Civilinė byla Nr. 3K-3-285-701/2016
Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01241-2013-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.3; 2.3.2.9.1; 2.5.8.11.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Visagino būstas“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Visagino būstas“ ieškinį atsakovei Sedulinos al. 35 namo butų savininkų bendrijai dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – V. Z., V. P., O. P., P. A., R. A., J. J. (J. J.), J. S., S. L. (S. L.), V. F. (V. F.), I. F., J. Š. (J. Š.), S. K., M. B., V. B. (V. B.), J. S. (J. S.), M. G., M. K., S. K. (S. K.), A. M., D. R., J. K., M. B., J. Č., N. M. (N. M.), V. P. (V. P.), V. R. (V. R.), O. R., V. N. (V. N.), G. Š., T. L., J. B., J. L. (J. L.), T. B., V. P. (V. P.), V. P., A. A. (A. A.), J. N. (J. N.), A. U., T. D., I. K. L. (I. K. L.), R. L., B. K., I. K. (I. K.), K. G. (K. G.), T. G., S. D., O. M., R. M., Č. S. (Č. S.), O. S. (O. S.), I. N., J. N., L. S., L. K., I. K., V. V., J. K., O. K. (O. K.), L. K., A. B. (A. B.), T. B., V. O. (V. O.), L. M., G. G., N. R., S. C. (S. C.), O. N., D. P. (D. P.), V. S. (V. S.), L. I., J. I. (J. I.), V. K. (V. K.), A. J. (A. J.), S. S. (S. S.), T. S., P. L. (P. L.), K. K., N. M., A. S. (A. S.), L. L., A. L. (A. L.), A. S. (A. S.), V. F. (V. F.), E. F., J. S. (J. S.), S. B. (S. B.), G. P. (G. P.), I. B., L. B..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atliekų tvarkytojo (vežėjo) teisę vienašališkai keisti komunalinių (buitinių) atliekų išvežimo sutarties sąlygas dėl teikiamų paslaugų įkainio (tarifo) dydžio, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 16 271,81 Lt (4712,64 Eur) skolos už suteiktas paslaugas, 472,61 Lt (136,88 Eur) palūkanų ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovė nurodė, kad 2007 m. birželio 20 d. komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo sutartimi Nr. 5-149/34-66 Visagino savivaldybė pavedė jai eksploatuoti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, tvarkyti susidarančias komunalines atliekas, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą. Ieškovė 2008 m. vasario 20 d. sudarė atliekų tvarkymo sutartį Nr. 58/58 su AB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“, pagal kurią įsipareigojo pristatyti į sąvartyną nepavojingas atliekas specialiuoju transportu.
Šalys 2008 m. vasario 20 d. sudarė komunalinių (buitinių) atliekų išvežimo sutartį Nr. 2008.21-24, kuria atsakovė (užsakovė) pavedė ieškovei (atliekų vežėjai) surinkti iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) nepavojingas atliekas (du 1,1 kub. m talpos konteinerius) ir išvežti jas į Utenos regioninį sąvartyną pagal pareikalavimą. Atsakovė įsipareigojo už komunalinių (buitinių) atliekų surinkimą ir pristatymą į sąvartyną mokėti ieškovei pagal nustatytus tarifus – 66,02 Lt (19,12 Eur) (be PVM) už vienkartinį vieno šiukšlių konteinerio išvežimą. Apie pasikeitusius tarifus ieškovė atsakovę privalėjo informuoti prieš mėnesį.
Pasikeitus atliekų surinkimo ir išvežimo tarifams, minėta sutartis papildomais susitarimais buvo keičiama 2009 m. birželio 30 d., 2010 m. sausio 28 d. ir 2012 m. vasario 20 d. Pakeitus sutartį, šalys susitarė, kad atsakovė su ieškove atsiskaito pagal tarifą – 62,98 Lt (18,24 Eur) (be PVM) už vienkartinį vieno šiukšlių konteinerio išvežimą. Į įkainį įtrauktas maksimalus atliekų svoris viename konteineryje – ne daugiau kaip 170 kg.
Visagino savivaldybės taryba 2012 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. TS-123 patvirtino Visagino savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo įkainio (tarifo) nustatymo metodiką. Pagal naują metodiką apskaičiuotas komunalinių atliekų tvarkymo įkainis (tarifas) taikomas visiems Visagino savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams. Šios metodikos 16.1.2 punkte nustatyta, kad gyventojų ir daugiabučių namų bendrijų narių, gyvenančių daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir viešbučio tipo gyvenamuosiuose namuose su šiukšlių išmetimo šachtomis, susidarančios atliekos surenkamos atliekų surinkimo konteineriais, kurie ištuštinami 3 kartus per savaitę, pagal grafiką ir pagal nustatytus maršrutus.
