Nr. DOK-1209
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09685-2023-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,
susipažinusi su 2025 m. kovo 24 d. paduotu ieškovės mažosios bendrijos „Draugaukime“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei Ž. S. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.
Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, pripažino atsakovės atleidimą iš darbo neteisėtu ir į darbą atsakovės negrąžino; pripažino, kad darbo sutartis su atsakove nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 218 straipsnio 6 dalies pagrindu teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; priteisė atsakovei iš ieškovės 14 850,48 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir 2025 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį dėl atsakovei iš ieškovės priteisto vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, šią sumą sumažindamas iki 7425,24 Eur; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti – pripažinti atsakovės atleidimą iš darbo teisėtu, priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė DK 54 straipsnį, nesivadovavo teismų praktika dėl šio sutarties nutraukimo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzAyLTY4NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-302-684/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-302-684/2019">e3K-3-302-684/2019</a>). Nutraukiant sutartį šalių susitarimu svarbu tinkamai išreikšta tikroji suderinta šalių valia dėl darbo santykių pabaigos. Konstatavus suderintos valios dėl darbo sutarties nutraukimo trūkumą, darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu pripažintinas neteisėtu. Teismai neįvertino, kad nagrinėjamoje byloje pasiruošimo nutraukti šalių darbo sutartį bei darbo sutarties nutraukimo procedūros atliktos nuosekliai laikantis DK 54 straipsnyje nustatyto reglamentavimo: būtent atsakovė pateikė ieškovei raštu 2023 m. birželio 15 d. pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nuo 2023 m. birželio 16 d., o ieškovė patvirtino šiuos dokumentus gavusi ir atskiru dokumentu išreiškė savo valią. Galutinai savo suderintą valią abi šalys išreiškė atlikdamos darbo sutartyje įrašą apie sutarties nutraukimą. Teismai nenustatė, o atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji buvo kaip nors verčiama teikti ieškovei pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo. Po darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, 2023 m. birželio 16 d. atsakovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (toliau – komisija). Ieškovė, nesutikdama su komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą dėl darbo ginčo išnagrinėjimo, tačiau teismai, tirdami faktines aplinkybes, atskleidžiančias darbo sutarties šalių valios formavimąsi susitariant nutraukti darbo sutartį, savo išvadas grindė prielaidomis, tikimybėmis, kuriomis teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas (CPK 176, 185, 236 straipsniai).
2. Atsakovė kreipėsi į komisiją su skundu dėl ieškovės sprendimo atleisti ją iš darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau šis pagrindas išnyko ieškovei panaikinus sprendimą šiuo klausimu dar iki įsiteisint komisijos sprendimui dėl tokio atleidimo pagrindo. Atsakovė nesikreipė į komisiją dėl atleidimo iš darbo DK 54 straipsnio 4 dalies pagrindu, todėl bylą nagrinėję teismai nepagrįstai išėjo iš ginčo ribų ir pasisakė dėl atleidimo (ne)teisėtumo DK 54 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes šis klausimas nebuvo išnagrinėtas išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Nustačius, jog atsakovė neskundė ieškovės 2023 m. rugsėjo 7 d. įsakymo dėl atsakovės atleidimo pagal DK 54 straipsnio 4 dalį, o ieškovės 2023 m. birželio 16 d. įsakymas yra panaikintas, teismas turėjo tenkinti ieškovės ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad asmens, kuris turėjo pasinaudoti privaloma išankstine darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo ne teisme tvarka, bet ja nepasinaudojo, ieškinį teismas turi atsisakyti priimti arba palikti jį nenagrinėtą ir išaiškinti ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 412 straipsnio 1 dalis).
3. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė DK 55 straipsnį, nesivadovavo teismų praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-455/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-455/2012">3K-3-455/2012</a>), todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog darbo santykiai su atsakove nutrūko DK 55 straipsnio pagrindu. Tuo atveju, kai darbuotojas prašyme atleisti iš darbo nurodo konkrečią atleidimo iš darbo dieną ir laikotarpis tarp šios datos ir pareiškimo padavimo dienos yra mažesnis negu trys darbo dienos, darbdavys turi teisę patenkinti darbuotojo prašymą atleisti nuo pareiškime nurodytos datos. Jeigu darbdavys šia teise pasinaudoja ir patenkina darbuotojo prašymą, darbuotojas savo pareiškimo negali atšaukti. Byloje esančiais duomenimis ieškovė pagrindė savo teisę priimti spendimą dėl atsakovės atleidimo iš darbo minimu straipsniu: darbuotoja pasinaudojo tokia galimybe, darbdavys patenkino darbuotojos prašymą iki gaunant atsakovės prašymą atšaukti jos 2023 m. birželio 15 d. pareiškimą dėl darbo santykių nutraukimo (darbuotoja nebegalėjo jo atšaukti po to, kai ieškovė 2023 m. birželio 16 d. 9 val. 18 min. patenkino jos 2023 m. birželio 15 d. pareiškimą dėl darbo santykių nutraukimo nuo 2023 m. birželio 16 d. imtinai, o ieškovė neturėjo prievolės atšaukti 2023 m. birželio 16 d. 9 val. 18 min. įsakymą dėl atsakovės atleidimo pagal jos 2023 m. birželio 15 d. pareiškimą dėl darbo santykių nutraukimo).
4. Teismai netinkamai taikė DK 218 straipsnio 4 dalį, nesivadovavo teismų praktika dėl šios normos taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODctMjQ4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-87-248/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-87-248/2020">e3K-3-87-248/2020</a>). DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatytos išmokos dydžio nustatymas ir priteisimas neatsižvelgiant į darbuotojui jau išmokėtas lėšas arba kitame darbe gautą atlyginimą už tą patį laikotarpį, t. y. nesant faktinės pravaikštos, neatitiktų DK 218 straipsnio 4 dalies kaip pažeistų darbo teisių gynimo būdo, tikslų, nes reikštų, jog darbuotojui yra kompensuojama didesne apimtimi nei įtvirtinta įstatyme. Teismai turėjo įvertinti, kad kompensacija galima tik už priverstinę pravaikštą, kurios nebūna, jei darbuotojas įsidarbina kitame darbe bylos nagrinėjimo metu. Skunde daroma išvada, kad kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti taikant 2002 m. DK 30⁰ straipsnį, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) gali būti taikomi ir sprendžiant dėl kompensacijos priteisimo pagal 2016 m. DK 218 straipsnio 4 dalį.
4. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies patenkindamas ieškovės apeliacinį skundą ir sumažindamas iš ieškovės priteistiną atsakovei kompensaciją, nepagrįstai nusprendė neperskirstyti iš naujo bylinėjimosi išlaidų, ir laikė, kad apeliacinis skundas nėra tenkintas. Šiuo atveju teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo teismų praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų už turtinę žalą atlyginimo.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Atsisakius priimti ieškovės kasacinį skundą, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nespręstinas.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėtas žyminis mokestis.
Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti mažajai bendrijai „Draugaukime“ (j. a. k. 302618710) 167 (vieno šimto šešiasdešimt septynių) Eur žyminį mokestį, sumokėtą banko AB Swedbank 2025 m. kovo 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 200, kodas ZO13451, ir 67 (šešiasdešimt septynių) Eur žyminį mokestį, sumokėtą banko AB Swedbank 2025 m. kovo 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 201, kodas ZO13452.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Sigita Rudėnaitė
Irmantas Šulcas
