Civilinė byla Nr. e3K-3-182-916/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24708-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.9.2; 3.4.5.20.
(NS)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Dalios Vasarienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų globėjos išdavimo, suinteresuotas asmuo – (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų išdavimo procedūrą, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir skyrius, Tarnyba) kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius (duomenys neskelbtini), kurių paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), iš jų globėjos (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).
3. Pareiškėja nurodė, kad vaikams nuo 2018 m. gruodžio 3 d. nustatyta laikinoji globa (duomenys neskelbtini) šeimoje. 2019 m. sausio 17 d. nepilnamečių biologinė motina pranešė, kad lankydama nepilnamečius vaikus pastebėjo netinkamą jų priežiūrą: vaikai nešvarūs, purvini, matyti mušimo žymių. Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 4 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo. Tačiau vaikų globėja nurodė neleisianti vaikui dalyvauti apklausoje, pati nei policijos pareigūnų, nei vaiko teisių apsaugos specialistų, nei globos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų neįsileido, su niekuo nebendravo ir nebendradarbiavo. Be to, atliekant vaikų globos priežiūrą nustatyta, kad globėja neužtikrina vaikų bendravimo su biologine šeima, globotiniai ją ir jos sutuoktinį vadina tėvais. Atsižvelgiant į tai, kad globėja, spręsdama vaikų auklėjimo, adaptacijos ir kitus su vaikais susijusius klausimus, nebendradarbiauja su specialistais, neteikia vaikams reikalingos pagalbos užmezgant saugius ir patvarius ryšius, neužtikrina vaikų tinkamo kontakto su biologine šeima, vaikams buvo nustatytas antras grėsmės lygis.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi jį patenkino ir nutarė leisti paimti nepilnamečius (duomenys neskelbtini) iš jų globėjos (duomenys neskelbtini).
5. Teismas nustatė, kad globėja nesudaro sąlygų apsilankyti šeimoje, atlikti globotinių globos kokybės vertinimo, atsisako bendradarbiauti su policijos pareigūnais bei nesudaro sąlygų apklausti mažametį (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad vaikai gyvena svetimoje kalbinėje aplinkoje – globėjos šeimoje kalbama kalbomis, tuo tarpu vaikai supranta tik lietuvių kalbą. 2019 m. sausio 17 d. nepilnamečių biologinė motina pranešė apie galimą smurtą artimoje aplinkoje (buvo pastebėtos galimai mušimo žymės). Atvejo vadyba šeimai nėra vykdoma.
6. Teismui pasinaudojus papildoma viešai prieinama informacija, Lietuvos teismų informacinės sistemos („Liteko“) duomenimis, nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tėvų valdžios apribojimo, vaikų nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, nuolatinio globėjo skyrimo užfiksuota, jog globėja (duomenys neskelbtini) taip pat neįsileido valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovų įvertinti vaikų gyvenimo sąlygų, t. y. nevykdė teismo įpareigojimų.
7. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju kilęs pavojus vaikų saugumui, sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi, ir leido juos paimti iš globėjos.
8. Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti globėją perduoti pareiškėjai nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini) bei uždrausti globėjai išvežti juos iš Lietuvos Respublikos.
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, nurodydamas, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas taikomas tik iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.
10. Kadangi globėja Tarnybos specialistų į savo ir vaikų gyvenamąją vietą neįsileido, Tarnyba kreipėsi į antstolę dėl teismo nutarties vykdymo, tačiau antstolė 2019 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu atsisakė paimti vaikus, nurodydama, kad teismo nutartis nėra pavesta vykdyti antstoliui ir nenustato kitiems asmenims jokių terminų bei įpareigojimo perduoti vaikus, todėl tokia nutartis negali būti vykdoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 764 straipsnio nustatyta tvarka.
11. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teism ą prašydama įpareigoti globėją perduoti jai nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini) ir priimtos nutarties pagrindu išduoti vykdomąjį raštą.
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. priėmė papildomą nutartį, kuria nutarė patenkinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą ir įpareigoti globėją (duomenys neskelbtini) (paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)) perduoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai nepilnamečius (duomenys neskelbtini), kurių paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).
13. Teismas nurodė, kad teismui pripažinus, jog leidžiama paimti nepilnamečius vaikus iš laikinosios jų globėjos, toks teismo procesinis sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ginčo nutartimi yra tik pripažinta, jog leidžiama nepilnamečius vaikus paimti iš jų laikinosios globėjos, bet nėra nustatytas vaikų perdavimas Tarnybai, toks teismo procesinis sprendimas nesudaro pagrindo išduoti vykdomąjį raštą kaip dokumentą, leidžiantį pradėti priverstinę teismo procesinio sprendimo dėl nepilnamečių vaikų perdavimo vykdymo procedūrą pagal CPK 764 straipsnį. Nesant teismo procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje įpareigojimo laikinai globėjai vaikus perduoti Tarnybai, nėra galimybės apie tai įrašyti vykdomajame dokumente ir taip nustatyti antstolio veiklos ribas vykdant ginčo nutartį, jeigu laikinoji globėja gera valia ginčo nutarties dėl leidimo paimti iš jos nepilnamečius vaikus nevykdytų.
14. Teismas nurodė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d., kada buvo priimta teismo nutartis leisti paimti vaikus, nepilnamečiai turėjo būti perduoti. Todėl reikalavimas dėl leidimo paimti nepilnamečius vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą apima ir reikalavimą perduoti vaikus tam subjektui, kurio prašymas tenkintas, todėl dėl vaikų perdavimo turi būti pasisakyta teismo nutarties rezoliucinėje dalyje, nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas yra atskirai pareikštas. Taikydamas CPK 277 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas nutarė įpareigoti globėją perduoti Tarnybai vaikus. Ši teismo nutartis apeliacine tvarka skundžiama nebuvo.
15. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, 2019 m. spalio 3 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį paliko nepakeistą.
16. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir žodinius paaiškinimus teismo posėdyje, sprendė, kad vaikų globėja nebendradarbiauja su institucijomis, sistemiškai vengia sudaryti galimybę įvertinti vaikų tiek fizinę, tiek psichinę būklę, nevykdo teismų priimtų sprendimų, institucijų rekomendacijų, todėl ji savo veiksmais neužtikrina geriausių vaikų interesų, neatsižvelgia į jų poreikius bei šių neįgyvendina. Kolegija pažymėjo, kad globėja atskirajame skunde nenurodė jokių nesutikimo argumentų, nedalyvavo teismo posėdyje, nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), kurie leistų teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jam pareiškėjos pateiktus įrodymus dėl leidimo paimti vaikus.
