

16.6. UAB „R. T. G.“ nepagrįstai nuteista ir pagal BK 222 straipsnį. Byloje buvo nustatyta, jog UAB „R. T. G.“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „V.“ pagal sutartį. Tik dalis dokumentų 2012 m. vasario mėn. nebuvo perduoti UAB „V.“ iki ataskaitinio termino – mėnesio pabaigos, nes A. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisme paaiškėjo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepareikalavo ir nepasiūlė A. S. pateikti turimus UAB „R. T. G.“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Nagrinėjant bylą teisme A. S. ir E. B. pateikė teismui buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl kurių nebuvimo A. S. buvo kaltinamas apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu. Kaltinimai bendrovei „R. T. G.“ pagal BK 222 straipsnį buvo paremti išimtinai specialisto A. N. ikiteisminio tyrimo metu duota išvada, kuri buvo padaryta vadovaujantis tik dalimi reikalingų dokumentų, t. y. tik tais apskaitos dokumentais, kuriuos jam pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Teismui pateikus daugiau buhalterinės apskaitos dokumentų, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl naujos specialisto išvados, tačiau teismai to nepadarė, neskyrė naujo tyrimo ir dėl to netinkamai išnagrinėjo bylą.

16.7. Teismai netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas – be teisinio pagrindo nusprendė konfiskuoti UAB „R. T. G.“ priklausančias cigaretes, kurios buvo įgytos teisėtai, su jomis neatlikta ir neketinta atlikti jokių nusikalstamų veiksmų. UAB „R. T. G.“ nevisiškai atsiskaitė su tiekėjais už gautas cigaretes, todėl cigaretės faktiškai yra tiekėjų nuosavybė ir turėjo būti grąžintos tiekėjams. Neteisėtas cigarečių konfiskavimas gali sukelti turtinę atsakomybę ne tik UAB „R. T. G.“, bet ir valstybei.

16.8. Teismai, konstatuodami UAB „R. T. G.“ kaltę, pažeidė sprendimų surašymo taisykles, nustatytas BPK 305 straipsnio 1 dalyje. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas apsiribojo kaltinamojo akto perrašymu, detaliai neatliko įrodymų analizės ir nemotyvavo, kokių įrodymų pagrindu yra nustatoma kaltė. Lietuvos apeliacinis teismas sprendime paminėjo apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, tačiau jų neanalizavo ir nepaneigė, iš esmės pakartojo tuos pačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, tinkamai neišnagrinėjo apeliacinio skundo.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

17. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Sergejaus Bekišo, nuteistųjų A. A., E. B., nuteisto juridinio asmens UAB „R. T. G.“ atstovo advokato Romualdo Mikliušo, nuteistojo K. J. gynėjo advokato Sigito Mikliušo, nuteistojo A. S. gynėjo advokato Gintaro Petukausko kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

18. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo plenarinės sesijos ir išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyse nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01OC02OTcvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-58-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-58-697/2019">2K-P-58-697/2019</a>). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-5-895/2018, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

19. Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką, šis teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

20. Kaip matyti iš nuteistųjų ir jų gynėjų bei nuteisto juridinio asmens UAB „R. T. G.“ atstovo kasacinių skundų atskirų teiginių, juose neigiamos įrodytomis pripažintos bylos aplinkybės, pateikiama argumentų, kuriais kvestionuojamos atskiros teismų padarytos išvados dėl tokių aplinkybių nustatymo, nesutinkama su atliktu atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimu, prašoma atsižvelgiant į atskiras nustatytas bylos aplinkybes daryti kitokias išvadas dėl teismų sprendimuose esančių išvadų atitikties bylos aplinkybėms. Tokio pobūdžio argumentai šioje nutartyje teisėjų kolegijos nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl prokuroro skundo

21. Prokuroro kasaciniame skunde nurodomi baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimai susieti su tuo, kad teismai nepakankamai įvertino nuteistųjų E. B., A. S. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (ypač vieno iš sunkių nusikaltimų, kuris kvalifikuotas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį) bei šių nuteistųjų vaidmenį jose ir jų asmenybes. Šiems nuteistiesiems galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės turėtų būti nustatytos didesnės nei ketveri metai (E. B. – penkeri metai, o A. S. – ketveri metai devyni mėnesiai) ir tada bausmės vykdymo atidėjimo taikymas šiems asmenims nebūtų galimas.

22. Atsakant į tokius argumentus visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad pagal kasacinės instancijos teismo praktiką bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-165/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-165/2013">2K-165/2013</a>, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nenurodo galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos.

23. Tikrinant bausmių teisingumą pirmiau minėtais griežtumo ir švelnumo aspektais, apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai neturi būti keičiami BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu tada, kai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padaro išvadą, kad nuteistajam turėtų būti paskirta tik nežymiai griežtesnė ar švelnesnė bausmė. Ši nuostata nurodyta 2005 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 17 punkte ir vėlesnės kasacinės teismų praktikos nebuvo pakeista. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje prokurorui apeliaciniame skunde prašant sugriežtinti E. B. paskirtą galutinę bausmę vieneriais metais, o A. S. – devyniais mėnesiais, akivaizdžiai vertinant bausmės teisingumą buvo aktualu nepažeisti ir šios bausmių skyrimo apeliacinės instancijos teisme praktikos suformuotos taisyklės.