Ieškovė 2012 m. liepos 13 d. laišku Nr. 4-1062 pranešė atsakovei, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. komunalinių atliekų tvarkymo paslauga bus teikiama vadovaujantis minėta metodika, iš atsakovei priklausančių namų komunalinės atliekos konteineriais bus išvežamos pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais.
Ieškovė 2012 m. liepos 19 d. pranešė atsakovei, kad 2008 m. vasario 20 d. komunalinių (buitinių) atliekų išvežimo sutartis Nr. 2008.21-24 keičiama, išsiuntė atsakovei nurodytos sutarties pakeitimą. Pagal sutarties pakeitimo 4 punktą atsakovė atsiskaito už komunalinių (buitinių) atliekų surinkimą ir pristatymą į Utenos regioninį sąvartyną pagal tarifą – 0,284 Lt (0,082 Eur) (be PVM) už 1 kv. m butų naudingojo ploto. Atsakovė pateiktos sutarties nepasirašė ir ieškovei negrąžino.
Ieškovė 2012 m. lapkričio 14 d. laišku Nr. 4-1542 paprašė atsakovės pateikti jos sprendimą dėl sutarčių sudarymo tiesiogiai su butų ir kitų patalpų savininkais bei pridėti butų ir kitų patalpų savininkų sąrašą, taip pat išsiuntė atsakovei naują 2012 m. lapkričio 12 d. komunalinių atliekų išvežimo sutartį Nr. 2012-21.074. Šios sutarties 4 punkte, vadovaujantis pirmiau nurodyta metodika, nustatyta, kad atsakovė atsiskaito už komunalinių (buitinių) atliekų surinkimą ir pristatymą į Utenos regioninį sąvartyną pagal tarifą – 0,284 Lt (0,082 Eur) (be PVM) už 1 kv. m butų naudingojo ploto. Atsakovė pateiktos sutarties nepasirašė ir negrąžino, savo sprendimo dėl sutarčių sudarymo nepateikė, butų ir kitų patalpų savininkų sąrašo nepateikė.
Atsakovė Visagino savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. TS-123 neskundė, ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. priėmė, bet apmokėjo jas tik iš dalies.
Visagino miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės ieškovei 16 271,81 Lt (4712,64 Eur) skolos, 460,02 Lt (133,23 Eur) delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 516 Lt (149,44 Eur) žyminio mokesčio ir 2100 Lt (608,20 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybei 26,60 Lt (7,70 Eur) pašto išlaidų atlyginimo.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi panaikino Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog bylos išsprendimas yra susijęs su (duomenys neskelbtini) namo butų ir kitų patalpų savininkų materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, turėjo procesinę pareigą šiuos asmenis įtraukti į bylos nagrinėjimą savo iniciatyva. Šių asmenų įtraukimas į bylos nagrinėjimą padėtų išsiaiškinti, ar (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrija po Visagino savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo įkainio (tarifo) nustatymo metodikos patvirtinimo susirinkime svarstė klausimą dėl atliekų surinkimo tvarkos, tarifo, ar šiuo klausimu buvo priimtas butų savininkų bendrijos nutarimas bendrijos įstatų nustatyta tvarka, taip pat padėtų išsiaiškinti atsakovės nurodomą aplinkybę, kad, remiantis šia metodika, namo gyventojai privalo mokėti ir už tuščias patalpas (butus), kurių kasmet vis daugėja. Kolegija pažymėjo, kad 2012 m. lapkričio 14 d. laišku Nr. 4-1542 ieškovė paprašė atsakovės pateikti bendrijos sprendimą dėl sutarčių sudarymo tiesiogiai su butų ir kitų patalpų savininkais bei pridėti butų ir kitų patalpų savininkų sąrašą, tačiau tokie duomenys nebuvo pateikti. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių jie nebuvo pateikti. Šie duomenys laikytini teisiškai reikšmingais, todėl teismas turėjo juos išreikalauti savo iniciatyva. Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar buvo organizuotas sprendimo dėl sutarčių su ieškove sudarymo tiesiogiai su butų ir kitų patalpų savininkais priėmimas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir nepagrįstai nesvarstė klausimo dėl (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų įtraukimo į bylos nagrinėjimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Visagino apylinkės teismas 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu atmetė ieškinį.
Teismas nurodė, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Šalys, sudariusios 2008 m. vasario 20 d. komunalinių (buitinių) atliekų išvežimo sutartį Nr. 2008.21-24 ir pasirašiusios vėlesnius šios sutarties pakeitimus, įgijo sutartines prievoles ir jas vykdė tinkamai.
