Civilinė byla Nr. 3K-3-302/2013 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00476-2011-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
106.3, 119.11
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Janinos Januškienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų mechanika“ ieškinį atsakovams restruktūrizuojamai akcinei bendrovei „Iglus“, V. B., I. B., A. R., R. M., S. Ž., E. G., R. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Vaiglus“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas 2011 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais vertybinių popierių pirkimo–pardavimo 2008 m. sausio 8 d. sutartį, vienintelio akcininko 2008 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. 8, 2008 m. sausio 8 d. sutartį, valdybos posėdžio 2008 m. gegužės 21 d. protokolą Nr. 2, vertybinių popierių pirkimo–pardavimo 2008 m. gegužės 26 d. sutartį, taikyti restituciją, t. y. parduotas akcijas grąžinti atsakovui V. B., priteisti solidariai iš atsakovų 1 480 000 Lt žalos. Ieškinys priimtas Panevėžio apygardos teismo teisėjo 2011 m. rugsėjo 1 d. rezoliucija.
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. lapkričio 15 d. nutartimi nutarė parengiamąjį teismo posėdį skirti 2011 m. gruodžio 12 d. Ta pačia nutartimi teismas išaiškino šalims, kad jos pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių negali pateikti teismui, kartu nurodant aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. gruodžio 12 d. protokoline nutartimi nutarė atidėti parengiamąjį teismo posėdį iki 2012 m. sausio 20 d. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. sausio 20 d. protokoline nutartimi atidėjo parengiamąjį teismo posėdį 2012 m. kovo 2 d., kartu įpareigojo ieškovo atstovą per septynias dienas patikslinti ieškinio reikalavimus, patikslintą ieškinį pateikti teismui ir pagal CPK 119 straipsnį patikslintą ieškinį išsiųsti tiesiogiai atsakovų atstovams.
Ieškovas 2012 m. sausio 27 d. išsiuntė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: pripažinti negaliojančiais vertybinių popierių pirkimo–pardavimo 2008 m. sausio 8 d. sutartį, vienintelio akcininko 2008 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. 8, 2008 m. sausio 8 d. sutartį, valdybos posėdžio 2008 m. gegužės 21 d. protokolą Nr. 2, vertybinių popierių pirkimo–pardavimo 2008 m. gegužės 26 d. sutartį, taikyti restituciją, t. y. parduotas akcijas grąžinti atsakovui V. B., priteisti solidariai iš atsakovų RAB „Iglus“, V. B., I. B., A. R., R. M., S. Ž., E. G. ir R. K. 1 480 000 Lt žalos, skirti byloje verslo vertinimo ekspertizę ir išreikalauti įrodymus iš atsakovų RAB „Iglus“, BAB „Vaiglus“ bei V. B. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. vasario 2 d. raštu informavo bylos dalyvius apie tai, kad patikslinto ieškinio priėmimo klausimas bus sprendžiamas 2012 m. kovo 2 d. teismo posėdyje.
Ieškovas 2012 m. kovo 2 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė teismui 2012 m. kovo 1 d. patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: pripažinti negaliojančiais UAB „Statybų mechanika“ vienintelio akcininko R. M. 2008 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. 8, vertybinių popierių pirkimo–pardavimo 2008 m. sausio 8 d. sutartį, sudarytą V. B. ir UAB „Statybų mechanika“, 2008 m. sausio 8 d. sutartį, sudarytą V. B. ir UAB „Statybų mechanika“; UAB „Statybų mechanika“ valdybos posėdžio 2008 m. gegužės 21 d. protokolą Nr. 2, vertybinių popierių pirkimo–pardavimo 2008 m. gegužės 26 d. sutartį, sudarytą UAB „Statybų mechanika“ ir V. B., taikyti restituciją, t. y. parduotas UAB „Vaiglus“ akcijas grąžinti V. B., priteisti solidariai iš atsakovų RAB „Iglus“, V. B., I. B., A. R., R. M., S. Ž., E. G. ir R. K. 1 480 000 Lt žalos ieškovo naudai, skirti verslo vertinimo ekspertizę, išreikalauti įrodymus iš atsakovų.