24. Nuosprendžio 362–363 lapuose ir Nutarties 39.2–39.14 punktuose nenukrypdami nuo baudžiamojo įstatymo ir teismų praktikos reikalavimų teismai dėl nuteistųjų E. B. ir A. S. sprendė BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 2 dalies taikymo ir bausmės vykdymo atidėjimo klausimus. Iš šių teismų sprendimų turinio matyti, kad nuodugniai išnagrinėtos visos reikiamos aplinkybės, susijusios su šių nuteistųjų padarytomis nusikalstamomis veikomis, jų konkrečiais veiksmais veikiant organizuota grupe ir asmenybėmis. Apeliacinės instancijos teismas paneigė bylos duomenis apie ankstesnį, 2013 metų, E. B. teistumą, atidžiau išnagrinėjo bylos medžiagą apie šio asmens ankstesnių administracinių nusižengimų pobūdį. Pagrįstai atkreiptas dėmesys į teigiamus socialinius nuteistųjų ryšius, šių nuteistųjų šeimos padėtį, į tai, kad jie po nusikaltimų padarymo dirba. Nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagal savo pobūdį savaime nėra kliūtis taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Tačiau tokia aplinkybė turi būti įvertinama kartu su kitais bylos duomenimis.

25. Esminė BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų (šiuo atveju vadovautasi 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismai šią išvadą priėjo laikydamiesi visų BK 41 straipsnio nuostatų, t. y. įvertino: ar šie asmenys bus sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubausti, ar jiems bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistieji laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat atsižvelgta, kaip realus paskirtos bausmės vykdymas paveiktų teigiamus socialinius kaltininkų ryšius, jų asmenybes. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek E. B., tiek A. S. bausmės vykdymas atidėtas maksimaliam įstatymo nustatytam terminui – trejiems metams. Esant bausmės vykdymo atidėjimui, asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane nustatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) teisės pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio. Taigi, kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas tinkamai patikrino nuteistųjų padarytų nusikaltimų pavojingumo įvertinimą, jų asmenybę apibūdinančius duomenis bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, atsižvelgė į BK 58 straipsnio reikalavimus ir tinkamai sprendė, kad bausmių individualizavimo klaidų nebuvo padaryta, o bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama.

26. Dėl prokuroro skunde esamų teiginių, kad netinkamai buvo pritaikytos BK 58 straipsnio 2 dalies nuostatos, pažymėtina, kad šioje baudžiamojo įstatymo nurodytoje bausmių skyrimo taisyklėje atkreipiamas dėmesys į tai, kad bendrininkavimas veikiant organizuota grupe yra pavojingesnis už paprastąjį bendrininkavimą. Tačiau šiame straipsnyje esanti teisės norma nekonkretizuoja, kaip griežčiau gali (ar privalo) būti baudžiami organizuotos grupės nariai. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje už sunkiausius nusikaltimus, nurodytus BK 199² straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 3 dalyje (sankcijoje nustatyta bauda ir laisvės atėmimas iki septynerių metų), 200 straipsnio 1 dalyje (sankcijoje nustatytas tik laisvės atėmimas iki septynerių metų), E. B. ir A. S. parinktos laisvės atėmimo bausmės savo dydžiu kiek mažesnės nei šių straipsnių sankcijoje nustatyti tokios rūšies bausmių vidurkiai. Tokios rūšies ir dydžio bausmių paskyrimas BK 58 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidžia.

27. Kasaciniame skunde prokuroras taip pat apibūdina neigiamą E. B. asmenybę nurodydamas naujus, anksčiau teismų nenagrinėtus faktus, t. y. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gruodžio 12 d nuosprendį. Dėl šių naujų duomenų kolegija negali priimti jokių argumentų, nes BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatos neleidžia nagrinėti apeliacinės instancijos teisme nekeltų ir nenagrinėtų klausimų. Kaltininko asmenybės charakterizavimas yra susijęs su faktinių duomenų apie asmenį rinkimu ir vertinimu. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka tai nėra atliekama. Šis teismas tik gali tikrinti, ar šią funkciją tinkamai atliko žemesnės instancijos teismai. Be kita ko, šių metų plenarinės sesijos nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01OC02OTcvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-58-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-58-697/2019">2K-P-58-697/2019</a> buvo plečiamai aiškinami BPK 367 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti kasacijos ribojimai, tačiau prieita išvada, kad, nagrinėjant kasacinę bylą klausimais, kurie nebuvo anksčiau išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, šis teismas turi įgaliojimus išspręsti tokius papildomus klausimus tik tada, kai galėtų būti palengvinta nuteistojo teisinė padėtis.

28. Prokuroro skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsakydama į šią prokuroro kasacinio skundo dalį kolegija pažymi, kad apeliacinis teismas, nutarties 39.7 punkte dėstydamas teisės normos, esančios BK 61 straipsnio 2 dalyje, sampratą (teigdamas, kad ši norma nustato bausmės dydžio skaičiavimo metodiką), vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 14 d. nutartyje Nr. 2K-209 pateiktu (ši nutartis skelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 25) bei kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2/2007 pakartotu BK 61 straipsnio 2 dalies aiškinimu, kuris atliktas pasitelkiant BK bendrosios dalies normų sisteminį aiškinimo būdą. Šiose pirmiau nurodytose nutartyse pažymėta, kad BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio; šios dispozicijos traktavimas kaip reikalaujančios skirti bausmę, didesnę negu taikomo BK straipsnio sankcijoje nustatytos tam tikros bausmės rūšies vidurkis, nėra tikslus, nes perkelia akcentą nuo bausmės dydžio apskaičiavimo metodo į patį bausmės dydį; įstatymo tekstas įsakmiai nereikalauja skirti tik tokią bausmę, kuri yra didesnė už sankcijoje nustatytą jos vidurkį. Toks teisės normos aiškinimas kasacinėje teismų praktikoje nėra paneigtas ar pakeistas. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatos teismų buvo suprastos ir aiškinamos neteisingai.