Ieškovė 2012 m. liepos 13 d. raštu Nr. 4-1062 informavo atsakovę, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. komunalinių atliekų tvarkymo paslauga bus teikiama vadovaujantis Visagino savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo įkainio (tarifo) nustatymo metodika, patvirtinta Visagino savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. TS-123, o 2012 m. liepos 19 d. raštu Nr. 4-1102 – kad ji, vadovaudamasi minėta metodika, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsniu, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, 6.4, 8.8, 9 punktų nuostatomis, nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. keičia 2008 m. vasario 20 d. komunalinių (buitinių) atliekų išvežimo sutartį. Su šiuo sutarties pakeitimu atsakovė nesutiko ir jo nepasirašė, tačiau savo prievoles pagal ankstesnę sutartį ir jos pakeitimus vykdė. Teismas, remdamasis CK 6.156 straipsnio 2 dalimi, 6.223 straipsniu, sprendė, kad kadangi atsakovė nepasirašė ieškovės pateikto 2008 m. vasario 20 d. sutarties 2012 m. liepos 13 d. pakeitimo, jis neįsigaliojo.
Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgdamas į CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas sprendė, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės mokėti už komunalinių atliekų išvežimą minėtu sutarties pakeitimu naujai vienašališkai nustatytą naują kainą. Tokios pareigos atsakovei nėra nustatyta nei Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme, nei Visagino savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 25 d. sprendime Nr. TS-55, nei šalių sudarytoje sutartyje.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. spalio 16 d. nutartimi paliko Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą nepakeistą.
Kolegija nurodė, kad byloje neginčijama, jog ieškovė Visagino mieste administruoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą ir turi teisę sudarinėti sutartis dėl atliekų tvarkymo su atliekų turėtojais. Įvertinusi Atliekų tvarkymo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d.) 30 straipsnio 3 dalies 3, 8 punktų, Visagino savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo įkainio (tarifo) nustatymo metodikos, patvirtintos Visagino savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. TS-123, 20 punkto nuostatas, kolegija padarė išvadą, kad kadangi šioje metodikoje konkretus įkainis nenurodytas, todėl dėl jo dydžio turi susitarti paslaugų tiekėja ir atliekų turėtojai. Visagino savivaldybės tarybai patvirtinus naują metodiką, atliekų turėtojais Atliekų tvarkymo įstatymo prasme tapo daugiabučių gyvenamųjų namų savininkai, nes atliekų tvarkymo tarifas skaičiuotinas pagal jų nuosavybės teise valdomą naudingąjį plotą ir jiems tenka pareiga perduoti atliekas atliekų tvarkytojui ar patiems jas tvarkyti.
Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. liepos 1 d.) 4 straipsnio 1 dalį daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrija tik įgyvendina butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Išvadą, kad savivaldybės tarybai patvirtinus komunalinių atliekų tvarkymo įkainio (tarifo) nustatymo metodiką sutartys turėjo būti sudaromos su daugiabučio namo gyventojais, kolegijos vertinimu, patvirtina ir byloje esantis Visagino savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 8 d. raštas, kuris, nors ir skirtas kitai daugiabučio namo savininkų bendrijai, tačiau išaiškina sutarčių dėl atliekų tvarkymo ypatumus, priėmus naują metodiką, – kiekvienas buto savininkas, o ne daugiabučio namo bendrija, privalo sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su ieškove.
Kolegija padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio nuostata netaikoma, nes ji įsigaliojo tik 2013 m. liepos 1 d. Todėl ieškovei nebuvo pagrindo ja vadovautis teikiant atsakovei 2012 m. liepos 12 d. komunalinių (buitinių) atliekų išvežimo sutarties pakeitimą (CK 1.7 straipsnio 2 dalis).
Įvertinusi 2008 m. vasario 20 d. komunalinių (buitinių) atliekų išvežimo sutarties 14 punkto nuostatas, kolegija nurodė, kad šios sutarties pakeitimai, papildymai įsigalioja tik tada, kai jie yra raštiški ir pasirašyti abiejų šalių. 2012 m. liepos 12 d. sutarties pakeitimas atsakovės nebuvo pasirašytas ir ji bendrijos narių nebuvo įgaliota sudaryti naują 2008 m. vasario 20 d. sutarties pakeitimą, todėl kolegija padarė išvadą, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.) atsakovei galiojo 2012 m. vasario 20 d. papildomu susitarimu prie 2008 m. vasario 20 d. sutarties patvirtintas komunalinių atliekų tvarkymo tarifas, šį atsakovė mokėjo (CK 6.223 straipsnio 1 dalis).
Kolegija pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovei nepasirašius sutarties pakeitimo ieškovė kreipėsi į teismą. Todėl, kolegijos vertinimu, atsakovei nepasirašius sutarties pakeitimo ir nesant teismo sprendimo, įpareigojančio atsakovę tai padaryti, ieškovė neįgijo teisės reikalauti, kad už atliekų išvežimą nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė mokėtų didesnes įmokas (CK 6.184 straipsnis).