Ieškovo atstovas parengiamajame teismo posėdyje prašė spręsti 2012 m. kovo 1 d. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, o teismui atsiųsto paštu 2012 m. sausio 27 d. patikslinto ieškinio priėmimo klausimo nespręsti; teismui manant, kad ieškinio trūkumai nėra visiškai pašalinti ieškinyje arba 2012 m. sausio 27 d. ieškinyje, prašė atnaujinti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, laikyti patikslintą ieškinį paduotu nepraleidus termino ir jį priimti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Panevėžio apygardos teismas 2012 m. kovo 9 d. nutartimi ieškovo BUAB „Statybų mechanika“ ieškinį atsakovams paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad ieškovas neįvykdė CPK 226 straipsnyje nustatytos pareigos, išaiškintos jam 2011 m. lapkričio 15 d. nutartimi, bei 2012 m. sausio 20 d. protokoline nutartimi nustatyto įpareigojimo per septynias dienas patikslinti ieškinio reikalavimus, be to, įvyko du parengiamieji teismo posėdžiai ir 2012 m. kovo 2 d. teismo posėdyje turėjo būti pradėtas bylos nagrinėjimas iš esmės, todėl laikė, kad yra pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą.
Teismas išaiškino ieškovui, kad jis, pašalinęs aplinkybes, dėl kurių ieškinys paliktas nenagrinėtas, turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka. Jei ieškovas turtinius reikalavimus reikš atsakovui bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Iglus“, tai toks ieškinys nagrinėtinas šios bendrovės bankroto byloje. Teismas pažymėjo, kad ieškovas šioje byloje taip pat yra bankrutuojanti įmonė, todėl kol nebaigta nagrinėti UAB „Statybų mechanika“ iškelta bankroto byla, reikalavimai pareikšti įmonės vadovams ir juridinio asmens dalyviams dėl žalos atlyginimo negali būti sprendžiami iš esmės neužbaigus bankroto bylos, nes nėra galimybių tinkamai nustatyti žalos fakto ir dydžio.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi tenkino dalį ieškovo ir trečiojo asmens atskirųjų skundų, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kolegija nutartyje nurodė, kad įstatyme nustatytų reikalavimų ieškinio turiniui ir formai nesilaikymas sukelia ieškovui neigiamų padarinių; ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Tačiau kreipimosi į teismą momentu iš ieškovo negali būti reikalaujama įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Be to, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas, kai pateiktas ieškinys gana aiškus, reikalavimo dalyko esmė, pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne taikant trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Dėl to CPK 230 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Kolegija pažymėjo, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, iš pareikšto ieškinio neaiškus reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradedamas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nepagrįstai nurodė ieškovui pašalinti ieškinio trūkumus – galutinai suformuluoti ieškinio reikalavimus, tiksliai nenurodydamas ieškinyje pareikštų reikalavimų trūkumų ar netikslumų. Kolegijos nuomone, byloje esantys ieškovo procesiniai dokumentai (ieškinys, jo patikslinimai) leidžia gana tiksliai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas – sandorių nuginčijimas actio Pauliana pagrindu ir juridiniam asmeniui jo vadovo ir dalyvių veiksmais padarytos žalos atlyginimas. Kolegija pažymėjo, kad nepakankamų įrodymų buvimas yra pagrindas atmesti ieškinį, o ne atsisakyti šiuo pagrindu bylą iškelti. Be to, ieškovas pateikė, jo nuomone, reikalingus įrodymus, nurodė, kurių įrodymų negali gauti ir kokius turėtų išreikalauti teismas, todėl, kolegijos vertinimu, tinkamai įgyvendino CPK 135 straipsnio 2 dalyje nurodytą pareigą. Bet kokie kiti pirmosios instancijos teismui kilę neaiškumai, susiję su bylos nagrinėjimo dalyku ir įrodymais, gali būti pašalinami pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės metu. Kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad pirminį ieškinį teismas priėmė nenustatęs turinio ir formos trūkumų, o vėlesnis sprendimas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą vertintinas kaip proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų pažeidimas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas A. R. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad bet kokie ieškinio trūkumai gali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylai metu. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino ieškovo teisę kreiptis į teismą. Ieškinys, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi atitikti specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus. Būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas. Kasacinio teismo praktikoje ieškovo procesinė teisė kreiptis į teismą nepripažįstama absoliučia, kuri būtų nesaistoma priešpriešinių procesinių pareigų tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-181/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-181/2009">3K-3-181/2009</a>). Ieškovas, reikšdamas ieškinį, privalo pagrįsti ieškinio padavimo metu jam žinomas aplinkybes, o teismas, užtikrindamas greitą ginčo sprendimą, turi pareigą reikalauti, jog ieškovas pašalintų trūkumus. Nagrinėjamu atveju teismas, priėmęs ieškinį, nustatė, kad jame nesuformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas, todėl pagrįstai įpareigojo ieškovą įvykdyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimą – suformuluoti dalyką, nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus ieškinio pagrindui pagrįsti. Ieškovas šių trūkumų per teismo nustatytą terminą neištaisė. Kasatorius iš esmės sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kreipimosi į teismą metu negali būti iš ieškovo reikalaujama įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą, ieškinio pareiškime turi būti nurodytas, bet ne įrodytas ieškinio pagrindas. Tačiau negalimas ir kitas kraštutinumas – ieškinio priėmimas ir nagrinėjimas iš esmės, įtraukiant į procesą asmenis, eikvojant teismo ir proceso dalyvių laiką ir lėšas, kai faktinis pagrindas nurodytas, bet realiai neegzistuoja.