29. Kolegija obiter dictum (pasakyta tarp kitko) atkreipia dėmesį ir į tai, kad Nuosprendyje nustatyti nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarkai E. B. pradėti daryti 2011 metų antroje pusėje, baigti 2012 metų pavasarį. A. S. į organizuota grupe padarytus nusikaltimus įtrauktas 2012 metais. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas 2014 m. kovo 10 d. prokuroro nutarimu buvo atskirtas iš kito tyrimo Nr. 04-1-00118-12, pastarasis pradėtas 2012 m. balandžio 25 d. ir truko virš dvejų metų. Byla pasiųsta nagrinėti pirmosios instancijos teismui 2014 m. gegužės 13 d. ir šiame teisme nagrinėta virš dvejų metų, apeliacinis procesas truko virš 6 mėnesių. Dar pusę metų užtruko bylos nagrinėjimas kasacine tvarka. Taigi baudžiamasis procesas šiems asmenims truko virš septynerių metų. Tiek E. B., tiek A. S. turi šeimas, vaikų, dirba, įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui beveik metus laiko vykdo nustatytas probacijos sąlygas. Akivaizdu, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje bendra proceso trukmė (skaičiuojant nuo nuteistųjų sulaikymo iki kasacinės nutarties priėmimo), atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktiką, traktuotina kaip labai ilga ir gali būti pateisinama tik išskirtiniais atvejais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ3LTY3Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-147-677/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-147-677/2015">2K-147-677/2015</a>, 2K-358/2011, 2K-31-511/2018). Esant tokiai bendrai baudžiamojo proceso trukmei, realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas po kasacinio bylos proceso, nuo įtarimų pareiškimo praėjus daugiau kaip septyneriems metams, net ir aktyviausiems organizuota grupe veikusiems asmenims prieštarautų teisingumo principui ir neatitiktų bausmės paskirties ir tikslų (BK 41 straipsnio 2 dalis). Toks veiksmas kartu reikštų ir riziką pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą kaltinamojo teisę į įmanomai trumpiausią bylos procesą.

30. Prokuroro kasacinio skundo nepagrįstumą atspindi taip pat ir šio skundo motyvavimo nenuoseklumas bei prašymo turinys. Iš byloje nuteistiesiems E. B. ir A. S. nustatytų nusikaltimų daugeto (tarp jų E. B. nustatyti trys sunkūs nusikaltimai, o A. S. – du), motyvuose pabrėžiant visų šių nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistųjų didelį organizuotumą, veikų apimtis ir mastą, išskiriamas tik vienas ir netgi BK straipsnio sankcijoje baudžiamumo požiūriu ne pats sunkiausias nusikaltimas – neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis. Šis nusikaltimas prokuroro įvardijamas „pavojingiausiu“ ir tik už šį nusikaltimą prašoma kiekvienam asmeniui po pusantrų metų sugriežtinti Nuosprendyje paskirtas trejų metų dydžio laisvės atėmimo bausmes. Esant tik tokiai kasacinio skundo prašymo apimčiai, akivaizdu, kad pagrindinis kasatoriaus siekis susijęs vien su tuo, kad nesusidarytų visos imperatyvios sąlygos, leidžiančios teismui svarstyti BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytą bausmės vykdymo atidėjimą. Nors pirmosios instancijos teisme kaltinimą palaikiusi prokurorė tokias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas įžvelgė ir prašė teismą šį institutą taikyti.

31. Darytina išvada, kad nenustačius, kad nuteistiesiems E. B. ir A. S. prokuroro kasaciniame skunde nurodytos BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios kriminalinės bausmės skyrimą, pritaikytos netinkamai, keisti šiems nuteistiesiems pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių dydį ir nustatyti naują subendrintą griežtesnę laisvės atėmimo bausmę nėra teisinio pagrindo.

Dėl kasacinių skundų argumentų, susijusių su BK 22 straipsnio, 25 straipsnio 3 dalies, 200 straipsnio 1 dalies bei 226 straipsnio taikymu

32. Šioje byloje A. S. ir E. B. neigia byloje nustatytas aplinkybes dėl jų nuteisimo pagal BK 22 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, 200 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl byloje nustatyto pasikėsinimo akcizais apmokestinamų prekių, viršijančių 200 MGL dydžio sumą, neteisėtai neišvežti į Rusijos Federaciją, o siekiant tik imituoti melagingai įforminant didelio kiekio cigarečių išvežimą per ES išorinę sieną. A. S., prieštaraudamas šiai bylos daliai, teigia, kad buvo pažeisti BPK 1 straipsnio, 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai, nes jo kaltumas grindžiamas prielaidomis; E. B. teigia, kad cigaretės neišgabentos tik dėl to, kad nebuvo gauta apmokėjimo garantija iš Rusijos Federacijos įmonės „O.“, ir krovinys grąžintas į muitinės sandėlį teisėtai jokių teisės aktų nepažeidžiant.

33. Pažymėtina, kad pagal BK 200 straipsnio 1 dalį (iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusi šio įstatymo redakcija) atsako tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos. Vienas iš šios veikos padarymo būdų yra ir akcizinių prekių gabenimo nustatytu maršrutu imitavimas, kurį paprastai lydi įvairių dokumentų klastojimas, netikrų faktų bei aplinkybių sukūrimas ir jų pateikimas, poveikis muitinės pareigūnams, tarnybinis piktnaudžiavimas tikrinant krovinį arba partvirtinant tranzito ir eksporto procedūrų pabaigimą ir pan. Baudžiamoji atsakomybė už šią veiką galima tik esant tiesioginei tyčiai, kuri šiuo atveju reiškia, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai nevykdo pareigos teisės aktų nustatyta tvarka išvežti prekių ar produkcijos iš Lietuvos Respublikos, ir neketina to daryti (nori taip neveikti). Aplinkybėmis, rodančiomis, kad prekių ir produkcijos nebuvo ketinama išvežti taip, kaip priklauso pagal tranzito ar eksporto procedūros dokumentus, gali būti jų realizavimo Lietuvos Respublikos teritorijoje faktas, jų išvežimo fiktyvus įforminimas, suklastotų dokumentų, melagingai rodančių, kad prekės ar produkcija išvežtos, pagaminimas ar įgijimas, išvežti skirtų prekių ar produkcijos pagrobimo ar praradimo imitavimas, bandymas jas nelegaliai išvežti per valstybės sieną ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkwLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-190/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-190/2008">2K-190/2008</a>, 2K-306/2014).

34. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs bylos duomenis, nurodė, kad nuteistųjų veiksmai dėl pasikėsinimo neteisėtai didelio kiekio akcizinių tranzitinių prekių į Rusijos Federaciją neišvežti, o tik už kyšio pinigus stengiantis dirbtinai sukurti netikras tokio išvežimo aplinkybes, nustatyti pagrįstai. Tokie veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip organizuota grupe veikusių asmenų pasikėsinimas padaryti nusikaltimą, nurodytą BK 200 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas tokią išvadą priėjo nepažeisdamas kasatorių nurodytų BPK nuostatų, išsamiai įvertinęs bylos įrodymų visetą, palyginęs ir sugretinęs teisėtais būdais gautus bylos duomenis. Nutarties 29.4 – 29.26 punktuose labai kruopščiai dar kartą įvertinti netiesioginiai bylos įrodymai, atspindintys nuteistųjų A. S. ir E. B. kaltumą: atkreiptas dėmesys į tai, kad fiktyvaus 520 dėžių, arba 5 200 000 vienetų, cigarečių „Reds Virginia“, kuriomis disponavo UAB „R. T. G.“, krovinio tranzito gavėjas bei pirkėjas Rusijos Federacijoje buvo likviduotas dar 2010 metais. Šis teismas išsamiai išdėstė iš rašytinės bylos medžiagos ir kitų bylos duomenų išaiškėjusias aplinkybes, atspindinčias, kaip nuteistieji sukūrė ir panaudojo netikrus faktus dėl iš muitinės sandėlio su tranzitiniu kroviniu išleisto vilkiko „Renault“ stabdžių sistemos remonto. Pagrįstai įvertinę neturėjusio Rusijos Federacijos vizos „Renault“ vairuotojo L. K. parodymus, liudytojų I. K., R. Č. parodymus, teismai padarė bylos medžiagą atitinkančias išvadas, jog dokumentuose nurodyti tranzito prekių gavėjai jų ne tik kad neužsakė, bet ir negalėjo užsakyti. Taigi, šiuo atveju, tyčia neteisėtai dedant pastangas imituoti turimų cigarečių pristatymą į paskirties muitinės įstaigą ir taip stengiantis fiktyviai užbaigti pradėtą akcizais apmokestinamų prekių tranzito procedūrą, baudžiamoji atsakomybė už neteisėtus veiksmus kyla nuteistiesiems E. B., A. S. ir juridiniam asmeniui UAB „R. T. G.“, kurio naudai ir interesais buvo veikiama.

35. Dėl šią kaltinimo dalį lydinčio E. B. inkriminuoto nusikaltimo, kvalifikuoto pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, kasaciniame skunde E. B. išdėsto prieštaravimus, kad Nuosprendis priimtas nesurinkus pakankamai įrodymų, paremtas vienintelio liudytojo, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, R. Č. nenuosekliais įrodymais, kurie turėtų būti vertinami kritiškai. Likviduotos bendrovės UAB „R. T. G.“, kuri nuteista pagal BK 226 straipsnio 3 ir 7 dalį, atstovas kasaciniame skunde tik nurodo atskirus kasacinės jurisprudencijos pavyzdžius dėl prekybos poveikiu ir neigia teismų nustatytas aplinkybes.

36. Dėl ginčijamų byloje nustatytų E. B. ir juridinio asmens UAB „R. T. G.“ prekybos poveikiu aplinkybių pasakytina, kad abiejų grandžių teismai plačiai išdėstė teismų praktiką, kaip aiškinama nusikaltimo, nurodyto BK 226 straipsnyje, sudėtis. Kartu teismai nurodė argumentus, kodėl šiuo atveju tokio nusikaltimo sudėtis nagrinėjamoje byloje nustatyta. Nuosprendyje nurodytos įrodytomis pripažintos aplinkybės, iš kurių matyti, kaip dirbantis UAB „R. T. G.“ vadybininku E. B. prekiavo poveikiu (tai yra papirko reikiamą tarpininką), būtent 2012 m. balandžio mėn. pavedė turinčiam pažinčių R. Č. surasti muitinės pareigūnus arba asmenis, kurie už piniginį atlygį paveiktų muitinės pareigūnus, kad šie melagingai įformintų akcizinių prekių tranzito procedūros užbaigimą, t. y. akcizinių prekių išvežimą per Europos Sąjungos išorinę sieną į Rusiją, per Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą. E. B. už tokius veiksmus per tarpininką R. Č. teismo nurodytomis konkrečiomis aplinkybėmis perdavė R. R. didesnį negu 250 MGL vertės – 25 000 Eur atlygį, o šis šį kyšį priėmė, tačiau nieko nenuveikė, nesuorganizavo melagingo tranzito procedūros per išorinę ES sieną įforminimo. Taip pat prekiaujant poveikiu veikta ir juridinio asmens naudai, nes duodant kyšį siekta akcizais apmokestinamų prekių krovinį, kurio neketinama išvežti, paversti tranzitiniu ir taip išvengti UAB „R. T. G.“ 1 652 340 Lt (478.939 EUR.) dydžio importo mokesčių (muito, akcizo ir PVM) sumokėjimo.

