Nr. DOK-1244
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01734-2023-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,
susipažinusi su 2025 m. kovo 26 d. paduotu ieškovės R. G. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovams S. B., H. S., A. T., I. T., I. D. dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės.
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. spalio 21 d. nutartimi atmetė ieškovės ir atsakovų S. B., H. S., A. T., I. T. (toliau – atsakovai) prašymą patvirtinti taikos sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Nr. DOK-1244
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01734-2023-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,
susipažinusi su 2025 m. kovo 26 d. paduotu ieškovės R. G. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovams S. B., H. S., A. T., I. T., I. D. dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės.
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. spalio 21 d. nutartimi atmetė ieškovės ir atsakovų S. B., H. S., A. T., I. T. (toliau – atsakovai) prašymą patvirtinti taikos sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Teismai, atsisakydami tvirtinti pateiktą taikos sutartį, netinkamai taikė CK 42 straipsnio 2 dalį, paneigė šalių dispozityvumo, sutarties laisvės principą, šalių teisę baigti teisminį ginčą sudarius taikos sutartį, nepagrįstai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsniu apribojo atsakovų teisę perduoti jiems priklausančias teises į žemės sklypą ieškovei (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Ieškovės ir atsakovų sudarytoje taikos sutartyje aiškiai nurodyta, kad atsakovai perleidžia ieškovei turtines teises, o ne nuosavybės teisę. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad turtinės teisės yra civilinių teisių objektai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartį Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-542/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-542/2007">3K-3-542/2007</a>). Teismai nepagrįstai turtinių teisių perleidimą sutapatino su nuosavybės teisės perleidimu. Susiklostė situacija, kai Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies nuostata neleidžia atsakovams būti žemės sklypo Lietuvoje savininkais, o UAB „Tenferija“ yra likviduota ir nebegali būti laikoma šio turto savininke, todėl šis klausimas turi būti išspręstas šalims patvirtinant taikos sutartimi šalių pasiektą susitarimą. Toks taikos sutarties patvirtinimas nepažeistų Konstitucijos 47 straipsnio nuostatų. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad galima priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atidalijamiems bendraturčiams, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas. Teismų atsisakymas tvirtinti taikos sutartį yra ne tik formalus, bet iš esmės neteisingas Konstitucijoje įtvirtintų vertybių ir tikslų prasme – patvirtinus taikos sutartį, Baltarusijos piliečių teisės ir sąsajos su Lietuvoje esančio žemės sklypo dalimi pasibaigtų.
2. Teismai nepagrįstai atsisakė tvirtinti taikos sutartį ir dėl to, kad nebuvo kitų šalių (atsakovės I. D. ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos) sutikimų, taip be pagrindo suvaržydami taikos sutartį sudariusių šalių teises ir pareigas, nustatytas CK 6.456, 4.75 straipsniuose. Taikos sutartis sudaryta tarp ieškovės ir atsakovų, išskyrus atsakovę I. D., Nacionalinė žemės tarnyba dalyvauja trečiuoju asmeniu ir neturi teisinio pagrindo perimti žemės sklypo dalies. Be to, taikos sutarties patvirtinimas nelems trečiojo asmens teisių ir pareigų. Dėl to daroma išvada, kad teismas nepagrįstai suteikė teisinę reikšmę trečiojo asmens nepritarimui. Atsakovės I. D. sutikimas šalių pateiktai taikos sutarčiai taip pat nėra reikalingas. Ši atsakovė byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo išreiškė pageidavimą perimti likusių atsakovų žemės sklypo dalis, tačiau ji nesudarė susitarimo su atsakovais. Ieškovės ir atsakovų susitarimas nedaro įtakos atsakovės I. D. teisėms ir pareigoms, nes pagal CK 4.79 straipsni 2 dalį pareiga informuoti apie bendrosios dalinės nuosavybės teisės pardavimą nustatyta tik parduodant ją ne bendraturčiui. Ieškovė ir atsakovai yra bendraturčiai, todėl turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl jiems priklausančių dalių ir be atsakovės I. D. pritarimo. Toks dalies bendraturčių susitarimas nepažeidžia bendraturtės teisių.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas netinkamas vadovavimasis ar nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, žyminis mokestis grąžintinas jį už ieškovę sumokėjusiai advokatei R. Gradauskienei.
Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti advokatei Rasai Gradauskienei, sumokėjusiai už ieškovę R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini), 111 (vieno šimto vienuolikos) Eur žyminį mokestį AB SEB banko 2025 m. kovo 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1089, kodas ZO14475.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Sigita Rudėnaitė
Irmantas Šulcas