2. Dėl pareigos nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, reiškiant reikalavimą solidariesiems atsakovams. Kasatorius pažymi, kad ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš solidariųjų atsakovų, tarp jų ir kasatoriaus, žalos atlyginimą, tačiau nenurodė faktinio ieškinio pagrindo. Aplinkybė, kad nenurodytas toks pagrindas, kasatoriui itin reikšminga – esant solidariajai atsakomybei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų. Nagrinėjamoje byloje tai yra itin didelis finansinis reikalavimas, todėl jau vien tai, kasatoriaus nuomone, suponuoja ieškovui pareigą nurodyti ieškinio dalyką, faktinį pagrindą. Be to, kasatorius pažymi, kad solidarioji atsakomybė nepreziumuojama, todėl ieškovas, reikalaudamas taikyti atsakovams solidariąją atsakomybę, turi nurodyti kiekvieno atsakovo atsakomybės pagrindą. Kasatoriaus nuomone, ieškovo nurodoma CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta solidarioji skolininkų pareigos prezumpcija kasatoriui a priori negali būti taikoma. Ieškovas reikalavimo priteisti žalos atlyginimą pagrindą nurodo CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatą, pagal kurią žalą privalo atlyginti juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis pareigas, tačiau kasatorius niekada nebuvo ieškovo valdymo ar kolegialaus valdymo organo narys. Kito ieškinio faktinio pagrindo dėl dalies, kuria reikalaujama priteisti iš kasatoriaus žalos atlyginimą, nenurodyta. Kasatorius mano, kad tai yra esminis ieškinio trūkumas, nes kasatoriui nesuteikta teisės žinoti apie jam reiškiamą reikalavimą ir atsikirsti į juos. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad vienu iš ieškinio reikalavimų ieškovas prašo taikyti restituciją ir grąžinti šalis į iki sandorio sudarymo buvusią padėtį, t. y. parduotas UAB,,Vaiglus“ akcijas grąžinti V. B., o UAB,,Statybų mechanika“ sumokėtą 664 000 Lt sumą priteisti iš V. B. ir 816 000 Lt – iš UAB,,Iglus“. Taigi, taikius restituciją, ieškovui būtų priteista 1 480 000 Lt. Tačiau kitu ieškinio reikalavimu ieškovas prašo priteisti 1 480 000 Lt žalos atlyginimo ne tik iš atsakovų V. B. ir BUAB,,Iglus“, bet ir iš kasatoriaus bei kitų atsakovų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį trūkumą nurodė šalintinu, kurio ieškovas neištaisė.
3. Dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo po civilinės bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, nepagrįstai nurodė, kad priėmus ieškinį vėlesnis ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas vertintinas kaip proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų pažeidimas. Kasatorius pažymi, kad įstatymų leidėjas tokio ribojimo nenustatė, nes ieškinio trūkumai gali paaiškėti ir po ieškinio priėmimo ir civilinės bylos iškėlimo. Be to, tokia išvada neatitinka ir teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-181/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-181/2009">3K-3-181/2009</a>), kurioje išaiškinta, kad jeigu trūkumai paaiškėja iškėlus civilinę bylą, yra pagrindas skirti terminą ieškovui trūkumams šalinti, o šiam teismo nurodymo neįvykdžius – ieškinį palikti nenagrinėtą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. sausio 23 d. nutartimis priimti atsakovų V. B., I. B. ir BAB,,Iglus“, atsakovų R. M., S. Ž. ir E. G. pareiškimai dėl prisidėjimo prie atsakovo A. R. kasacinio skundo.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovas, nesutikdamas su kasaciniame skunde nurodytais argumentais, pažymi, kad trūkumų šalinimo instituto normos leidžia laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konstatuoti trūkumai (CPK 155 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis). Taigi teismas nutartyje turėtų išvardyti trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus, tačiau pirmosios instancijos teismas 2012 m. kovo 9 d. nutartyje nenurodė, kokių konkrečiai CPK 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų, sudarančius pagrindą ieškinį palikti nenagrinėtą, neatitinka pateiktas ieškinys. Ieškovo nuomone, 2012 m. sausio 26 d. patikslintas ieškinys ir 2012 m. kovo 1 d. patikslinto ieškinio redakcija atitiko ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, kurie ir pirminiame ieškinyje buvo gana aiškiai suformuluoti ir atitiko įstatymų reikalavimus, tačiau teismo pageidavimu papildomai detalizuoti. Ieškovas kartu atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tik tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo ar kokios teisminės gynybos prašoma. Jeigu ieškinio dalykas ir pagrindas yra aiškūs, nors ir suformuluoti netiksliai, ieškinio trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas, nes tokiu atveju nepagrįstai suvaržoma asmens teisė kreiptis šį teismą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas. Ieškovo pareikšto ieškinio atitiktį įstatyme nustatytiems reikalavimams patvirtino apeliacinės instancijos teismas ir pagrįstai konstatavo, kad byloje esantys procesiniai dokumentai leidžia gana tiksliai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas – sandorių ginčijimą actio Pauliana pagrindu ir juridiniam asmeniui jo vadovo ir dalyvių veiksmais padarytos žalos atlyginimą. Ieškovas mano, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad jau kreipimosi į teismą metu būtų reikalaujama įrodyti pareikšto ieškinio pagrįstumą. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino atsakovų atsiliepimų argumentus, kad esą jiems nesuprantama, kokius sandorius ieškovas ginčija ir, užuot išreikalavęs dokumentus, skiręs ekspertizę, susitelkė ties ieškinio trūkumais, kurie konkrečiai nebuvo įvardyti. Taip teismas sudarė sąlygas atsakovams vilkinti bylos nagrinėjimą. Buvo pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodydamas, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas šiuo atveju vertintinas kaip proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų pažeidimas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl reikalavimų ieškiniui ir ieškinio trūkumų šalinimo
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino ieškovo teisę kreiptis į teismą. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinyje nesuformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas, pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir įpareigojo ieškinio trūkumus ištaisyti, tačiau šis per teismo nustatytą terminą jų neištaisė. Kasatorius nesutinka ir apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad ieškinio trūkumai gali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylos metu.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, tačiau šios asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos konkretizuojamos ir detalizuojamos civiliniuose, baudžiamuosiuose ir administraciniuose (tiek procesiniuose, tiek tam tikru aspektu ir materialiniuose) įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal P. E. D. ir kt. kasacinį skundą, bylos Nr. 3K-7-518/2002; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje eVigilo Ltd v. Priešgaisrinė apsaugos ir gelbėjimo departamentas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00MDQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-404/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-404/2011">3K-7-404/2011</a>).
Pagal Civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. pateiktą patikslintą ieškinį civilinėje byloje, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00My8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-43/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-43/2010">3K-3-43/2010</a>; kt.). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Č., kt. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-380/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-380/2008">3K-3-380/2008</a>; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008; kt.). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tačiau įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Č., kt. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-380/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-380/2008">3K-3-380/2008</a>; kt.).
Kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, įstatyme nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių padarinių. Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimto pradinio ieškinio. Tačiau įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta pagal pareiškėjo R. B. pateiktą patikslintą ieškinį civilinėje byloje, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00My8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-43/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-43/2010">3K-3-43/2010</a>;). Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. D. K. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-181/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-181/2009">3K-3-181/2009</a>).