37. Kasacine tvarka skundžiamame Nuosprendyje aiškiai išdėstyti bylos duomenys teismo pripažinti įrodymais, kurie patvirtina šią kaltinimo dalį. Iš šio teismo atlikto įrodymų vertinimo ir jų pagrindu padarytų išvadų apie įrodytomis nustatytas bylos aplinkybes matyti, kad R. Č. parodymai, kuriais teismas patikėjo, buvo gretinami su kitais bylos duomenimis: pokalbių tarp atskirų asmenų įrašais, trumpųjų žinučių turiniu, vairuotojo L. K. atliktais veiksmais, dalimi nuteisto pagal BK 226 straipsnio 4 dalį R. R. parodymų, kita rašytine bylos medžiaga. Nutartyje taip pat pasisakyta, kokiu būdu buvo patikrintas R. Č., t. y. asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, nes padėjo atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, parodymų patikimumas, įvertinti netikslumai šio liudytojo parodymuose, atkreiptas dėmesys, kad tokį procesinį statusą turinčio liudytojo parodymus iš dalies patvirtino tiek E. B., tiek R. R., t. y. šie asmenys neneigė buvusių jų susitikimų, pinigų perdavimo fakto, tačiau nurodė kitas pinigų perdavimo priežastis ir sumas. Teisėjų kolegija nurodė, kodėl pripažįsta byloje įrodytomis pripažintas aplinkybes, kad R. R. per du kartus iš E. B. paėmė 25 000 Eur sumą. Šiuos kyšio pinigus šis asmuo paėmė, žadėdamas pažintimis paveikti atitinkamus asmenis, kad šie melagingai, t. y. neteisėtai, įformintų didelio kiekio cigarečių išvežimą, ir taip realizuotų savo susitarimą su E. B.. Šis teismas dar kartą išnagrinėjo kriminalinės žvalgybos veiksmais nustatytas nuteistųjų tarpusavio bendravimo aplinkybes, kurios ir įvertintos kartu su kitais šioje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, tarp jų ir liudytojo R. Č. parodymais.

38. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatyta papildomų ar specialių reikalavimų asmenų, kurie atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymams ir jų vertinimui. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, buvęs bendrininkas, kuris teisme tapo liudytoju, yra toks proceso dalyvis, kurio parodymai turi būti vertinami labai atidžiai, tikrinama, ar jie nėra vieninteliai tokie, ar yra patvirtinami kitais bylos duomenimis. Tačiau atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės faktas nėra pagrindas tokio asmens parodymus laikyti nepatikimais ar neturinčiais įrodomosios galios. Pagal kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinimą šiuo atveju egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, kad tokių liudytojų parodymai negali būti objektyvūs, kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje paprastai gali išgauti neteisingus parodymus (pvz., nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>). Nagrinėjamoje byloje R. Č. parodymų nuoseklumas įvertintas, jo parodymai nepripažinti nei iš esmės nenuosekliais, nei prieštaringais, jie įvertinti tiek atskirai, tiek kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

Dėl E. B., A. S. K. J., A. A. bei juridinio asmens UAB „R. T. G.“ nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį

39. Kasatoriai nurodo, kad byloje netinkamai išaiškinta, kad fiziniai asmenys veikė organizuota grupe, ir neįrodyta, kad taip veikdami jie neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Nuteistasis E. B. teigia, kad šio nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai neatskleisti, nes cigaretes teisėtai į Lietuvą užsakė UAB „R. T. G.“; ši bendrovė jas teisėtai atsivežė į UAB „V. T.“ akcizo bei muitinės sandėlius, prekės vėliau buvo gabenamos teisėtai ir su visais reikalingais dokumentais tiek į Danijos įmones „G. A.“, „K. A.“, tiek į kitas įmones, turinčias leidimus laikyti akcizines prekes. Šių cigarečių įgijimas, laikymas, gabenimas buvo atliekami nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų, nustatančių akcizinių prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo tvarką. Nuteistasis A. S. atkreipia dėmesį, kad jo kaltumas įrodinėjamas prielaidomis; pažeidžiant BPK 1 straipsnio, 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, ignoruoti dalies kaltinimo liudytojų parodymai; organizuotos grupės bendrininkams, kurių bylos išskirtos, baudžiamieji persekiojimai kitose užsienio šalyse nutraukti, nėra duomenų, kad jis sutiko su Švedijos karalystės piliečiais daryti nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis; neteisinga teismų išvada, kad A. S. ir bendrininkų tikslas buvo organizuoti cigarečių pristatymą faktiškai veiklos nevykdantiems bei turto neturintiems registruotiems gavėjams. UAB „R. T. G.“ atstovas teigia, kad nuteisus įmonę buvo pažeistos BK 2 straipsnio nuostatos, kadangi cigarečių įgijimas iš gamintojų per tarpininkus, vėliau jų gabenimas per kelias pervežimo paslaugas teikiančias įmones yra įprastinė verslo praktika; teismai padarė BPK 305 straipsnio ir 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, nes neatliko įrodymų analizės ir nenustatė kaltės. Tiek akcizinio sandėlio atstovė R. B., tiek VMI atstovai, kontroliavę juridinio asmens verslą, patvirtino, kad direktorius A. S. konsultavosi dėl kiekvieno bendrovės veiksmo, neteisingai nustatyta, kad UAB „G.“, kaip registruota gavėja, siųsti akcizais apmokestinamų prekių neturėjo teisės.

40. BK 199² straipsnyje (iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusi šio įstatymo redakcija) nustatyta baudžiamoji atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant tam nustatytą tvarką. Šio straipsnio 2 dalyje yra nuoroda, kad už šiame straipsnyje nustatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Šios nusikalstamos veikos objektas yra akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo bei realizavimo tvarka, papildomas objektas – valstybės mokesčių (finansų) sistema, nes šios nusikalstamos veikos dalykas yra prekės, apmokestinamos pagal Akcizų įstatymą. Tarp neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir mokesčių valstybei nesumokėjimo (ar siekio išvengti tokio mokesčio) turi būti priežastinis ryšys; tokiu atveju turi būti nustatyta, kad būtent dėl kaltininko padarytų nusikalstamų veiksmų, nurodytų BK 199² straipsnio dispozicijoje, buvo išvengta (siekta išvengti) valstybei sumokėti nustatytus mokesčius, kaltininkas tai suvokė ir to norėjo. Nagrinėjamoje byloje kolegija sprendžia, kad byloje nustatyti organizuota grupe per juridinius asmenis veikusių nuteistųjų veiksmai, kurie buvo atlikti su akcizais apmokestinamomis prekėmis, atitinka BK 199² straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtį.