17. Pasisakydama dėl suinteresuoto asmens, globėjos, informavimo apie procesą, kolegija nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. globėjai registruotu paštu su įteikimo pranešimu išsiųsta Tarnybos prašymo ir jo priedų kopija, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad siuntos įteikti nepavyko. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, globėja nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo įtraukta kaip trečiasis asmuo, ji yra prisijungusi prie elektroninių paslaugų portalo, teismo duomenimis, paskutinį kartą prie sistemos buvo prisijungusi 2019 m. rugsėjo 20 d. 10 val. 40 min., taigi jai buvo žinoma apie gautą pareiškimą dėl leidimo paimti vaikus. Be to, įrodymų byloje visuma patvirtina paties suinteresuoto asmens pasikartojantį bei sistemingą nebendradarbiavimą su institucijomis, nenorą veikti kartu siekiant užtikrinti vaikų interesus, todėl globėjos atskirajame skunde išdėstytus argumentus dėl neinformavimo apie civilinę bylą kolegija laikė deklaratyviais ir neatspindinčiais tikrosios suinteresuoto asmens valios.
18. Nepagrįstais suinteresuoto asmens argumentais kolegija laikė ir tai, kad globėjai nebuvo sudarytos sąlygos teikti byloje paaiškinimus. Kolegija nurodė, kad, pagal CPK 582 straipsnio 1 dalį, byla dėl teismo leidimo išdavimo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju esant pakankamai rašytinių įrodymų bei nenustačius prieštaravimų, pirmosios instancijos teismas galėjo tenkinti pareiškėjos prašymą rašytinio proceso tvarka.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 3 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 42 straipsnį ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.2541 straipsnį Tarnyba į teismą dėl leidimo paimti vaikus kreipiasi jau vaikus faktiškai paėmusi, teismas gali tik sankcionuoti arba ne jau realiai įvykusį vaikų paėmimą, tačiau teismas neturi teisės išduoti leidimą paimti vaikus tuo atveju, kai vaikai dar faktiškai nepaimti. Atvirkštinis variantas, t. y. kai pareiškėja kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaikus ateityje, yra nepagrįstas ir neteisėtas.
19.2. Pirmosios instancijos teismas, davęs leidimą paimti vaikus, vėliau priėmė papildomą nutartį, kuria įpareigojo suinteresuotą asmenį atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. perduoti vaikus. Suinteresuoto asmens manymu, toks teismo procesinis sprendimas, kuris šiuo atveju nėra kasacijos objektas, yra neteisėtas, todėl turi būti išaiškinta:1) ar teismo leidimas paimti vaiką gali būti vykdomas priverstinai, 2) ar dėl tokio procesinio sprendimo gali būti išduotas vykdomasis dokumentas, 3) ar bylą nagrinėjant supaprastinto proceso tvarka teismas turi teisę priimti nutartį ir išduoti skubiai vykdytiną vykdomąjį raštą, įpareigojantį trečiąjį asmenį atlikti tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, perduoti vaikus, 4) ar supaprastintame procese gali būti priimamas papildomas sprendimas. Suinteresuoto asmens įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus galimas tik ginčo teisenos tvarka nagrinėjant bylą (CPK 273 straipsnis), šiuo atveju globėja net nebuvo informuota apie tai, kad teisme bus svarstomas papildomo sprendimo, iš esmės pakeitusio skundžiamą teismo leidimą paimti vaikus, priėmimo klausimas.
19.3. Globėja, vaikų atstovė pagal įstatymą, nebuvo tinkamai informuota apie procesus. Jai teismų pranešimai buvo siunčiami tik per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP), kuriuo ji nemoka normaliai naudotis, ir net gavusi EPP pranešimus dėl kalbos barjero nebūtų galėjusi jų perskaityti ir suprasti. Vien tai, kad suinteresuotas asmuo turi EPP paskyrą, nereiškia sutikimo, kad visi procesiniai dokumentai jam būtų teikiami per EPP. Vadinasi, nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo nebuvo tinkamai informuotas apie procesą, negavo procesinių dokumentų ir neturėjo galimybės teikti savo paaiškinimų.
19.4. Išduodamas leidimą paimti vaikus teismas net nebandė jų išklausyti ir atsižvelgti į jų interesus. Šiuo atveju ta aplinkybė, kad globojami vaikai, net ir praėjus 3 mėnesiams po skundžiamos nutartis įsiteisėjimo, vis dar yra globojami globėjos šeimoje, de facto (faktiškai) įrodo, kad vaikais yra tinkamai rūpinamasi.
19.5. Pirmosios instancijos teismas, 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atmesdamas pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad, priėmus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį, nepilnamečių vaikų laikinoji globėja nėra teisėta jų atstovė pagal įstatymą, todėl negali savavališkai pakeisti globojamų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos. Šiuo atveju nepilnamečių vaikų atstove pagal įstatymą laikytina Tarnyba, kuri gali imtis kitų priemonių teismo nutarties vykdymui užtikrinti. Atitinkamai kyla klausimas, ar, teismui išdavus leidimą paimti vaikus, tėvai (globėjai) automatiškai nustoja būti vaikų atstovais pagal įstatymą ir ar Tarnyba gali būti vaikų atstove pagal įstatymą ir pareiškėja vienu metu.
20. Atsiliepimu į kasacinį skundą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo pareiškėjų kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 3 d. nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
20.1. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, VTAPĮ ir CK vartojama sąvoka „vaiko paėmimas“ iš atstovų pagal įstatymą turėtų būti aiškinama ne kaip fizinis vaiko paėmimas iš nesaugios jam aplinkos ar iš atstovų pagal įstatymą, o kaip atstovų pagal įstatymą laikinas „nušalinimas“ nuo atstovavimo vaikams, kai jie negali užtikrinti tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo ir kai nustatomas iškilęs vaiko teisių apsaugos poreikis. Kreipimasis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą paėmimo pagal CK 3.2541 straipsnio 2 dalį reiškia ne kreipimąsi dėl įvykusio vaiko fizinio paėmimo sankcionavimo ar įteisinimo, o iš esmės tolimesnio vaiko paėmimo (atstovavimo vaikams perėmimo) iš atstovų pagal įstatymą būtinumo teisminę peržiūrą. Vaiko paėmimas įvyksta ne fiziškai, o per atstovų pasikeitimą. CK 3.250 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija yra vaiko, paimto iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų, atstovas pagal įstatymus tol, kol šiam vaikui paskiriamas globėjas ar rūpintojas (įstatymas neišskiria, ar paimto iki, ar po teismo leidimo išdavimo).