Aplinkybė, kad atsakovė priimdavo ieškovės siunčiamas sąskaitas faktūras, kuriose mokėjimai už teikiamas paslaugas buvo apskaičiuoti pagal naujus tarifus, ir iš dalies šias sąskaitas apmokėdavo, kolegijos vertinimu, nereiškia, jog taip atsakovė sutiko su ieškovės teiktu siūlymu pasirašyti naują sutarties pakeitimą ir prisiėmė naujus įsipareigojimus, kuriuos privalo vykdyti (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Kolegija pažymėjo, kad ieškovė paslaugas teikia ne bendrijai (atsakovei), o gyventojams, todėl bendrija negali atsakyti už paslaugų gavėjų prievoles. Be to, neatmestina, kad atsakovė neturi ir tokių galimybių, nes nedisponuoja pakankamomis lėšomis ir turtu, todėl, patenkinus ieškinį, sprendimo įvykdyti būtų neįmanoma, jis taptų tik formaliai apginančiu pažeistas teises.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovei Visagino mieste buvo suteiktos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus funkcijos, nustatytos Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje. Remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Visagino savivaldybė 2007 m. birželio 20 d. komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo sutartimi Nr. 5-149/34-66 pavedė ieškovei eksploatuoti savivaldybės organizuojamą Visagino savivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, tvarkyti susidarančias komunalines atliekas, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą. O 2008 m. vasario 20 d. atliekų tvarkymo sutartimi Nr. 58/58, sudaryta su UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“, ieškovė įsipareigojo pristatyti į sąvartyną nepavojingas atliekas specialiuoju transportu. Su atsakove 2008 m. vasario 20 d. sutartį ieškovė sudarė kaip atliekų vežėja.
Atsakovė, išsiuntusi ieškovei 2013 m. kovo 31 d. sąskaitą faktūrą už komunalinių atliekų tvarkymo administravimą, patvirtino, kad ginčo laikotarpiu administravo gyvenamojo namo Sedulinos al. 35 komunalinių atliekų tvarkymą, ir pripažino tarifus, nustatytus Visagino savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo įkainio (tarifo) nustatymo metodikoje, nes tarifas už komunalinių atliekų tvarkymo administravimą taip pat nustatytas šioje metodikoje. Dėl šios priežasties komunalinių (buitinių) atliekų išvežimo sutarties pakeitimas galėjo būti sudarytas su atsakove, o ne tik su gyvenamojo namo butų savininkais. Priešingos teismų išvados yra teisiškai nepagrįstos. Remiantis CK 4.83 straipsnio 3, 6 dalies, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio, Atliekų tvarkymo įstatymo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. sausio 1 d.) 331 straipsnio nuostatomis, ieškovė turi teisę sudaryti minėtą sutartį tiesiogiai su daugiabučių namų savininkais (komunalinių atliekų turėtojais) arba su jų atstove – bendrija. Todėl ieškovė 2012 m. lapkričio 14 d. laišku Nr. 4-1542 paprašė atsakovės pateikti jos sprendimą dėl sutarčių sudarymo tiesiogiai su butų ir kitų patalpų savininkais arba su bendrija. Atsakovė tokio bendrijos narių sprendimo nepateikė, nepranešė, kad ieškovė turi sudaryti sutartis tiesiogiai su butų savininkais, ir nenutraukė su ieškove sudarytos sutarties dėl atliekų išvežimo. O remiantis Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Visagino savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. TS-55, 45 punktu, sutartis laikoma sudaryta, jeigu asmenys, nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per 45 kalendorines dienas nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudariusiais sutartį pagal Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas. Ieškovė 2013 m. spalio 24 d. raštu Nr. 4-1349 pranešė atsakovei, kad nuo 2013 m. gruodžio 1 d. nutraukiama 2008 m. vasario 20 d. sutartis.
Teismai, atmesdami ieškinį, neįvertino ir nepasisakė dėl visų byloje esančių įrodymų, būtent – dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos „Sedulinos-35“ narių 2008 m. liepos 10 d. visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 003, kuriuo butų savininkai nutarė nustatyti buitinių atliekų tvarkymo tarifą – 0,242 Lt/kv. m (0,070 Eur/kv. m), t. y. nuo 2008 m. liepos 10 d. iki 2013 m. gruodžio 1 d. namo butų savininkai mokėjo atsakovei už ieškovės suteiktas paslaugas ne pagal 2008 m. vasario 20 d. sutartį ir papildomus susitarimus, o pagal tarifą, priimtą susirinkime (proporcingai savininkų turimų patalpų plotui). Be to, atsakovė pateikė pažymą, patvirtinančią, kad ginčo laikotarpiu ji iš butų savininkų už šiukšlių išvežimą surinko 5695,80 Lt (1649,62 Eur), nuo 2013 m. sausio iki spalio 31 d. – 11 391,60 Lt (3299,24 Eur), iš viso – 17 087,40 Lt (4948,85 Eur), o ieškovei už suteiktas paslaugas sumokėjo tik 6562,53 Lt (1900,64 Eur). Teismo posėdžio metu bendrijos pirmininkas paaiškino, kad nesumokėtas tikslinės paskirties lėšas panaudojo kitiems bendrijos poreikiams.
Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsniu, atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų darytojas ar jų turėtojas. Šis mokestis gali būti renkamas kaip privaloma viešosios teisės normomis reglamentuojama rinkliava arba kaip mokestis už atliekų tvarkymo paslaugas pagal sudarytas sutartis. Pastaruoju atveju išlaidos už atliekų tvarkymo paslaugas laikomos asmeninėmis išlaidomis, nesusijusiomis su butų ar kitų patalpų savininkų prievolėmis mokėti namui išlaikyti ir išsaugoti reikalingas bei administravimo išlaidas. Kadangi Visagino savivaldybėje rinkliava už atliekų tvarkymą nustatyta nebuvo, tai mokestis už šią paslaugą buvo nustatomas sutarčių, nagrinėjamu atveju – 2008 m. vasario 20 d. sutarties, nutrauktos 2013 m. gruodžio 1 d., su vėlesniais pakeitimais, pagrindu.
Tiek 2012 m. liepos 13 d. raštu atsakovei pateiktame sutarties pakeitime, tiek 2012 m. lapkričio 14 d. atsiųstame sutarties projekte buvo pakeistas ne tik paslaugų įkainis, bet ir jo skaičiavimo principas bei paslaugų teikimo tvarka. Taigi ieškovė pateikė pasirašyti sutartį, kurios sąlygos buvo pakeistos iš esmės. Teismai teisingai nustatė, kad pagal naują Visagino savivaldybės nustatytą metodiką kaip atliekų turėtojai buvo nurodyti daugiabučių namų butų ar kitų patalpų savininkai, nes atliekų tvarkymo paslaugos įkainis skaičiuojamas pagal jiems priklausančių patalpų plotą. Kadangi atliekų tvarkymo paslauga nesusijusi su bendro naudojimo objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, tai atsakovė neturėjo pareigos pasirašyti ieškovės vienašališkai pakeistą sutartį, juolab kai siūlomos sąlygos buvo nenaudingos namo butų ir kitų patalpų savininkams, o atsakovė nebuvo įgaliota tokią sutartį sudaryti. Be to, 2013 m. vasario 5 d. ir 2014 m. sausio 23 d. vykusiuose bendrijos narių susirinkimuose pritarta tam, kad siūloma sutartis nebūtų pasirašyta ir būtų tęsiami teisminiai ginčai.
Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Visagino savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 8 d. raštu, kuris, nors ir adresuotas kitai bendrijai, tačiau aiškiai nurodė, kad sutartys, remiantis nauja metodika, turi būti sudaromos su būtų savininkais.
Ieškovė nepagrįstai remiasi Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio nuostatomis, kurios leidžia sutartį sudaryti ne tik su nekilnojamojo turto objekto savininkais, bet ir su daugiabučio namo savininkų bendrija. Šio straipsnio nuostatos įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 1 d., o ieškovė skolą priteisti prašo už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki 2013 m. spalio 21 d. Be to, pagal šio straipsnio nuostatas, atliekų turėtojai, nepasirašę atliekų tvarkymo sutarties individualiomis sąlygomis, laikomi ją sudariusiais pagal standartines sąlygas per 45 dienas nuo pasiūlymo išsiuntimo. O bendrijos namo butų savininkams toks pasiūlymas buvo išsiųstas tik 2013 m. rugsėjo 26 d.
Ieškovė nepagrįstai remiasi bendrijos narių 2008 m. liepos 10 d. susirinkimo sprendimu ir juo nustatytu buitinių atlieku tarifu. Tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, įgyvendinant jų teises, susiklosto vidiniai santykiai, o tarp bendrijos ir trečiųjų asmenų – išoriniai. Tretieji asmenys (šiuo atveju ieškovė, kaip atlygintinų paslaugų teikėja) neturi teisinio pagrindo įsiterpti į vidinius bendraturčių santykius ir šiuo pagrindu reikalauti daugiau, negu nustatyta sutartyje.
Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškovės kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka nepateikė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl atliekų tvarkytojo (vežėjo) teisės vienašališkai keisti komunalinių (buitinių) atliekų išvežimo sutarties sąlygas dėl teikiamų paslaugų įkainio (tarifo) dydžio
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo tarp atliekų tvarkytojos (vežėjos, kasatorės), veikiančios pagal su Visagino savivaldybe 2007 m. birželio 20 d. sudarytą atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo sutartį, ir daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų bendrijos (atsakovės), įsteigtos pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, dėl atsiskaitymo už kasatorės atsakovei suteiktas atliekų išvežimo paslaugas. Šias paslaugas kasatorė atsakovei teikė šalių 2008 m. vasario 20 d. sudarytos komunalinių (buitinių) atliekų išvežimo sutarties Nr. 2008.21-24 su vėlesniais pakeitimais pagrindu. Minėta sutartis šalių buvo vykdoma, atsakovė už jai suteiktas paslaugas atsiskaitydavo sutartyje nustatyta tvarka, kasatorė dėl sutarties vykdymo atsakovei pretenzijų nereiškė. Šalių nesutarimai dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas ir sutarties pakeitimo prasidėjo Visagino savivaldybės tarybai 2012 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. TS-123 patvirtinus Visagino savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo įkainio (tarifo) nustatymo metodiką ir kasatorei reikalaujant už išvežtas atliekas atsiskaityti nebe šalių sudarytoje sutartyje nustatyta tvarka, o pagal įkainį, apskaičiuotą remiantis minėta metodika. Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl atliekų tvarkytojo (vežėjo) teisės vienašališkai pakeisti sutarties, kuria atliekų turėtojui (jo atstovui ar įgaliotam asmeniui) už atlyginimą suteikiama atliekų surinkimo ir išvežimo paslauga, sąlygą dėl šios paslaugos įkainio (tarifo) dydžio.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atliekų tvarkymas (išvežimas) ir iš šios veiklos rezultatų atsirandančios turtinės teisės yra civilinių teisių objektai (CK 1.112, 1.113 straipsniai), o šių teisių turėtojai yra civilinių teisinių santykių subjektai – civilinės apyvartos dalyviai. Civilinius santykius reglamentuoja Konstitucijos, Civilinio kodekso, kitų įstatymų ir tarptautinių sutarčių normos. Jei yra teisės normų prieštaravimų, Civilinio kodekso normos turi prioritetą prieš kitus įstatymus, jeigu kodekse nenustatyta kitaip (CK 1.3 straipsnis). Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis bendraisiais teisės principais (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) ir specifiniais civilinių santykių principais, inter alia, jų subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, kt. (CK 1.2, 1.5 straipsniai). Civilinių santykių reglamentavimo principais savo veikloje turi vadovautis jų subjektai, įstatymų leidėjas ir teismas, kuris, spręsdamas civilinius ginčus, turi aiškinti ir taikyti įstatymą taip, kad konkrečios teisės normos aiškinimo ar taikymo rezultatas nepažeistų civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų.
Atliekų tvarkymą, kaip specifinę, valstybės reguliuojamą veiklą, kuria siekiama išvengti atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai, reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktų, CK, Atliekų tvarkymo įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos.
Civilinio teisinio santykio subjektai yra lygūs ir nepavaldūs vienas kitam, civilinėje apyvartoje jie dalyvauja savarankiškai, lygiomis teisėmis, savo nuožiūra įgyvendina subjektines teises ir naudojasi teise į teisminę gynybą, tarp jų ir teise sudaryti sutartis. Teisė sudaryti sutartis įgyvendinama vadovaujantis sutarties laisvės, privalomumo ir kitais sutarčių teisės principais. CK šeštosios knygos XI skyriaus normos, nustatančios bendrąsias sutarčių teisės nuostatas, taikomos visoms sutartims, atsižvelgiant į jų prigimtį; atskirų rūšių sutarčių specialiosios normos gali būti nustatytos ir kituose įstatymuose (CK 6.155 straipsnis). Pagal sutarties laisvės principą šalys gali tarpusavio sutarimu, paisydamos imperatyviosiomis teisės normomis nustatytų apribojimų, laisvai sudaryti ir nutraukti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, kt. (CK 6.156 straipsnis). Be to, jos laisvos spręsti ne tik dėl sutarties sudarymo, jos sąlygų nustatymo, bet ir dėl sudarytos sutarties vienos, kelių ar visų sąlygų pakeitimo visam sutarties galiojimo terminui ar tam tikram laikui, apibrėžtam terminu ar įvykiu.
Taigi sutarties sąlygų pakeitimas, kaip ir jos sudarymas, gali būti atliekamas tik laisva valia sudarytu šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Sutartis turi būti vykdoma tinkamai ir sąžiningai, t. y. taip, kaip nustatyta jos sąlygose. Jei nėra abipusės sutarties šalių valios (susitarimo), viena iš sutarties šalių neturi teisės vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas ar sutartį nutraukti (jos atsisakyti), išskyrus atvejus, kai tokia teisė įtvirtinta įstatyme ar sutartyje ir laikomasi nustatytos šios teisės įgyvendinimo tvarkos (CK 6.59, 6.204, 6.217. 6.223 straipsniai).
Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos nereglamentuoja įkainio (tarifo) už komunalinių atliekų išvežimą dydžio. Ši funkcija yra pavesta savivaldybėms, kurios organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti (Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Visagino savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. TS-196, 16 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija rengia, o savivaldybės taryba tvirtina Atliekų tvarkymo taisykles ir atliekų tvarkymo planus, komunalinių atliekų tvarkymo tarifo dydžius arba jo skaičiavimo metodiką. Šių taisyklių 45 punkte nustatyta, kad visi komunalinių atliekų turėtojai, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, privalo sudaryti sutartis su komunalinių atliekų tvarkymo operatoriumi ir laiku atsiskaityti už atliekų tvarkymą.