41. Šioje byloje pagal nuteistiesiems pareikštus kaltinimus buvo įrodinėjama ir galutinai apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad E. B. ir A. S. pastangomis 2012 m. pradžioje UAB „R. T. G.“ (buvusi UAB „V. P.“) į UAB „V. T.“ akcizinį sandėlį atgabeno 11 konteinerių įvairių pavadinimų cigarečių, kurioms buvo taikomas akcizų ir muitų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. 2012 m. balandžio mėnesio pirmojoje pusėje E. B. nepavykus per tarpininkus papirkti Lietuvos Respublikos pasienio ir muitinės pareigūnų, kad šie įformintų cigarečių išvežimą iš Lietuvos ir kartu Europos Bendrijos muitų zonos, nors faktiškai cigaretės nebūtų išvežamos, organizuota grupe veikusių asmenų buvo atlikti kitokio pobūdžio veiksmai, kurie pažeidė nustatytą disponavimo akcizinėmis prekėmis tvarką. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tyčiniai veiksmai ir neskaidraus verslo schemos, organizuotos gabenant akcizais apmokestinamas prekes, buvo atlikti tam, kad prievolė ateityje sumokėti akcizo mokestį atitektų su nuteistaisiais E. B. ir A. S. nesusietai UAB „G.“. Ši bendrovė panaudota kaip priemonė nusikalstamoje siekio išvengti akcizo mokesčio schemoje, o tokią veiklą organizavę nuteistieji dėjo pastangas išlikti „šešėlyje“, t. y. slėpė savo ryšį su panaudotu nusikalstamai veikai daryti juridiniu asmeniu, kurio oficialiu savininku patys įformino fiktyvų asmenį.

42. Byloje nustatyta, kad, E. B. ir A. S. organizavus, šeši konteineriai cigarečių „Yesmoke“ ir „King“, kurioms buvo taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, buvo persiųsti iš UAB „V. T.“ į Latvijos Respublikoje esantį akcizinį sandėlį „S. M.“. Šis sandėlis pagal gautus pavedimus laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 18 d. iki 26 d. akcizines prekes persiuntė į Lietuvos Respublikoje registruotą UAB „G.“ (t. y. bendrovę, turinčią ekonominius apribojimus ir neturinčia teisės siųsti akcizais apmokestinamų prekių, kurioms akcizų mokėjimas yra atidėtas, kitų šalių registruotiems gavėjams). Ši bendrovė prieš pat akcizais apmokestinamų prekių gabenimų pradžią nuteistųjų E. B. ir A. S. pastangomis fiktyviai pakeitė savininką, nes 2012 m. balandžio 12 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 12/04/12-01 buvo parduota nieko apie tai nežinančiam – Azerbaidžane, Baku mieste gyvenančiam ir automobilių remontu užsiimančiam asmeniui – Irano Islamo Respublikos piliečiui T. N. M. (T. N. M.). Iš Latvijos akcizinio sandėlio dideli kiekiai cigarečių buvo siunčiami į UAB „G.“ akcizinį sandėlį, kurio dydis tik apie 13 kv. m ploto, melagingai akcizų informacinėje sistemoje (AIS) pažymint, kad jame yra gautos. Jokių akcizais apmokestinamų prekių su šio mokesčio mokėjimo atidėjimu šiam registruotam akcizinių prekių gavėjui nebuvo realiai pristatyta, o be jokių banderolių cigaretės organizuota grupe veikusių nuteistųjų nuožiūra ir bendromis pastangomis gabentos toliau ir buvo adresuotos į dėl neteisėtų veiksmų su tabako gaminiais abejotiną reputaciją turinčias Danijos ir Švedijos bendroves tol, kol muitinės pareigūnų dvi didelio kiekio cigarečių siuntos buvo sulaikytos Lenkijoje, viena – Latvijoje, dar trys – skirtingose Lietuvos vietose.

43. Abiejų grandžių teismai nagrinėjamoje byloje priimtuose sprendimuose išdėstė motyvus, kodėl byloje nustatyti nuteistųjų E. B. ir A. S. organizuoti veiksmai su įgytomis ir pradžioje į UAB „V. T.“ akcizinį sandėlį patalpintomis cigaretėmis įvertinti kaip neteisėti. Nustatyti veiksmai aiškiai neatitinka sąžiningo ir skaidraus su prekėmis, kurioms taikomas akcizų ir muitų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, vykdomo prekybos verslo požymių, nes susiję su tyčiniu melagingu krovinio gabenimo aplinkybių sukūrimu, netikrų duomenų pateikimu AIS sistemoje, naudojant netikrus dokumentus, kitokių, nei užfiksuotos dokumentuose, krovinių gabenimo ir laikymo vietų nurodymu vairuotojams.

44. Priešingai, nei nurodoma kasaciniuose skunduose, Nuosprendyje nurodyta, kokie konkretūs Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nuostatų reikalavimai (šiuo atveju šio įstatymo 4, 7, 9 ir 15 straipsniuose esančios taisyklės) šiuo atveju buvo pažeisti, ir aprašyta, kokiomis disponavimo akcizinėmis prekėmis nustatytomis aplinkybėmis tai buvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinių skundų argumentus, dar kartą nurodė ir įvertino bylos medžiagą apie akcizinių prekių gabenimo dokumentuose nurodytų prekių gavėjų Danijos Karalystės įmonių „K. A.“, „G. A.“, „M.“ patirtį prekiaujant su Lietuvos įmonėmis ir duomenis apie jų patikimumą (Nutarties 27.4.1, 27.13.9, 27.18 punktai).