20.2. Vykdytinas dokumentas pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra ne teismo leidimas, o nutartis dėl teismo leidimo išdavimo. Iš dalies sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad teismo nutartis dėl teismo leidimo paimti vaikus iš atstovų pagal įstatymą nėra priverstinai vykdytinas dokumentas ir tokios nutarties pagrindu negali būti išduotas vykdomasis dokumentas. Atsižvelgiant į tai, kad teismo nutartimi nebuvo nustatytas vaiko perdavimas pareiškėjai, toks teismo sprendimas nesudarė pagrindo išduoti vykdomąjį raštą kaip dokumentą, leidžiantį pradėti priverstinę teismo sprendimo dėl vaiko perdavimo vykdymo procedūrą pagal CPK 764 straipsnį. Papildoma teismo nutartimi suinteresuotam asmeniui nebuvo sukurta (nustatyta) jokių naujų materialinių pareigų. Materialinė pareiga perduoti vaikus suinteresuotam asmeniui kyla ne papildomos teismo nutarties, o teismo nutarties, kuria pareiškėjai leista paimti vaikus iš suinteresuoto asmens, pagrindu.
20.3. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141 -(L1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.2 punkte nustatyta, kad paslaugų gavėjas, aktyvuodamas paskyrą (pirmą kartą prisijungia prie EPP sistemos ir autentifikuojasi minėtų Taisyklių nustatyta tvarka), patvirtina, kad susipažino su minėtomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (esant šiam sutikimui kartu laikoma, kad paslaugų gavėjas sutiko gauti procesinius dokumentu savo paskyroje). Jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo EPP sistemos paskyroje (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R- 332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 21 punktas) ir jo paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato paskyrą EPP sistemoje. Nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui Tarnybos prašymas teismui leisti paimti vaikus išsiųstas registruotu paštu 2019 m. rugpjūčio 20 d., tačiau suinteresuotas asmuo siuntos neatsiėmė. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme suinteresuotas asmuo byloje buvo įtrauktas kaip trečiasis asmuo, tuo metu jau turėjo EPP paskyrą ir prieigą prie šios paskyros, tačiau jokių paaiškinimų į bylą neteikė, elgėsi pasyviai. Vien aplinkybė, kad pats suinteresuotas asmuo EPP sistemoje neįvedė elektroninio pašto adreso ar nesuprato valstybinės kalbos, negali sudaryti prielaidų proceso dalyviui piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Minėta, kad suinteresuotas asmuo pateikė galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, todėl privalėjo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Pirmosios instancijos teismui priėmus 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį, suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) ją apskundė 2019 m. rugpjūčio 29 d. atskiruoju skundu, kurį pateikė per EPP sistemą, tai patvirtina, kad jai ne tik buvo žinoma apie vykstantį teismo procesą, tačiau ji turėjo EPP paskyrą ir faktiškai šia sistema naudojosi.
20.4. Suinteresuotas asmuo nepagrįstai tapatina vaiko laikinąją globą (rūpybą) su tėvų valdžia. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) buvo paskirta laikinąja vaikų globėja, kuri turi užtikrinti laikiną vaikų priežiūrą, tačiau ji ne tik nesudarė tinkamų sąlygų vaikams integruotis, keitė jų identitetą (pavyzdžiui, vadino juos kitais vardais), bet ir trukdė Tarnybai bei globos priežiūrą vykdantiems specialistams įvertinti vaikų gyvenimo sąlygas, pabendrauti su jais.
20.5. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) siekia, kad nepilnamečiai vaikai toliau būtų jos laikinojoje globoje, tačiau ji laikinąja globėja buvo paskirta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 3 d. įsakymais, o šie nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. pripažinti netekusiais galios. Šie įsakymai nebuvo apskųsti. Taigi suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) jau nėra vaikų laikinoji globėja ir kasacinio teismo procesinis sprendimas jai nesukels jokių padarinių. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui buvo skirta bauda po 50 Eur už kiekvieną teismo nutarties perduoti vaikus nevykdymo dieną.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo dalyko
21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų (inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos). Iš Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio, kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas. Šis imperatyvas suponuoja valstybės pareigą užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus būtų atsižvelgiama pirmiausia į vaiko interesus ir nebūtų sudaroma prielaidų juos pažeisti (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. KT44-N13/2019).
22. Nagrinėjamoje byloje skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dėl teismo leidimo paimti vaikus buvo priimta 2019 m. rugpjūčio 22 d. Vaikus buvo leista paimti iš laikinosios globėjos. Nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 3 d. įsakymai, kuriais suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) buvo paskirta vaikų laikinąja globėja, pripažinti netekusiais galios. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 3 d. nutartimi buvo palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis. Vaikų, kuriuos buvo leista paimti, atstovė pagal įstatymą, laikinoji globėja, neginčija grėsmės lygio vaikams nustatymo pagrindų, todėl detaliau šis klausimas nebus analizuojamas.
23. Teisėjų kolegija, įgyvendindama kasacinio teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką ir atsižvelgdama į tai, kad ginčas kilo dėl VTAPĮ 40, 42 straipsnių ir CK 3.2541 straipsnio aiškinimo, t. y. dėl leidimo paimti vaikus iš jų atstovo pagal įstatymą išdavimo proceso, nagrinėjamu atveju pasisakys šiais teisės taikymo klausimais: 1) ar teismas leidimą paimti vaikus išduoda tik jau esant vaikams faktiškai paimtiems, t. y. sankcionuoja arba ne paėmimą, ar gali išduoti leidimą ir vaikams vis dar esant tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje; 2) kokios yra vaikų laikinojo globėjo teisės ir pareigos ir kaip vykdoma laikinosios globos priežiūra. Kadangi nuo 2020 m. sausio 1 d., pasikeitus teisiniam reguliavimui, VTAPĮ 40 straipsnis neteko galios, pirmiau įvardytiems klausimams išspręsti yra aktualus tuo metu galiojusio VTAPĮ aiškinimas ir jo lyginamoji analizė su šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu.
Dėl teismo leidimo paimti vaikus
24. Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose.
25. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).
26. Viena iš tokių tėvų valdžios ribojimo priemonių yra vaiko paėmimas iš šeimos, nes vaikas praranda galimybę augti tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą prižiūrimas, o šie praranda galimybę rūpintis vaiku, jį auklėti ir ugdyti. Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais. Būtent todėl vaikas gali būti paimamas iš šeimos tik tuomet, kai: 1) vaiko gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala; 2) tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti.
27. Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba yra institucija, kuri, užtikrindama visų savivaldybių teritorijose gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, galimo vaiko teisių pažeidimo atveju vertina vaiko situaciją, inicijuoja atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų (VTAPĮ 50 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Tai suponuoja išvadą, kad pirmiausia valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai yra suteikti įgalinimai spręsti dėl vaiko saugumo, jo poreikių tenkinimo ir interesų užtikrinimo ir tik vėliau jos priimtus sprendimus patikrina teismas.
28. Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą apie nesaugioje aplinkoje esantį vaiką, visais atvejais turi vertinti grėsmės jam lygį (VTAPĮ 35 straipsnio 5 dalis, 36 straipsnio 1 dalis, akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.). VTAPĮ redakcijoje, galiojančioje nuo 2020 m. sausio 1 d., nustatyta, kad valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą, atlieka vaiko situacijos vertinimą, kurio metu yra priimami vienas iš trijų sprendimų: 1) nenustačius vaiko teisių pažeidimo ir pavojaus vaikui baigti nagrinėti pranešimą; 2) nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį ar 3) nustatyti vaiko apsaugos poreikį (VTAPĮ aktuali redakcija, 361 straipsnio 2 dalis). Visos šios priemonės savo tikslais yra panašios į ankstesnėje įstatymo redakcijoje nustatytąsias, pagrindinis skirtumas tas, kad šiuo metu vietoj pirmojo grėsmės lygio nustatomas pagalbos vaikui ir šeimai poreikis, o vietoj antrojo – apsaugos vaikui poreikis.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą, vertindama vaiko situaciją turi nustatyti priežastis, dėl kurių vaikas yra nesaugioje aplinkoje, ir galimybes tas priežastis pašalinti. Visų pirma turi būti pasitelkiami tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą (VTAPĮ 35 straipsnio 4 dalis). Kai vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą dėl vienų ar kitų priežasčių yra nepajėgūs savarankiškai užtikrinti vaikui saugių gyvenimo ir vystymosi sąlygų, valstybės institucijos vertina pagalbos šeimai poreikį. Nepaisant galimų trumpalaikių ar net ilgalaikių socialinių ir kitų biologinės šeimos problemų, vaikas turi teisę augti savo biologinėje šeimoje – ten jam geriausia (VTAPĮ 33 straipsnio 4 dalis). Todėl valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos visų pirma padeda tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą tinkamai įgyvendinti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali šios teisės visiškai įgyvendinti (VTAPĮ 13 straipsnis). Atsiradus vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniams bei rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko tėvais ir jų santykiais su vaiku, kai nėra pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, prioritetas taikomas vaiko išsaugojimui šeimoje, teikiant vaikui ir jo tėvams įstatymų nustatyta tvarka prevencinę ir (ar) kompleksinę pagalbą (VTAPĮ 33 straipsnio 5 dalis).
30. Pažymėtina, kad valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustatydama pirmąjį ar antrąjį grėsmės vaikui lygį ar pagal šiuo metu aktualią VTAPĮ redakciją pagalbos vaikui ir šeimai poreikį ar vaiko apsaugos poreikį, siekia šių tikslų: apsaugoti vaiką ir suteikti šeimai paramą bei reikalingą pagalbą tais atvejais, kai tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą kyla sunkumų vykdant savo pareigas ir įgyvendinant vaiko teises.
31. Tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą teikiama pagalba įgyvendinant vaiko teises yra valstybės ar savivaldybės paslauga šeimai, o ne tam tikra bausmės ar šeimos privataus gyvenimo kontrolės forma. Todėl teikiamos pagalbos veiksmingumas įmanomas tik esant visapusiškam bendradarbiavimui tarp tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir pagalbą teikiančių institucijų, taip pat tarp pačių institucijų, siekiant užtikrinti individualizuotą, vaiko poreikius ir interesus atitinkančių paslaugų teikimą.
32. Jei pagalbos teikti nėra galimybių, pavyzdžiui, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą yra nepajėgūs jos priimti ar atsisako ją priimti, ar ji neduoda teigiamų rezultatų, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba sprendžia, ar vaiko palikimas tokioje aplinkoje nesukelia realios tikimybės grėsmei vaikui kilti. Tik nepavykus prevencinėmis ir (ar) kompleksinės pagalbos paslaugomis ir priemonėmis išsaugoti vaiko jo biologinėje šeimoje, vaikas paimamas iš jos, nustatant jam laikinąją globą (rūpybą), o jeigu ir tai neperspektyvu, vaikui nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) arba jis įvaikinamas (VTAPĮ 33 straipsnio 6 dalis).
33. VTAPĮ 40 straipsnis (akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) nustatė, kad valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, a) įvertinusi socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, jeigu jie kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, arba b) nustačiusi, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, bei nustačiusi antrąjį grėsmės vaikui lygį, nedelsdama 1) paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus tam pasitelkdamas policijos pareigūnus; 2) inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą ar mobiliosios komandos sudarymą (1 dalis); 3) paėmusi vaiką iš jam nesaugios aplinkos, šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 3 darbo dienas CK 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą; 4) CK ir šio įstatymo nustatyta tvarka inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo organizavimą (2 dalis).
34. Panašus reglamentavimas yra nustatytas ir naujoje nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančioje VTAPĮ redakcijoje, nurodant, kad valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi vaiko apsaugos poreikį, jeigu a) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos taikant vaiko laikinosios priežiūros priemones ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei, arba b) vaiko laikinosios priežiūros priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei, 1) gali paimti vaiką iš tėvų (VTAPĮ 363 straipsnio 1 dalis, 365 straipsnio 1 dalis); 2) inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą ir organizuoja mobiliosios komandos sudarymą (VTAPĮ 363 straipsnio 3 dalis); 3) paėmusi vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą (VTAPĮ 365 straipsnio 7 dalis); 4) CK ir šio įstatymo nustatyta tvarka inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo organizavimą (VTAPĮ 42 straipsnio 3 dalis).
35. Kaip nustatyta VTAPĮ 40 straipsnio 1 dalyje (VTAPĮ aktualios redakcijos 365 straipsnio 1 dalyje) ir VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba sprendimą paimti vaiką iš šeimos priima dviem atvejais: 1) kai vaikas esamuoju momentu yra nesaugioje aplinkoje arba 2) kai atvejo vadybininkas, teikęs pagalbą šeimai, informuoja, kad tėvai nededa reikalingų pastangų savo elgesiui ir vaiko situacijai keisti, todėl jo palikimas toje aplinkoje kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galinčiam sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei. Pirmuoju atveju valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba imasi skubių vaiko gelbėjimo veiksmų iš jam grėsmingos situacijos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančioje VTAPĮ redakcijoje vaiko paėmimas pirmuoju atveju yra netaikomas, jei yra galimybė nustatyti vaikui laikinosios priežiūros priemones, paliekant jį jo gyvenamojoje aplinkoje, tačiau perduodant jį giminaičių, su vaiku emociniais ryšiais susijusių asmenų ar kitų vaiko tėvų, ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytų asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką, priežiūrai, arba užtikrinant vaiko laikinąją priežiūrą jį galinčių prižiūrėti asmenų gyvenamojoje vietoje (VTAPĮ 363 straipsnio 1 dalis, 364 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).
36. Kitu atveju vaiką nusprendžiama paimti iš tėvų dėl to, kad jiems teikiama pagalba neduoda laukiamų rezultatų ir pasibaigus įstatymo nustatytam pagalbos teikimo terminui vaiką nebus saugu palikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą priežiūrai. Aplinka, iš kurios paimamas vaikas, paėmimo metu gali būti nepavojinga vaikui, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje ji daro žalą vaikui dėl tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą piktnaudžiavimo tėvų valdžia, nepriežiūros, netinkamo ugdymo ir auklėjimo proceso organizavimo.
37. Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra trauminė patirtis vaikui, todėl abiem atvejais valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi būti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą.
38. Kadangi paėmus vaiką iš šeimos yra apribojama vaiko teisė augti jam artimų žmonių – tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą – globoje ir atitinkamai šių suaugusiųjų teisė rūpintis kasdiene vaiko priežiūra, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, paėmusi vaiką iš šeimos, kreipiasi į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką išdavimo. Teisėjų kolegija, vertindama teismo leidimo paimti vaiką išdavimo sąlygas ir sukeliamus padarinius, sprendžia, kad šia teismo nutartimi patvirtinamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atliktas veiksmas – vaiko paėmimas iš šeimos. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo vaiko paėmimo iki laikinosios globos vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo ar vaiko grąžinimo tėvams, jei teismas atsisako išduoti leidimą paimti vaiką, vaiko atstovu tampa valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba (CK 3.250 straipsnio 4 dalis).
39. Teismo leidimo paimti vaiką institutas skirtas tinkamai užtikrinti vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą teises ir jų interesų balansą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) pabrėžia, kad nors valdžios institucijos, vertindamos būtinybę paimti vaiką globai, turi didelę vertinimo laisvę, ypač susidarius vaikui pavojingai situacijai, teismas vis tiek turi įsitikinti, kad egzistuoja aplinkybės, pateisinančios vaiko paėmimą iš šeimos, ir valstybė atsakovė turi įrodyti, kad prieš įgyvendinant tokią priemonę buvo kruopščiai įvertintas siūlomos priežiūros priemonės poveikis tėvams ir vaikui, taip pat galimos alternatyvos vaiko paėmimui į viešąją globą (žr., pvz., 2006 m. gruodžio 26 d. sprendimo byloje H. K. prieš Suomiją, peticijos Nr. 36065/97, 108 punktą). Teisėjų kolegija, plėtodama kasacinio teismo praktiką, nustatytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzA4LTk2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-308-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-308-969/2019">e3K-3-308-969/2019</a>, pažymi, kad, supaprastinto proceso tvarka nagrinėjant valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos pareiškimą dėl teismo leidimo paimti vaiką išdavimo, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba teikia įrodymus, pagrindžiančius vaiko atskyrimo nuo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą būtinybę, vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą turi teisę teikti savo paaiškinimus ir atsikirtimus, esant galimybei, teismas išklauso ir patį vaiką. Nors tiek tėvai, tiek vaikas turi būti išklausomi vertinant vaiko situaciją prieš priimant sprendimą jį paimti iš šeimos (VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalis), tačiau nagrinėjant pareiškimą dėl teismo leidimo paimti vaiką išdavimo teisme jiems suteikiamos papildomos procesinės garantijos būti išklausytiems ir įtrauktiems į sprendimo priėmimą.
40. Spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas turi įvertinti vaiko paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y. dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, pavyzdžiui, teikiant pagalbą šeimai, ar buvo išnaudotos galimybės sustiprinti šeimą ir palikti joje vaiką. Vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis.
41. Kaip buvo minėta, pirmiausia valstybės vaiko teisų apsaugos tarnyba siekia suteikti pagalbą šeimai, tačiau jei tėvų elgesys nekinta, tai, nepaisant jų pažadų keistis, vaikas turėtų būti paimamas iš šeimos, jei joje jam nesudaromos sąlygos saugiai augti ir vystytis. Tai atitinka ir EŽTT praktiką tokio pobūdžio bylose, kad kiekvienu atveju reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (žr., pvz., 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, par. 78). Vaiką paėmus iš šeimos tėvams ir toliau teikiama pagalba ir jie gali keisti savo elgesį ir požiūrį į vaiko auklėjimą nesant vaiko šalia (VTAPĮ 37 straipsnio 8 dalis). Teismo leidimas paimti vaiką gali būti skundžiamas ir nesukelia negrįžtamų padarinių, t. y. situacijai pasikeitus vaikas turi būti nedelsiant grąžinamas į šeimą (VTAPĮ, akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d., 40 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktai).
42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiausia Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba vertina vaiko ir jo šeimos situaciją ir sprendžia dėl reikalingų atlikti veiksmų. Teismo leidimas paimti vaiką yra valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimą patvirtinanti priemonė. Kadangi teismo leidimo paimti vaiką pasekmė yra faktinio vaiko atskyrimo nuo šeimos patvirtinimas, tiek valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos veiksmai, tiek teismo procesiniai sprendimai turi būti itin atidžiai apsvarstyti ir kiek įmanoma, tarpusavyje suderinti.
43. Tais atvejais, kai vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą, esant pranešimui apie galimai vaikui kylantį pavojų, neleidžia įvertinti vaiko situacijos, neįsileisdami valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų, neatvykdami į tarnybą ar kitais būdais sudarydami kliūtis situacijai įvertinti, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi imtis skubių priemonių vaikui iš šeimos paimti, prireikus pasitelkdama tam policijos pareigūnus (VTAPĮ, akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d., 40 straipsnio 1 dalies 1 punktas, VTAPĮ aktualios redakcijos 363 straipsnio 2 dalis). Jei vėliau paaiškėja, kad pranešimas buvo nepagrįstas, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba neturėtų būti atsakinga už taikytą kraštutinę priemonę ir vaiko atskyrimą nuo šeimos, jei patys vaiko tėvai ar atstovai pagal įstatymą nebendradarbiavo ir neteikė reikalingų situacijai įvertinti duomenų. Tai atitinka ir EŽTT praktiką, pagal kurią institucijos naudojasi plačia vertinimo laisve, ypač kai vertina būtinybę paimti vaiką globon. Institucijos, sveikatos ir socialinės, turi pareigą saugoti vaikus ir negali būti kiekvieną kartą atsakingos už pagrįstai tuo laiku priimtus sprendimus, kurie vėliau buvo panaikinti (žr. EŽTT 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimą byloje R. K. ir A. K. prieš JK, peticijos Nr. 38000 (1)/05, par. 34, 36).