Nagrinėjamoje situacijoje apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius ieškovo pateiktus procesinius dokumentus (ieškinį bei jo patikslinimus), padarė išvadą, kad pagal šiuos dokumentus galima gana tiksliai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas – sandorių negaliojimą actio Pauliana pagrindu ir juridiniam asmeniui jo vadovo ir dalyvių veiksmais padarytos žalos atlyginimas. Kolegija pažymėjo, kad materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, bus analizuojamos nagrinėjant bylą iš esmės, todėl įrodymų nepakankamumas yra pagrindas ieškinį atmesti, o ne atsisakyti jo pagrindu iškelti civilinę bylą. Ieškovas pateikė, jo nuomone, reikalingus įrodymus, nurodė, kurių negali gauti ir kuriuos teismas turėtų išreikalauti, t. y. tinkamai įgyvendino CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą. Dėl to nurodžiusi, kad pirminį ieškinį teismas priėmė nenustatęs jo formos ir turinio trūkumų, kolegija pirmosios instancijos teismo taikytą ieškinio trūkumų šalinimo institutą vertino kaip proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų pažeidimą.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada, kartu pažymėdama, kad teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti. Nagrinėjamoje byloje Panevėžio apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 1 d. rezoliucija priėmė ieškovo 2011 m. rugpjūčio 29 d. pateiktą ieškinį atsakovams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Teismas, gavęs atsakovų atsiliepimus į pareikštą ieškinį, 2011 m. lapkričio 15 d. nutartimi paskyrė parengiamąjį posėdį. 2012 m. sausio 20 d. parengiamojo teismo posėdžio metu teismas protokoline nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą ieškinio reikalavimams patikslinti ir pagal CPK 119 straipsnio nuostatą išsiųsti patikslintą ieškinį atsakovams. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pirma, teismas, nustatęs, kad procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, priima nutartį (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 115 straipsnio 5 dalis). Taigi, proceso įstatymo nuostatomis neleidžiama įpareigoti ieškinio trūkumų šalinti ne teismo nutartimi, o kitokio pobūdžio dokumentais. Antra, teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti, ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi nurodė ieškovui patikslinti ieškinio reikalavimus, nors įpareigoti šalinti ieškinio trūkumus ne teismo nutartimi įstatyme nenustatyta. Be to, iš teismo protokolinės nutarties neaiškus šalintinas trūkumas, t. y. neįvardyta konkrečių trūkumų ar netikslumų ir jų taisymo būdo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2012 m. kovo 9 d. nutarties palikti ieškinį nenagrinėtą argumentu nurodė tai, jog ieškovas neįvykdė CPK 226 straipsnyje nustatytos pareigos galutinai suformuoti priimto ieškinio reikalavimus, nes, teismo nuomone, ieškiniu reiškiami reikalavimai yra prieštaringi – prašoma taikyti restituciją ir priteisti žalos atlyginimą, tačiau toks trūkumas protokolinėje nutartyje, minėta, nebuvo nurodytas. Taigi, procesinis klausimas, kurį turėjo teisėjas išspręsti priimdamas nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, buvo išspręstas nesilaikant proceso įstatymo nuostatų. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ieškinį, nenustatęs jo formos ir turinio trūkumų, todėl vėliau taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą galėtų tik tada, kai procesinio dokumento trūkumai yra esminiai, t. y. tokie, dėl kurių negali bylos nagrinėti iš esmės, nors šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė tokių trūkumų. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, ir be teisinio pagrindo ieškinį paliko nenagrinėtą.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad vienu ieškinio reikalavimų ieškovas prašo taikyti restituciją ir grąžinti šalis į iki sandorių sudarymo buvusią padėtį, todėl pripažinus šį reikalavimą pagrįstu būtų ieškovui priteista 1 480 000 Lt suma; kitu ieškinio pagrindu ieškovas prašo priteisti 1 480 000 Lt žalos atlyginimo iš atsakovų. Kasatoriaus vertinimu, prieštaringi reikalavimai yra esminis ieškinio trūkumas, kuriam pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
Teisėjų kolegija, atmesdama šį kasacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą, pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad restitucija ir civilinė atsakomybė yra savarankiški civilinių teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. v. antstolė R. Mikliušienė, kt., byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ni8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-46/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-46/2008">3K-3-46/2008</a>; 2010 vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. antstolis J. Kolyško, kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMy8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-33/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-33/2010">3K-3-33/2010</a>). Tais atvejais, kai restitucijos nepakanka pažeistoms asmenų teisėms ar viešajam interesui apginti, gali būti taikomi subsidiarūs civilinių teisių gynimo būdai, pavyzdžiui, nuostolių atlyginimas, nepagrįsto praturtėjimo išreikalavimas ir pan.; subsidiarūs civilinių teisių gynimo būdai taikomi laikantis dispozityviškumo principo suinteresuotų asmenų prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Švenčionių rajono savivaldybės administracija, politinė partija,,Naujoji sąjunga“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-532/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-532/2009">3K-3-532/2009</a>). Taigi ieškovo prašomi taikyti restitucija ir nuostolių atlyginimas yra skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, galintys būti savarankišku ieškinio dalyku, tačiau tuo atveju, jei restitucijos nepakanka pažeistoms asmens teisėms apginti, gali būti taikomas ir kitas civilinių teisių gynybos būdas – nuostolių atlyginimas. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pateiktame ieškinyje ir jo papildymuose ieškinio dalyku nurodyti savarankiški civilinių teisių gynybos būdai nelaikytini trūkumais, sudarančiais esminių kliūčių tolesnei proceso eigai.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, teismo išvados atitinka teismų praktikos nuostatas, todėl kasacinio skundo argumentus, susijusius su pirmiau aptartų proceso teisės normų netinkamu taikymu, pripažįsta nesudarančiais pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 128,27 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 128,27 Lt (vieną šimtą dvidešimt aštuonis litus 27 ct) bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Virgilijus Grabinskas
Janina Januškienė