45. Nėra pagrindo teiginiams, kad šiuo atveju buvo iš esmės pažeistos kasaciniuose skunduose nurodytos BPK nuostatos, susijusios su įrodymų patikrinimu, vertinimu. Nuteistojo E. B. ir A. S. kasaciniuose skunduose nurodyti teisme apklaustų liudytojų parodymai pirmosios instancijos teismo tinkamai patikrinti ir abiejų teismų sprendimuose įvertinti. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Teismuose išties nebuvo apklaustas bylos tyrėjas, Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnas D. Ž., kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip liudytojas. Šio liudytojo parodymai pirmosios instancijos teismo buvo panaudoti BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka, t. y. kitiems įrodymams patikrinti, ir tokie parodymai nelaikytini savarankišku įrodymų šaltiniu. Jais lemiamai nėra grindžiamas nuteistųjų kaltumas. Tai matyti iš to, kad nuosprendyje šio liudytojo apklausos turinys išdėstytas, bet atskirai šie parodymai neaptarti, neįvertinti. Iš šių parodymų turinio matyti, kad tyrėjas D. Ž. tik komentuoja nuteistųjų sekimo metu surinktus, BPK nustatyta tvarka įtvirtintus ir teismo tiesiogiai ištirtus kitus bylos duomenis, aiškina nusikaltimų tyrimo atskiras aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas dėl šios rašytinės bylos medžiagos (liudytojo D. Ž. apklausos protokolo) apklausė nuteistuosius, nuosprendyje dėl šių bylos duomenų išdėstyta nuteistojo E. B. pozicija. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino, kad šio liudytojo parodymai pirmosios instancijos teisme buvo įvertinti tik visų kitų bylos duomenų kontekste ir jais buvo remtasi tiek, kiek jie patvirtino kitus byloje esančius duomenis. Taigi nėra pagrindo teiginiams, kad neradus ir tiesiogiai teismuose neapklausus liudytojo D. Ž. iš esmės buvo pažeistos E. B. skunde nurodytų BPK straipsnių nuostatos.

46. Nuteistųjų E. B., A. A. ir nuteistojo K. J. gynėjo kasaciniuose skunduose ginčijamas šiems nuteistiesiems inkriminuotas dalyvavimas organizuota grupe vykdant nusikaltimą, nustatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, teigiama, kad šis požymis neįrodytas, teismų sprendimuose neatskleistas, dėl to jiems netinkamai pritaikyta BK 25 straipsnio 3 dalis.

47. BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Pagal teismų praktiką, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-275/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-275/2012">2K-275/2012</a>, 2K-35/2013, 2K-301/2015, 2K-60-942/2019), be to, organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienalaikiškumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05Ni8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-96/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-96/2012">2K-7-96/2012</a>, 2K-304-942/2015, 2K-545-489/2015, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017, 2K-60-942/2019).

48. Nuosprendyje ir Nutartyje išdėstyta, kokius veiksmus atliko, kaip prie neteisėto disponavimo akcizinėmis prekėmis prisidėjo kiekvienas nuteistasis, čia nurodyta kiekvieno neteisėto akcizais apmokestinamų prekių laikymo ir gabenimo epizodo eiga ir kiekvieno juose dalyvavusio asmens vaidmuo bei konkretūs atlikti veiksmai. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalies taikymo praktiką nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus visus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tokie organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, 2K-408-139/2016, 2K-75-648/2017).

49. Byloje nustatyta, kad E. B. nurodymu A. S. organizavo krovinių palydą, instruktuodamas ją vykdžiusius K. J. ir A. A. stebėti kelią, siekiant išvengti pareigūnų patikrinimų, nurodydamas K. J., ką sakyti policijos pareigūnams, jei šiems užkliūtų jų (K. J. ir A. A.) veiksmai, aiškindamas A. A., kaip reikia važiuoti per Lietuvos ir Lenkijos sieną, į ką atkreipti dėmesį, kaip elgtis, jei prie valstybinės sienos bus stabdomi visi automobiliai. K. J. ir A. A., lydėdami krovinius, turėjo nedelsdami pranešti (įspėti), jeigu pamatytų, kad transporto priemonę stabdys muitinės ar policijos pareigūnai; sustabdymo atveju stebėti visą patikrinimo procesą ir informuoti apie tai A. S.; jei transporto priemonė sėkmingai kirs valstybės sieną, palydėti ją ir Lenkijos teritorijoje, kol įsitikins, kad ji sėkmingai pervažiavo pasienio ruožą. Nustatyta, kad K. J. su A. A. įvykdė A. S. nurodymus – lydėdami vežamus cigarečių krovinius, važiavo priešais su lengvuoju automobiliu ir vykdė jiems pavestas užduotis. Be to, nustatyta, kad E. B. nurodymu A. S. su K. J. ir A. A. specialiu prietaisu patikrino M. B. vairuotą vilkiką su puspriekabe, pakrauta cigarečių, ar jose neįdiegta speciali klausymosi ar sekimo įranga.

50. Nuteistųjų K. J. ir A. A. parodymai ir apeliacinių skundų teiginiai, kad asmenys, lydėję akcizinių prekių krovinius, tačiau tai darę iš draugiškumo, lydėjo ir saugojo krovinį, kad jo neperimtų nusikaltėliai, nežinoję, kad krovinių gabenimas neteisėtas, dėl to negali atsakyti už kitų asmenų sumanymus ir veiksmus, teismų išnagrinėti ir tinkamai įvertinti. Šių nuteistųjų suvokimas dėl krovinių gabenimo neteisėtumo veikiant organizuota grupe iš esmės atskleistas su byloje surinktų duomenų visuma analizuojant pačių nuteistųjų veiksmus, jų santykius su kitais nuteistaisiais ir užfiksuotų pokalbių telefonu turinį. Protingas situacijos vertinimas leidžia daryti išvadą, kad kiekvienas suaugęs, pakaltinamas asmuo, lydintis gabenamus didelės vertės kiekio cigarečių krovinius vien dėl to, kad krovinio gabentojams pranešinėtų, ar tokio krovinio vykimo maršrute nėra muitinės ar policijos pareigūnų patikrinimų, specialiomis priemonėmis tikrintų, ar krovinys nėra sekamas, bendrais bruožais turi suvokti savo veiksmų neteisėtumą, kad jis prisideda prie akcizinių prekių krovinio neteisėto gabenimo. Nutarties 33.8 punkte išdėstytos aiškios apeliacinės instancijos teismo išvados dėl organizuotos grupės požymių buvimo nuteistiesiems K. J. ir A. A. neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis ir kasacinių skundų teiginiai šių išvadų nepaneigia.