44. Nagrinėjamu atveju valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą apie galimai vaiko patirtą smurtą laikinosios globėjos šeimoje, daugiau nei pusę metų siekė įvertinti vaiko situaciją. Tačiau vaiko atstovė pagal įstatymą nesudarė galimybių pakliūti į šeimą, pabendrauti su vaiku. Todėl valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką išdavimo, vaikams vis dar esant nesaugioje aplinkoje. Teismas išdavė leidimą paimti vaikus, vėliau papildomu sprendimu įpareigojo laikinąją globėją juos perduoti, tačiau nė vienas iš šių veiksmų iki šiol nėra įvykdytas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad: 1) valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą apie galimą grėsmę vaikui ir neturėdama galimybių jos realiai įvertinti, turi nedelsdama imtis priemonių vaikui iš šeimos paimti; 2) paėmusi vaiką iš šeimos valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi kreiptis į teismą dėl savo sprendimo patvirtinimo, t. y. leidimo paimti vaiką išdavimo. Jei šio proceso metu paaiškėja, kad pranešimas apie vaikui kylantį pavojų buvo nepagrįstas, teismas turi vertinti, dėl kokių priežasčių vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą vengė sudaryti sąlygas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai įvertinti vaiko situaciją šeimoje ir pranešimo pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi tinkamai rūpintis vaiku, o viena iš rūpinimosi formų yra ir bendradarbiavimas su pagalbą vaikui teikiančiomis institucijomis. Sąžiningas asmuo turėtų vykdyti įstatyme imperatyviai įtvirtintus teisinius reikalavimus. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, kuriais yra siekiama išvengti įstatyme įtvirtinto reikalavimo, tai yra priešingas teisei elgesys, kuris šiuo atveju sukelia itin skausmingus padarinius vaikui, nes vaikas dėl tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą nebendradarbiavimo gali būti nepagrįstai atskiriamas nuo šeimos ir jam padaroma žala.
45. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismo leidimas paimti vaikus buvo išduotas pažeidžiant tokio leidimo išdavimo procedūrą, nes teismas turėtų patvirtinti arba ne valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos jau atliktą veiksmą – vaiko paėmimą, o ne išduoti leidimą atlikti veiksmą.
46. Kadangi nagrinėjamu atveju teismas leidimą paimti vaikus išdavė iš vaikų atstovo pagal įstatymą – laikinosios globėjos, teisėjų kolegija sprendžia esant būtina pasisakyti dėl vaikų laikinosios globos, globėjo teisių ir pareigų bei jų vykdymo priežiūros.
Dėl vaiko laikinojo globėjo teisių ir pareigų
47. Vaiko atstovai pagal įstatymą yra jo tėvai (CK 3.157 straipsnio 1 dalis), tačiau tais atvejais, kai vaikui yra nustatyta globa, nepriklausomai nuo jos rūšies – laikinoji ar nuolatinė, vaiko atstovu pagal įstatymą tampa vaiko globėjas (rūpintojas), kuris yra įpareigotas ginti vaiko teises ir teisėtus interesus (CK 3.272 straipsnio 1 dalis).
48. Įstatymas nustato, kad tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės, tapus veiksniam ar tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į vaiko interesus, tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota arba vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų CK nustatyta tvarka (CK 3.160 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vaikui nustatant laikinąją globą, tėvų valdžia nėra ribojama ir vaikas nėra atskiriamas nuo tėvų CK 3.179 straipsnio pagrindu, tačiau tėvų galimybės įgyvendinti tėvų valdžią vaikui, kuris iš jų buvo įstatymo nustatyta tvarka paimtas, yra ribotos.
49. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko globa užtikrina vaikui saugias, jo amžiaus tarpsnį atitinkančias gyvenimo sąlygas, kuriose jis gali augti ir vystytis, tačiau tai nėra alternatyvi tėvystės forma, todėl valstybė yra atsakinga už tinkamą šios paslaugos vaikui organizavimą ir jos vykdymo priežiūrą.
50. Teisinių santykių dėl vaiko globos nustatymo ir globėjo parinkimo teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, VTAPĮ 4 straipsnio 1 punktas). Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010).
51. Vaiko globos tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti (CK 3.248 straipsnio 1 dalis). Spręsti likusio be tėvų globos vaiko tiek laikinosios, tiek ir nuolatinės globos klausimus teisės aktai įgalioja ir įpareigoja valstybės vaiko teisių apsaugos instituciją, savivaldybės administraciją bei teismus (CK 3.262–3.264, 3.266 straipsniai).
52. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) – laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas – grąžinti vaiką į šeimą (CK 3.253 straipsnio 1 dalis).
53. Vaiko laikinoji globa nustatoma esant CK 3.254 straipsnyje nurodytiems pagrindams. Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad vaiko tėvai ar turimas vienintelis iš jų yra dingę ar laikinai negali rūpintis vaiku dėl ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių, ar vaiku nesirūpina, nesidomi juo, netinkamai jį auklėja, naudoja smurtą ar kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir sveikatai, VTAPĮ nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą ir paėmusi vaiką kreiptis į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką išdavimo (CK 3.2541 straipsnis). Teismui išdavus leidimą paimti vaiką, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba teikia savivaldybės administracijai nurodymą dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo ir konkretaus laikinojo globėjo (rūpintojo) skyrimo (CK 3.250 straipsnio 3 dalis).
54. CK 3.271 straipsnyje nustatytos vaiko globėjo pareigos: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.
55. Pirmiau išvardytos globėjo pareigos iš esmės atitinka tėvų valdžios turinį dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tačiau, nepaisant šių vaiko globos ir tėvų valdžios turinio panašumų, įstatymų leidėjas labiau detalizuoja globėjo teises ir pareigas tam, kad globėjui būtų aiški šių teisių ir pareigų apimtis bei jų turinys, terminas, kuriuo jis jas vykdo, jų vykdymo sąlygos ir nevykdymo ar netinkamo vykdymo padariniai.
56. Vaiko globėju gali būti skiriamas tik teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkantis asmuo (CK 3.268–3.269 straipsniai), kuris yra tinkamai pasirengęs rūpintis vaiku ir vykdyti įstatymo nustatytas pareigas. Be tėvų valdžios turinį atitinkančių pareigų, globėjas turi ir papildomų įpareigojimų bendradarbiauti su institucijomis ir palaikyti vaiko ryšį su tėvais. Ypač tai aktualu vaiko laikinosios globos atveju, kuri trunka ribotą laiką (ne ilgiau kaip 12 mėnesių, o tam tikrais atvejais ne ilgiau kaip 18 mėnesių (CK 3.253 straipsnio 2 dalis) ir kurios tikslas yra grąžinti vaiką į šeimą. EŽTT, formuodamas praktiką vaikų atskyrimo nuo šeimos bylose, nuosekliai laikosi pozicijos, kad globos įsakymai pagal savo prigimtį yra numatyti būti laikinomis priemonėmis, kurios turi būti nutrauktos iškart, kai tik aplinkybės tai leidžia, o visos laikinąją priežiūrą įgyvendinančios priemonės turėtų atitikti galutinį tikslą – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką (žr. pvz., 2018 m. spalio 30 d. sprendimo byloje S. S. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 40938/16, 85 ir 101 par). Visa tai leidžia daryti išvadą, kad vaiko globa yra paslauga vaikui, už kurios tinkamą organizavimą yra atsakingos valstybės ir savivaldos institucijos, o vaiko globėjas, teikiantis paslaugą, yra atsakingas už šios paslaugos kokybę.