Šalys, Visagino savivaldybėje konkrečiam komunalinių atliekų išvežimo įkainiui nesant nustatytam, vadovaudamosi šios nutarties 32 punkte minėtų taisyklių 45 punktu, dėl atliekų išvežimo tarifo susitarė jų 2008 m. vasario 20 d. sudarytoje sutartyje ir vėlesniuose jos pakeitimuose. Taigi nagrinėjamu atveju pagrindinis atliekų išvežimo įkainio (tarifo) dydis buvo nustatytas šalių susitarimu.
Minėta, kad sutarties sąlygų pakeitimas gali būti atliekamas tik laisva valia sudarytu šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Vienos iš sutarties šalių valia, nesant kitos šalies sutikimo, sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik įstatyme ar sutartyje apibrėžtais atvejais, priešingu atveju tai reikštų sutarčių laisvės principo ir kitos sutarties šalies teisėtų interesų pažeidimą. Dėl to tais atvejais, kai įstatymai ar sutartis nesuteikia teisės vienašališkai keisti sutartį, šalis, siekdama dėl tam tikrų priežasčių pakeisti jos sąlygas, turi kreiptis į kitą šalį ir sutarties keitimo klausimą spręsti derybų būdu, o susitarti nepavykus – kreiptis į teismą (CK 6.223 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sutarties sąlygų pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė, kuri gali būti taikoma tik sutartyje numatytais ar įstatymo nustatytais pagrindais, kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes konstatavus, kad šalių sutartinių prievolių pusiausvyra yra iš esmės pažeista ir vienai šaliai sutarties vykdymas yra suvaržytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB,,Valbis“ v. UAB „Kauno audinių projektas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMC0yMTkvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-30-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-30-219/2015">3K-3-30-219/2015</a>).
Be to, teisės aktų, reglamentuojančių atliekų tvarkytojo (vežėjo) veiklą, nuostatos taip pat neįtvirtina teisės atliekų tvarkytojui priimti valdingus sprendimus dėl atlyginimo (įkainio, tarifo) už atliekų išvežimą dydžio nustatymo. Atliekų tvarkytojo ir atliekų turėtojo (jam atstovaujančio ar jo įgalioto asmens) santykiai, minėta, yra civiliniai teisiniai santykiai, grindžiami jų subjektų lygiateisiškumo, o ne pavaldumo principu. Todėl šių subjektų susitarimai sudaromi vadovaujantis sutarties laisvės principu. Atliekų tvarkymo įstatyme nėra nuostatų, suteikiančių teisę atliekų tvarkytojui (vežėjui), nepasiekus susitarimo, atliekų išvežimo įkainį (tarifą) nustatyti vienašališkai. Tokios teisės jam nenustatyta ir Visagino savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. TS-123 patvirtintoje Visagino savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo įkainio (tarifo) nustatymo metodikoje. Byloje taip pat nenustatyta ir neįrodyta, kad pagal šią metodiką nustatytas įkainis (tarifas) turėtų būti automatiškai taikomas visiems atliekų turėtojams.
Nagrinėjamu atveju kasatorė, siekdama pakeisti šalių sudarytos komunalinių (buitinių) atliekų išvežimo sutarties nuostatas dėl teikiamų paslaugų įkainių, tačiau atsakovei nesutinkant dėl tokio sutarties pakeitimo, nepasinaudojo jai įstatymo suteikiama teise kreiptis į teismą su ieškiniu dėl 2008 m. vasario 20 d. sutarties pakeitimo. Tuo laikotarpiu, už kurį skolą prašo priteisti kasatorė, sutarčiai buvus galiojančiai, nenuginčytai ir abiejų šalių valia ar teismo sprendimu nepakeistai, atsiskaitymas už suteiktas atliekų išvežimo paslaugas turėjo būti vykdomas pagal šalių minėtoje sutartyje sutartas sąlygas. Bylą nagrinėję teismai nustatė, o kasatorė šios aplinkybės neginčija, kad nurodytu laikotarpiu atsakovė už kasatorės suteiktas paslaugas mokėjo atlyginimą, sutartą sutartyje, ir sutartį vykdė tinkamai.
Šalių ginčo atveju taip pat svarbu yra įvertinti tai, kad atsakovė – daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų bendrija, būdama lygiateisė civilinių teisinių santykių dalyvė su kitais dalyviais, vis dėlto yra specifinis subjektas.
Butų ir kitų patalpų savininkų bendrija – tai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkų steigiamas subjektas (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Taigi daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. Pažymėtina, kad bendrija pati nepriima sprendimų dėl gyvenamojo namo objektų valdymo ir naudojimo. Tokie sprendimai, remiantis CK 4.85 straipsnio 1 dalimi, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip. Taigi bendrija tik vykdo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos priimtus sprendimus.
Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nors pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau ji, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos lemia tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų savininkai, turintys disponavimo šiais objektais teisę. Šie asmenys, o ne bendrija, proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (CK 4.83 straipsnio 6 dalis), privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Įgyvendinant šias teises ir vykdant pareigas, tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, o tarp bendrijos, kuri įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų – išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB,,Citadele“ bankas v. daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-220/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-220/2013">3K-3-220/2013</a>, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Aptartos teisės aktų, taip pat Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 32 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios principą „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas, nuostatos suponuoja išvadą, kad atliekų išvežimo paslaugos suteikiamos daugiabučio namo savininkams, nes būtent dėl jų veiklos buityje susidaro atliekos, atliekų tvarkytojo (vežėjo) teikiamos atliekų išvežimo paslaugos yra skirtos jų asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti ir yra apmokamos jų lėšomis. O bendrija yra tik savininkų atstovė esant santykiams su atliekų tvarkytoju (vežėju), t. y. išoriniams santykiams. Vykdydama šias funkcijas bendrija turi teisę pasirašyti komunalinių (buitinių) atliekų išvežimo sutartis.
Minėta, kad nagrinėjamu atveju kasatorės teisė vienašališkai keisti su atsakove pasirašytos sutarties dėl komunalinių (buitinių) atliekų išvežimo sąlygas įstatyme neįtvirtinta, tokia teisė jai nenustatyta ir šalių sudarytoje sutartyje. Šalių sutarties 14 punkte nurodyta, kad sutarties pakeitimai ir papildymai įsigalioja tik tada, kai jei jie yra raštiški ir pasirašyti abiejų šalių. Ši sutarties sąlyga buvo šalių suderinta, galiojanti ir joms privaloma.
Byloje nustatyta, kad tretieji asmenys – daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai, neišreiškė valios pasirašyti kasatorės siūlomą šalių 2008 m. vasario 20 d. sudarytos sutarties pakeitimą ir tokios teisės nesuteikė atsakovei. Nesant butų ir kitų patalpų savininkų balsų daugumos priimto sprendimo dėl ginčo sutarties pakeitimo, atsakovė neturėjo teisės jo pasirašyti. O nesant šalių sutarties 14 punkte nustatyta tvarka pakeistos sutarties, kasatorė neturėjo teisinio pagrindo skaičiuoti naujo atliekų išvežimo įkainio (tarifo) dydžio, nustatyto pagal Visagino savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo įkainio (tarifo) nustatymo metodiką, patvirtintą Visagino savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. TS-123.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, Visagino savivaldybės tarybai patvirtinus naują metodiką, atliekų turėtojais Atliekų tvarkymo įstatymo prasme tapo daugiabučių gyvenamųjų namų savininkai ir sutartys dėl atliekų išvežimo turėjo būti sudaromos su jais, o ne su bendrija (atsakove). Priešingi kasatorės argumentai, grindžiami Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio nuostatomis, leidžiančiomis tokias sutartis sudaryti ir su daugiabučio namo savininkų bendrija, yra teisiškai nepagrįsti. Kasatorė įkainio dydį, apskaičiuotą pagal naują metodiką, atsakovei taikė nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. O kasatorės nurodoma Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio redakcija įsigaliojo tik nuo 2013 m. liepos 1 d. Remiantis CK 1.7 straipsnio 2 dalimi, civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka.
Dėl tos pačios šios nutarties 44 punkte nurodytos priežasties nepagrįsti yra kasacinio skundo argumentai, kad atsakovei nepateikus atsakymo dėl sutarties pakeitimo sutartis su ja laikoma sudaryta pagal Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas. Šiuos argumentus kasatorė grindžia Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Visagino savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. TS-55, 45 punktu, kuriame nustatyta, kad sutartis laikoma sudaryta, jeigu asmenys, nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per 45 kalendorines dienas nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudariusiais sutartį pagal Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis sprendimas taip pat įsigaliojo tik 2013 m. liepos 1 d., raštą dėl sutarties pakeitimo nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. kasatorė atsakovei išsiuntė 2012 m. liepos 13 d., t. y. iki minėto sprendimo įsigaliojimo. O bendrijos namo butų savininkams toks pasiūlymas buvo išsiųstas tik 2013 m. rugsėjo 26 d.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nepadarė kasaciniame skunde nurodomų teisės normų pažeidimų, tinkamai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 364 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo netenkinant, kasatorės (ieškovės) turėtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos. Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš kasatorės.
Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo priteisti 200 Eur išlaidų advokato pagalbai, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatyto dydžio, todėl atsakovei iš kasatorės priteistina visa prašoma minėtų išlaidų suma, t. y. 200 Eur.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 9,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Palikti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti atsakovei Sedulinos al. 35 namo butų savininkų bendrijai (j. a. k. 301532920) iš ieškovės UAB „Visagino būstas“ (j. a. k. 155498117) 200 (du šimtus) Eur atstovavimo išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Visagino būstas“ (j. a. k. 155498117) 9,81 Eur (devynis Eur 81 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Antanas Simniškis
Janina Stripeikienė