Dėl kitų kasacinių skundų argumentų

51. Nuteisto juridinio asmens UAB „R. T. G.“ atstovo skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, nes nė vienas BK 72 straipsnio nurodytų požymių negali būti taikomas muitinės sandėlyje laikomoms cigaretėms. Dėl tokių juridinio asmens atstovo argumentų Nutarties 42 punkte yra pateikęs išvadas apeliacinės instancijos teismas. Šios išvados kasatoriaus teisės taikymo aspektu nėra sukritikuotos ir šio teismo nustatytas akcizais apmokestinamų prekių konfiskavimo pagrindas teisiniais argumentais nėra apskųstas.

52. Nuteistasis A. S. ir UAB „R. T. G.“ atstovas neigia A. S. nuteisimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o juridinio asmens nuteisimą – pagal BK 222 straipsnio 1 ir 2 dalis, atkreipdami dėmesį į specialisto A. N. paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teisme, nes čia buvo pateikta dalis trūkstamų UAB „R. T. G.“ buhalterinių dokumentų. Šią situaciją teismai aptarė ir visos šio specialisto byloje suteiktos specialiosios žinios išsamiai įvertintos abiejų teismų sprendimuose. Nutarties 24 punkte duotas išsamus atsakymas į apeliacinio skundo argumentus dėl teisme pateiktų UAB „V. P.“ vardu išrašytų 7 kasos pajamų orderių kvitų reikšmės kvalifikuojant A. S. ir juridinio asmens veikas.

53. Byloje nustatyta, kad A. S. ir E. B., būdami faktiniai UAB „G.“ vadovai, suklastojo dokumentus dėl tariamo šios bendrovės akcijų pardavimo ir dokumentų perdavimo, be to, E. B. organizavus, A. S. tyčia paslėpė bendrovės dokumentus, dėl ko nebuvo galima nustatyti UAB „G.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Dėl to E. B. ir A. S. Nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo UAB „G.“ apskaitos tvarkymo. Teismų praktikoje nurodyta, kad nors BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties subjektas yra specialusis – t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, tačiau pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsnius už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako tokius veiksmus padaręs asmuo. Taigi, priešingai nei nurodoma E. B. kasaciniame skunde, kad jis nėra šio nusikaltimo subjektas, atsakytina, jog asmuo, organizavęs buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, nebūtinai turi turėti specialiojo subjekto statusą, nes už tokio pobūdžio veiką atsako tokią veiką padaręs asmuo (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-596/2012, 2K-257-693/2015).

54. Nuteistasis E. B. kasaciniame skunde teigia, kad teismų išvados dėl jo kaltės, jo tiesioginės tyčios nustatymo jo veiksmuose neteisėtai laikant šaudmenis pagrįstos ne įrodymais, o prielaidomis, vadovaujantis vien šaudmenų radimo faktu ir aplinkybe, kad jis yra medžiotojas ir turėjo šautuvą. Kvalifikuojant E. B. veiką pagal BK 253 straipsnio 1 dalį turėjo būti nustatyta, kad jis suvokė, jog uošvio namuose neteisėtai, be leidimo yra laikomi minėti šoviniai, ir norėjo juos laikyti. Priešingai nei teigia kasatorius, teismai, darydami išvadas dėl E. B. kaltės, vadovavosi ne vien kratos metu gautais rezultatais ir aplinkybe, kad E. B. yra medžiotojas ir turėjo leidimą ginklui, o vertino visus byloje surinktus duomenis, taip pat ir paties nuteistojo bei pagrindinio liudytojo V. S., kurio namuose buvo rasti šaudmenys, parodymus. Apeliacinės instancijos teismas dėl šios kaltinimo dalies išdėstė motyvuotas, atitinkančias bylos medžiagą išvadas, kodėl pripažino pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą tinkamu. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

55. Prieštaravimai dėl BK 300 straipsnio taikymo nuteistųjų E. B. ir juridinio asmens – UAB „R. T. G.“ atstovo kasaciniuose skunduose yra grindžiami iš esmės neigiant teismų nustatytas aplinkybes, pabrėžiant visų veikų neįrodytumą, nekonkretizuojant argumentų, kuriai konkrečiai kaltinimo daliai ar apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl BK 300 straipsnio taikymo (byloje E. B. nustatyti 8 nusikaltimai, kvalifikuoti pagal 25 straipsnio 3 dalį ir BK 300 straipsnį, o UAB „R. T. G.“ – 2 nusikaltimai, kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 ir 4 dalis) tokie prieštaravimai reiškiami. Taigi toks abstraktus kasatorių argumentų turinys neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

56. Dėl viso to, kas pirmiau išdėstyta, visų kasacinių skundų argumentai nesuteikia pagrindo nustatyti kasatorių nurodytų esminių BPK pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių reikėtų: 1) žemesnės instancijos teismų sprendimus keisti; 2) arba juos naikinti ir bylą nuteistiesiems nutraukti; 3) arba bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Sergejaus Bekišo, nuteistųjų A. A., E. B., nuteisto juridinio asmens UAB „R. T. G.“ atstovo advokato Romualdo Mikliušo, nuteistojo K. J. gynėjo advokato Sigito Mikliušo, nuteistojo A. S. gynėjo advokato Gintaro Petukausko kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Tomas Šeškauskas