57. Vaiko globos vykdymas nėra savitikslis. Kiekvienos globos atveju yra keliami atitinkami uždaviniai, leidžiantys geriau atliepti globojamo vaiko poreikius. Dėl to ypač svarbus yra vaiko globėjo, vaiko, jo tėvų ar kitų jam artimų asmenų ir savivaldos bei valstybės institucijų glaudus bendradarbiavimas. Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba (jos teritorinis skyrius) yra atsakinga už vaiko globos priežiūros vykdymą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 626 patvirtinta Vaiko globos organizavimo nuostatų redakcija (toliau – Vaiko globos organizavimo nuostatai), 50–53 punktai). Vaiko globos priežiūra apima globojamo vaiko aplankymus, vaiko laikinosios ar nuolatinės globos peržiūras (Vaiko globos organizavimo nuostatų 48 punktas). Aplankant globojamą vaiką išsiaiškinama, kaip vykdomos globėjo pareigos, susitinkama su vaiku, pabendraujama su juo be apribojimų, išklausoma vaiko nuomonė apie globos sąlygas, jo santykius su globėju, atvejo vadybininku, išklausoma vaiko globėjo nuomonė apie globos vykdymą, jo santykius su vaiku ir jo tėvais ar artimaisiais giminaičiais, kitais giminaičiais, su kuriais vaikas susijęs emociniais ryšiais, atvejo vadybininku, išsiaiškinama, kokios pagalbos reikia globėjui, įvertinama, kaip globėjas rūpinasi vaiko saugumu, jo sveikata ir mokymusi, kam naudoja globos išmoką, įvertinamas kartu su vaiko globėju gyvenančių kitų asmenų santykis su globojamu vaiku ir surašomas vaiko aplankymo aktas (Vaiko globos organizavimo nuostatų 51 punktas).
58. Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą arba pati nustačiusi, kad vaiko globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globojamo vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo, organizuoja neeilinę vaiko globos peržiūrą dėl vaiko globėjo galimo nušalinimo nuo globėjo pareigų. Jei dėl vaiko globėjo veiksmų kyla realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba privalo imtis VTAPĮ nurodytų veiksmų – paimti vaiką iš globėjo ir jį apgyvendinti saugioje aplinkoje (Vaiko globos organizavimo nuostatų 54–55 punktai).
59. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaikas turėtų būti paimamas iš globėjo CK 3.2541 straipsnio nustatyta tvarka tais atvejais, kai vaikui tuo metu kyla realus pavojus ir nėra galimybės užtikrinti vaiko saugumo kitomis priemonėmis, tai vaiko gelbėjimas iš jam grėsmingos situacijos. Tai iš esmės atitinka vaiko paėmimo iš tėvų tokiomis pat sąlygomis tvarką (žr. šios nutarties 35 punktą). Tačiau tais atvejais, kai vaikui nėra daroma žala taip, kad dėl to yra būtina imtis skubių priemonių, bet yra įtarimų, kad vaiko globėjas gali netinkamai vykdyti jam patikėtas užduotis, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi organizuoti vaiko globos peržiūrą ir, nustačiusi priežastis, dėl ko vaikas galimai yra jam nesaugioje aplinkoje, pasiūlyti globėjui pagalbą, pakeisti globėją arba jį nušalinti.
60. Vaiko globa yra daug pastangų reikalaujanti paslauga vaikui, nes, be kasdienės jo priežiūros, globėjas turi padėti vaikui išgyventi jo patirtas traumas, atkurti ir palaikyti vaiko santykius su tėvais ir kitais giminaičiais, paruošti vaiką grįžimui į šeimą ar perėjimui į kitą globėjų, įtėvių šeimą, parengti jį savarankiškam gyvenimui. Todėl valstybė siekia suteikti reikalingą pagalbą vaiko globos paslaugą teikiantiems asmenims, kad jie nepalūžtų ir galėtų užtikrinti vaikui saugias ir harmoningas gyvenimo ir vystymosi sąlygas tiek, kiek reikia. Vis dėlto tais atvejais, kai vaiko globėjas yra nepajėgus susitvarkyti su jam patikėtomis užduotimis (to priežastys gali būti įvairios, priklausančios ir nuo globėjo, ir nuo vaiko, ir nuo jo aplinkos), valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi nedelsdama spręsti vaiko globėjo pakeitimo klausimą.
61. Nagrinėjamoje byloje vaikų laikinoji globėja vengė atlikti jai patikėtas pareigas, nebendradarbiavo su valstybės institucijomis, neleido aplankyti vaikų ir pabendrauti su jais, nepriėmė siūlomos pagalbos. Todėl valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turėjo nedelsdama spręsti, ar nėra pagrindo vaikus skubiai paimti iš jiems pavojingos aplinkos (žr. šios nutarties 35, 59 punktus). Jei rimtų įtarimų, leidžiančių spręsti, kad vaikams kyla žala ir dėl to būtina imtis skubių priemonių, nebuvo, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turėjo priimti sprendimą dėl vaikų globėjos pakeitimo ar jos nušalinimo nuo globėjo pareigų.
62. Šiuo atveju valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba priėmė sprendimą paimti vaikus iš laikinosios globėjos, tačiau vaikų nepaėmė, kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo, nurodė pripažinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus, kuriais suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas vaikų laikinąja globėja, negaliojančiais, tačiau vaikus ir toliau paliko toje pačioje aplinkoje. Taigi jau daugiau nei puse metų vaikų teisės nėra tinkamai ginamos, nes vaikai auga asmens, neturinčio teisės jais rūpintis, šeimoje. Tokia situacija negali būti toleruojama. Kasacinio teismo sprendimas naikinti skundžiamus procesinius sprendimus, kuriais buvo leista paimti vaikus iš laikinosios globėjos, dėl to, kad jie buvo išduoti prieš paimant vaikus, nepašalina valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigos skubiai imtis priemonių užtikrinti vaikams tinkamą priežiūrą ir teisių atstovavimą.
Dėl tinkamo įtraukimo į procesą
63. Bylos dėl teismo leidimų išdavimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą yra susijusios su valstybės intervencija į asmens privatų ir šeimos gyvenimą. EŽTT praktikoje sprendžiant dėl sprendimo atskirti vaiką nuo šeimos priėmimo proceso atitikties Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio reikalavimams vertinama ne tik tai, ar toks sprendimas yra pagrįstas pakankamais įrodymais (įskaitant atitinkamus liudytojų parodymus, kompetentingų institucijų išvadas, psichologų ir kitų ekspertų vertinimus ir medicininius įrašus), bet ir tai, ar suinteresuotiems asmenims buvo sudaryta pakankamai galimybių dalyvauti sprendimo priėmimo procese (žr. 2002 m. sausio 8 d. sprendimą byloje Schultz prieš Lenkiją, peticijos Nr. 50510/99; 2007 m. sausio 8 d. sprendimą byloje Pol?šek prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 31885/05; 2007 m. kovo 20 d. sprendimą byloje Remmo ir Uzunkaya prieš Vokietiją, peticijos Nr. 5496/04).
64. CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Tam, kad asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzQyLTMxMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-342-313/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-342-313/2018">e3K-3-342-313/2018</a>, 21 punktas).
65. CPK 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindiniai procesinių dokumentų įteikimo būdai: registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nagrinėjama byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, be kitų šiame kodekse nustatytų procesinių dokumentų įteikimo būdų, teismas visus procesinius dokumentus gali įteikti elektroniniu paštu, faksu arba kitomis asmenų, kuriems įteikiami procesiniai dokumentai, turimomis elektroninių ryšių priemonėmis. Įteikiant procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Apie atliekamus procesinius veiksmus teismas dalyvaujantiems byloje asmenims gali pranešti telefonu ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki atliekamo procesinio veiksmo pradžios.
66. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios kategorijos bylos – dėl teismo leidimo paimti vaiką išdavimo – neturėtų būti laikomos išimtimi iš teisiniame reglamentavime ir teismų praktikoje suformuluotų asmens teisės į teisingą procesą standartų, t. y. apie pradėtą teisminį procesą turėtų būti tinkamai informuojami ir į jį įtraukiami vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, savo nuomonę suformuluoti galintis vaikas turėtų būti išklausytas tiesiogiai, dalyvaujant psichologui ar per atstovą, turi būti įvertinta asmens galimybė ginti savo teises savarankiškai (be atstovo) ir kt. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turėtų būti įtraukti į bylą kaip suinteresuoti asmenys, be kita ko, užtikrinant ir jų teisę į apeliaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzA4LTk2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-308-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-308-969/2019">e3K-3-308-969/2019</a>, 32 punktas).
67. Nagrinėjamu atveju kasacinį skundą pateikusio asmens (duomenys neskelbtini) vertinimu, ji nebuvo tinkamai informuota apie procesus, nes jai teismų pranešimai buvo siunčiami tik per EPP, kuriuo ji nemoka normaliai naudotis, tai lėmė, kad nei ji, nei jos globoti vaikai nebuvo tinkamai išklausyti šiame procese.
68. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas apie procesą suinteresuotą asmenį informavo ne tik per EPP, bet ir registruotu paštu su įteikimo pranešimu, tačiau suinteresuotas asmuo siuntos neatsiėmė. Vėliau, Vilniaus miesto apylinkės teismui 2019 m. rugpjūčio 22 d. priėmus nutartį dėl teismo leidimo paimti vaikus išdavimo, suinteresuotas asmuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. per EPP sistemą pateikė atskirąjį skundą, tai rodo, jog jis šia elektronine sistema mokėjo naudotis ir apie vykstantį procesą žinojo.
69. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo leidimas paimti vaiką yra valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atlikto veiksmo patikrinimas ir patvirtinimas, todėl vaiko tėvai arba atstovai pagal įstatymą turėtų žinoti apie tai, kad vaikai iš jų yra paimti. VTAPĮ, galiojusio iki 2020 m. sausio 1 d., 36 straipsnio 6 dalis nustatė, kad valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, paėmęs vaiką iš jam nesaugios aplinkos šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytais atvejais, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip kitą dieną, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis privalo apie tai pranešti tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, jeigu jie nedalyvavo vaiko paėmimo metu. Aktuali VTAPĮ redakcija dar detaliau reglamentuoja vaiko tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą įtraukimą į vaiko paėmimo procesą. VTAPĮ 365 straipsnio 2 dalis nustato, kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę dalyvauti vaiko paėmimo metu, jeigu tai atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Jeigu vaiko paėmimo metu dėl objektyvių priežasčių nėra galimybių dalyvauti vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nedelsdamas, bet ne vėliau kaip tą pačią dieną, bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis ar raštu privalo apie tai pranešti tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą.
70. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą: 1) turi būti informuoti apie valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atliktą veiksmą – vaiko paėmimą; 2) valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai kreipusis į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką išdavimo, vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą turi būti informuojami apie procesą. Apie procesą vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą turi būti informuojami visomis įmanomomis priemonėmis, bendradarbiaujant teismui ir valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai, siekiant vienintelio tikslo, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą galėtų pateikti savo argumentus apie priežastis, dėl kurių vaikui, pareiškėjo manymu, buvo nesaugu likti jų globoje. Vis dėlto tais atvejais, kai vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą piktnaudžiauja jiems suteiktomis teisėmis ir neatsiima siunčiamų dokumentų, neįsileidžia valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovų ar kitų pareigūnų, reaguoja į elektroninio ryšio priemonėmis siunčiamus pranešimus tik tada, kada jiems yra patogu, neatvyksta į teismo procesą, teismas turi teisę spręsti, kad tėvai sąmoningai siekia išvengti jiems įstatymo suteiktos pareigos – ginti vaiko interesus likti šeimoje – vykdymo, ir spręsti dėl teismo leidimo paimti vaikus išdavimo negavęs rašytinių tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą paaiškinimų ir (ar) jiems nedalyvaujant procese. Vaiko teisės turi būti ginamos operatyviai, todėl tėvų nesinaudojimas jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis būti įtrauktiems į procesus dėl vaiko neleidžia tuo pagrindu vilkinti reikalingų sprendimų priėmimą.
Dėl bylos procesinės baigties
71. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad: 1) teismo leidimas paimti vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą yra valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atlikto veiksmo patvirtinimas, todėl jis negali būti išduotas vaikams vis dar esant tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje; 2) laikinieji globėjai, teikdami paslaugą vaikui, turi tinkamai įgyvendinti vaiko teises ir vykdyti įstatymo nustatytas pareigas, taip pat ir pareigą bendradarbiauti su pagalbą vaikui organizuojančiomis institucijomis, taip pat turi leisti valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai laiku vykdyti vaiko globos priežiūrą. Tais atvejais, kai vaiko laikinasis globėjas negali užtikrinti geriausių vaiko interesų šeimoje, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi arba paimti vaiką iš laikinojo globėjo šeimos skubiai, jei vaikas yra jam nesaugioje aplinkoje esamuoju momentu, arba spręsti dėl vaiko globėjo pakeitimo ar nušalinimo nuo pareigų; 3) vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą turi būti įtraukti į sprendimo dėl vaiko paėmimo priėmimo procesą, tačiau tai nereiškia, kad jų piktnaudžiavimas teise sudaro pagrindą vilkinti sprendimų priėmimą.
72. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija naikina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 3 d. nutartį ir priima naują sprendimą – atsisakyti tenkinti valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus dėl to, kad toks teismo leidimas negali būti išduotas iki vaikų paėmimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti tenkinti valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Gediminas Sagatys
Dalia Vasarienė
